Lengvoji atletika

Lengvóji atlètika, viena labiausiai paplitusių ir masiškiausių sporto šakų. Apima 47 olimpines rungtis (iki 2011). Klasikinės rungtys, kurios įtrauktos į olimpinių žaidynių programą: vyrams – 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas (42 km 195 m bėgimas), 110 ir 400 m barjerinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafečių 4 × 100 ir 4 × 400 m bėgimas, šuoliai: į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, dešimtkovė, 20, 50 km sportinis ėjimas; moterims – 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10000 m bėgimas, maratonas, 100 ir 400 m barjerinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafečių 4 × 100 ir 4 × 400 m bėgimas, šuoliai: į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, septynkovė, 20 km sportinis ėjimas. Labai populiari bėgimo rungtis – krosas. Nuo 20 amžiaus 7 dešimtmečio vis populiaresnės tampa varžybos patalpose (maniežuose). Lengvosios atletikos rungčių pagrindas – natūralūs žmogaus judesiai, todėl pratybos visiems prieinamos.

Pirmąkart bėgimo (1 stadijo – 192,27 m) varžybos minimos 776 prieš Kristų graikų Olimpijos žaidynių įrašuose. Ši data laikoma oficialia Antikos žaidynių pradžia. Žaidynių programą iš pradžių sudarė tik bėgimas. Į 14 Olimpijos žaidynes, 724 prieš Kristų, įtrauktas diaulas (2 stadijų bėgimas taku ten ir atgal), į 15 žaidynes – dolichas – ištvermės bėgimas pamažu didinant stadijų skaičių (nuo 8 iki 24 stadijų), nuo 18 žaidynių – pentatlonas, susidedantis iš bėgimo, šuolio į tolį, ieties ir disko metimo, imtynių. Starto trinkeles atstodavo akmeninės atramos, finiše – akmeniniai stulpeliai, kuriuos sportininkai privalėjo paliesti ranka; pažeidusieji starto ar kitas varžybų taisykles būdavo periami rimbu. Šokdami į tolį sportininkai rankose laikydavo akmeninį svarmenį; buvo manoma, kad tai padeda šokti toliau. Diską ir ietį mesdavo nuo akmeninio paaukštinimo. Disko metimo varžybose nugalėdavo sportininkas, įrankį numetęs toliausiai, ieties metimo – numetęs taikliausiai ietį į tam tikrą taikinį. Olimpijos žaidynių programa pamažu plėtėsi, bet prestižiškiausia rungtis buvo stadijo bėgimas. Žymiausias senosios Graikijos atletas – Leonidas Rodietis.

Lengvoji atletika atgimė 19 amžiaus I pusėje Didžiojoje Britanijoje. 1837 čia įvyko pirmosios bėgimo varžybos. 19 amžiaus pabaigoje daugelyje šalių ėmė veikti pirmieji lengvosios atletikos mėgėjų klubai ir kitos organizacijos. Tolesnei lengvosios atletikos plėtotei turėjo svarbąlengvosios atletikos atgaivintos olimpinės žaidynės (1896). 20 amžiaus pradžioje pradėta rengti lengvosios atletikos nacionalinius čempionatus. 1912 įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos mėgėjų federacija (angl. International Amateur Athletic Federation, IAAF), nuo 2001 – Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (angl. International Association of Athletics Federations, IAAF), 2011 jai priklausė 212 šalių nacionalinės federacijos. Nuo 1934 kas 4 metus (tarp olimpinių žaidynių) rengiami lengvosios atletikos Europos, nuo 1983 (nuo 1993 kas 2 metus) – pasaulio, nuo 1964 – Europos jaunių čempionatai, nuo 1965 rengiamos Europos lengvosios atletikos taurės varžybos, nuo 1966 – Europos lengvosios atletikos čempionatai uždarose patalpose, nuo 1977 (kas 2 metus) – Pasaulio taurės varžybos.

Geriausi 20 amžiaus lengvaatlečiai: I. Ševinska (Szewińska; Lenkija), H. Dreksleris (Drechsler; Vokietija), M. Kochas (Koch; Vokietijos Demokratinė Respublika), F. Grifit-Džoiner (Griffith-Joyner), Dž. Džoiner-Kersi (J. Joyner-Kersee; abi Jungtinės Amerikos Valstijos), S. Kostadinova (Bulgarija), P. Nurmis (Nurmi; Suomija), K. Luisas (C. Lewis), A. Erteris (Oerter), Dž. Ovensas (J. Owens), H. Konolis (Connolly), P. O’Brajenas (O’Brien), R. Bostonas (Boston; visi Jungtinės Amerikos Valstijos), E. Zatopekas (Zátopek; Čekoslovakija), H. Eliotas (Elliott), R. Klarkas (Clarke; abu Australija), P. Snelis (Snell; N. Zelandija), A. Jerderudas (Gärderud; Švedija), S. Ovetas (Ovett), S. Kou (Coe; abu Didžioji Britanija), S. Bubka (Ukraina), J. Železnas (Železný; Čekija), V. Sanejevas (Sanejev), J. Sedychas (Sedych; abu SSRS).

 

Lietuvoje lengvoji atletika pradėta kultivuoti 1919. Kaune, Vytauto parke. 1919 07 13 įvyko pirmos parodomosios varžybos (arba tiksliau – parodomoji treniruotė). 1921 Kaune surengtas I Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas (13 rungčių; dalyvavo tik vyrai). Ši data ir laikoma lengvosios atletikos pradžia Lietuvoje. Vienas aktyviausių lengvosios atletikos propaguotojų buvo S. Garbačiauskas, pirmasis Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) lengvosios atletikos komiteto (įkurtas 1922) pirmininkas, vienas pirmųjų lengvosios atletikos rekordininkų (60, 100, 200 m bėgimo, 4 × 100 ir 10 × 100 m estafečių, šuolio į aukštį). Prie pirmojo lengvosios atletikos čempionato organizavimo ir šios sporto šakos propagavimo tuo laiku daug prisidėjo sporto aktyvistai J. Eretas, E. Festeris, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, K. Bulota, I. Teišerskis, V. Bulota, S. Darius. 1922 Kaune surengtos pirmos kroso (arba bėgimo per laukus) varžybos. Lengvosios atletikos populiarinimu 1921–1922 rūpinosi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (įkurta 1920), 1923–1932 Lietuvos sporto lygos (įkurta 1922) lengvosios atletikos komitetai, 1932–1940 Lengvosios atletikos sąjunga.

Sportinis gyvenimas (kartu ir A) labai pagyvėjo 1923 prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą, ten sportininkai turėjo kur kas didesnę rungtyniavimo praktiką ir geresnes treniravimosi sąlygas. 1926 Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo tarpt. varžybose – Helsinkyje vyko I Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) studentų olimpiada (SELL studentų žaidynės). Nuo 1926 lengvąją atletiką pradėjo kultivuoti Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (įkurta 1922). Ji įsteigė skyrius su lengvosios atletikos sekcijomis Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, kasmet rengdavo sporto šventes su lengvosios atletikos varžybomis. 1928 penki Lietuvos lengvaatlečiai dalyvavo VII olimpinėse žaidynėse Amsterdame (Olandija; H. Švėminas bėgo 100 ir 200 m, J. Petraitis – 5000 m, A. Akelaitis šoko į aukštį, V. Ražaitis metė ietį, P. Radziulytė bėgo 800 m), 1934 – I Europos lengvosios atletikos čempionate (V. Bakūnas bėgo 400 m, V. Komaras dalyvavo šuolio į aukštį ir 110 m barjerinio bėgimo varžybose, S. Šačkus varžėsi dešimtkovėje). 1933–1938 Lietuvos jaunimas dalyvavo SELL studentų olimpiados lengvosios atletikos varžybose, 1935 šeši Lietuvos studentai – pasaulio studentų čempionate (A. Vietrinas 5000 m nuotolyje užėmė 4 vietą). 1936 įvyko pirmos Lietuvos ir Latvijos vyrų rinktinių varžybos (laimėjo latviai), 1937 – varžybos su Estijos lengvaatlečiais (laimėjo estai). 1938 surengtas pirmas Lietuvos ir Latvijos moterų rinktinių mačas (laimėjo latvės). 1938 I Lietuvos tautinės olimpiados lengvosios atletikos varžybose Kaune dalyvavo 180 Lietuvos ir užsienio lietuvių sportininkų. 1939 Lietuvos rinktinės Varšuvoje dalyvavo tarpvalstybiniame mače su Lenkijos rinktinėmis.

 

SSRS okupavus Lietuvą 1940 Kaune įvyko I Pabaltijo respublikų lengvosios atletikos varžybos; 1 vietą užėmė Estijos sportininkai, Lietuvos lengvaatlečiai liko treti; A. Vietrinas laimėjo 10 000 m bėgimą, A. Jočys – 110 m barjerinį bėgimą.

1941 sezono pradžioje Lietuvos lengvaatlečių rezultatai buvo neblogi, bet kelis geriausius atletus (S. Šačkų, J. Vabalą ir kitus) ištrėmus į Sibirą, 1944 vasarą nemažai čempionų ir rekordininkų pasitraukus į Vakarus, pirmaisiais pokario metais rezultatai, ypač vyrų, buvo labai prasti. 1946 Lietuvos rinktinė pirmą kartą dalyvavo SSRS čempionate ir užėmė 11 vietą. Iki 1956 SSRS čempionatuose mūsų sportininkams nepavyko laimėti nė vieno medalio. 1947, 1949, 1950 Lietuvos rinktinė pralaimėjo Baltarusijos rinktinei, o I (1948) II (1950) ir III (1952) Pabaltijo spartakiadose buvo trečia.

Atkaklus ir kryptingas Lietuvos trenerių darbas davė vaisių – mūsų šalies lengvosios atletikos lygis pradėjo sparčiai kilti. 1955 birželį Vilniuje, spalį Baku vyko lengvaatlečių mačai Lietuva–Azerbaidžanas: Vilniuje mačą laimėjo lietuviai (varžovus įveikė 20 rungčių), Baku – azerbaidžaniečiai (nusileido tik 9 lietuviams), 1956 Vilniuje lietuviai laimėjo 10 rungčių, bet 8 taškais pralaimėjo Azerbaidžano sportininkams. Tuo laiku Lietuva dalyvavo ir mačuose su kitų sąjunginių respublikų rinktinėmis, vyko kasmetinės Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos komandų varžybos. 1956 laimėti pirmieji SSRS čempionatų medaliai: J. Pipynė (treneris V. Barkalaja) pelnė aukso (1500 m bėgimas), A. Mikėnas (be trenerio) – bronzos (20 km sportinis ėjimas). Abu sportininkai su SSRS rinktine 1956 dalyvavo XVI olimpinėse žaidynėse Melburne (Melbourne, Australija). A. Mikėnas pirmasis iš Lietuvos lengvaatlečių laimėjo olimpinių žaidynių medalį (sidabro). 1956 abu sportininkai gerino ir SSRS rekordus.

 

1957–1960 pajėgiausi Lietuvos lengvaatlečiai toliau skverbiasi į geriausiųjų pasaulio sportininkų gretas. 1957 III pasaulio jaunimo festivalyje Maskvoje laimėtojais tapo J. Pipynė (1500 m bėgimas) ir A. Mikėnas (20 km sportinis ėjimas), 1958 VI Europos čempionate Stokholme dalyvavo 2 lietuviai: ieties metikė B. Zalagaitytė (laimėjo sidabro medalį; pirmasis treneris A. Staniulis, treneris L. Puskunigis) ir J. Pipynė. 1958 B. Zalagaitytė pasiekė pasaulio rekordą (57,49 m), 1960 XVII olimpinėse žaidynėse Romoje (Italija) laimėjo bronzos medalį. 1957–1960 SSRS čempionatuose iškovota 14 medalių, pasiekti 6 SSRS rekordai. Lietuvos sportininkai (J. Pipynė, B. Zalagaitytė, A. Baltušnikas ir A. Varanauskas) sėkmingai dalyvavo SSRS–Didžiosios Britanijos, SSRS–Jungtinių Amerikos Valstijų, SSRS–Vokietijos Federacinės Respublikos mačuose; deja, A. Baltušnikas (treneris A. Arlauskas) galėjo varžytis tik SSRS teritorijoje.

1959 įkurta Lietuvos lengvosios atletikos federacija, iki tol (1941, 1945–1959) lengvosios atletikos plėtote rūpinosi Lengvosios atletikos sekcija. 1961 SSRS disko metimo rekordą pagerino A. Baltušnikas (57,93 m), 1963 SSRS tautų spartakiadą laimėjo ir SSRS čempionu tapo A. Varanauskas (rutulio stūmimas). Penki sportininkai (A. Vaupšas, A. Varanauskas, A. Aleksejūnas, K. Orentas ir B. Kalėdienė) 1964 dalyvavo XVIII olimpinėse žaidynėse Tokijuje (Japonija). B. Zalagaitytė-Kalėdienė ieties metimo rungtyje laimėjo 4 vietą, A. Aleksejūnas kvalifikacinėse 3000 m kliūtinio bėgimo varžybose pagerino olimpinį rekordą (8 min 31,8 s), bet finale buvo tik septintas. SSRS–Jungtinių Amerikos Valstijų mačuose dalyvavo A. Vaupšas (treneris A. Sabeckis), A. Varanauskas, A. Baltušnikas, A. Aleksejūnas (treneris V. Barkalaja), K. Orentas (treneris V. Barkalaja).

1965–1968 Lietuvos lengvaatlečiai: 1965 K. Orentas, A. Aleksejūnas, V. Jaras ir B. Burokas, 1966 K. Orentas, A. Aleksejūnas, V. Jaras, 1967 V. Jaras ir B. Kalėdienė, 1968 V. Jaras ir R. Plungė, laimėjo medalių SSRS čempionatuose, bet nė vienas nebuvo pakviestas į SSRS rinktinę dalyvauti XIX olimpinėse žaidynėse Meksike (Meksika). Sėkmingai varžybose dalyvavo jaunieji lengvaatlečiai: 1968 Europos jaunių čempionate A. Lebedžius (10 km sportinis ėjimas) ir J. Dabrila (ieties metimas; treneris J. Grigas) laimėjo sidabro, N. Sabaitė (800 m bėgimas; trenerė F. Karoblienė) ir A. Vitkevičius (rutulio stūmimas; treneris E. Burokas) – bronzos medalius. 1966 SSRS jaunimo čempionais tapo A. Gedminas (5000 m bėgimas; treneris K. Maniušis), S. Janauskaitė (ieties metimas; pirmoji trenerė Ž. Jankauskaitė, treneris V. Barisas), 1968 V. Novikovas (1500 m bėgimas; treneris P. Karoblis), SSRS tarpvalstybiniuose mačuose laimėtojais ir prizininkais tapo: 1965 SSRS–Jungtinės Amerikos Valstijos – A. Aleksejūnas, 1966 SSRS–Lenkija – V. Jaras (pirmasis treneris A. Staniulis, treneris V. Barisas) ir A. Aleksejūnas, 1966 ir 1967 mače SSRS–Prancūzija, 1967 Šiaurės šalių–Belgijos–Vokietijos Demokratinės Respublikos–SSRS rinktinių mače diską toliausiai nusviedė V. Jaras.

 

1969 V. Dudinas (treneriai R. Beresnevičius, V. Kucas) pagerino pasaulio 3000 m kliūtinio bėgimo rekordą (8 min 22,2 s; iki šių dienų jis yra Lietuvos rekordas), 1970 jis Europos komandinių taurių varžybose finišavo antras. 1971 Helsinkyje Europos šuolio į aukštį čempionu, 1974 Romoje – vicečempionu tapo K. Šapka (1972 uždarų patalpų čempionate Grenoblyje jis pelnė sidabro, 1974 Geteborge – aukso medalius). 1972 XX olimpinėse žaidynėse Miunchene (München, Vokietija) dalyvavo penki lengvaatlečiai: N. Sabaitė (800 m bėgimas) laimėjo sidabro medalį; 2 kartus gerino SSRS rekordą, R. Bitė (3000 m kliūtinis bėgimas; treneris P. Karoblis) užėmė 7 vietą, K. Šapka – 12 vietą, R. Plungė (treneriai A. Baltušnikas ir A. Varanauskas) – 14 vietą, A. Baranovas (maratonas; treneris V. Barkalaja) – 15 vietą. Sėkmingai SSRS tarpvalstybiniuose mačuose rungtyniavo P. Šimonėlis, R. Plungė, K. Sapka, R. Bitė, N. Sabaitė, V. Dudinas, daugiakovininkė N. Kvietkauskaitė. Nė vienas Lietuvos lengvaatletis nepateko į SSRS rinktinę dalyvauti XXI olimpinėse žaidynėse (1976 Monrealis, Montreal, Kanada), nors 1973 SSRS čempionais tapo R. Bitė ir N. Sabaitė-Razienė, vicečempionu – R. Plungė, bronzos medalininkais – E. Skapas ir M. Treinytė, 1974 SSRS čempionu tapo K. Šapka, vicečempionu – J. Grigas, 1975 bronzos medalį pelnė R. Makauskaitė, 1976 – J. Grigas, vicečempionu tapo A. Šakalys. 1974 SSRS jaunimo čempionais tapo L. Purvinskaitė (400 m bėgimas), 1975 – E. Petrikas (800 m bėgimas), 1973 SSRS jaunių čempionu (100 m bėgimas) – A. Ganža. Vėl su SSRS rinktine tarpvalstybiniuose mačuose sėkmingai rungtyniavo N. Sabaitė-Razienė, R. Bitė, R. Plungė, K. Šapka, J. Grigas, M. Treinytė-Butkienė, N. Kvietkauskaitė.

 

1977–1980 buvo Lietuvos lengvosios atletikos pakilimo laikotarpis. 1978 pasaulio šuolio į tolį rekordą du kartus gerino V. Bardauskienė (pirmoji pasaulio moteris, įveikusi 7 m ribą; 7,07 m ir 7,09 m), SSRS rekordą – R. Valiulis (4 × 400 m estafetė), SSRS jaunimo čempionais tapo: 1977 – A. Antipovas (10 000 m), 1979 – R. Volskytė, V. Valiūnaitė, T. Lazdovskaja ir A. Mendzarytė (4 × 400 m estafetė), 1980 (Kaune) – šuolininkė į tolį V. Grumadaitė ir kūjo metikas B. Viluckis. A. Antipovas dalyvavo Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos pasaulio nacijų kroso čempionatuose: 1977 Diuseldorfe (Düsseldorf, Vokietija) individualioje įskaitoje užėmė 20 vietą, komandinėje – 3 vietą, 1978 Glazge (Glasgow, Škotija) individualioje įskaitoje – 2 vietą, komandinėje – 4 vietą, 1979 Limerike (Limerick, Airija) individualioje ir komandinėje įskaitose – 3 vietą, 1980 Paryžiuje individualioje įskaitoje – 6 vietą, komandinėje – 5 vietą, 1979 Pasaulio taurės varžybų finale laimėjo bronzos medalį (10 000 m 28 min 25,17 s). SSRS tarpvalstybiniuose mačuose pagirtinai rungtyniavo A. Antipovas, V. Bardauskienė, J. Putinienė, V. Cepelevas, R. Muzikevičienė, R. Valiulis.

XXII olimpinėse žaidynėse (1980 Maskva, SSRS) dalyvavo keturi lengvaatlečiai. R. Valiulis su SSRS komanda laimėjo aukso medalį 4 × 400 m estafetėje, disko metikė G. Murašova užėmė 7 vietą, ieties metikė J. Putinienė – 11 vietą, A. Antipovas 10 000 m nuotolio nebaigė.

1981–1984 Lietuvos lengvaatlečiai tęsė laimėjimus, pradėjo reikštis nauja sportininkų karta. 1981 pirmą kartą SSRS čempione tapo M. Butkienė, 1983 SSRS tautų spartakiados laimėtojomis – A. Ambrazienė (Kosteckaja; 400 m barjerinis bėgimas), G. Murašova (disko metimas); abi sportininkės I pasaulio čempionate 1983 Helsinkyje pelnė sidabro medalius. 1982 ir 1983 SSRS kroso čempionu tapo A. Antipovas, jis vėl dalyvavo Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos pasaulio nacijų kroso čempionate (1982 Roma) ir individualioje įskaitoje užėmė 19 vietą, komandinėje – 3 vietą. 1983 A. Ambrazienė Maskvoje, Brolių Znamenskių memorialo varžybose, pagerino pasaulio 400 m barjerinio bėgimo rekordą (54,02 s), Dinamo draugijos čempionate V. Kazlauskas – Europos 20 km sportinio ėjimo stadione rekordą (1 h 20 min 37,0 s). 1983 Europos jaunimo čempionate V. Murašovas (disko metimas) ir A. Kornikas (estafetė 4 × 100 m; su SSRS rinktine) laimėjo sidabro medalius, SSRS jaunimo čempionais tapo: 1982 – I. Duchnovič (šuolis į tolį, 6,67 m) ir R. Ubartas (disko metimas, 58,30 m), 1983 – A. Komikas (100 m bėgimas, 10,53 s), J. Grublys (2000 m kliūtinis bėgimas, 5 min 45,06 s) ir V. Murašovas (disko metimas, 57,34 m), 1984 – R. Malachovskis (dešimtkovė, 7161 taškas), SSRS jaunių čempionais 1982 – V. Patapas (1500 m, 3 min 48,31 s) ir L. Zablockaja (šuolis į aukštį, 1,88 m), 1983 – R. Dovidaitytė (400 m bėgimas, 54,78 s), S. Vainauskas (10 km sportinis ėjimas, 44 min 13,40 s), 1984 – R. Sablovskaitė (100 m barjerinis bėgimas). Sėkmingai Lietuvos lengvaatlečiai (V. Cepelevas, R. Valiulis, G. Murašovas, R. Ubartas, R. Sausaitis, D. Stukonis, R. Kazlauskas, A. Sabonis) dalyvavo SSRS tarpvalstybiniuose mačuose. Pajėgiausi Lietuvos lengvaatlečiai įtemptai rengėsi XXIII olimpinėms žaidynėms, turėjusioms vykti 1984 Los Andžele (Los Angeles, Jungtinės Amerikos Valstijos), bet dėl politinių motyvų SSRS ir kitų socialistinių šalių sportininkams į olimpines žaidynes neteko nuvykti (atsakas į Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos XXII olimpinių žaidynių, 1980, boikotą).

SSRS sporto funkcionieriai bent iš dalies kompensavo sportininkams šią netektį: 1984 08 16–18 Prahoje moterims ir Maskvoje vyrams buvo surengtos tarptautinėms varžybos Draugystė 84, kuriose dalyvavo 50 šalių sportininkai, 20 rungčių (iš tuo metu 41) laimėtojų rezultatai buvo geresni nei XXIII olimpinių žaidynių, 1984, čempionų. Prahoje G. Murašova laimėjo sidabro medalį (disko metimas, 72,14 m), N. Medvedeva užėmė 4 vietą (šuolis į tolį, 7,02 m), Maskvoje R. Ubartas – 8 vietą (disko metimas, 63,60 m).

1985–1988 Lietuvos lengvaatlečiai sugebėjo įsitvirtinti SSRS rinktinėje ir su ja dalyvauti oficialiose tarptautinėse varžybose.

1985 SSRS čempionato bronzos medalį pelnė T. Nekrašaitė, 1986 R. Ubartas, B. Viluckis ir R. Cistiakova – aukso, V. Kidykas ir N. Medvedeva – sidabro, M. Navickaitė – bronzos, 1987 A. Ambrazienė – aukso, B. Valuckis – sidabro, S. Eidikytė ir D. Bimbaitė – bronzos medalį. Sėkmingiausi buvo 1988 metai: SSRS čempionėmis tapo G. Murašova, L. Baikauskaitė ir R. Sablovskaitė, bronzos medalininkėmis – R. Čistiakova, A. Ambrazienė ir N. Medvedeva. Sėkmingai dalyvauta ir SSRS uždarų patalpų čempionatuose: 1985 aukso medalius laimėjo D. Stukonis, V. Kidykas, 1987 – I. Oženko (Duchnovič), 1988 – L. Baikauskaitė ir V. Kidykas. Šeši lengvaatlečiai dalyvavo XXIV olimpinėse žaidynėse (1988 Seulas, Pietų Korėja), iš jų R. Ubartas (disko metimas) ir L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas) tapo vicečempionais, R. Sablovskaitė (septynkovė) užėmė 5 vietą. SSRS jaunimo čempionais tapo: 1986 – V. Misiūnas (800 m bėgimas) ir S. Eidikytė (5 km sportinis ėjimas), 1987 – S. Eidikytė (10 km sportinis ėjimas), 1988 – I. Barachovas (400 m bėgimas). SSRS tarpvalstybiniuose mačuose sėkmingai dalyvavo N. Medvedeva ir I. Oženko (šuolis į tolį), G. Murašova, R. Ubartas ir V. Kidykas (disko metimas), R. Čistiakova (3000 m), M. Navickaitė ir A. Ambrazienė (400 m barjerinis bėgimas), R. Malachovskis (dešimtkovė), S. Kleiza (rutulio stūmimas), V. Kazlauskas (sportinis ėjimas).

1989 Lietuvos lengvaatlečiai paskutinį kartą dalyvavo SSRS čempionate: aukso medalį pelnė D. Matusevičienė (800 m bėgimas), sidabro – daugiakovininkė R. Sablovskaitė (Nazarovienė), bronzos medalius – D. Plungė (kūjo metimas) ir S. Statkuvienė (2000 m kliūtinis bėgimas). SSRS tarpvalstybinėse varžybose 1989 sėkmingai pasirodė R. Stasaitis (šuolis į tolį), V. Kazlauskas, R. Ubartas, R. Malachovskis, N. Medvedeva, R. Nazarovienė. 1989 ir 1990 pasaulio kroso čempionate R. Čistiakova buvo apdovanota aukso medaliu už komandinę pergalę. 1989 SSRS jaunimo žaidynėse ir jaunimo pirmenybėse laimėtojų garbei (A. Mikelytė, disko metimas, 58,86 m) ir V. Meškauskas (10 km sportinis ėjimas, 42 min 24,0 s) buvo keliama Lietuvos trispalvė ir, pritariant visai delegacijai, skambėjo Lietuvos himnas. 1989–1990 S. Eidikytė-Bukšnienė, V. Kazlauskas ir A. Grigaliūnas gerino pasaulio ir Europos nestandartinių sportinio ėjimo rungčių rekordus.

 

1990 Lietuvos, Latvijos ir Estijos lengvosios atletikos federacijos nutarė rengti Pabaltijo čempionatą. Pirmasis vyko Vilniuje, Lietuvos lengvaatlečiai laimėjo 25 rungtis iš 46. 1991 čempionais tapo 16 Lietuvos sportininkų, 1992 jie laimėjo 20 rungčių. 1991 10 25 Lietuvos lengvosios atletikos federacija grąžinta į Tarptautinę lengvosios atletikos mėgėjų federaciją (angl. International Amateur Athletic Federation, IAAF), 1991 pabaigoje Lietuvos sportininkai po 51 metų pertraukos sugrįžo į olimpinę šeimą. Pradėta rengtis XXV olimpinėms žaidynėms (1992 Barselona, Ispanija); dalyvavo aštuoni lengvaatlečiai: R. Ubartas diską nusviedė 65,12 m ir tapo pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu, daugiakovininkė R. Nazarovienė (Sablovskaitė) užėmė 14 vietą, ieties metikė T. Nekrošaitė – 18 vietą, kūjo metikas B. Viluckis ir šuolininkė į aukštį N. Žilinskienė – 20 vietą, ėjikas V. Meškauskas (20 km) – 26 vietą.

Pirmaisiais poolimpiniais metais Lietuvos lengvaatlečiai gerais rezultatais nedžiugino. 1993 Europos jaunių čempionate Ž. Minina (400 m bėgimas, 53,78 s) finišavo penkta, Baltijos jūros šalių sporto žaidynėse 11 sportininkų tapo žaidynių laimėtojais: S. Statkuvienė (1500 ir 3000 m bėgimas), N. Jakštienė (100 m b. bėgimas), A. Mikelytė (disko metimas), M. Raizgienė (rutulio stūmimas), R. Vasiliauskas (800 m bėgimas), Č. Kundrotas (10 000 m bėgimas), R. Verkys (šuolis į aukštį), A. Raizgys (trišuolis), V. Mitkus (rutulio stūmimas) ir B. Viluckis (kūjo metimas).

1994 Europos čempionate N. Žilinskienė (šuolis į aukštį, 1,93 m) pelnė bronzos medalį, R. Ramanauskaitė (ieties metimas, 64,54 m) užėmė 5 vietą, R. Nazarovienė (septynkovė, 6262 taškai) – 7 vietą, 1995 pasaulio čempionate N. Žilinskienė (šuolis į aukštį, 1,93 m) – 8 vietą. 14 lengvaatlečių dalyvavo XXVI olimpinėse žaidynėse (1996 Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos): N. Žilinskienė (šuolis į aukštį, 1,96 m) pasiekė Lietuvos rekordą ir užėmė 5 vietą, diskininkas V. Alekna buvo penktas (65,30 m), diskininkas V. Kidykas – aštuntas (62,78 m), septynkovininkė R. Nazarovienė (Sablovskaitė) – dešimta (6254 taškai).

Pirmą kartą jaunieji lengvaatlečiai dalyvavo III Europos jaunimo olimpiname festivalyje (EJOF): aukso medalius laimėjo A. Visockaitė (200 m bėgimas) ir M. Pukštas (2000 m kliūtinis bėgimas).

1993–1996 Lietuvos rekordus gerino: S. Statkuvienė (10 000 m, pusės maratono – 2 kartus, maratono bėgimas – 3 kartus), R. Nazarovienė (100 m barjerinis bėgimas), S. Milušauskaitė (20 km sportinis ėjimas), N. Žilinskienė (šuolis į aukštį), D. Sčepanskienė (kūjo metimas), K. Klimas (100 m bėgimas matuojant rankiniu chronometru), E. Vadopolas ir J. Novogreckis (pusės maratono), Č. Kundrotas (maratono bėgimas), A. Raizgys (trišuolis – 2 kartus). 1997 V. Alekna (disko metimas) tapo pasaulio vicečempionu, R. Nazarovienė (septynkovė) – bronzos medalininke, A. Visockaitė (100 m bėgimas) – Europos jaunimo vicečempione, R. Drazdauskaitė (1500 m bėgimas) – IV Europos jaunimo olimpinio festivalio sidabro medalininke. 1998 Europos čempionate V. Alekna laimėjo bronzos medalį, R. Nazarovienė užėmė 4 vietą, pasaulio jaunių žaidynėse R. Drazdauskaitė (1500 m bėgimas) – 3 vietą. 1999 pasaulio čempionate dalyvavo disko metikai: V. Alekna buvo ketvirtas, V. Kidykas – penktas. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate I. Krakoviak (800 m bėgimas) pelnė sidabro, Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate T. Intas (ieties metimas) ir V Europos jaunimo olimpiniame festivalyje V. Seliukas (šuolis į aukštį, 2,11 m) – aukso, Ž. Šikšnelytė (šuolis į tolį, 5,92 m) – bronzos medalius.

2000 net 18 lengvaatlečių išvyko į XXVII olimpines žaidynes Sidnėjuje (Sydney, Australija), geriausiai sekėsi V. Aleknai – jis tapo olimpiniu disko metimo čempionu.

 

1995 ir 1999 Lietuvos rekordus gerino S. Milušauskaitė (20 km sportinis ėjimas), 1997 – D. Ščepanskienė (kūjo metimas) ir A. Visockaitė (100 m bėgimas), 1998 po 2 kartus – V. Grigaitė-Petkevičienė (trišuolis), M. Raizgienė (kūjo metimas), L. Bagdonavičiūtė ir R. Snarskaitė (šuolis su kartimi), A. Skujytė (septynkovė), 1998–2000 – A. Jurkšas (ieties metimas; 7 kartus), 1999 – I. Jakubaitytė (ieties metimas), R. Nazarovienė (septynkovė), 1999–2000 R. Ramanauskaitė (ieties metimas; 2 kartus), K. Saltanovič (20 km sportinis ėjimas, 4 kartus), A. Grocienė (trišuolis; 4 kartus), 2000 V. Alekna (disko metimas; 2 kartus), I. Juodeškienė (5000 m bėgimas), R. Snarskaitė (šuolis su kartimi), E. Grigalionytė (šuolis su kartimi; 2 kartus), A. Visockaitė (100 m ir 200 m bėgimas).

2001–2004 daugiausia laimėjimų pasiekė V. Alekna: 2001 tapo pasaulio, 2002 – Europos vicečempionu, 2003 – pasaulio, 2004 – olimpiniu (XXVIII olimpinės žaidynės, Atėnai, Graikija) čempionu. A. Skujytė 2001 pasaulio čempionate buvo septinta, 2004 tapo olimpine vicečempione (XXVIII olimpinės žaidynės), pasaulio uždarų patalpų čempionate pelnė bronzos, V. Žemaitytė 2004 pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionate – sidabro medalį.

2001 VI Europos jaunimo olimpiname festivalyje K. Vnukova (šuolis į aukštį, 1,75 m) buvo apdovanota sidabro medaliu, 2002 Europos čempionate A. Skujytė (septynkovė) užėmė 4 vietą, K. Saltanovič (20 km sportinis ėjimas) – 7 vietą. 2003 VII Europos jaunimo olimpiname festivalyje aukso medalį laimėjo L. Grinčikaitė (100 m bėgimas, 11,95 s), sidabro – A. Vaišvilaitė (rutulio stūmimas, 14,67 m), bronzos – V. Klibavičius (rutulio stūmimas, 17,97 m).

2002 Lietuvos rekordus gerino K. Saltanovič (20 km sportinis ėjimas; 2 kartus), O. Šidlauskaitė (3000 m kliūtinis bėgimas; 2 kartus), R. Michniovaitė (3000 m kliūtinis bėgimas; 2 kartus ir 2004; 2 kartus), 2003 – M. Norbutas (800 m bėgimas), G. Andriuškevičius (30 km sportinis ėjimas), T. Intas (ieties metimas), A. Visockaitė-Eggerth (100 m bėgimas; 2 kartus), Ž. Balčiūnaitė (maratonas; 2 kartus).

Disko metikas V. Alekna 2005 tapo pasaulio, 2006 – Europos čempionu, septynkovininkė A. Skujytė 2005 pasaulio čempionate, maratonininkė Ž. Balčiūnaitė 2006 Europos čempionate užėmė 4 vietą, 2007 pasaulio čempionate V. Alekna buvo ketvirtas, A. Skujytė – šešta. 2005 VIII Europos jaunimo olimpiname festivalyje D. Raminas (šuolis į aukštį) ir S. Mišeikytė (rutulio stūmimas), 2007 IX Europos jaunimo olimpiname festivalyje M. Baliukonis (500 m bėgimas) ir A. Gudžius (disko metimas) pelnė bronzos, 2005 Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate L. Grinčikaitė – sidabro, Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate 2005 P. Mykolaitis – bronzos, 2007 V. Žemaitytė (septynkovė) – aukso, 2007 pasaulio jaunių (iki 18 metų) čempionate A. Gudžius – bronzos, pasaulio universiadoje V. Žemaitytė – aukso, A. Dagelytė (100 m) – bronzos medalius. XXIX olimpinėse žaidynėse (2008 Pekinas, Kinija) V. Alekna laimėjo bronzos medalį, Ž. Balčiūnaitė (maratonas) užėmė 11 vietą, L. Grinčikaitė (100 m bėgimas) – 14 vietą.

 

2005 Lietuvos rekordus gerino A. Skujytė (dešimtkovė), Ž. Balčiūnaitė (1000 m bėgimas ir maratonas), R. Michniovaitė-Troup (3000 m kliūtinis bėgimas; 3 kartus), R. Grigelionytė (šuolis su kartimi), 2006 – M. Pukštas (pusės maratono bėgimas), N. Aidietytė pasiekė pirmą Lietuvos 50 km sportinio ėjimo rekordą, 2007 rekordą gerino J. Jakubaitytė (ieties metimas), merginų ir vaikinų 4 × 100 m estafetės dalyviai, 2008 – V. Kozlovas (800 m bėgimas), R. Troup (3000 m kliūtinis bėgimas; 2 kartus), S. Milušauskaitė (20 km sportinis ėjimas), moterų 4 × 100 m estafetės dalyvės (4 kartus).

2009 pasaulio čempionate V. Alekna užėmė 4 vietą, K. Saltanovič (20 km sportinis ėjimas) – 8 vietą, D. Škarnulis (50 km sportinis ėjimas) – 14 vietą. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate L. Grinčikaitė laimėjo aukso, merginos (4 × 100 m estafetė) – bronzos, pasaulio universiadoje L. Grinčikaitė – aukso, S. Tamošaitytė – sidabro medalius. X Europos jaunimo olimpiname festivalyje Lietuvos lengvaatlečiai medalių nepelnė, bet net 10 sportininkų užėmė vietas pirmuose aštuntukuose (4, 5, 6 vietas po vieną, 6 vietą – septyni sportininkai). 2010 Europos čempionate disko metikai V. Alekna ir Z. Sendriūtė užėmė 5 vietą, D. Draudvila (dešimtkovė) – 6 vietą, K. Saltanovič (20 km sportinis ėjimas) – 7 vietą, T. Šuškevičius (50 km sportinis ėjimas) – 9 vietą. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje A. Gudžius (disko metimas) tapo pasaulio jaunimo čempionu, A. Palšytė (šuolis į aukštį) – vicečempione. 2009 Lietuvos rekordus gerino S. Tamošaitytė (100 m bėgimas; 2 kartus), vaikinų rinktinė (4 × 100 m estafetė), 2010 – M. Jurgilas, R Sakalauskas (100 m bėgimas; abiejų treneris A. Stanislovaitis), B. Virbalytė (50 km sportinis ėjimas; treneriai K. Pavilonis, J. Romankovas).

2011 pasaulio čempionate V. Alekna buvo šeštas, A. Skujytė (septynkovė) ir K. Saltanovič (20 km sportinis ėjimas) – aštuntos. Europos jaunimo čempionate ir pasaulio universiadoje (pakartojusi Lietuvos šuolio į aukštį rekordą, 1,96 m) A. Palšytė (trenerė T. Krasauskienė) laimėjo sidabro medalį; universiadoje sidabro medalius pelnė V. Žemaitytė (septynkovė; treneris A. Gavėnas) ir Z. Sendriūtė (disko metimas; treneris A. Jasmontas), L. Grinčikaitė (100 m bėgimas; treneris E. Norvilas) – bronzos medalį. D. Aučyna (šuolis į tolį, 7,81 m; treneris K. Šapka) Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate buvo ketvirtas. XI Europos jaunimo olimpiname festivalyje aukso medalininke tapo M. J. Morauskaitė (400 m bėgimas, 54,01 s; trenerė I. Jefimova), sidabro – L. Jasiūnaitė (ieties metimas, 52,00 m; trenerė I. Žeronienė), bronzos – P. Dabašinskas (ieties metimas, 73,23 m; trenerė Z. Grabauskienė).

 

2012 pasaulio uždarų patalpų čempionate A. Skujytė tapo bronzos medalininke (penkiakovė, 4802 taškai), S. Tamošaitytė užėmė 4 vietą (60 m barjerinis bėgimas, 8,03 s, Lietuvos rekordas). Europos čempionate R. Stanys pelnė sidabro (šuolis į aukštį, 2,31 m), L. Grinčikaitė – bronzos (100 m, 11,32 s) medalį, R. Sakalauskas užėmė 6 vietą (100 m), N. Piliušina – 8 vietą (800 m). XXX olimpinėse žaidynėse (2012 Londonas) dalyvavo 20 lengvaatlečių. Disko metikas V. Alekna užėmė 4 vietą (67,38 m), septynkovininkė A. Skujytė – 5 vietą (6599 taškai), disko metikė Z. Sendriūtė – 9 vietą, šuolininkė į aukštį A. Palšytė – 11 vietą, 100 m bėgikė L. Grinčikaitė ir ieties metikė I. Jakubaitytė – 17 vietą.

 

2011 buvo 65 viešosios įstaigos, asociacijos ar sporto klubai. Žymesnieji: Vilniuje – Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija (įkurta 1992, prezidentas R. Bernotas, kasmet organizuoja klubų ir individualaus bėgimo konkursus), COSMA (įkurta 2000, 2000–2007 pirmininkas V. Daukšys, 2008–2009 N. Medvedeva, nuo 2010 M. Skrabulis; kasmet rengia klubo taurės varžybas), Vilniaus bėgimo klubas Vilniaus baltai (įkurtas 2006, prez. R. Vasiliauskas), bendrovė Tarptautinis maratonas (įkurta 2006, 2006–2008 direktorius G. Repšys, 2008–2009 N. Januškevičius, 2009–2011 E. Martinka, nuo 2011 D. Mikulis; nuo 2004 rengia Vilniaus maratoną), Klaipėdoje – Nikė (įkurta 1996, pirmininkas A. Pleskys; dalyvauja Europos jaunimo klubų taurės varžybose), Gintarinė jūrmylė (įkurta 1996, pirmininkas M. Tumėnas; organizuoja tradicinį bėgimą Gintarinė jūrmylė), Alytuje – Interwalk (įkurta 2004, vadovas K. Pavilonis). 2011 buvo 261 etatinis treneris, 4298 sportininkai.

Aktyviausi veteranų klubai: Vilniuje – daugiakovininkų 7&10 (įkurtas 2000, 2000–2005 prezidentas I. Mikulėnienė, nuo 2005 V. Morkūnienė), Metikas (įkurtas 1992, vadovas B. Keršulienė), Kaune – Senjorai (įkurtas 1999, vadovas B. Kalėdienė), Klaipėdoje – Ąžuolas (įkurtas 1996, vadovas G. Pridotkas). Lengvosios atletikos veteranų klubų nariai (B. Kalėdienė, B. Keršulienė, J. Lapienienė, A. Mikelytė, V Morkūnienė, J. Putinienė, D. Ščepanskienė, A. Vilčinskienė, A. Černiauskas, S. Svilainis, K. Vislavičius) yra daugkartiniai pasaulio ir Europos čempionatų prizininkai. Savo amžiaus grupių pasaulio, Europos ir Lietuvos rekordus gerino B. Kalėdienė, B. Keršulienė, J. Putinienė, A. Černiauskas.

Daugkartiniai pasaulio, Europos čempionatų laimėtojai ir prizininkai: S. Svilainis (dešimtkovė, 50 metų grupė), B. Keršulienė (rutulio stūmiams, 60 metų), A. Vilčinskienė (rutulio stūmimas, 70 metų), J. Putinienė (ieties metimas, 65 metų), V. Kalėdienė (ieties metimas, 70 ir 75 metų), K. Vilčinskas (disko metimas, 70 ir 75 metų), A. Černiauskas (daugiakovė, 80 ir 75 metų). Lietuvos čempionatuose dalyvaudavo I Lietuvos tautinės olimpiados dalyvė D. Vitartaitė (rutulio stūmimas), jos pasiektas 80 metų amžiaus grupės rekordas dar (2011) nepagerintas.

 

Žymiausi teisėjai: iki 1990 – I. Teišerskis, A. Vietrinas, A. Klimavičius, K. Rozenbergaitė, J. Kudirka (Kaunas), S. Koniušas, V. Leskauskas (abu Šiauliai), M. Senkevičius (Šalčininkai), A. Plungė (Klaipėda), J. Vabalas, G. Tarvydas, A. Krasaitis, D. Ivašauskienė, St. Bidva, J. Genevičius (Vilnius), po 1990 – A. Buliuolis, A. Baranauskas (Kaunas), Z. Tindžiulienė (Vilnius), R. Zabulionis, R. Beržinskas (Klaipėda), R. Jakubauskas (Panevėžys), J. Tribė (Šiauliai).

Lengvosios atletikos komiteto (1921–1932), sąjungos (1933–1940), sekcijos (1941, 1945–1959) pirmininkai: S. Garbačiauskas (1922–1924), I. Teišerskis (1924–1931), V. Bulota (1931–1933), A. Ardickas (1934), V. Bulota (1935–1940), J. Kudirka (1940–1949), M. Preisas (1950–1952), M. Jackevičius (1953), A.Nordvikas (1953–1959), Lengvosios atletikos federacijos vadovai: prezidentai – A. Gudanovičius (1959–1965), J. Šliažas (1967–1971), G. Tarvydas (1971–1991), V. Vilimas (1991–1997), A. Šakalys (1997–1998), E. Burokas (1998–2000), E. Skrabulis (nuo 2000), atsakingieji sekretoriai – A. Karpavičius (1959–1965), Č. Šlepikas (1965–1983), D. Svitojūtė (1983–1994), A. Bušmienė (1994–1999), A. Baužys (1999–2001), E. Burokas (2001–2009), N. Medvedeva (nuo 2009).

 

Galerija