Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-07-01 | REDAGUOTA: 2022-09-19

Lazdijų rajono savivaldybė

Lazdìjų rajòno savivaldýbė. SPORTAS. Iki II pasaulinio karo dabartinis Lazdijų rajonas priklausė Seinų apskr., jo centras buvo Lazdijai. Organizuotas sportas prasidėjo apie 1930, sporto būrelius turėjo Šaulių sąjunga, vėliau Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). 1935 Jaunalietuvių sporto organizacijos suburta Veisiejų futbolo komanda žaidė draugiškas futbolo rungtynes su aplinkinių miestelių komandomis. 1947 Veisiejų Dzūkas (1958–1966 Ančia, nuo 1967 Dainava) miesto stadione (pastatytas 1947 parke) žaidė su Kalvarijos futbolo komanda (pralaimėjo 2:5). 1949 Lazdijų Žalgiris pirmą kartą dalyvavo Lietuvos Tiesos taurės turnyre (turnyro šešioliktfinalyje pralaimėjo Marijampolės Žalgiriui 1:3). 1951 ir 1952 ši komanda rungtyniavo Kauno sr. pirmenybėse. 1966 Kauno zonos pirmenybėse (Lietuvos futbolo III pakopa) pradėjo rungtyniauti Veisiejų Ančia, nuo 1967 – Dainava, 1966–1987 zonos pirmenybėse užimdavo 6–11 vietas (1970 komanda Kauno zonoje užėmė 5 vietą, nuo 1971 dalyvavo Kapsuko zonos varžybose). Veisiejų Dainavos futbolo komanda Kapsuko zonoje 1988 užėmė 2 vietą, 1989 – 1 vietą, 1989–1990 žaidė Lietuvos lygoje (II pakopa), tačiau po pirmojo sezono iškrito (vadovas S. Gražulevičius, 1965–1983, treneris M. Sabaliauskas, 1968–1971), nuo 1991 sėkmingai žaidė Suvalkijos zonos, nuo 1996 – Alytaus apskr. pirmenybėse (1993–1996, 2010 – 2 vieta, 1997 – 1 vieta, 2009, 2011 – 3 vieta). 1973 Veisiejuose žaidė pirmąsias tarptautines rungtynes su Seinų (Lenkija) futbolo komanda (pralaimėjo 3:5).

 

1951 surengta pirmoji rajono spartakiada (vadovas mokytojas J. Ambrasas). 1952 Veisiejų vidurinėje mokykloje pradėtas žaisti stalo tenisas (mokytojai V. Kerušauskas, E. Ditkus) nuo 1959 išpopuliarėjo. 1967 Lietuvos moksleivių spartakiadoje (rajonų grupė) mergaitės užėmė 2 vietą, berniukai – 4 vietą (treneris J. Austrotas). 1970 J. Kelmelytė Nemuno sporto draugijos varžybose tapo jaunių, V. Šerkšnaitė – suaugusiųjų teniso čempione (ji laimėjo ir Pabaltijo kaimo sporto draugijų varžybas). 1978 II Lietuvos jaunimo žaidynėse Veisiejų komanda užėmė 6 vietą (po didžiųjų miestų komandų), J. Austrotas (jaunesnysis) laimėjo Nemuno draugijos jaunių varžybas. 1982 V. Pečiukonytė Lietuvos moksleivių spartakiados jaunučių indvidualiose ir komandinėse, 1983 Lietuvos jaunučių pirmenybėse užėmė 3 vietą, 1984 (su Lietuvos rajonų rinktine) SSRS sąjunginėse varžybose – 7 vietą.

1956 Lietuvos moksleivių spartakiadoje tinklininkės (treneris J. Ambrasas) užėmė 2 vietą, 1957 – 1 vietą; komandos narės: D. Butkevičiūtė, N. Gražulevičiūtė, R. Horinaitė, J. Jaraminskaitė, E. Kirvilevičiūtė, Z. Levinskaitė 1957–1958 atstovavo Lietuvai SSRS kaimo sporto draugijų varžybose, D. Butkevičiūtė, R. Horinaitė ir 1958–1959 žaidė Lietuvos rinktinėje. 1964 Lazdijų tinklininkai (treneris J. Jankauskas) tarp Lietuvos vidurinių mokyklų užėmė 1 vietą, 1973 tinklininkės (trenerė J. Mačionienė) Lietuvos moksleivių spartakiadoje (rajonų grupė) – 2 vietą, 1977 tinklininkai (treneris A. Mikutovskis) – 3 vietą, 1979 – 2 vietą, 1982 jauniai – 1 vietą. 1982 SSRS moksleivių spartakiadoje žaidė A. Sinkevičius (su Lietuvos rinktine; 9 vieta). Lazdijų rajono savivaldybės merginų komanda 1982 Nemuno draugijos jaunių čempionate užėmė 1 vietą, suaugusiųjų varžybose tarp rajonų 1983 – 1 vietą, 1984 – 3 vietą, 1985 – 2 vietą. A. Mikutovskio iniciatyva Lazdijuose nuo 1978 organizuojami kasmetiniai Dzūkijos taurės turnyrai (dalyvavo SSRS miestų, respublikų komandos).

1967 Veisiejuose pradėtas žaisti rankinis (septynetų); 1973 Lietuvos jaunių žaidynėse vaikinai užėmė 4 vietą, 1979 merginos (rajonų grupė) – 3 vietą (abiejų komandų treneris V. Klimčiauskas).

1968 įkurta Lazdijų Vaikų ir jaunių sporto mokykla (2001 05 Kūno kultūros ir sporto centras, nuo 2005 Sporto centras), veikė: šaudymo (1968–1969, treneris J. Babkauskas), rankinio (1979–1982, treneris V. Olisovas), lengvosios atletikos (1983–2007, treneriai: V. Bleizgys, P. Žukauskas, Ž. Vaičaskas), šaškių (1996–2004, treneris A. Stabingis) skyriai, veikia: kultūrizmo ir jėgos trikovės (nuo 1990, treneris A. Talandis), tinklinio (treneriai: R. Kasparavičius, 1968–1970; J. Mačionienė, 1968–1985; A. Mikutovskis, nuo 1972; D. Pacukonytė, nuo 1988), stalo teniso (nuo 1969, treneriai: J. Austrotas, 1969–1971; R. Žalimienė, 1981–1994; V. Monkienė, nuo 1994; J. Austrotas jaunesnysis, 2001–2008), šachmatų (nuo 1981, treneriai: M. Unguraitis, 1981–2007; J. Kaminskienė, nuo 2009), laisvųjų imtynių (nuo 1983, treneris V. Dambrauskas), futbolo (nuo 1995, treneriai: D. Targauskas, 1995–2009; T. Targauskas, nuo 2009), žirgų sporto (nuo 1996, treneriai: V. Pliuskienė, 1996–2009; J. Chaleckas, 1999–2003; G. Juknis, nuo 2005), dziudo (nuo 1999, treneris A. Valionis), krepšinio (nuo 2000, treneriai: R. Čepononis, D. Liaukevičius), aerobikos (nuo 2001, trenerė R. Miknevičiūtė), Tailando bokso (nuo 2010, treneris R. Paulionis) skyriai. Žymesnieji auklėtiniai (be jau minėtų): dziudo imtynininkai – M. Labalaukis ir K. Vaikšnoraitė (daugkartiniai geriausieji sporto mokyklos sportininkai), futbolininkai – F. Biržys, Z. Dumbliauskas, A. Jarmala, G. Plytnikas, V. Griškevičius ir M. Stankevičius (daugkartiniai geriausieji sporto centro sportininkai), galiūnas R. Kunca (Dzūkijos galiūnas 1991 – 1 vieta, Suvalkijos galiūnas 1992 – 1 vieta), raitelis A. Pliuskys (daugkartinis geriausiasis sporto mokyklos sportininkas), laisvųjų imtynių atstovas D. Sadeckas (daugkartinis geriausiasis sporto centro sportininkas), lengvaatletis E. Skrabulis (SSRS sporto meistras 1985, SSRS tarptautinės klasės sporto meistras 1989, 8 kartus, 1985–1990, šalies sprinto čempionas, rekordininkas, 1984–1991 Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narys), rankininkai K. Blekaitis ir R. Dumbliauskaitė, R. Dumbliauskas (6 kartus, 1979, 1980, 1982, 1984, 1985, 1989, Lietuvos čempionas, SSRS tautų spartakiadų 1979 – 3 vieta, 1983 – 2 vieta, SSRS čempionatų 1979, 1986 – 3 vieta, 1981, 1985–2 vieta, 1987 Tarptautinės rankinio federacijos (angl. International Handball Federation, IHF) taurės laimėtojas, pirmasis treneris V. Klimčiauskas), šaškininkė D. Čakaitė (daugkartinė geriausioji sporto mokyklos sportininkė), tinklininkas A. Bučinskas (11 kartų, 1993–1999, 2001–2004, 2007, Lietuvos čempionas, 8 kartus, 1993–1999, 2001, Lietuvos taurės laimėtojas, pirmasis treneris A. Mikutovskis). Direktoriai: R. Kasparavičius (1968–1970), S. Štarolis (1970–1972), A. Mikutovskis (nuo 1973, jis ir Lietuvos pietvakarių tinklinio asociacijos, įkūrėjas 2002, prezidentas), direktoriaus pavaduotojai: D. Pacukonytė (moksleivių sportui, nuo 1989) ir D. Liaukevičius (suaugusiųjų sportui, nuo 1994).

 

Po 1990 buvo plėtojamas masinis sportas, vykdomos rajono krepšinio, tinklinio, futbolo, šachmatų, stalo teniso pirmenybės, seniūnijų ir moksleivių sporto žaidynės. Sportininkai dalyvavo tarptautinėse varžybose: tinklinio tarptautiniame festivalyje 1997 Danijoje D. Fišerienė, R. Glinskaitė, S. Juknevičienė, J. Krasinskaitė, J. Lynikienė, D. Pacukonytė, R. Žukauskienė užėmė 1 vietą, 2009 Kroatijoje D. Fišerienė, K. Vetchoratovienė, R. Lisauskienė, V. Vanagienė, J. Lynikienė, D. Pacukonytė, R. Žukauskienė – 2 vietą. 1998 prie Veisiejų technologijų ir verslo mokyklos pastatytas šiuolaikinis stadionas su futbolo aikšte, 2000 Lazdijų sporto centre pastatyta sporto salė (su 300 vietų žiūrovų tribūnomis). 2011 Lazdijų sporto centrą lankė 526 moksleiviai, dirbo 8 etatiniai ir 8 neetatiniai treneriai.

Žymesnieji sportininkai, kilę iš Lazdijų rajono savivaldybės: keliautojai – K. Dambrauskas (1988 SSRS profsąjungų spartakiados, 1989 SSRS vandens turizmo technikos čempionas; 4 kartus, 1988–1991, Pabaltijo vandens slalomo; 7 kartus, 1988–2000, Lietuvos keliautojų sporto vandens slalomo; 5 kartus, 1988, 2000, 2001, 2003, 2004, baidarių ir kanojų slalomo; 4 kartus, 1999, 2001, 2002, 2006, keliautojų sporto daugiakovės čempionas; treneris A. Atmanavičius, 1984–1992), krepšininkai – J. Kaluškevičiūtė-Lill (3 kartus, 1969, 1971, 1972, SSRS čempionatų bronzos medalininkė; 9 kartus, 1967–1972, 1974, 1976, 1978, Lietuvos čempionė; pirmieji treneriai S. Naujokas, A. Gedminas, L. Gedminienė), A. Kudzys (1953 SSRS čempionato bronzos medalininkas, SSRS taurės laimėtojas, Lietuvos čempionas, 1954 SSRS žiemos čempionato laimėtojas), meškeriotojas A. Dudzinskas (4 kartus, 2002 indviduali, 2002, 2003, 2006 komandinė įskaita, Lietuvos poledinės žūklės čempionas; 2008 pasaulio čempionato, komandinė įskaita, 2 vietos laimėtojas; pirmasis treneris L. Žvaliauskas, nuo 1998), rankininkė O. A. Barisienė-Ažukaitė (1960 SSRS čempionė, su Kauno Žalgirio komanda).

 

Žymesnieji treneriai, kilę iš Lazdijų rajono savivaldybės: A. S. Bubnelis (dziudo ir savigynos imtynės), O. A. Barysaitė-Ažukaitė (rankinis), A. Bučinskas (tinklinis), J. Kaluškevičiūtė-Lill (krepšinis), J. Kuliešius (krepšinis), D. Radžiukynas (lengvoji atletika), Z. R. Zautra (rankinis).

2011 Lazdijų rajono savivaldybėje buvo 16 sporto salių, 30 aikštynų, 3 stadionai, 1 hipodromas, 2 žirgų maniežai, veikė kultūrizmo sporto klubas Sakalas (įkurtas 1997, vadovai: G. Nikiforovas, 1997–2000, A. Klėjus, 2000–2008, R. Paulionis, nuo 2008).

Sportui vadovavo 1958 įkurtas rajono kūno kultūros ir sporto komitetas (pirmininkai: 1958–1965 A. Čižikas, 1965–1968 A. Kočiūnas, 1968–1973 V. Gorochovenka, 1973–1994 V. Talandis), 1970–1991 veikusi Nemuno sporto draugijos rajono taryba (pirmininkai: 1970–1972 V. Gorochovenka, 1972–1982 E. Naujalis, 1982–1991 V. Bleizgys). Nuo 1994 Lazdijų rajono savivaldybės sporto organizavimo funkcijos perduotos Sporto centrui (iki 2001 Vaikų ir jaunių sporto mokykla; nuo 1973 direktorius A. Mikutovskis).

Galerija

author

Darius Liaukevičius

Skip to content