Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-07-01 | REDAGUOTA: 2023-08-04

Lengvoji atletika

Lengvóji atlètika, viena labiausiai paplitusių ir masiškiausių sporto šakų. Apima 47 olimpines rungtis (iki 2011). Klasikinės rungtys, kurios įtrauktos į olimpinių žaidynių programą: vyrams – 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas (42 km 195 m bėgimas), 110 ir 400 m barjerinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafečių 4 × 100 ir 4 × 400 m bėgimas, šuoliai: į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, dešimtkovė, 20, 50 km sportinis ėjimas; moterims – 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10000 m bėgimas, maratonas, 100 ir 400 m barjerinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafečių 4 × 100 ir 4 × 400 m bėgimas, šuoliai: į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, septynkovė, 20 km sportinis ėjimas. Labai populiari bėgimo rungtis – krosas. Nuo 20 amžiaus 7 dešimtmečio vis populiaresnės tampa varžybos patalpose (maniežuose). Lengvosios atletikos rungčių pagrindas – natūralūs žmogaus judesiai, todėl pratybos visiems prieinamos.

Pirmąkart bėgimo (1 stadijo – 192,27 m) varžybos minimos 776 prieš Kristų graikų Olimpijos žaidynių įrašuose. Ši data laikoma oficialia Antikos žaidynių pradžia. Žaidynių programą iš pradžių sudarė tik bėgimas. Į 14 Olimpijos žaidynes, 724 prieš Kristų, įtrauktas diaulas (2 stadijų bėgimas taku ten ir atgal), į 15 žaidynes – dolichas – ištvermės bėgimas pamažu didinant stadijų skaičių (nuo 8 iki 24 stadijų), nuo 18 žaidynių – pentatlonas, susidedantis iš bėgimo, šuolio į tolį, ieties ir disko metimo, imtynių. Starto trinkeles atstodavo akmeninės atramos, finiše – akmeniniai stulpeliai, kuriuos sportininkai privalėjo paliesti ranka; pažeidusieji starto ar kitas varžybų taisykles būdavo periami rimbu. Šokdami į tolį sportininkai rankose laikydavo akmeninį svarmenį; buvo manoma, kad tai padeda šokti toliau. Diską ir ietį mesdavo nuo akmeninio paaukštinimo. Disko metimo varžybose nugalėdavo sportininkas, įrankį numetęs toliausiai, ieties metimo – numetęs taikliausiai ietį į tam tikrą taikinį. Olimpijos žaidynių programa pamažu plėtėsi, bet prestižiškiausia rungtis buvo stadijo bėgimas. Žymiausias senosios Graikijos atletas – Leonidas Rodietis.

Lengvoji atletika atgimė 19 amžiaus I pusėje Didžiojoje Britanijoje. 1837 čia įvyko pirmosios bėgimo varžybos. 19 amžiaus pabaigoje daugelyje šalių ėmė veikti pirmieji lengvosios atletikos mėgėjų klubai ir kitos organizacijos. Tolesnei lengvosios atletikos plėtotei turėjo svarbąlengvosios atletikos atgaivintos olimpinės žaidynės (1896). 20 amžiaus pradžioje pradėta rengti lengvosios atletikos nacionalinius čempionatus. 1912 įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos mėgėjų federacija (angl. International Amateur Athletic Federation, IAAF), nuo 2001 – Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (angl. International Association of Athletics Federations, IAAF), 2011 jai priklausė 212 šalių nacionalinės federacijos. Nuo 1934 kas 4 metus (tarp olimpinių žaidynių) rengiami lengvosios atletikos Europos, nuo 1983 (nuo 1993 kas 2 metus) – pasaulio, nuo 1964 – Europos jaunių čempionatai, nuo 1965 rengiamos Europos lengvosios atletikos taurės varžybos, nuo 1966 – Europos lengvosios atletikos čempionatai uždarose patalpose, nuo 1977 (kas 2 metus) – Pasaulio taurės varžybos.

Geriausi 20 amžiaus lengvaatlečiai: I. Ševinska (Szewińska; Lenkija), H. Dreksleris (Drechsler; Vokietija), M. Kochas (Koch; Vokietijos Demokratinė Respublika), F. Grifit-Džoiner (Griffith-Joyner), Dž. Džoiner-Kersi (J. Joyner-Kersee; abi Jungtinės Amerikos Valstijos), S. Kostadinova (Bulgarija), P. Nurmis (Nurmi; Suomija), K. Luisas (C. Lewis), A. Erteris (Oerter), Dž. Ovensas (J. Owens), H. Konolis (Connolly), P. O’Brajenas (O’Brien), R. Bostonas (Boston; visi Jungtinės Amerikos Valstijos), E. Zatopekas (Zátopek; Čekoslovakija), H. Eliotas (Elliott), R. Klarkas (Clarke; abu Australija), P. Snelis (Snell; N. Zelandija), A. Jerderudas (Gärderud; Švedija), S. Ovetas (Ovett), S. Kou (Coe; abu Didžioji Britanija), S. Bubka (Ukraina), J. Železnas (Železný; Čekija), V. Sanejevas (Sanejev), J. Sedychas (Sedych; abu SSRS).

 

Lietuvoje lengvoji atletika pradėta kultivuoti 1919. Kaune, Vytauto parke. 1919 07 13 įvyko pirmos parodomosios varžybos (arba tiksliau – parodomoji treniruotė). 1921 Kaune surengtas I Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas (13 rungčių; dalyvavo tik vyrai). Ši data ir laikoma lengvosios atletikos pradžia Lietuvoje. Vienas aktyviausių lengvosios atletikos propaguotojų buvo S. Garbačiauskas, pirmasis Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) lengvosios atletikos komiteto (įkurtas 1922) pirmininkas, vienas pirmųjų lengvosios atletikos rekordininkų (60, 100, 200 m bėgimo, 4 × 100 ir 10 × 100 m estafečių, šuolio į aukštį). Prie pirmojo lengvosios atletikos čempionato organizavimo ir šios sporto šakos propagavimo tuo laiku daug prisidėjo sporto aktyvistai J. Eretas, E. Festeris, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, K. Bulota, I. Teišerskis, V. Bulota, S. Darius. 1922 Kaune surengtos pirmos kroso (arba bėgimo per laukus) varžybos. Lengvosios atletikos populiarinimu 1921–1922 rūpinosi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (įkurta 1920), 1923–1932 Lietuvos sporto lygos (įkurta 1922) lengvosios atletikos komitetai, 1932–1940 Lengvosios atletikos sąjunga.

Sportinis gyvenimas (kartu ir A) labai pagyvėjo 1923 prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą, ten sportininkai turėjo kur kas didesnę rungtyniavimo praktiką ir geresnes treniravimosi sąlygas. 1926 Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo tarpt. varžybose – Helsinkyje vyko I Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) studentų olimpiada (SELL studentų žaidynės). Nuo 1926 lengvąją atletiką pradėjo kultivuoti Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (įkurta 1922). Ji įsteigė skyrius su lengvosios atletikos sekcijomis Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, kasmet rengdavo sporto šventes su lengvosios atletikos varžybomis. 1928 penki Lietuvos lengvaatlečiai dalyvavo VII olimpinėse žaidynėse Amsterdame (Olandija; H. Švėminas bėgo 100 ir 200 m, J. Petraitis – 5000 m, A. Akelaitis šoko į aukštį, V. Ražaitis metė ietį, P. Radziulytė bėgo 800 m), 1934 – I Europos lengvosios atletikos čempionate (V. Bakūnas bėgo 400 m, V. Komaras dalyvavo šuolio į aukštį ir 110 m barjerinio bėgimo varžybose, S. Šačkus varžėsi dešimtkovėje). 1933–1938 Lietuvos jaunimas dalyvavo SELL studentų olimpiados lengvosios atletikos varžybose, 1935 šeši Lietuvos studentai – pasaulio studentų čempionate (A. Vietrinas 5000 m nuotolyje užėmė 4 vietą). 1936 įvyko pirmos Lietuvos ir Latvijos vyrų rinktinių varžybos (laimėjo latviai), 1937 – varžybos su Estijos lengvaatlečiais (laimėjo estai). 1938 surengtas pirmas Lietuvos ir Latvijos moterų rinktinių mačas (laimėjo latvės). 1938 I Lietuvos tautinės olimpiados lengvosios atletikos varžybose Kaune dalyvavo 180 Lietuvos ir užsienio lietuvių sportininkų. 1939 Lietuvos rinktinės Varšuvoje dalyvavo tarpvalstybiniame mače su Lenkijos rinktinėmis.

 

SSRS okupavus Lietuvą 1940 Kaune įvyko I Pabaltijo respublikų lengvosios atletikos varžybos; 1 vietą užėmė Estijos sportininkai, Lietuvos lengvaatlečiai liko treti; A. Vietrinas laimėjo 10 000 m bėgimą, A. Jočys – 110 m barjerinį bėgimą.

1941 sezono pradžioje Lietuvos lengvaatlečių rezultatai buvo neblogi, bet kelis geriausius atletus (S. Šačkų, J. Vabalą ir kitus) ištrėmus į Sibirą, 1944 vasarą nemažai čempionų ir rekordininkų pasitraukus į Vakarus, pirmaisiais pokario metais rezultatai, ypač vyrų, buvo labai prasti. 1946 Lietuvos rinktinė pirmą kartą dalyvavo SSRS čempionate ir užėmė 11 vietą. Iki 1956 SSRS čempionatuose mūsų sportininkams nepavyko laimėti nė vieno medalio. 1947, 1949, 1950 Lietuvos rinktinė pralaimėjo Baltarusijos rinktinei, o I (1948) II (1950) ir III (1952) Pabaltijo spartakiadose buvo trečia.

Atkaklus ir kryptingas Lietuvos trenerių darbas davė vaisių – mūsų šalies lengvosios atletikos lygis pradėjo sparčiai kilti. 1955 birželį Vilniuje, spalį Baku vyko lengvaatlečių mačai Lietuva–Azerbaidžanas: Vilniuje mačą laimėjo lietuviai (varžovus įveikė 20 rungčių), Baku – azerbaidžaniečiai (nusileido tik 9 lietuviams), 1956 Vilniuje lietuviai laimėjo 10 rungčių, bet 8 taškais pralaimėjo Azerbaidžano sportininkams. Tuo laiku Lietuva dalyvavo ir mačuose su kitų sąjunginių respublikų rinktinėmis, vyko kasmetinės Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos komandų varžybos. 1956 laimėti pirmieji SSRS čempionatų medaliai: J. Pipynė (treneris V. Barkalaja) pelnė aukso (1500 m bėgimas), A. Mikėnas (be trenerio) – bronzos (20 km sportinis ėjimas). Abu sportininkai su SSRS rinktine 1956 dalyvavo XVI olimpinėse žaidynėse Melburne (Melbourne, Australija). A. Mikėnas pirmasis iš Lietuvos lengvaatlečių laimėjo olimpinių žaidynių medalį (sidabro). 1956 abu sportininkai gerino ir SSRS rekordus.

 

1957–1960 pajėgiausi Lietuvos lengvaatlečiai toliau skverbiasi į geriausiųjų pasaulio sportininkų gretas. 1957 III pasaulio jaunimo festivalyje Maskvoje laimėtojais tapo J. Pipynė (1500 m bėgimas) ir A. Mikėnas (20 km sportinis ėjimas), 1958 VI Europos čempionate Stokholme dalyvavo 2 lietuviai: ieties metikė B. Zalagaitytė (laimėjo sidabro medalį; pirmasis treneris A. Staniulis, treneris L. Puskunigis) ir J. Pipynė. 1958 B. Zalagaitytė pasiekė pasaulio rekordą (57,49 m), 1960 XVII olimpinėse žaidynėse Romoje (Italija) laimėjo bronzos medalį. 1957–1960 SSRS čempionatuose iškovota 14 medalių, pasiekti 6 SSRS rekordai. Lietuvos sportininkai (J. Pipynė, B. Zalagaitytė, A. Baltušnikas ir A. Varanauskas) sėkmingai dalyvavo SSRS–Didžiosios Britanijos, SSRS–Jungtinių Amerikos Valstijų, SSRS–Vokietijos Federacinės Respublikos mačuose; deja, A. Baltušnikas (treneris A. Arlauskas) galėjo varžytis tik SSRS teritorijoje.

1959 įkurta Lietuvos lengvosios atletikos federacija, iki tol (1941, 1945–1959) lengvosios atletikos plėtote rūpinosi Lengvosios atletikos sekcija. 1961 SSRS disko metimo rekordą pagerino A. Baltušnikas (57,93 m), 1963 SSRS tautų spartakiadą laimėjo ir SSRS čempionu tapo A. Varanauskas (rutulio stūmimas). Penki sportininkai (A. Vaupšas, A. Varanauskas, A. Aleksejūnas, K. Orentas ir B. Kalėdienė) 1964 dalyvavo XVIII olimpinėse žaidynėse Tokijuje (Japonija). B. Zalagaitytė-Kalėdienė ieties metimo rungtyje laimėjo 4 vietą, A. Aleksejūnas kvalifikacinėse 3000 m kliūtinio bėgimo varžybose pagerino olimpinį rekordą (8 min 31,8 s), bet finale buvo tik septintas. SSRS–Jungtinių Amerikos Valstijų mačuose dalyvavo A. Vaupšas (treneris A. Sabeckis), A. Varanauskas, A. Baltušnikas, A. Aleksejūnas (treneris V. Barkalaja), K. Orentas (treneris V. Barkalaja).

1965–1968 Lietuvos lengvaatlečiai: 1965 K. Orentas, A. Aleksejūnas, V. Jaras ir B. Burokas, 1966 K. Orentas, A. Aleksejūnas, V. Jaras, 1967 V. Jaras ir B. Kalėdienė, 1968 V. Jaras ir R. Plungė, laimėjo medalių SSRS čempionatuose, bet nė vienas nebuvo pakviestas į SSRS rinktinę dalyvauti XIX olimpinėse žaidynėse Meksike (Meksika). Sėkmingai varžybose dalyvavo jaunieji lengvaatlečiai: 1968 Europos jaunių čempionate A. Lebedžius (10 km sportinis ėjimas) ir J. Dabrila (ieties metimas; treneris J. Grigas) laimėjo sidabro, N. Sabaitė (800 m bėgimas; trenerė F. Karoblienė) ir A. Vitkevičius (rutulio stūmimas; treneris E. Burokas) – bronzos medalius. 1966 SSRS jaunimo čempionais tapo A. Gedminas (5000 m bėgimas; treneris K. Maniušis), S. Janauskaitė (ieties metimas; pirmoji trenerė Ž. Jankauskaitė, treneris V. Barisas), 1968 V. Novikovas (1500 m bėgimas; treneris P. Karoblis), SSRS tarpvalstybiniuose mačuose laimėtojais ir prizininkais tapo: 1965 SSRS–Jungtinės Amerikos Valstijos – A. Aleksejūnas, 1966 SSRS–Lenkija – V. Jaras (pirmasis treneris A. Staniulis, treneris V. Barisas) ir A. Aleksejūnas, 1966 ir 1967 mače SSRS–Prancūzija, 1967 Šiaurės šalių–Belgijos–Vokietijos Demokratinės Respublikos–SSRS rinktinių mače diską toliausiai nusviedė V. Jaras.

 

1969 V. Dudinas (treneriai R. Beresnevičius, V. Kucas) pagerino pasaulio 3000 m kliūtinio bėgimo rekordą (8 min 22,2 s; iki šių dienų jis yra Lietuvos rekordas), 1970 jis Europos komandinių taurių varžybose finišavo antras. 1971 Helsinkyje Europos šuolio į aukštį čempionu, 1974 Romoje – vicečempionu tapo K. Šapka (1972 uždarų patalpų čempionate Grenoblyje jis pelnė sidabro, 1974 Geteborge – aukso medalius). 1972 XX olimpinėse žaidynėse Miunchene (München, Vokietija) dalyvavo penki lengvaatlečiai: N. Sabaitė (800 m bėgimas) laimėjo sidabro medalį; 2 kartus gerino SSRS rekordą, R. Bitė (3000 m kliūtinis bėgimas; treneris P. Karoblis) užėmė 7 vietą, K. Šapka – 12 vietą, R. Plungė (treneriai A. Baltušnikas ir A. Varanauskas) – 14 vietą, A. Baranovas (maratonas; treneris V. Barkalaja) – 15 vietą. Sėkmingai SSRS tarpvalstybiniuose mačuose rungtyniavo P. Šimonėlis, R. Plungė, K. Sapka, R. Bitė, N. Sabaitė, V. Dudinas, daugiakovininkė N. Kvietkauskaitė. Nė vienas Lietuvos lengvaatletis nepateko į SSRS rinktinę dalyvauti XXI olimpinėse žaidynėse (1976 Monrealis, Montreal, Kanada), nors 1973 SSRS čempionais tapo R. Bitė ir N. Sabaitė-Razienė, vicečempionu – R. Plungė, bronzos medalininkais – E. Skapas ir M. Treinytė, 1974 SSRS čempionu tapo K. Šapka, vicečempionu – J. Grigas, 1975 bronzos medalį pelnė R. Makauskaitė, 1976 – J. Grigas, vicečempionu tapo A. Šakalys. 1974 SSRS jaunimo čempionais tapo L. Purvinskaitė (400 m bėgimas), 1975 – E. Petrikas (800 m bėgimas), 1973 SSRS jaunių čempionu (100 m bėgimas) – A. Ganža. Vėl su SSRS rinktine tarpvalstybiniuose mačuose sėkmingai rungtyniavo N. Sabaitė-Razienė, R. Bitė, R. Plungė, K. Šapka, J. Grigas, M. Treinytė-Butkienė, N. Kvietkauskaitė.

 

1977–1980 buvo Lietuvos lengvosios atletikos pakilimo laikotarpis. 1978 pasaulio šuolio į tolį rekordą du kartus gerino V. Bardauskienė (pirmoji pasaulio moteris, įveikusi 7 m ribą; 7,07 m ir 7,09 m), SSRS rekordą – R. Valiulis (4 × 400 m estafetė), SSRS jaunimo čempionais tapo: 1977 – A. Antipovas (10 000 m), 1979 – R. Volskytė, V. Valiūnaitė, T. Lazdovskaja ir A. Mendzarytė (4 × 400 m estafetė), 1980 (Kaune) – šuolininkė į tolį V. Grumadaitė ir kūjo metikas B. Viluckis. A. Antipovas dalyvavo Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos pasaulio nacijų kroso čempionatuose: 1977 Diuseldorfe (Düsseldorf, Vokietija) individualioje įskaitoje užėmė 20 vietą, komandinėje – 3 vietą, 1978 Glazge (Glasgow, Škotija) individualioje įskaitoje – 2 vietą, komandinėje – 4 vietą, 1979 Limerike (Limerick, Airija) individualioje ir komandinėje įskaitose – 3 vietą, 1980 Paryžiuje individualioje įskaitoje – 6 vietą, komandinėje – 5 vietą, 1979 Pasaulio taurės varžybų finale laimėjo bronzos medalį (10 000 m 28 min 25,17 s). SSRS tarpvalstybiniuose mačuose pagirtinai rungtyniavo A. Antipovas, V. Bardauskienė, J. Putinienė, V. Cepelevas, R. Muzikevičienė, R. Valiulis.

XXII olimpinėse žaidynėse (1980 Maskva, SSRS) dalyvavo keturi lengvaatlečiai. R. Valiulis su SSRS komanda laimėjo aukso medalį 4 × 400 m estafetėje, disko metikė G. Murašova užėmė 7 vietą, ieties metikė J. Putinienė – 11 vietą, A. Antipovas 10 000 m nuotolio nebaigė.

1981–1984 Lietuvos lengvaatlečiai tęsė laimėjimus, pradėjo reikštis nauja sportininkų karta. 1981 pirmą kartą SSRS čempione tapo M. Butkienė, 1983 SSRS tautų spartakiados laimėtojomis – A. Ambrazienė (Kosteckaja; 400 m barjerinis bėgimas), G. Murašova (disko metimas); abi sportininkės I pasaulio čempionate 1983 Helsinkyje pelnė sidabro medalius. 1982 ir 1983 SSRS kroso čempionu tapo A. Antipovas, jis vėl dalyvavo Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos pasaulio nacijų kroso čempionate (1982 Roma) ir individualioje įskaitoje užėmė 19 vietą, komandinėje – 3 vietą. 1983 A. Ambrazienė Maskvoje, Brolių Znamenskių memorialo varžybose, pagerino pasaulio 400 m barjerinio bėgimo rekordą (54,02 s), Dinamo draugijos čempionate V. Kazlauskas – Europos 20 km sportinio ėjimo stadione rekordą (1 h 20 min 37,0 s). 1983 Europos jaunimo čempionate V. Murašovas (disko metimas) ir A. Kornikas (estafetė 4 × 100 m; su SSRS rinktine) laimėjo sidabro medalius, SSRS jaunimo čempionais tapo: 1982 – I. Duchnovič (šuolis į tolį, 6,67 m) ir R. Ubartas (disko metimas, 58,30 m), 1983 – A. Komikas (100 m bėgimas, 10,53 s), J. Grublys (2000 m kliūtinis bėgimas, 5 min 45,06 s) ir V. Murašovas (disko metimas, 57,34 m), 1984 – R. Malachovskis (dešimtkovė, 7161 taškas), SSRS jaunių čempionais 1982 – V. Patapas (1500 m, 3 min 48,31 s) ir L. Zablockaja (šuolis į aukštį, 1,88 m), 1983 – R. Dovidaitytė (400 m bėgimas, 54,78 s), S. Vainauskas (10 km sportinis ėjimas, 44 min 13,40 s), 1984 – R. Sablovskaitė (100 m barjerinis bėgimas). Sėkmingai Lietuvos lengvaatlečiai (V. Cepelevas, R. Valiulis, G. Murašovas, R. Ubartas, R. Sausaitis, D. Stukonis, R. Kazlauskas, A. Sabonis) dalyvavo SSRS tarpvalstybiniuose mačuose. Pajėgiausi Lietuvos lengvaatlečiai įtemptai rengėsi XXIII olimpinėms žaidynėms, turėjusioms vykti 1984 Los Andžele (Los Angeles, Jungtinės Amerikos Valstijos), bet dėl politinių motyvų SSRS ir kitų socialistinių šalių sportininkams į olimpines žaidynes neteko nuvykti (atsakas į Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos XXII olimpinių žaidynių, 1980, boikotą).

SSRS sporto funkcionieriai bent iš dalies kompensavo sportininkams šią netektį: 1984 08 16–18 Prahoje moterims ir Maskvoje vyrams buvo surengtos tarptautinėms varžybos Draugystė 84, kuriose dalyvavo 50 šalių sportininkai, 20 rungčių (iš tuo metu 41) laimėtojų rezultatai buvo geresni nei XXIII olimpinių žaidynių, 1984, čempionų. Prahoje G. Murašova laimėjo sidabro medalį (disko metimas, 72,14 m), N. Medvedeva užėmė 4 vietą (šuolis į tolį, 7,02 m), Maskvoje R. Ubartas – 8 vietą (disko metimas, 63,60 m).

1985–1988 Lietuvos lengvaatlečiai sugebėjo įsitvirtinti SSRS rinktinėje ir su ja dalyvauti oficialiose tarptautinėse varžybose.

1985 SSRS čempionato bronzos medalį pelnė T. Nekrašaitė, 1986 R. Ubartas, B. Viluckis ir R. Cistiakova – aukso, V. Kidykas ir N. Medvedeva – sidabro, M. Navickaitė – bronzos, 1987 A. Ambrazienė – aukso, B. Valuckis – sidabro, S. Eidikytė ir D. Bimbaitė – bronzos medalį. Sėkmingiausi buvo 1988 metai: SSRS čempionėmis tapo G. Murašova, L. Baikauskaitė ir R. Sablovskaitė, bronzos medalininkėmis – R. Čistiakova, A. Ambrazienė ir N. Medvedeva. Sėkmingai dalyvauta ir SSRS uždarų patalpų čempionatuose: 1985 aukso medalius laimėjo D. Stukonis, V. Kidykas, 1987 – I. Oženko (Duchnovič), 1988 – L. Baikauskaitė ir V. Kidykas. Šeši lengvaatlečiai dalyvavo XXIV olimpinėse žaidynėse (1988 Seulas, Pietų Korėja), iš jų R. Ubartas (disko metimas) ir L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas) tapo vicečempionais, R. Sablovskaitė (septynkovė) užėmė 5 vietą. SSRS jaunimo čempionais tapo: 1986 – V. Misiūnas (800 m bėgimas) ir S. Eidikytė (5 km sportinis ėjimas), 1987 – S. Eidikytė (10 km sportinis ėjimas), 1988 – I. Barachovas (400 m bėgimas). SSRS tarpvalstybiniuose mačuose sėkmingai dalyvavo N. Medvedeva ir I. Oženko (šuolis į tolį), G. Murašova, R. Ubartas ir V. Kidykas (disko metimas), R. Čistiakova (3000 m), M. Navickaitė ir A. Ambrazienė (400 m barjerinis bėgimas), R. Malachovskis (dešimtkovė), S. Kleiza (rutulio stūmimas), V. Kazlauskas (sportinis ėjimas).

1989 Lietuvos lengvaatlečiai paskutinį kartą dalyvavo SSRS čempionate: aukso medalį pelnė D. Matusevičienė (800 m bėgimas), sidabro – daugiakovininkė R. Sablovskaitė (Nazarovienė), bronzos medalius – D. Plungė (kūjo metimas) ir S. Statkuvienė (2000 m kliūtinis bėgimas). SSRS tarpvalstybinėse varžybose 1989 sėkmingai pasirodė R. Stasaitis (šuolis į tolį), V. Kazlauskas, R. Ubartas, R. Malachovskis, N. Medvedeva, R. Nazarovienė. 1989 ir 1990 pasaulio kroso čempionate R. Čistiakova buvo apdovanota aukso medaliu už komandinę pergalę. 1989 SSRS jaunimo žaidynėse ir jaunimo pirmenybėse laimėtojų garbei (A. Mikelytė, disko metimas, 58,86 m) ir V. Meškauskas (10 km sportinis ėjimas, 42 min 24,0 s) buvo keliama Lietuvos trispalvė ir, pritariant visai delegacijai, skambėjo Lietuvos himnas. 1989–1990 S. Eidikytė-Bukšnienė, V. Kazlauskas ir A. Grigaliūnas gerino pasaulio ir Europos nestandartinių sportinio ėjimo rungčių rekordus.

 

1990 Lietuvos, Latvijos ir Estijos lengvosios atletikos federacijos nutarė rengti Pabaltijo čempionatą. Pirmasis vyko Vilniuje, Lietuvos lengvaatlečiai laimėjo 25 rungtis iš 46. 1991 čempionais tapo 16 Lietuvos sportininkų, 1992 jie laimėjo 20 rungčių. 1991 10 25 Lietuvos lengvosios atletikos federacija grąžinta į Tarptautinę lengvosios atletikos mėgėjų federaciją (angl. International Amateur Athletic Federation, IAAF), 1991 pabaigoje Lietuvos sportininkai po 51 metų pertraukos sugrįžo į olimpinę šeimą. Pradėta rengtis XXV olimpinėms žaidynėms (1992 Barselona, Ispanija); dalyvavo aštuoni lengvaatlečiai: R. Ubartas diską nusviedė 65,12 m ir tapo pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu, daugiakovininkė R. Nazarovienė (Sablovskaitė) užėmė 14 vietą, ieties metikė T. Nekrošaitė – 18 vietą, kūjo metikas B. Viluckis ir šuolininkė į aukštį N. Žilinskienė – 20 vietą, ėjikas V. Meškauskas (20 km) – 26 vietą.

Pirmaisiais poolimpiniais metais Lietuvos lengvaatlečiai gerais rezultatais nedžiugino. 1993 Europos jaunių čempionate Ž. Minina (400 m bėgimas, 53,78 s) finišavo penkta, Baltijos jūros šalių sporto žaidynėse 11 sportininkų tapo žaidynių laimėtojais: S. Statkuvienė (1500 ir 3000 m bėgimas), N. Jakštienė (100 m b. bėgimas), A. Mikelytė (disko metimas), M. Raizgienė (rutulio stūmimas), R. Vasiliauskas (800 m bėgimas), Č. Kundrotas (10 000 m bėgimas), R. Verkys (šuolis į aukštį), A. Raizgys (trišuolis), V. Mitkus (rutulio stūmimas) ir B. Viluckis (kūjo metimas).

1994 Europos čempionate N. Žilinskienė (šuolis į aukštį, 1,93 m) pelnė bronzos medalį, R. Ramanauskaitė (ieties metimas, 64,54 m) užėmė 5 vietą, R. Nazarovienė (septynkovė, 6262 taškai) – 7 vietą, 1995 pasaulio čempionate N. Žilinskienė (šuolis į aukštį, 1,93 m) – 8 vietą. 14 lengvaatlečių dalyvavo XXVI olimpinėse žaidynėse (1996 Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos): N. Žilinskienė (šuolis į aukštį, 1,96 m) pasiekė Lietuvos rekordą ir užėmė 5 vietą, diskininkas V. Alekna buvo penktas (65,30 m), diskininkas V. Kidykas – aštuntas (62,78 m), septynkovininkė R. Nazarovienė (Sablovskaitė) – dešimta (6254 taškai).

Pirmą kartą jaunieji lengvaatlečiai dalyvavo III Europos jaunimo olimpiname festivalyje (EJOF): aukso medalius laimėjo A. Visockaitė (200 m bėgimas) ir M. Pukštas (2000 m kliūtinis bėgimas).

1993–1996 Lietuvos rekordus gerino: S. Statkuvienė (10 000 m, pusės maratono – 2 kartus, maratono bėgimas – 3 kartus), R. Nazarovienė (100 m barjerinis bėgimas), S. Milušauskaitė (20 km sportinis ėjimas), N. Žilinskienė (šuolis į aukštį), D. Sčepanskienė (kūjo metimas), K. Klimas (100 m bėgimas matuojant rankiniu chronometru), E. Vadopolas ir J. Novogreckis (pusės maratono), Č. Kundrotas (maratono bėgimas), A. Raizgys (trišuolis – 2 kartus). 1997 V. Alekna (disko metimas) tapo pasaulio vicečempionu, R. Nazarovienė (septynkovė) – bronzos medalininke, A. Visockaitė (100 m bėgimas) – Europos jaunimo vicečempione, R. Drazdauskaitė (1500 m bėgimas) – IV Europos jaunimo olimpinio festivalio sidabro medalininke. 1998 Europos čempionate V. Alekna laimėjo bronzos medalį, R. Nazarovienė užėmė 4 vietą, pasaulio jaunių žaidynėse R. Drazdauskaitė (1500 m bėgimas) – 3 vietą. 1999 pasaulio čempionate dalyvavo disko metikai: V. Alekna buvo ketvirtas, V. Kidykas – penktas. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate I. Krakoviak (800 m bėgimas) pelnė sidabro, Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate T. Intas (ieties metimas) ir V Europos jaunimo olimpiniame festivalyje V. Seliukas (šuolis į aukštį, 2,11 m) – aukso, Ž. Šikšnelytė (šuolis į tolį, 5,92 m) – bronzos medalius.

2000 net 18 lengvaatlečių išvyko į XXVII olimpines žaidynes Sidnėjuje (Sydney, Australija), geriausiai sekėsi V. Aleknai – jis tapo olimpiniu disko metimo čempionu.

 

1995 ir 1999 Lietuvos rekordus gerino S. Milušauskaitė (20 km sportinis ėjimas), 1997 – D. Ščepanskienė (kūjo metimas) ir A. Visockaitė (100 m bėgimas), 1998 po 2 kartus – V. Grigaitė-Petkevičienė (trišuolis), M. Raizgienė (kūjo metimas), L. Bagdonavičiūtė ir R. Snarskaitė (šuolis su kartimi), A. Skujytė (septynkovė), 1998–2000 – A. Jurkšas (ieties metimas; 7 kartus), 1999 – I. Jakubaitytė (ieties metimas), R. Nazarovienė (septynkovė), 1999–2000 R. Ramanauskaitė (ieties metimas; 2 kartus), K. Saltanovič (20 km sportinis ėjimas, 4 kartus), A. Grocienė (trišuolis; 4 kartus), 2000 V. Alekna (disko metimas; 2 kartus), I. Juodeškienė (5000 m bėgimas), R. Snarskaitė (šuolis su kartimi), E. Grigalionytė (šuolis su kartimi; 2 kartus), A. Visockaitė (100 m ir 200 m bėgimas).

2001–2004 daugiausia laimėjimų pasiekė V. Alekna: 2001 tapo pasaulio, 2002 – Europos vicečempionu, 2003 – pasaulio, 2004 – olimpiniu (XXVIII olimpinės žaidynės, Atėnai, Graikija) čempionu. A. Skujytė 2001 pasaulio čempionate buvo septinta, 2004 tapo olimpine vicečempione (XXVIII olimpinės žaidynės), pasaulio uždarų patalpų čempionate pelnė bronzos, V. Žemaitytė 2004 pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionate – sidabro medalį.

2001 VI Europos jaunimo olimpiname festivalyje K. Vnukova (šuolis į aukštį, 1,75 m) buvo apdovanota sidabro medaliu, 2002 Europos čempionate A. Skujytė (septynkovė) užėmė 4 vietą, K. Saltanovič (20 km sportinis ėjimas) – 7 vietą. 2003 VII Europos jaunimo olimpiname festivalyje aukso medalį laimėjo L. Grinčikaitė (100 m bėgimas, 11,95 s), sidabro – A. Vaišvilaitė (rutulio stūmimas, 14,67 m), bronzos – V. Klibavičius (rutulio stūmimas, 17,97 m).

2002 Lietuvos rekordus gerino K. Saltanovič (20 km sportinis ėjimas; 2 kartus), O. Šidlauskaitė (3000 m kliūtinis bėgimas; 2 kartus), R. Michniovaitė (3000 m kliūtinis bėgimas; 2 kartus ir 2004; 2 kartus), 2003 – M. Norbutas (800 m bėgimas), G. Andriuškevičius (30 km sportinis ėjimas), T. Intas (ieties metimas), A. Visockaitė-Eggerth (100 m bėgimas; 2 kartus), Ž. Balčiūnaitė (maratonas; 2 kartus).

Disko metikas V. Alekna 2005 tapo pasaulio, 2006 – Europos čempionu, septynkovininkė A. Skujytė 2005 pasaulio čempionate, maratonininkė Ž. Balčiūnaitė 2006 Europos čempionate užėmė 4 vietą, 2007 pasaulio čempionate V. Alekna buvo ketvirtas, A. Skujytė – šešta. 2005 VIII Europos jaunimo olimpiname festivalyje D. Raminas (šuolis į aukštį) ir S. Mišeikytė (rutulio stūmimas), 2007 IX Europos jaunimo olimpiname festivalyje M. Baliukonis (500 m bėgimas) ir A. Gudžius (disko metimas) pelnė bronzos, 2005 Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate L. Grinčikaitė – sidabro, Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate 2005 P. Mykolaitis – bronzos, 2007 V. Žemaitytė (septynkovė) – aukso, 2007 pasaulio jaunių (iki 18 metų) čempionate A. Gudžius – bronzos, pasaulio universiadoje V. Žemaitytė – aukso, A. Dagelytė (100 m) – bronzos medalius. XXIX olimpinėse žaidynėse (2008 Pekinas, Kinija) V. Alekna laimėjo bronzos medalį, Ž. Balčiūnaitė (maratonas) užėmė 11 vietą, L. Grinčikaitė (100 m bėgimas) – 14 vietą.

 

2005 Lietuvos rekordus gerino A. Skujytė (dešimtkovė), Ž. Balčiūnaitė (1000 m bėgimas ir maratonas), R. Michniovaitė-Troup (3000 m kliūtinis bėgimas; 3 kartus), R. Grigelionytė (šuolis su kartimi), 2006 – M. Pukštas (pusės maratono bėgimas), N. Aidietytė pasiekė pirmą Lietuvos 50 km sportinio ėjimo rekordą, 2007 rekordą gerino J. Jakubaitytė (ieties metimas), merginų ir vaikinų 4 × 100 m estafetės dalyviai, 2008 – V. Kozlovas (800 m bėgimas), R. Troup (3000 m kliūtinis bėgimas; 2 kartus), S. Milušauskaitė (20 km sportinis ėjimas), moterų 4 × 100 m estafetės dalyvės (4 kartus).

2009 pasaulio čempionate V. Alekna užėmė 4 vietą, K. Saltanovič (20 km sportinis ėjimas) – 8 vietą, D. Škarnulis (50 km sportinis ėjimas) – 14 vietą. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate L. Grinčikaitė laimėjo aukso, merginos (4 × 100 m estafetė) – bronzos, pasaulio universiadoje L. Grinčikaitė – aukso, S. Tamošaitytė – sidabro medalius. X Europos jaunimo olimpiname festivalyje Lietuvos lengvaatlečiai medalių nepelnė, bet net 10 sportininkų užėmė vietas pirmuose aštuntukuose (4, 5, 6 vietas po vieną, 6 vietą – septyni sportininkai). 2010 Europos čempionate disko metikai V. Alekna ir Z. Sendriūtė užėmė 5 vietą, D. Draudvila (dešimtkovė) – 6 vietą, K. Saltanovič (20 km sportinis ėjimas) – 7 vietą, T. Šuškevičius (50 km sportinis ėjimas) – 9 vietą. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje A. Gudžius (disko metimas) tapo pasaulio jaunimo čempionu, A. Palšytė (šuolis į aukštį) – vicečempione. 2009 Lietuvos rekordus gerino S. Tamošaitytė (100 m bėgimas; 2 kartus), vaikinų rinktinė (4 × 100 m estafetė), 2010 – M. Jurgilas, R Sakalauskas (100 m bėgimas; abiejų treneris A. Stanislovaitis), B. Virbalytė (50 km sportinis ėjimas; treneriai K. Pavilonis, J. Romankovas).

2011 pasaulio čempionate V. Alekna buvo šeštas, A. Skujytė (septynkovė) ir K. Saltanovič (20 km sportinis ėjimas) – aštuntos. Europos jaunimo čempionate ir pasaulio universiadoje (pakartojusi Lietuvos šuolio į aukštį rekordą, 1,96 m) A. Palšytė (trenerė T. Krasauskienė) laimėjo sidabro medalį; universiadoje sidabro medalius pelnė V. Žemaitytė (septynkovė; treneris A. Gavėnas) ir Z. Sendriūtė (disko metimas; treneris A. Jasmontas), L. Grinčikaitė (100 m bėgimas; treneris E. Norvilas) – bronzos medalį. D. Aučyna (šuolis į tolį, 7,81 m; treneris K. Šapka) Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate buvo ketvirtas. XI Europos jaunimo olimpiname festivalyje aukso medalininke tapo M. J. Morauskaitė (400 m bėgimas, 54,01 s; trenerė I. Jefimova), sidabro – L. Jasiūnaitė (ieties metimas, 52,00 m; trenerė I. Žeronienė), bronzos – P. Dabašinskas (ieties metimas, 73,23 m; trenerė Z. Grabauskienė).

 

2012 pasaulio uždarų patalpų čempionate A. Skujytė tapo bronzos medalininke (penkiakovė, 4802 taškai), S. Tamošaitytė užėmė 4 vietą (60 m barjerinis bėgimas, 8,03 s, Lietuvos rekordas). Europos čempionate R. Stanys pelnė sidabro (šuolis į aukštį, 2,31 m), L. Grinčikaitė – bronzos (100 m, 11,32 s) medalį, R. Sakalauskas užėmė 6 vietą (100 m), N. Piliušina – 8 vietą (800 m). XXX olimpinėse žaidynėse (2012 Londonas) dalyvavo 20 lengvaatlečių. Disko metikas V. Alekna užėmė 4 vietą (67,38 m), septynkovininkė A. Skujytė – 5 vietą (6599 taškai), disko metikė Z. Sendriūtė – 9 vietą, šuolininkė į aukštį A. Palšytė – 11 vietą, 100 m bėgikė L. Grinčikaitė ir ieties metikė I. Jakubaitytė – 17 vietą.

 

2011 buvo 65 viešosios įstaigos, asociacijos ar sporto klubai. Žymesnieji: Vilniuje – Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija (įkurta 1992, prezidentas R. Bernotas, kasmet organizuoja klubų ir individualaus bėgimo konkursus), COSMA (įkurta 2000, 2000–2007 pirmininkas V. Daukšys, 2008–2009 N. Medvedeva, nuo 2010 M. Skrabulis; kasmet rengia klubo taurės varžybas), Vilniaus bėgimo klubas Vilniaus baltai (įkurtas 2006, prez. R. Vasiliauskas), bendrovė Tarptautinis maratonas (įkurta 2006, 2006–2008 direktorius G. Repšys, 2008–2009 N. Januškevičius, 2009–2011 E. Martinka, nuo 2011 D. Mikulis; nuo 2004 rengia Vilniaus maratoną), Klaipėdoje – Nikė (įkurta 1996, pirmininkas A. Pleskys; dalyvauja Europos jaunimo klubų taurės varžybose), Gintarinė jūrmylė (įkurta 1996, pirmininkas M. Tumėnas; organizuoja tradicinį bėgimą Gintarinė jūrmylė), Alytuje – Interwalk (įkurta 2004, vadovas K. Pavilonis). 2011 buvo 261 etatinis treneris, 4298 sportininkai.

Aktyviausi veteranų klubai: Vilniuje – daugiakovininkų 7&10 (įkurtas 2000, 2000–2005 prezidentas I. Mikulėnienė, nuo 2005 V. Morkūnienė), Metikas (įkurtas 1992, vadovas B. Keršulienė), Kaune – Senjorai (įkurtas 1999, vadovas B. Kalėdienė), Klaipėdoje – Ąžuolas (įkurtas 1996, vadovas G. Pridotkas). Lengvosios atletikos veteranų klubų nariai (B. Kalėdienė, B. Keršulienė, J. Lapienienė, A. Mikelytė, V Morkūnienė, J. Putinienė, D. Ščepanskienė, A. Vilčinskienė, A. Černiauskas, S. Svilainis, K. Vislavičius) yra daugkartiniai pasaulio ir Europos čempionatų prizininkai. Savo amžiaus grupių pasaulio, Europos ir Lietuvos rekordus gerino B. Kalėdienė, B. Keršulienė, J. Putinienė, A. Černiauskas.

Daugkartiniai pasaulio, Europos čempionatų laimėtojai ir prizininkai: S. Svilainis (dešimtkovė, 50 metų grupė), B. Keršulienė (rutulio stūmiams, 60 metų), A. Vilčinskienė (rutulio stūmimas, 70 metų), J. Putinienė (ieties metimas, 65 metų), V. Kalėdienė (ieties metimas, 70 ir 75 metų), K. Vilčinskas (disko metimas, 70 ir 75 metų), A. Černiauskas (daugiakovė, 80 ir 75 metų). Lietuvos čempionatuose dalyvaudavo I Lietuvos tautinės olimpiados dalyvė D. Vitartaitė (rutulio stūmimas), jos pasiektas 80 metų amžiaus grupės rekordas dar (2011) nepagerintas.

 

Žymiausi teisėjai: iki 1990 – I. Teišerskis, A. Vietrinas, A. Klimavičius, K. Rozenbergaitė, J. Kudirka (Kaunas), S. Koniušas, V. Leskauskas (abu Šiauliai), M. Senkevičius (Šalčininkai), A. Plungė (Klaipėda), J. Vabalas, G. Tarvydas, A. Krasaitis, D. Ivašauskienė, St. Bidva, J. Genevičius (Vilnius), po 1990 – A. Buliuolis, A. Baranauskas (Kaunas), Z. Tindžiulienė (Vilnius), R. Zabulionis, R. Beržinskas (Klaipėda), R. Jakubauskas (Panevėžys), J. Tribė (Šiauliai).

Lengvosios atletikos komiteto (1921–1932), sąjungos (1933–1940), sekcijos (1941, 1945–1959) pirmininkai: S. Garbačiauskas (1922–1924), I. Teišerskis (1924–1931), V. Bulota (1931–1933), A. Ardickas (1934), V. Bulota (1935–1940), J. Kudirka (1940–1949), M. Preisas (1950–1952), M. Jackevičius (1953), A.Nordvikas (1953–1959), Lengvosios atletikos federacijos vadovai: prezidentai – A. Gudanovičius (1959–1965), J. Šliažas (1967–1971), G. Tarvydas (1971–1991), V. Vilimas (1991–1997), A. Šakalys (1997–1998), E. Burokas (1998–2000), E. Skrabulis (nuo 2000), atsakingieji sekretoriai – A. Karpavičius (1959–1965), Č. Šlepikas (1965–1983), D. Svitojūtė (1983–1994), A. Bušmienė (1994–1999), A. Baužys (1999–2001), E. Burokas (2001–2009), N. Medvedeva (nuo 2009).

 

1 lent. Olimpiados žaidynių čempionai ir prizininkai (1956–2012)

Eil. Nr. Vardas, pavardė Olimpinės žaidynės (metai) Rungtis Rezultatas Vieta
1. A. Mikėnas XVI (1956) 20 km sportinis ėjimas 1:32.03 2
2. B. Kalėdienė (Zalagaitytė) XVII (1960) ieties metimas 53,45 3
XVIII (1964) ieties metimas 56,31 4
3. A. Aleksejūnas XVIII (1964) 3000 m kliūtinis bėgimas 8.39,0 7
par.* 8.31,8 OR**
4. A. Varanauskas XVIII (1964) rutulio stūmimas 18,41 8
5. R. Bitė XX (1972) 3000 m kliūtinis bėgimas 8.34,6 7
6. N. Sabaitė (Razienė) XX (1972) 800 m 1.58,7 2
7. G. Murašova XXII (1980) disko metimas 63,84 7
8. R. Valiulis XXII (1980) 4 × 400 m estafetė, su SSRS rinktine 3.01,01 1
9. L. Baikauskaitė XXIV (1988) 1500 m 4.00,24 2
10. V. Kidykas XXVI (1996) disko metimas 62,78 8
11. R. Sablovskaitė (Nazarovienė) XXIV (1988) septynkovė 6456 taškai 5
12. R. Ubartas XXIV (1988) disko metimas 67,48 2
XXV (1992) disko metimas 65,12 1
13. N. Žilinskienė (Savickytė) XXVI (1996) šuolis į aukštį 1,96 5
14. V. Alekna XXVI (1996) disko metimas 65,30 5
XXVII (2000) disko metimas 69,30 1
XXVIII (2004) disko metimas 69,89 OR** 1
XXIX (2008) disko metimas 67,79 3
XXX (2012) disko metimas 67,38 4
15. A. Skujytė XXVIII (2004) septynkovė 6435 taškai 2
XXX (2012) septynkovė 6599 taškai 5

* parengiamasis bėgimas; ** olimpinių žaidynių rekordas.

2 lent. Pasaulio čempionai ir prizininkai (1978–2012)

Eil. Nr. Vardas, pavardė Metai Rungtis Rezultatas Vieta
1. A. Kosteckaja (Ambrazienė) 1983 400 m barjerinis bėgimas 54,15 2
2. G. Murašova 1983 disko metimas 67,44 2
3. N. Medvedeva 1985* šuolis į tolį 6,44 3
4. R. Čistiakova 1989 6 km krosas komandinė įskaita 1
1990 6,5 km krosas komandinė įskaita 1
5. V. Alekna 1997 disko metimas 66,70 2
2001 disko metimas 69,40 2
2003 disko metimas 69,69 1
2005 disko metimas 70,17 1
6. R. Sablovskaitė (Nazarovienė) 1997 septynkovė 6566 taškai 3
7. A. Skujytė 2004* penkiakovė 4679 taškai 3
2012* penkiakovė 4802 taškai 3

*Uždarų patalpų čempionatas.

3 lent. Europos čempionai ir prizininkai (1958–2012)

Eil. Nr. Vardas, pavardė Metai Rungtis Rezultatas Vieta
1. B. Zalagaitytė (Kalėdienė) 1958 ieties metimas 51,30 2
2. V. Dudinas 1969 3000 m kliūtinis bėgimas 8.26,6 3
3. K. Šapka 1971 šuolis į aukštį 2,20 1
1972* šuolis į aukštį 2,22 2
1974 šuolis į aukštį 2,25 2
1974* šuolis į aukštį 2,22 1
4. A. Antipovas 1978 10 000 m 27.31,5 3
5. V. Bardauskienė 1978 šuolis į tolį 6,88 1
7,09** PR
6. V. Cepelevas 1979* šuolis į tolį 7,88 1
7. R. Valiulis 1980* 400 m 46,75 3
8. R. Ubartas 1986 disko metimas 67,08 1
9. V. Kidykas 1986 disko metimas 66,32 3
10. R. Čistiakova 1986* 3000 m 9.01,72 3
11. N. Žilinskienė 1994 šuolis į aukštį 1,93 3
12. V. Alekna 1998 disko metimas 66,46 3
2002 disko metimas 66,62 2
2006 disko metimas 68,67 1
13. A. Skujytė 2011* penkiakovė 4702 taškai 2
14. L. Grinčikaitė 2012 100 m 11,32 3
15. R. Stanys 2012 šuolis į aukštį 2,31 2

*Uždarų patalpų čempionatas.

**Rezultatas, pasiektas atrankos varžybose.

4 lent. Pasaulio rekordininkai (IAAF patvirtinti)

Eil. Nr. Vardas, pavardė Varžybos Data Rezultatas
1. B. Zalagaitytė (Kalėdienė) SSRS komandinis čempionatas 1958 10 30 ieties metimas
57,49
2. V. Dudinas SSRS čempionatas 1968 08 19 3000 m kliūtinis bėgimas
8.22,2
3. V. Bardauskienė (Augustinavičiūtė) Šuolininko diena 1978 08 18 šuolis į tolį
7,07
4. V. Bardauskienė Europos čempionatas 1978 08 29 šuolis į tolį
7,09
5. A. Ambrazienė (Kosteckaja) Brolių Znamenskių memorialas 1983 06 11 400 m barjerinis bėgimas
54,02
6. K. Saltanovič Lietuvos čempionatas 2000 08 03 20 000 m sportinis ėjimas
1:35.23,67
7. A. Skujytė Tarptautinės varžybos 2005 04 15–14 dešimtkovė
8358 taškai

5 lent. SSRS čempionai ir prizininkai (1956–89)

Eil. Nr. Vardas, pavardė Metai Rungtis Vieta
1. J. Pipynė 1956, 1957, 1958, 1959 1500 m 1
1957 800 m 2
1962 1500 m 3
2. A. Mikėnas 1956, 1958 20 km sportinis ėjimas 3
3. A. Baltušnikas 1957, 1960, 1961 disko metimas 1
1958 disko metimas 3
1959, 1963 disko metimas 2
4. A. Varanauskas 1958 rutulio stūmimas 3
1959, 1961, 1962, 1964 rutulio stūmimas 2
1963 rutulio stūmimas 1
5. B. Zalagaitytė (Kalėdienė) 1958, 1959, 1960 ieties metimas 1
1967 ieties metimas 3
6. A. Vaupšas 1961 šuolis į tolį 2
1963, 1964 šuolis į tolį 3
7. V. Jaras 1961, 1962, 1969 disko metimas 3
1965, 1966, 1968, 1970 disko metimas 2
1967 disko metimas 1
8. A. Aleksejūnas 1964, 1966 3000 m kliūtinis bėgimas 3
1965 3000 m kliūtinis bėgimas 2
9. K. Orentas 1964, 1965, 1966 5000 m 3
10. B. Burokas 1965 ieties metimas 3
11. R. Plungė 1968, 1977 rutulio stūmimas 3
1971, 1972, 1973 rutulio stūmimas 2
12. V. Dudinas 1969 3000 m kliūtinis bėgimas 1
13. A. Baranovas 1969, 1971 42 195 m 3
1972 42 195 m 1
14. R. Bitė 1970, 1972, 1973 3000 m kliūtinis bėgimas 1
1971 3000 m kliūtinis bėgimas 2
15. A. Kenešis 1970 trišuolis 3
16. P. Šimonėlis 1971 10 000 m 2
17. K. Šapka 1971 šuolis į aukštį 2
1972, 1974 šuolis į aukštį 1
18. N. Sabaitė (Razienė) 1972, 1973 800 m 1
19. J. Putinienė 1972 ieties metimas 2
1977 ieties metimas 3
20. E. Skapas 1973 rutulio stūmimas 3
21. M. Treinytė (Butkienė) 1973 šuolis į tolį 3
1981 šuolis į tolį 1
22. J. Grigas 1974 3000 m kliūtinis bėgimas 2
1976 3000 m kliūtinis bėgimas 3
23. R. Makauskaitė 1975 rutulio stūmimas 3
24. A. Šakalys 1976 50 km sportinis ėjimas 2
25. A. Baltaduonis 1977 50 km sportinis ėjimas 1
26. V. Bardauskienė (Augustinavičiūtė) 1977 šuolis į tolį 3
1978 šuolis į tolį 1
27. Z. Jankūnaitė (Grabauskienė) 1978 ieties metimas 2
28. R. Valiulis 1979 400 m 2
29. A. Antipovas 1979 10 000 m 1
5000 m 3
30. R. Kazlauskas 1979 šuolis į aukštį 3
1980 šuolis į aukštį 1
31. A. Sabonis 1980, 1982 šuolis į tolį 3
32. L. Baikauskaitė 1980 800 m 2
1988 800 m 1
33. A. Kosteckaja (Ambrazienė) 1980. 1982 400 m barjerinis bėgimas 2
1981, 1988 400 m barjerinis bėgimas 3
1983, 1987 400 m barjerinis bėgimas 1
34. G. Murašova 1980, 1982, 1984 disko metimas 2
1983, 1988 disko metimas 1
35. R. Sausaitis 1981 10 000 m 2
36. V. Cepelevas 1983 šuolis į tolį 3
37. M. Navickaitė, T. Valiulienė, A. Mendzarytė, A. Ambrazienė 1983 4 × 400 m estafetė 3
38. R. Ubartas 1984 disko metimas 2
1986 disko metimas 1
39. M. Navickaitė 1984, 1986 400 m barjerinis bėgimas 3
40. M. Navickaitė, R. Paulavičienė, A. Mendzarytė, D. Matusevičienė 1984 4 × 400 m estafetė 3
41. T. Nekrošaitė 1985 ieties metimas 3
42. V. Ruškytė 1986 septynkovė 3
43. V. Kidykas 1986 disko metimas 2
44. B. Viluckis 1986 kūjo metimas 1
1987 kūjo metimas 2
45. R. Čistiakova 1986 3000 m 1
1988 3000 m 3
46. D. Bimbaitė 1987 rutulio stūmimas 3
47. S. Eidikytė 1987 10 km sportinis ėjimas 3
48. N. Medvedeva 1988 šuolis į tolį 3
1986 šuolis į tolį 2
49. R. Sablovskaitė (Nazarovienė) 1988 septynkovė 1
1989 septynkovė 2
50. D. Matusevičienė 1989 800 m 1
51. S. Statkuvienė 1989 2000 m kliūtinis bėgimas 3
52. D. Plungė 1989 kūjo metimas 3

6 lent. SSRS tautų spartakiadų laimėtojai ir prizininkai (1956–86)

Eil. Nr. Vardas, pavardė Spartakiada (metai) Rungtis Rezultatas Vieta
1. J. Pipynė I (1956) 1500 m 3.48,4 1
II (1959) 1500 m 3.45,9 1
2. A. Mikėnas I (1956) 20 km sportinis ėjimas 1:29.59,6 2
3. A. Baltušnikas II (1959) disko metimas 53,89 2
III (1963) disko metimas 54,05 2
4. A. Varanauskas II (1959) rutulio stūmimas 17,17 2
III (1963) rutulio stūmimas 18,71 1
5. B. Kalėdienė II (1959) ieties metimas 53,64 1
IV (1967) ieties metimas 50,70 3
6. A. Vaupšas III (1963) šuolis į tolį 7,59 3
7. V. Jaras IV (1967) disko metimas 58,08 1
8. P. Šimonėlis V (1971) 10 000 m 28.41,8 2
9. A. Baranovas V (1971) maratonas 2:19.26,8 3
10. R. Bitė V (1971) 3000 m kliūtinis bėgimas 8.31,2 2
11. K. Šapka V (1971) šuolis į aukštį 2,17 2
12. R. Plungė V (1971) rutulio stūmimas 19,54 2
13. R. Makauskaitė VI (1975) rutulio stūmimas 18,57 3
14. A. Antipovas VII (1979) 10 000 m 27.47,4 2
15. V. Cepelevas VIII (1983) šuolis į tolį 8,01 3
16. A. Ambrazienė VIII (1983) 400 m barjerinis bėgimas 54,78 1
17. G. Murašova VIII (1983) disko metimas 67,82 1
18. Lietuva: M. Navickaitė, T. Valiulienė, A. Mendzarytė, A. Ambrazienė VIII (1983) 4 × 400 m estafetė 3.27,54 3

7 lent. SSRS rekordininkai (1956–83)

Eil. Nr. Vardas, pavardė Kada pasiekta Rungtis Rezultatas
1. J. Pipynė 1956 09 23 1500 m 3.44,6
1957 06 09 1500 m 3.43,4
1957 08 04 1500 m 3.41,1
1958 09 07 2000 m 5.08,4
2. A. Mikėnas 1956 10 31 10 km sportinis ėjimas 42.45,8
1956 09 25 15 km sportinis ėjimas 1:06.00,6
3. A. Baltušnikas 1958 05 03 disko metimas 56,58
1961 10 03 57,93
4. A. Varanauskas 1959 09 06 rutulio stūmimas 17,99
5. B. Zalagaitytė (Kalėdienė) 1958 1030 ieties metimas 57,49
6. V. Dudinas 1969 08 19 3000 m kliūtinis bėgimas 8.22,2
7. N. Sabaitė 1972 07 19 800 m 2.01,1
1972 09 01 2.00,9
1972 09 03 1.58,7
8. R. Valiulis 1980 06 04 400 m 45,4
(su SSRS rinktine) 1979 08 26 4 × 400 m estafetė 3.02,14
1980 04 31 3.01,8
1980 08 01 3.01,1
9. A. Antipovas 1978 08 29 10 000 m 27.31,50
1979 04 29 20 000 m 56.52,0
10. V. Bardauskienė 1977 09 22 šuolis į tolį 6,82
1978 08 18 7,07
1978 08 29 7,09
11. V. Kazlauskas 1983 09 18 20 km sportinis ėjimas 1:20.37
15 km sportinis ėjimas 59.20
1 h ėjimas 15 km 127 m
12. A. Kosteckaja (Ambrazienė) 1983 04 24 400 m barjerinis bėgimas 54,6
1983 06 05 54,70
1983 06 11 54,02

BĖGIMO TAKO ŽYMĖJIMAI

Takelių plotis:

117 cm (takelių plotis tarp linijų)

Linijų plotis:

5 cm

Spalva

Simbolis

Ilgis (cm)

Zona plane

Rungtis / etapai

Geltona

[p10892]

110

D, C, B

ZE

4 × 100 m, 2‑as, 3‑ias, 4‑as etapas

Balta

[p10893]

117

A

St

400 m = St 4 × 100 m

 

C

St

200 m = ZM 4 × 100 m 3‑ias etapas

40

B, D

ZM

4 × 100 m, 4‑as bėgikas, 2‑as etapas

Geltona

[p10894]

110

D, C, B

ZS

4 × 100 m, 2‑as, 3‑ias, 4‑as etapas

Raudona ir mėlyna

[p10895]

60

D, C, B

ZA

4 × 100 m, 2‑as, 3‑ias, 4‑as bėgikas žymėjimas ypač išryškintas linijos viduryje

Balta su mėlynu intarpu

[p10896]

117

A

St

4 × 400 m

40

Mėlyna

[p10897]

80

A

ZE

4 × 400 m 2‑as bėgikas

Balta su žaliu intarpu

[p10898]

117

A

St

800 m, 1‑as posūkis bėgant takuose

40

ZM

4 × 400 m, 2‑as bėgikas

Mėlyna

[p10899]

80

A

ZS

4 × 400 m, 2‑as bėgikas

Mėlyna

[p10900]

80

A

ZS

Bėgimo rungtims ar nuotolio dalims, bėgamoms bendru taku, pvz.: 4 × 400 m, 3‑ias, 4‑as bėgikas

ZS

10 m prieš finišo liniją takeliuose nuo 2 iki 8

Linijos viduryje takelių

ZE

Linija 10 m už finišo, lygiagreti su finišo linija takeliuose nuo 2 iki 5

Žalia

[p10901]

 

D

 

Lūžio linija 2, pvz., 800 m; 4 × 400 m, 2‑as bėgikas

Balta

[p10902]

   

St

100 m, 110 m, 1500 m, 1 mylia, 3000 m kliūtims bėgimas, 5000 m, 10000 m. Startuojant grupėmis ir bėgant bendru taku 3000 m, 5000 m ir 2000 m, 10000 m nuotolius

BARJERŲ IR KLIŪČIŲ IŠDĖSTYMO ŽYMĖJIMAI

Linijų ilgis

10 cm

Linijų plotis

5 cm

Kliūčių pastatymo kvadratinės žymės

12,5 × 12,5 cm 1 ir 4 takuose

Spalva

Simbolis

Rungtis

Barjerų skaičius

Atstumas nuo starto linijos iki pirmo barjero (cm)

Atstumas tarp barjerų (cm)

Atstumas nuo paskutinio barjero iki finišo linijos (cm)

Mėlyna

[p11001]

110 m

10

1372

914

1402

Geltona

[p11002]

100 m

10

1300

850

1050

Žalia

[p11003]

400 m

10

4500

3500

4000

Mėlyna

[p11004]

Kliūtims bėgimas

5

Atstumai tarp kliūčių maždaug 1/5 rato ilgio

BĖGIMO TAKO MATMENYS

Kiekvienos tiesiosios ilgis

8439,0 cm

Posūkio spindulys (įskaitant pakeltą (5 cm) vidinio bortelio išorinį kraštą)

3650,0 cm

Posūkio ilgis (lankas)

11466,8 cm

Pirmo takelio linijos spindulio matavimas (30 cm nuo vidinio bortelio išorinio krašto)

3680,0 cm

Posūkio ilgis išilgai matuojamos linijos

11561,0 cm

Nuotolio ilgis išilgai matuojamos linijos

40000,0 cm

Nuotolio ilgis ant linijos (bortelio)

39812,0 cm

Takelio plotis (įskaitant 5 cm išorėje)

122,0 cm

Kliutinio bėgimo ratas, kuriame vandens kliūtis yra 400 m trasoje

39608,4 cm

Išskyrus pirmą takelį, visi takeliai matuojami 20 cm nuo vidinės linijos išorinio krašto

 

Starto, estafečių ir barjerų išdėstymas

 

Su matavimo juosta matuojama tik tiesiojoje; su teodolitu – posūkiuose pagal nominalaus lanko segmentų centrinius kampus

 

Žymėjimas su matavimo juosta posūkiuose naudojamas tik kaip atsarginis metodas, pvz., tikrinant, taisant ar papildant

 

Kiekviename takelyje matuoti privaloma nuo lanko pradžios (A, C) arba pabaigos (B, D)

 

lent.

Takelių išsidėstymas (cm), matavimo linijos atstumas 20 cm

Nuotoliai Plano zona

Posūkiai

2 takelis

3 takelis

4 takelis

5 takelis

6 takelis

7 takelis

8 takelis

200 C

1

351,9

735,2

1118,5

1501,7

1885,0

2268,3

2651,6

400 A

2

703,8

1470,4

2237,0

3003,4

3770,0

4536,6

5303,2

800 A

1

352,6

738,4

1126,0

1515,1

1906,1

2298,9

2693,3

4 × 400 A

3

1056,4

2208,8

3363,0

4518,5

5676,1

6835,5

7996,5

Visi atstumai matuojami pagal laikrodžio rodyklę nuo finišo linijos artimesnio starto linijai krašto iki atitinkamos starto linijos tolimesnio krašto.

8 lent. Lietuvos lengvosios atletikos rekordininkai (pirmasis ir paskutinis)

Vardas, pavardė (miestas: B – Birštonas, Jn – Jonava, K – Kaunas, Kl – Klaipėda, P – Panevėžys, Š – Šiauliai, V – Vilnius)

Pasiekimo metai

Rekordas

VYRAI

100 m bėgimas

S. Garbačiauskas (K)

1921

12,1

E. Fersteris (K)

1921

12,1

K. Klimas (K)

1993

9,9

100 m bėgimas (elektronika)

V. Vysockis (V)

1977

10,71

R. Sakalauskas (K)

2011

10,14

200 m bėgimas

S. Garbačiauskas (K)

1921

25,2

K. Klimas (K)

1989

20,8

200 m bėgimas (elektronika)

V. Pavilonis (K)

1978

21,88

R. Sakalauskas (K)

2011

20,74

400 m bėgimas

E. Fersteris (K)

1921

57,2

R. Valiulis (V)

1980

45,4

J. Motiejūnas (Jungtinės Amerikos Valstijos)

2000

45,4

400 m bėgimas (elektronika)

R. Valiulis (V)

1977

47,50

R. Valiulis (V)

1979

45,73

800 m bėgimas

E. Fersteris (K)

1921

2.20,8

V. Kozlov (V)

2008

1.46:58

1500 m bėgimas

E. Fersteris (K)

1921

4.57,0

P. Fedorenka (P)

1987

3.40,90

5000 m bėgimas

L. Juozapaitis (K)

1921

18.30,0

A. Antipovas (V)

1979

13.17,9

10 000 m bėgimas

L. Juozapaitis (K)

1922

42.01,5

A. Antipovas (V)

1978

27.31,50

Maratono (42 195 m) bėgimas

A. Vietrinas (K)

1949

2:41.57

Č. Kundrotas (Š)

1997

2:12.35

110 m barjerinis bėgimas

J. Šulginas (K)

1922

21,7

J. Jakštys (K)

1986

13,5

A. Malijonis (K)

1987

13.5

110 m barjerinis bėgimas (elektronika)

A. Stanionis (K)

1978

14,59

J. Jakštys (K)

1987

13,60

400 m barjerinis bėgimas

J. Balčius (K)

1934

1.01,4

R. Jurevičius (V)

1984

50.1

400 m barjerinis bėgimas (elektronika)

K. Augaitis (Kl)

1978

51,84

R. Jurevičius (V)

1984

50,61

S. Guogis (V)

2012

50,39

3000 m kliūtinis bėgimas

A. Vietrinas (K)

1940

10.06,7

V. Dudinas (K)

1969

8.22,2

20 km sportinis ėjimas plentu

A. Mikėnas (V)

1956

1:28.20

V. Kazlauskas (K)

1989

1:19.29

50 km sportinis ėjimas plentu

V. Lichoninas (K)

1947

5:18.15

D. Škarnulis (V)

2008

3:49.30

Šuolis į aukštį

S. Garbačiauskas (K)

1921

1,48

R. Verkys (V)

1991

2,34

Šuolis su kartimi

E. Fersteris (K)

1921

2,69

Z. Biliūnas (K)

1981

5,40

Šuolis į tolį

0. Miuleris (K)

1921

5,59

P. Mykolaitis (K)

2011

8,15

Trišuolis

J. Eretas (K)

1921

10,65

A. Raizgys (K)

1995

17,29

Rutulio stūmimas

K. Krukas (K)

1921

8,66

D. Stukonis (V)

1985

21,10

Disko metimas

J. Eretas (K)

1921

26,39

V. Alekna (V)

2000

73,88

Ieties metimas

I. Teišerskis (K)

1921

34,58

J. Dabrila (K)

1972

83,90

Ieties metimas (nauja konstrukcija)

V. Kuzminskis (K)

1986

72,30

T. Intas (K)

2004

82,94

Kūjo metimas

I. Kiršneris (K)

1921

18,40

B. Viluckis (Kl)

1986

82,24

Dešimtkovė (100 m/tolis/rutulys/aukštis/400 m/110 m barjerinis bėgimas/diskas/kartis/ietis/1500 m)

S. Slavickas (K)

1938

4588

R. Malachovskis (V)

1991

8002

11,2/6,96/13,90/2,05/48,9/14,3/41,92/4,80/61,36/4.23,9

   

Dešimtkovė (elektronika)

G. Mikalauskas (K)

1979

7153

11,45/6,67/12,66/1,95/50,43/15,60/33,68/4,20/51,14/4.26,4

   

R. Malachovskis (V)

1988

8437

10,93/7,04/14,94/2,09/47,77/14,34/44,04/4,90/59,58/4.13,67

   

4 × 100 m estafetė

Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (K): E. Fersteris, K. Bulota, J. Eretas, S. Garbačiauskas

1921

51,4

Lietuva: G. Butkus, A. Jeršovas, P. Liukpetris, A. Aukštuolis

1971

41,0

Lietuva: V. Visockis, A. Ganža, R. Graželis, L. Rukšėnas

1975

41,0

4 × 100 m estafetė (elektronika)

Lietuva: A. Ganža, L. Rukšėnas, V. Visockis, R. Aukštuolis

1975

40,96

Lietuva (studentai): E. Dilys, R. Sakalauskas, Ž. Adomavičius, A. Pranckevičius

2009

39,81

4 × 400 m estafetė

Kauno sporto klubas: H. Gecas, O. Miuleris, H. Stonkus, A. Vagneris

1922

4.13,0

Lietuva: V. Kozlov, V. Gorbunov, R. Turla, M. Butkus

2004

3.09,93

MOTERYS

100 m bėgimas

J. Juozapaitytė (K)

1921

15,4

M. Butkienė (K)

1982

11,2

E. BaranauskaitėKotovienė (K)

1983

11,2

A. Visockaitė (K)

1997

11,2

100 m bėgimas (elektronika)

E. Kotovienė (K)

1978

11,88

L. Grinčikaitė (Kl)

2012

11,19

200 m bėgimas

E. Garbačiauskienė (K)

1922

31,4

I. Duchnovič-Oženko (V)

1989

22,7

200 m bėgimas (elektronika)

E. Kotovienė (K)

1978

24,84

A. Visockaitė (K)

2000

23,22

400 m bėgimas

A. Karnauskaitė-Ingelevičienė (K)

1922

1.16,9

D. Zauraitė-Matusevičienė (V)

1984

51,2

400 m bėgimas (elektronika)

N. Sabaitė-Razienė (V)

1973

53,76

D. Zauraitė-Matusevičienė (V)

1984

51,12

800 m bėgimas

G. Serafinaitė (K)

1922

3.29,3

D. Zauraitė-Matusevičienė (V)

1988

1.56,7

1500 m bėgimas

T. Raponavičienė (Š)

1967

4.25,1

L. Baikauskaitė (V)

1988

4.00,24

3 000 m bėgimas

I. Silantjevaitė-Jefimova (K)

1972

9.30,4

R. Čistiakova (V)

1986

8.39,25

5000 m bėgimas

R. Viršilovaitė-Veržbickienė (K)

1988

16.42,2

I. Petrauskaitė-Juodeškienė (Jn)

2000

15.28,66

10 000 m bėgimas

R. Niderytė (V)

1981

36.25,25

Ž. Balčiūnaitė (V)

2005

32.30,48

Maratono (42 195 m) bėgimas

B. Montvydaitė (V)

1982

3:04.25

Ž. Balčiūnaitė (V)

2005

2:25.15

100 m barjerinis bėgimas

N. Kvietkauskaitė (K)

1968

14,8

R. Sablovskaitė-Nazarovienė (V)

1989

12,9

100 m barjerinis bėgimas (elektronika)

N. Kvietkauskaitė (Š)

1978

14,06

S. Tamošaitytė (K)

2009

13,10

400 m barjerinis bėgimas

T. Lazdovskaja (V)

1976

1.06,7

A. Kosteckaja-Ambrazienė (V)

1983

54,6

400 m barjerinis bėgimas (elektronika)

A. Kosteckaja-Ambrazienė (V)

1978

59,20

A. Kosteckaja-Ambrazienė (V)

1983

54,02

3000 m kliūtinis bėgimas

O. Šidlauskaitė (Š)

2002

10.48,83

R. Troup (Minesota, Jungtinės Amerikos Valstijos)

2008

9.30,21

20 km sportinis ėjimas plentu

S. Eidikytė (K)

1987

1:39.24

S. Milušauskaitė (B)

2008

1:30.26

Šuolis į aukštį

A. Karnauskaitė-Ingelevičienė (K)

1922

1,24

N. Žilinskienė (V)

1994

1,96

A. Palšytė (V)

2011

1,96

Šuolis su kartimi

A. Baužytė (K)

1997

2,40

R. Demčenko (K)

2012

3,91

Šuolis į tolį

E. Garbačiauskienė (K)

1922

4,15

V. Bardauskienė (V)

1978

7,07 PR*

V. Bardauskienė (V)

1978

7,09 PR*

I. Duchnovič-Oženko (V)

1986

7,20

Trišuolis

N. Untonaitė-Jakštienė (V)

1991

12,49

D. Dzindzaletaitė (Š)

2012

14,17

Rutulio stūmimas

E. Garbačiauskienė (K)

1922

7,48

D. Bimbaitė-Urbikienė (V)

1987

20,27

Disko metimas

E. Garbačiauskienė (K)

1922

17,90

G. Murašova (V)

1984

72,14

Ieties metimas

A. Kamauskaitė-Ingelevičienė (K)

1922

21,36

J. Putinienė (Kl)

1980

67.84

Ieties metimas (nauja konstrukcija)

I. Jakubaitytė (K)

1999

55,42

R. Ramanauskaitė

2000

62,69

Kūjo metimas

D. Ščepanskienė (V)

1995

30.10

V. Kelečiūtė (K)

2007

54,14

Septynkovė (100 m barjerinis bėgimas/aukštis/rutulys/200 m/tolis/ietis/800 m)

G. Kiudytė-Dumbliauskienė (K)

1980

5376

V. Ruškytė (V)

1988

6337

Septynkovė (elektronika)

N. Kvietkauskaitė (K)

1981

5605

R. Sablovskaitė-Nazarovienė (V)

1989

6604

13,26/1,86/14,27/24,12/6,58/40,94/2.09,98

   

4 × 100 m estafetė

Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (K): E. Garbačiauskienė, A. Karnauskaitė-Ingelevičienė, V. Vaitelytė, A. Bulotaitė

1922

1.06,8

Kaunas: Z. Sapiegaitė, E. Kotovienė, R. Žiliūtė, M. Butkienė

1983

45,0

4 × 100 m estafetė (elektronika)

Lietuva: D. Jurgulytė, N. Kvietkauskaitė, Virg. Petrulytė, Ver. Petrulytė

1975

46,45

Lietuva: E. Lingytė, L. Grinčikaitė, S. Tamošaitytė, A. Dagelytė

2008

43,95

4 × 400 m estafetė

Lietuva: L. Puidokaitė, N. Chilko, I. Levickaitė, V. Dagytė

1969

3.56,6

Lietuva: M. Navickaitė, T. Lazdovskaja-Valiulienė, A. Mendzorytė, A. Kosteckaja-Ambrazienė

1983

3.27,54

*PR – pasaulio rekordas.

Pastaba: K – Kaunas, V – Vilnius, P – Panevėžys, Š – Šiauliai, Kl – Klaipėda, Jn – Jonava, B – Birštonas.

Galerija

author

Danutė Svitojūtė

Skip to content