„Nemunas“, Lietuvos profesinių sąjungų sporto draugija. Įkurta 1956 07 06 vietoj Kolūkiečio sporto draugijos, veikusios nuo 1951. Vienijo kaimo sporto mėgėjus. 1987 prijungta prie Žalgirio sporto draugijos. Nemunas vadovavo kūno kultūrai ir sportui rajonuose, aukštosiose ir specialiose vidurinėse žemės ūkio mokyklose. 1957 Nemunui buvo perduoti Žalgiriui priklausę rajonų centruose įsikūrę kūno kultūros kolektyvai. 1960 Nemunui priklausė 1733 kūno kultūros kolektyvai, vieniję 84 338 narius, 1970 – 1853 kūno kultūros kolektyvai ir 149 455 nariai, 1985 – 2053 kūno kultūros ir sporto kolektyvai (apie 420 000 narių), 1986 – 2018 kūno kultūros kolektyvų ir 409 114 narių.
1960 draugija turėjo 2 stadionus, 30 futbolo, 157 krepšinio ir 277 tinklinio aikštes, 2 teniso kortus ir 1 slidžių bazę. 1985 buvo kultivuojama 42 sporto šakos, draugija turėjo 10 stadionų, 81 sporto salę, 4 uždarus plaukimo baseinus, 702 sporto aikšteles, 3 hipodromus, 3 jojimo maniežus, 22 lengvosios atletikos aikštynus, 33 šaudyklas, 1 uždarą ledo ritulio aikštę, 1 slidžių bazę; 1986 – 11 stadionų, 274 krepšinio, 372 tinklinio, 56 rankinio ir 83 futbolo aikštes, 8 plaukimo baseinus, 25 teniso kortus, 89 sporto sales. Daugelį sporto įrenginių pastatė patys gamybiniai kolektyvai, sporto sales – Raseinių MSV Ariogaloje, NSK Alytuje, Linų audinių fabrikas Plungėje, Keramikos gamykla Tauragėje, statybinių medžiagų kombinatas Jurbarke, jojimo maniežus – Šilutės Nemuno ir Vilniaus rj. Riešės žirgynai. Nemuno draugijos Respublikinės tarybos ir rajonų vadovų iniciatyva buvo pastatytos irklavimo bazės Šilutėje, Dauguose, Trakuose, Biržuose, Tauragėje, šaudyklos Ukmergėje ir Ignalinoje.
Nuo 1952 pradėtos rengti lengvosios atletikos, futbolo, krepšinio, tinklinio, dvipūdės kilnojimo, jojimo, kulkinio šaudymo ir slidinėjimo varžybos. Kultivuotos 34 sporto šakos, rengtos žinybinės žemės ūkio darbuotojų, melioratorių, kaimo statybininkų, mechanizatorių, švietimo darbuotojų, kooperatininkų ir kitų profesijų darbuotojų spartakiados. 1960 draugijoje buvo parengta 11 SSRS sporto meistrų, 1973 – 3 SSRS tarptautinės klasės ir 15 SSRS sporto meistrų, 1986 – 8 SSRS tarptautinės klasės ir 28 SSRS sporto meistrai, iš viso 1960–1987 parengta 490 SSRS sporto meistrų. 1973 PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) komplekso normas buvo išlaikę 17 944 sportininkai, 1986 – 146 331 draugijos sportininkas.
Nemuno atstovai su Lietuvos rinktine dalyvavo SSRS tautų spartakiadose, 1971 spartakiados kaimo sporto draugijų įskaitoje 37 draugijos sportininkai užėmė 2 vietą, 1975 – 45 draugijos atstovai buvo ketvirti.
1969 pabaigoje įsteigtos pirmosios Nemuno vaikų ir jaunių sporto mokyklos (VJSM) Kauno rj., Kėdainiuose, Šilutėje, Trakuose ir Ukmergėje. 1971 draugijos vaikų ir jaunių sporto mokyklas lankė 960 sportininkų, kultivuota 14 sporto šakų. 1976 buvo 9 kompleksinės vaikų ir jaunių sporto mokyklos, kurios turėjo 36 filialus rajonuose ir miestuose, jose treniravosi 1895 moksleiviai, 1980 – 15 vaikų ir jaunių sporto mokyklų, 37 filialai rajonuose ir miestuose, 2488 moksleiviai. 1986 draugija turėjo 15 vaikų ir jaunių sporto mokyklų su 36 filialais, iš jų 6 specializuotas olimpinio rezervo (dviračių, dziudo, jojimo, lengvosios atletikos, rankinio ir sunkumų kilnojimo), 4 kompleksines sporto mokyklas, jose treniravosi 5067 moksleiviai, dirbo 117 etatinių trenerių, parengta 2 SSRS tarptautinės klasės ir 18 SSRS sporto meistrų. Geriausių rezultatų pasiekė lengvosios atletikos (direktorius S. Baltrūnas), dviračių sporto (direktorius P. Trukšnys), rankinio (direktorius A. Kirvelaitis), dziudo (direktorius A. Bubnelis) ir jojimo (direktorius A. Čiurinskas) vaikų ir jaunių sporto mokyklos.
1986 draugijoje dirbo 575 etatiniai darbuotojai ir 1147 sporto metodininkai. 1986 SSRS čempionatuose draugijos sportininkai pelnė 15 aukso, 6 sidabro ir 11 bronzos medalių.
Geriausių rezultatų pasiekė baidarininkai (S. Narevičiūtė), dviratininkai (A. Šnioka), dziudo imtynininkai (A. Pocius, A. Bubnelis), jojikai (E. Klimovas, Z. Šarka, R. Udrakis L. Skėrys, V. Civinskas, R. Babrauskas), lengvaatlečiai (R. Bitė, M. Treinytė-Butkienė, N. Sabaitė-Razienė, D. Stukonis, P. Šimonėlis, D. Nepaitė, A. Gedminas, J. Grigas, L. Baikauskaitė, A. Šlepavičius, A. Kenešis, M. Kulbis, D. Tarcijonas, A. Skutulas, R. Niderytė, Z. Bilevičiūtė, L. Simonavičiūtė, R. Sausaitis, A. Stančius, D. Bislytė, I. Pavinkšnytė, K. Poteliūnas, A. Komikas, M. Navickaitė, S. Statkuvienė, V. Kidykas, A. Mendzarytė ir kiti), rankininkai (S. Mažeikaitė-Strečen, A. Miklušytė-Žiūkienė-Fridrikas, V. Katarskytė, R. Vilimaitė, L. Obručaitė, R. Kužimova, D. Kalauskaitė, J. Žemaitytė), slidininkai (K. Milašius, P. Milašius, I. Milašiūtė, A. Milašiūtė), sunkiaatlečiai (B. Mačernis, L. Čičirka), šachmatininkai (V. Gavrikovas).
Žymiausieji treneriai: lengvosios atletikos – F. Karoblienė, P. Karoblis, V. Butkus, A. Ramonaitis, R. Kalibatas, M. Urmulevičius, A. Šlepavičius, A. Stanislovaitis, jojimo – V. Civinskas, rankinio – A. Taraškevičius, V. Griškevičius, A. Kerulis, A. Barisienė, M. Zelba, S. Andrijanova, B. Rimkus, A. Stankevičius, K. Šerkšnas, A. Arbačiauskas, slidinėjimo – V. Gineitas, baidarių ir kanojų irklavimo – B. Bertušienė, dziudo imtynių – A. Bubnelis, sunkiosios atletikos – B. Mačernis, J. Kavaliauskas, E. Šauklys, dviračių sporto – M. Veršila ir kiti.
Lietuvos čempionėmis tapo: 1959 Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA) moterų rankinio komanda, 1960 ir 1961 – vyrų krepšinio komanda, 1956 Plungės Linų audinių futbolo komanda, 1964 – ledo ritulio komanda. Nemuno moterų rankinio komanda Eglė 1978–1987 žaidė SSRS aukščiausioje lygoje, 2 kartus (1981 ir 1987) tapo čempionato bronzos medalininke (komandos vadovas S. Ilikevičius, vyriausiasis treneris A. Taraškevičius).
Nemuno veteranai – ilgamečiai rajonų tarybų pirmininkai: V. Žukauskas (Vilkaviškis), A. Bartkus (Kauno rj.), A. Šumskas (Trakai), S. Stančikas (Šalčininkai), A. Petrauskas (Ukmergė), K. Damidavičius (Utena), V. Butkus (Gargždai), A. Simutis (Telšiai), B. Laurinaitis (Pasvalys), K. Purvys (Molėtai), B. Sockis (Širvintos) ir kiti.
Nemuno Respublikinės tarybos darbuotojai: R. Ragelis, A. Dauguvietis, E. Torianikas, A. Marcinkevičius, M. Leonavičius, K. Girdžius, S. Striška, B. Gružauskas, P. Dabkevičius, M. Sasnauskienė, L. Pranaitis, S. Baltrūnas, G. Semionovas, V. Riaubūnas, G. Gutermanas, D. Bružienė, A. Juozapavičienė, R. Aleksynas, R. Bitė, A. Skutulas, M. Preišegolavičius, P. Trukšnys, R. Juška, E. Matuliauskas, Č. Mockus, V. Buila, A. Balašaitis, B. Krulikauskas, R. Čižauskaitė, V. Damašytė, O. Builienė, P. Ribokas, I. Taraškevičienė, E. Mkrtumianas, A. Juozapavičienė, I. Šeškuvienė, R. Narkevičiūtė, I. Bliūdžiuvienė, V. Kossak, D. Mockaitienė, V. Pivoriūnas ir kiti sumaniai diegė kūno kultūrą ir sportą į Lietuvos kaimo gyventojų buitį.
Nemuno sporto draugijos Centro tarybos pirmininkai: R. Ragelis (1957–1972), A. Dauguvietis(1972–1987), pirmininko pavaduotojai: V. Ercmonas (1956–1961), E. Torianikas (1961–1974), A. Marcinkevičius (1966–1973), K. Girdžius (1973–1987), S. Striška (1975–1987).
