Lietuvõs šaulių̃ są́junga, LŠS, seniausia Lietuvoje patriotinė organizacija, išsaugojusi ir šiuolaikine veikla puoselėjanti pilietiškumo ir tautiškumo tradicijas. Įkurta 1919 06 27 (pirmasis vadas Vladas Putvinskis). Savo gretose turėjo didžiąją dalį Lietuvos inteligentijos ir karininkijos, padėjo kariuomenei apginti valstybę, taikiu metu rūpinosi visuomenės kariniu rengimu, daug dėmesio skyrė tautiniam bei kultūriniam visuomenės ugdymui, fiziniam lavinimui ir sportui. 1933 tapo Kūno kultūros rūmų nare. Turėjo Grandies klubą Kaune (įkurta 1933). Jai priklausė nemažai futbolo, krepšinio ir kitų sporto šakų komandų. Labai aktyvūs buvo lengvaatlečiai, daug kartų tapę Lietuvos čempionais. SSRS okupavus Lietuvą 1940 uždaryta.
Atkurta 1989 09 20, tęsia pirmosios veiklą siekdama vienyti patriotiškiausius Lietuvos piliečius. Vienas svarbiausių uždavinių – pritraukti kuo daugiau jaunimo, jį užimti, kelti jaunų žmonių dvasingumą, ugdyti dorovines ir tautines vertybes, skatinti jaunuolius augti sąmoningais Lietuvos piliečiais. Lietuvos šaulių sąjungos narystė Lietuvos asociacijoje Sportas visiems (nuo 1998) sustiprino sporto plėtotę. Nuo 1999 Lietuvos šaulių sąjunga organizuoja tradicinėmis tapusias Lietuvos jaunųjų šaulių žaidynes (vyksta 9 sporto šakų varžybos, kuriose kasmet dalyvauja daugiau kaip1000 vaikų), kartu su asociacija rengia vasaros Sporto visiems festivalį ir žiemos žaidynes, kasmet organizuoja šalies sporto varžybas vyresniems žmonėms (nuo 45 metų vyrams ir nuo 35 metų moterims). Sąjungoje veikia šaulių fizinio parengtumo gerinimo programa. Nuo 2000 Lietuvos šaulių sąjunga vykdo projektą Mobiliosios vaikų vasaros stovyklos. Per 11 metų jose stovyklavo daugiau nei 50 000 vaikų ir jaunimo. Jiems buvo rengiamos įvairių sporto šakų ir rungčių varžybos, žygiai, mankštos, sporto konkursai. Kasmet dalis stovyklų skiriama tam tikrai sporto šakai: futbolui, vasaros biatlonui, orientavimosi sportui, virvės traukimui, rankiniui ar kitai.
Lietuvos šaulių sąjunga kasmet dalyvauja tradiciniame pagarbos bėgime Gyvybės ir mirties keliu (nuo 2009 laimi prizus už masiškumą; 2010 dalyvavo 998 Lietuvos šaulių sąjungos nariai). Jaunimo komandos dalyvauja Baltijos kariškių sporto žaidynėse, Švedijos namų sargų (home guard) ir Krašto apsaugos savanorių sporto žaidynėse, taip pat Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos policijos šachmatų, šaudymo, vasaros biatlono, kroso, žūklės, penkiakovės, orientavimosi sporto, virvės traukimo, svarsčio kėlimo, rankos lenkimo varžybose.
2001 Lietuvos šaulių sąjunga vienijo 14 sporto klubų, kuriems priklausė 1320 narių, 2012 – 6 klubus ir daugiau kaip 7000 narių.
Atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos vadai: Rimvydas Mintautas (1989–1990, 1994–1997), Gediminas Jankus (1990–1994), Leonardas Bakaitis (1997–1999), Jonas Gečas (1999–2000), Juozas Širvinskas (2000–2009), Antanas Plieskis (nuo 2009), G5 skyriaus vyriausieji specialistai (atsakingi už sportą): P. Jankūnas (2000–2002), Giedrius Grybauskas (2002–2005), B. Miseckaitė (2005–2009).
