Mažeĩkių rajòno savivaldýbė. SPORTAS. Pirmieji pradėjo sportuoti futbolininkai. 1923 Mažeikių rinktinė viešėjo Liepojoje (1:4 pralaimėjo Latvijos jaunimo sąjungos komandai). 1924 A. Jauga Sedoje subūrė futbolo komandą (kapitonas St. Skeivys), jaunimas įrengė futbolo aikštę, futbolo komandos kūrėsi Viekšniuose, Tirkšliuose (Patrimpas). 1925 ir 1926 Mažeikių komanda rungtyniavo su Aucės (Latvija) futbolininkais (6:0 ir 2:1). Mažeikių Šaulio komanda (įkurta 1931, kapitonas St. Skeivys) nugalėjo gretimų miestelių ir Telšių (4:3) futbolo komandas, įveikė garsaus Klaipėdos MTV klubo antrąją komandą, dalyvavo Šiaulių apygardos pirmenybėse (1931 užėmė 3 vietą, 1932 – 4 vietą), palaikė intensyvius ryšius su gretimais Latvijos rajonais, žaidė su Liepojos, Aucės, Dobelės komandomis. 1935 Žemaitijos (Telšių) apygardos pirmenybėse tarp 10 komandų žaidė net keturios Mažeikių apskr. ekipos (Sedos Šaulys užėmė 2 vietą, Viekšnių JSO – 3 vietą, Mažeikių Šaulys ir Tirkšlių Patrimpas – 5–6 vietą), 1936 Mažeikių ir Sedos komandos užėmė 5 vietą. 1937 Mažeikiams pradėjo atstovauti JSO futbolininkai (Sedos Šaulys, 2 vietą, Mažeikių JSO, 3 vietą). 1939 Mažeikių JSO laimėjo Žemaitijos apygardos pirmenybes ir pateko į Lietuvos sričių lygą (II pakopa), joje 1940 užėmė 6 vietą. 1943 ir 1944 Telšių apygardos pirmenybėse rungtyniavo Mažeikių Šarūnas (3 ir 5 vieta).
1932 Mažeikiuose stalo tenisą pradėjo žaisti Makabi sportininkai, įvyko pirmosios varžybos (laimėjo K. Žiulpa ir V. Skeivys). Kitų sporto šakų atstovai (lengvaatlečiai, sunkiaatlečiai) dalyvavo tik vietinio pobūdžio renginiuose. Po Lietuvos rinktinės pergalių Europos krepšinio čempionatuose prasidėjo krepšinio pakilimas. 1939 Žemaitijos apygardos pirmenybėse rungtyniavo Mažeikių gimnazijos krepšininkai (3 vietą), 1943 ir 1944 – Šarūno komanda (6 ir 5 vietą).
Po II pasaulinio karo Mažeikiuose kultivuotas futbolas, tinklinis, šaškės ir šachmatai, žiemą labai populiarus buvo ledo rutulys. 1946–1956 apskrityje veikė Žalgirio sporto draugija, kuriai vadovavo A. Šveikauskas. 1946 įkurta Lokomotyvo sporto draugija (iki 1991 vadovas V. Puzinas), kurioje kultivuotas stalo tenisas, lengvoji atletika, 1951 – Kolūkiečio sporto draugija (vadovas A. Šveikauskas), 1956 pavadinta Nemunu (vadovas A. Šveikauskas), 1961 – Mažeikių sporto mokykla. Gerų laimėjimų pasiekė stalo tenisininkai: A. Lava (1953 Lokomotyvo draugijos Pabaltijo čempionas), O. Graužinytė (1958 Lietuvos čempionato moterų vienetų, 1961 – dvejetų, 1957 komandinio čempionato, su Nemuno komanda, varžybose užėmė 3 vietą), H. Lisinas (1960 SSRS komandiniame čempionate užėmė 2 vietą, 1961 ir 1962 – 3 vietą, 1961 tapo Lietuvos vyrų dvejeto čempionu, 1963 Lietuvos spartakiados laimėtoju, su Kauno komanda), J. Norkus, A. Gricius, S. Jonika, J. ir R. Skeiviai, V. Zorys.
1946–1956 Žemaitijos, Šiaulių zonos, Klaipėdos srities futbolo pirmenybėse (Lietuvos II pakopa) dalyvavo Mažeikių Žalgiris (1951 ir 1956 užėmė 1 vietą), jis palaikė glaudžius ryšius su Latvijos (Jelgavos, Liepojos, Aucės, Rygos VEF) komandomis, su šių miestų atstovais rungtyniavo ir Žalgirio krepšinio komanda. 1957–1959 Mažeikiams ir Sedai atstovavo Nemuno futbolo komandos. Nuo 1960 zoninėse futbolo pirmenybėse pradėjo dalyvauti Mažeikių elektrotechnikos gamyklos futbolo komanda Elektra (įkurta 1959), ji 1961 nugalėjo Šiaulių zonoje, pereinamosiose rungtynėse įveikė Radviliškio komandą ir pateko į Lietuvos čempionato I pakopą (A klasė), joje rungtyniavo 1962–1966 (geriausiai 1965 – 8 vieta). 1971 Šilutės zonos futbolo pirmenybėse pradėjo dalyvauti Atmosfera (įkurta 1971 J. Vaitkevičiaus, vadovas H. Bagdanovičius), ji 1973–1990 žaidė Lietuvos aukščiausioje lygoje (1973 užėmė 9 vietą, 1974, 1977, 1978 – 3 vietą, 1976 ir 1979 tapo čempione; žaidė Alfonsas ir Algimantas Barasai, Z. Dvarionas, A. Kaupys, A. Lemežis, R. Šiaulys, V. Vilimas ir kiti).
Mažeikių krepšinio komandos kiek ryškesnių laimėjimų nepasiekė. Miesto vyrų rinktinė 1974 ir 1983 Lietuvos spartakiados turnyruose užėmė 8 vietą, moterys 1980–1990 dalyvavo Lietuvos II lygos varžybose. 1975 V. Beržanskis subūrė miesto šaškininkus. 1984 Mažeikiuose įkurta parašiutininkų sekcija prie Akmenės techninio sporto klubo 1986 tapo Mažeikių aviacijos sporto klubu. 1987 klubas gavo lėktuvą ir visą techniką aviacijos sportui plėtoti. Mažeikiuose steigiami šotokan karatė klubai. 1989 įkurtas Vytis pirmasis Lietuvoje V. Butnoriaus, V. Bergmano, H. Gedgaudo-Trockio iniciatyva pradėjo organizuoti tarptautinius festivalius. 1989–1990 įkurti Baltai (vadovas A. Kinčinas), 1990 – Žemaitis (vadovas R. Volkovas) ir Danas (vadovas A. Gerikas).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę būrėsi naujos komandos, klubai, daugiau sportininkų įgijo galimybę dalyvauti tarptautinėse varžybose. 1990 susibūrusi futbolo komanda Jovaras Baltijos šalių čempionate užėmė 5 vietą, 1994 įkurto futbolo klubo Romar komanda (žymiausieji žaidėjai: N. Barasa, V. Dančenka, V. Daniličevas, N. Gudaitis, G. Juodeikis, T. Kančelskis, K. Kumža, S. Mikalajūnas, R. Pocius A. Šuika, R. Vaineikis, S. Vertelis, T. Žiukas, E. Žukauskas, R. Žutautas, V. Žutautas; treneris F. Finkelis, 1994–1995) 1994 tapo Lietuvos aukščiausiosios lygos čempione, 1995 – čempionato bronzos medalininke, 1995 dalyvavo Europos futbolo asociacijų sąjungos (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA) taurės turnyre (pralaimėjo Stokholmo AIK 0:2 ir 0:2). Nuo 2000 rajonui atstovauja futbolo komanda Mažeikiai (2010 ir 2011 žaidė Lietuvos aukščiausioje lygoje).
1992 įkurtas šachmatų klubas Matas (vadovas G. Paulauskas), 1993 – stalo teniso klubas Vijurkas, 1994 Mažeikių miesto stalo teniso vyrų komanda (R. Jackevičius, H. Mėlinis, J. Norkus, P. Ramoška) įgijo teisę žaisti aukščiausioje lygoje. 1995 Mažeikių parašiutininkai (aviacijos klubo vadovas P. Sučila, treneris instruktorius R. Morkūnas) dalyvavo Lietuvos čempionatuose: 1991 grupinių šuolių rungtyje Mažeikių moterų komanda užėmė 3 vietą, vyrų – 2 vietą, 1993 moterų komanda (V. Žagrakatytė ir S. Rozgaitė) – 3 vietą, 1994 moterų – 2 vietą, vyrų komanda (A. Neposedovas, G. Jautakis, U. Pažūsis) – 3 vietą.
Sėkmingai tarptautinėse varžybose rungtyniavo karatė klubo Vytis sportininkai. 1997 K. Valančauskas pasaulio čempionate (12–16 metų grupė, kata rungtis) užėmė 3 vietą, D. Vyniautas (per 1,57 m ūgio grupė, kumitė rungtis) tapo vicečempionu, klubo komanda (K. Valančauskas, D. Vyniautas, V. Steckys; per 1,57 m ūgio grupė, kumitė rungtis) – čempione, 1998 Europos jaunučių čempionais tapo G. Kenstavičius (kata rungtis), K. Valančauskas (kumitė rungtis) ir klubo komanda (G. Kenstavičius, R. Muraškauskas, D. Radzys; kata rungtis), vicečempionu – R. Muraškauskas (2 kartus), 1998 Europos jaunių vicečempionais – D. Vyniautas (kumitė rungtis) ir komanda (L. Pušinskis, V. Steckys, K. Valančauskas, D. Vyniautas, kumitė rungtis). Daug tarptautinių turnyrų laimėjo G. Marozaitė (jaunimo grupė, kata ir kumitė rungtys), E. Balodis (klubas Danas; kata rungtis). Kiokušin karatė klubo Kaminaris (įkurta 1998, vadovas I. Jašinskas) nariai A. Galdikaitė 2006 Europos kiokušin karatė čempionate užėmė 5 vietą, E. Naubethanovas (jaunių 16–18 metų grupė) – 3 vietą.
Vyrų salės futbolo komanda Nafta 2001 laimėjo Lietuvos taurę, 2006, 2007 tapo Lietuvos čempione, 2005 ir 2008 – čempionato bronzos medalininke. Naftos krepšininkai 2002–2004 žaidė Lietuvos krepšinio lygoje (LKL, 2002 užėmė 5 vietą, 2003 – 7 vietą, 2004 – 6 vietą).
1998 Mažeikiuose pradėtas žaisti smiginis (1999 Lietuvos čempionate I. Čiplienė užėmė 7 vietą, A. Čiplys – 10 vietą, J. Stekolnikovas – 24 vietą), 2000 Mažeikių komanda šalies čempionate užėmė 3 vietą (I. Čiplienė moterų grupėje – 3 vietą). 2001 įkurta Darts klubo komanda 2005, 2007, 2009 tapo Lietuvos elektroninio smiginio čempione (I. Čiplienė buvo tik 2007, 2009 komandoje, A. Čiplys – 2005, 2007, 2009, A. Januška – tik 2005, A. Stankevič – tik 2007, J. Stekolnikovas – 2005, 2007, 2009, D. Zaikauskas – tik 2005, 2009); klubo narys A. Čiplys 2002, 2003, 2006, 2007 tapo Lietuvos klasikinio smiginio vyrų, 2005 – vyrų dvejeto (su V. Mišeikiu), 2001, 2007, 2009 – elektroninio smiginio čempionu, 2008 laimėjo atvirą Latvijos čempionatą, L. Gabalytė 2004, D. Mišeikienė 2005 tapo Lietuvos klasikinio smiginio čempionėmis, I. Čiplienė – 2005 vicečempione, 2007, 2009 elektroninio smiginio čempione, 2006 ji ir S. Savickienė pelnė šalies čempionato bronzos medalius.
Gerų rezultatų pasiekė automobilininkai. Klubo Naftkartas komanda 3 kartus (2003–2005) tapo Lietuvos kroso čempione, Autotechnoma klubas 2008 Lietuvos ralio kroso čempionate užėmė 4 vietą, 2009 tapo vicečempionu, 2010 – Lietuvos ralio kroso vicečempionu, automobilininkai R. Macijauskas (nuo 2007), V. Plastininas (nuo 2008), P. Sluckus (nuo 2008), M. Juodpusis (nuo 2009), A. Asauskas (nuo 2009), V. Žulys (nuo 2009) pasiekia gerų individualių ir komandinių rezultatų.
Mažeikių Pavasario vidurinė mokykla 6 kartus (2002–2010) laimėjo Lietuvos sportiškiausios mokyklos konkursą, 3 kartus (2004–2009) užėmė 2 vietą, 8 kartus (1998–2006) mokykla Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje (iki 2006 Lietuvos moksleivių sporto žaidynės) užėmė 1 vietą, mokyklos komandos 38 kartus tapo laimėtojomis ir 42 kartus prizininkėmis (1989–2010 mokinius varžyboms rengė direktorius S. Jakučinskas, kūno kultūros mokytojai I. Abromaitienė, S. Bernotienė, P. Dargvainis, V. Sakauskas, pradinių klasių mokytojai V. Baubinienė, V. Januševičius, A. Navickas, G. Šiurienė); 2009 mokykloje vyko Lietuvos moksleivių olimpinio festivalio atidarymo šventė.
Žymiausieji sportininkai (be minėtų straipsniuose Mažeikių sporto mokykla ir Vijurkas): kiokušin karatė kovotojas J. Jašinskas (2003 Lietuvos čempionas), šachmatininkė G. Paulauskaitė (3 kartus, 2008–2010, Lietuvos jaunimo čempionė), šaškininkas A. Barauskis (2 kartus, 1997, 2000, Lietuvos čempionas, 1989–1992 SSRS paprastųjų korespondencinių šaškių čempionas, 1997–1999 pasaulio vicečempionas, 2000 Baltijos šalių čempionato 3 vietos laimėtojas).
Iš Mažeikių rajono kilę galiūnai broliai M. ir V. Lalai (M. Lalas 2009 tapo pasaulio čempionato bronzos, V. Lalas 2012 – sidabro medalininku).
Žymesnieji klubai: aviacijos sporto (įkurtas 1984, vadovai: R. Morkūnas, 1984–1987, P. Sučyla, 1987–2001, A. Morkūnienė, nuo 2001), karatė Vytis (įkurtas 1989, prezidentai: V. Macevičius, 1989–1990, V. Butnorius, nuo 1990), šotokan karatė Baltai (įkurtas 1989–1990, vadovas A. Kinčinas), Žemaitis (įkurtas 1990, vadovas R. Volkovas) ir Danas (įkurtas 1990, vadovas, A. Gerikas), Matas (įkurtas 1992, vadovas G. Paulauskas), šaškių (įkurtas 1992, vadovas V. Beržanskis), stalo teniso Vijurkas (įkurtas 1993, pirmasis vadovas A. Dulkė), futbolo Romar (įkurtas 1994, vadovas R. Marcinkevičius), kiokušin karatė Kaminaris (japoniškai Žaibas; įkurtas 1998, treneris ir vadovas S. Gėrikas), krepšinio, salės futbolo, šaškių Nafta (įkurtas 1998, vadovas P. Zakalskis), smiginio Darts (įkurtas 2001, oficialiai 2004, prezidentas A. Čiplys, nuo 2002 rengia tarptautines tradicines elektroninio smiginio varžybas Svirno strėle), automobilių sporto Naftkartas (įkurtas 1995, vadovas V. Knita) ir Autotechnoma (įkurtas 2006, įkūrėjas ir vadovas R. Macijauskas).
2012 apskrityje dirbo 85 sporto darbuotojai, iš jų 23 treneriai, buvo 1 stadionas su 2600 sėdimų vietų, 4 sporto salės (jose gali vykti krepšinio rungtynės), 3 dirbtinės dangos futbolo aikštės.
Sporto vadovai: Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – J. Januškis (1952–1955, 1957–1959, 1962–1964), V. Čekys (1955–1957), V. Jasas (1959–1962), A. Spalvys (1964–1966), V. Levickis (1966–1969), P. Dargvainis (1970–1985), R. Miliauskas (1985–1987), S. Kekys (1987–1992), Ž. Dunauskas (1992), mero patarėjas sportui J. Rozga (1992–2000), savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus specialistas sportui P. Norvilas (nuo 2000).
