Po II pasaulinio karo prie daugelio poilsinių buvo įrengtos tinklinio aikštės, todėl prie jau kultivuotų sporto šakų prisidėjo tinklinis. 1950 kūno kultūros mokytojai įrengė pirmą sporto salę, Palangos vyrų ir moterų komandos pradėjo dalyvauti Klaipėdos srities varžybose. 1961 atidaryta sporto salė dabartinės Senosios gimnazijos patalpose, įsteigtas Klaipėdos vaikų ir jaunių sporto mokyklos Palangos tinklinio skyrius; 1961–1965 tinklininkes treniravo G. Kundrotas, nuo 1962 tinklininkus – V. Keženaitis. Nuo 1957 Palangos futbolo komandos (Nemunas, Žalgiris, Statybininkas, Naglis, KER, nuo 1970 Gintaras) dalyvavo Klaipėdos, vėliau Šilutės zonos, nuo 1991 Vakarų zonos pirmenybėse. Buvo kultivuojamas dviračių sportas. 1959 įvyko pirmosios Palangos miesto dviračių sporto varžybos, jas laimėjo P. Knieža, vėliau 12 kartų (1965–1974) tapęs Lietuvos čempionu, SSRS komandinio kroso 1 vietos (1969, 1972), 2 vietos (1970, 1972) ir 3 vietos (1965, 1967, 1969) laimėtoju. Jo pirmasis treneris buvo garsus to meto dviratininkas palangiškis R. Rudys, 8 kartus Lietuvos (1958–1969) ir SSRS kroso (1969) čempionas, 2 kartus bronzos medalininkas (1962, 1971), SSRS komandinio kroso 1 vietos (1969, 1972), 2 vietos (1962, 1970, 1971) ir 3 vietos (1967) laimėtojas. Entuziastų iniciatyva palangiškiai pradėjo kultivuoti kultūrizmą, žiemą – ledo ritulį.
1959 įsteigtas Kūno kultūros ir sporto komitetas (pirmininkas B. Meškelė). Veikė Žalgirio (1961–1962 pirmininkas B. Meškelė) ir Spartako (1961–1962 pirmininkas B. Meškelė) sporto draugijos.
1961 ir 1962 Lietuvos B klasės krepšinio pirmenybėse dalyvavo Nemuno ir Prekybininko vyrų komandos, nuo 1995 Palangos krepšininkai nuolat dalyvauja Lietuvos varžybose, 2010 Naglis-Adakris laimėjo Nacionalinės lygos pirmenybes ir pateko į Lietuvos krepšinio lygą (LKL).
1961 pradėtas rengti tradicinis tarptautinis futbolo turnyras Palangos Juzė (pirmoji laimėtoja – Kretingos Laisvė), 1971 – statyti Palangos miesto stadionas.
1977 įkurta Žalgirio kompleksinė vaikų ir jaunių sporto mokykla; veikė dviračių sporto (treneriai J. Dumbauskas, V. Markovas), lengvosios atletikos (treneriai S. Kašinskas, R. Kazlauskas, I. Apanavičiūtė), teniso (trenerė B. Rabikaitė) skyriai, sportavo 80 moksleivių, vėliau veikė šachmatų, plaukimo skyriai, kasmet didėjo mokinių skaičius. Mokyklos vadovai: S. Kašinskas (1977–1983), R. Kazlauskas (1983–1991).
1978 įkurta Palangos miesto vaikų ir jaunių sporto mokykla; veikė tinklinio (treneriai E. Švanys, R. Balčiūnienė, V. Benetienė, R. Švanys), bokso (nuo 1982, treneriai A. Gaudiešius, S. Petkus), dviračių sporto (nuo 1983, treneriai V. Indreliūnas, A. Bluškis) skyriai, žymesni sportininkai: S. Simė (boksas, iki 90 kg; 1990, 1992 Lietuvos čempionas, 1991 vicečempionas), R. Kieža (tinklinis; 1993–1996 Lietuvos jaunių rinktinės narys). Mokyklos direktoriai: V. Keženaitis (1978–1983), I. Švanienė (1983–1991). 1980 įrengtos 2 teniso aikštelės prie Teniso viešbučio, 1984 pastatytas hipodromas (su 2 km ilgio taku). 1983 pradėta rengti varžybas Svečiuose pas Labrytį, bėgimo klubas Labrytys su Žalgirio draugijos rajono taryba nuo 1985 rengė bėgimą pajūriu Palangos tiltai, bėgimą Palangos alėjos. 1987 Palangos kūno kultūros ir sporto komitetas kartu su LSSR Kūno kultūros ir sporto komitetas organizavo grūdinimosi šventę Palangos ruoniai (po pertraukos, nuo 1992 šią šventę organizuoja Palangos sveikatos mokykla kartu su Lietuvos sveikuolių sąjunga; 1997 užregistruotas Lietuvos rekordas – 1451 dalyvis). 1988 atidarytame miesto stadione įvyko pirmos oficialios futbolo varžybos.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 rugsėjo mėnesį įkurta Palangos sveikatos mokykla (vadovas D. Kepenis). Žalgirio kompleksinė ir Palangos miesto vaikų ir jaunių sporto mokyklos 1991 sujungtos į Palangos miesto vaikų ir jaunių sporto mokyklą, šiai 1992 buvo pavesta atlikti Kūno kultūros ir sporto komiteto funkcijas (Palangos sporto centras, kuris organizuoja ir miesto sporto renginius bei šventes).
2011 veikė sporto klubai ir visuomeninės organizacijos (sportavo 387 žmonės): Palangos teniso klubas (įkurtas 1983, prezidentas P. Kravtas), Palangos lengvosios atletikos klubas (įkurtas 1998, prezidentas S. Kašinskas), krepšinio klubai Palangos lokiai (įkurtas 1998, prezidentas A. Podlinevas) ir Naglis (įkurtas 1999, direktorius R. Juška), fitneso klubas Atletas (įkurtas 1999, prezidentas V. Juknevičius), automobilių sporto klubas Turbožiedas (įkurtas 2003, direktorius R. Abromas), bokso sporto klubas Gintarinis ringas (įkurtas 2005, prezidentas S. Simė), Palangos futbolo klubas (įkurtas 2010, vadovas R. Zubernis), Šachmatų mėgėjų klubas (įkurtas 2010, prezidentas E. Židanavičius), Palangos teniso mokykla Mano tenisas (įkurta 2009, direktorius A. Grigalauskas), kiokušin karatė klubas Shodan (įkurtas 2011, direktorius L. Kubilius).
Sporto bazės: 1 stadionas, 1 sporto salė, 1 maniežas, 8 specializuotos sporto salės ir aikštės.
Sporto organizatoriai: Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – B. Meškelė (1959–1963), J. Einikis (1963–1966), L. Sermontis (1966–1968), A. Trinkauskas (1968–1969), R. Abromavičius (1969–1982), D. Kepenis (1982–1987), V. Kazragis (1987), A. Bluškis (1987–1992), Sporto centro (1991–2009 Palangos miesto vaikų ir jaunių sporto mokykla) direktorius R. Kazlauskas (nuo 1992). Žalgirio draugijos tarybos pirmininkai: B. Meškelė (1961–1963), J. Einikis (1964–1966), R. Abromavičius (1969–1980), V. Kazragis (1980–1984), D. Kepenis (1984–1987), A. Bluškis (1987–1991).
