Panevėžys

Panevėžỹs. SPORTAS. Miesto sporto pradininkai – Savanorių ugniagesių draugija ir Šaulių sąjungos klubas (įkurtas 1920); 1920 įkurtas žydų sporto klubas Makabi (veikė iki 1940 vasaros). 1922 žaistos pirmos oficialios futbolo rungtynės tarp Saulio ir JSO komandų; jos vyko Skaistakalnio parke, Makabi stadionėlyje, globojo Maisto fabrikas. Iki 1932 aktyviausia buvo Makabi futbolo komanda, žaistos tarptautinėse rungtynės su Rygos Makabi. Gimnazijose pradėjo veikti sporto sekcijos: berniukų gimnazijoje – futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos, šachmatų, šaškių, mergaičių – kvadrato, lengvosios atletikos, tinklinio.

Ugniagesių draugija populiarino stalo tenisą (išugdė B. Vitartaitę-Balaišienę), tenisą, šachmatus. Veikė lenkų gimnazistų sporto klubas Sparta (įkurtas 1922), skautų organizacija. Daug sportuojančiųjų buvo Amatų mokykloje. 1932 pradėjo veiklą Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO; veikė iki 1940).

1932 įvyko pirmos oficialios krepšinio rungtynės tarp Šaulių sąjungos klubo ir Berniukų gimnazijos komandų. Susidomėjimas krepšiniu Panevėžyje labai padidėjo po 1937 Lietuvos rinktinės pergalės Europos čempionate. 1938 Šaulys nugalėjo Panevėžio apygardoje, dalyvavo I Lietuvos tautinėje olimpiadoje. 1939 apygardos čempione tapo Valstybinė berniukų gimnazija, 1943 – Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija.

1933 įkurta Panevėžio futbolo apygarda, jos pirma čempionė Makabi pateko į Lietuvos lygą, bet 1934 pralaimėjo visas rungtynes ir iš lygos iškrito. 1935 Mėsos fabrikas pradėjo statyti stadioną (jame vyko futbolo, lengvosios atletikos, teniso varžybos), susibūrė Maisto (Maisto sporto klubas, MSK) futbolo komanda. 1935 Panevėžio apygardos nugalėtoju tapo Šaulys, nuo 1936 pirmavo MSK. 1942 ir 1943 MSK laimėjo Panevėžio apygardos pirmenybes, dalyvavo Lietuvos čempionatuose ir abu kartus tapo vicečempionais (1942 finale pralaimėjo Kauno LFLS 0:2, 1943 – Kauno Taurui 1:4). 1943 MSK komandoje žaidė ir Lietuvos vicečempionais tapo: P. Ivanauskas, K. Kasiulaitis, A. Karulis, A. Bartkus, K. Martinaitis, J. Rutkauskas, A. Stankevičius, P. Sobieskis, B. Sučyla, V. Vaišvila, G. Vaškinėlis.

1936–1939 pasižymėjo lengvaatlečiai O. Kurulytė-Sepaitienė (10 kartų, 1936–1939, Lietuvos įvairių rungčių čempionė, 14 kartų rekordininkė, paskutinis, 1938, šuolio į tolį rekordas – 5,31 m, I Lietuvos tautinės olimpiados 1938 sprinto ir šuolių rungčių 5 aukso medalių laimėtoja) ir D. Fominas-Sakalauskas (1937 – 2 kartus Lietuvos čempionas, šuolio į tolį 1937 rekordininkas – 7,02 m). 1938 pradėjo reikštis B. Vitartaitė-Balaišienė ir kiti stalo tenisininkai. 1939 pasaulio čempionate Egipte V. Variakojis (nuo 1947 gyvenęs ir dirbęs Panevėžyje, su kauniečiais C. Duškesu, E. Nikolskiu ir V. Dzindziliausku) laimėjo 4 vietą.

1940 įvyko pirmos teniso varžybos (dalyvavo 11 vyrų), nugalėtoju tapo V. Korsakas, stalo teniso pirmenybės (žaidė 37 sportininkai, iš jų 9 moterys), čempionais tapo A. Glebavičiūtė, įveikusi B. Vitartaitę, ir Povilaitis, nugalėjęs A. Dambrauską. 1942 aktyviai sportavo lengvaatlečiai: miesto gatvėmis vyko estafečių varžybos, stadione – mačai tarp Panevėžio, Biržų, Pasvalio ir Šeduvos komandų. Lengvaatlečių mače Panevėžys–Šiauliai, kurį laimėjo šiauliečiai, pasižymėjo panevėžiečiai V. Gontis (trišuolis – 13,11 m) ir B. Urbonas (100 m – 11,4 s), jie 1942 Lietuvos čempionate laimėjo atitinkamai bronzos ir sidabro medalius, o 1943 B. Urbonas tapo Lietuvos 100 m bėgimo čempionu. 1942 vyko Panevėžio apygardos pirmenybės: stalo teniso (žaidė Panevėžio Perkūnas, Rokiškio ir Biržų komandos), krepšinio (6 komandos iš Šiaulių, Biržų, Radviliškio), lengvosios atletikos (varžėsi Panevėžio, Biržų, Pasvalio ir Šeduvos sportininkai).

1946 įkurtos Spartako ir Žalgirio (miesto tarybos pirmininkas 1948–1952 P. Andrijauskas) sporto draugijos. 1946 miesto futbolo čempionu tapo Lokomotyvas, dalyvavo Lietuvos čempionate ir iškovojo bronzos medalius. 1947–1952 Panevėžiui atstovavo Žalgiris, 1953–1962 MSK (1956 – 3 vieta), 1963–1982 Statyba (1963, 1968 Lietuvos čempionė). 1974 į Lietuvos aukščiausiąją grupę pateko Ekranas (1985 Lietuvos čempionas).

1946–1949 Lietuvos krepšinio čempionate dalyvavo Žalgirio vyrų ir moterų komandos. 1949 įkurta Spartako krepšinio komanda, 1951 ji tapo SSRS Spartako sporto draugijos čempione (S. Atraškevičius, J. Balakauskas, A. Butkūnas, V. Juchnevičius, E. Kuodys, A. Matačiūnas, R. Petrauskas, R. Sargūnas, V. Stalilionis, J. Zičkus, E. Žurauskas, treneris V. Variakojis; J. Balakauskas, A. Matačiūnas. R. Sargūnas, J. Zičkus 1951–1956 žaidė Kauno Žalgiryje), 1964 pavadinta Lietkabeliu (treneris R. Sargūnas, 1956–1977, V. Paškauskas, 1977–1996, G. Leonavičius, nuo 1996), 1955, 1956, 1963, 1983, 1984 ir 1991 Lietuvos čempionatuose užėmė 3 vietą, 1985 ir 1988 tapo čempionu. Nuo 1996 Panevėžiui Lietuvos krepšinio lygos čempionatuose įvairiu laiku atstovavo Kalnapilis, Sema, Preventa, Aukštaitija, Panevėžys, Techasas.

Sportinį gyvenimą labai pagyvino 1951 prie 1 vidurinės mokyklos (Berniukų gimnazija) atidaryta Jaunimo sporto mokykla (Panevėžio V. Variakojo sporto mokykla). 1952 mieste jau veikė 28 sporto sekcijos, buvo 4124 sportininkai, iš jų aktyviausi – berniukų ir mergaičių mokyklų moksleiviai. A. Varno iniciatyva 1957 surengtos pirmos miesto baidarių irklavimo ir klasikinių imtynių pirmenybės. 1958 įkurta Jaunimo sporto mokykla (Panevėžio sporto mokykla „Aukštaitija“). 1960 pradėtos rengti šalies motokroso varžybos, jos 1980 tapo Semos taurės tarptautinėmis varžybomis (30 kartų jas laimėjo E. Ramonas). 1961 įkurtas Futbolo skyrius (Panevėžio futbolo akademija). Miestą garsino futbolo komanda Ekranas (įkurtas 1964, pirmasis treneris V. Daunoras, nuo 1969 žaidė Lietuvos aukščiausioje lygoje, 1985 tapo Lietuvos čempionu, laimėjo Lietuvos taurę ir 1986 – Pabaltijo čempionų taurę), vyrų rankinio komanda Atmosfera (1979 SSRS profsąjungų pirmenybių sidabro, Lietuvos čempionato bronzos medalininkė, 1972–1990 treneris A. Ambrazas).

1965 įkurta Panevėžio sporto mokykla-internatas, pastatytas sporto rūmų kompleksas (dvi sporto salės, imtynių salė, lengvosios atletikos ir futbolo stadionas). 1969 įkurta Panevėžio kompleksinė vaikų ir jaunių sporto mokykla (Panevėžio sporto mokykla „Olimpas“). 1973 pradėta rengti (Sporto komiteto instruktorės A. Dvožeckienės iniciatyva) šventė Tėvai ir vaikai (nuo 1991 Vaikystės šventė). 1980 atidaryta Plaukimo sporto mokykla (Panevėžio „Žemynos“ pagrindinė mokykla). 1983 pradėtos rengti tradicinės triatlono varžybos. 1994 Panevėžyje vyko Europos savigynos čempionatas, 1995 – Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ), 1996 – pasaulio dvigubo triatlono, 2003 – pasaulio triatlono čempionatai, 1996–2003 – Pasaulio taurės triatlono varžybos, 1998, 2006 – Lietuvos tautinės olimpiados (LTO) varžybos, 2011 – Europos krepšinio čempionato atrankos varžybos (žaidė ir Lietuvos rinktinė). Nuo 1996 vyksta tarptautinis rankinio turnyras (dalyvauja iki 70 komandų), nuo 1998 kasmet – tarptautinis V. Karpačiausko bokso turnyras (dalyvauja Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Rusijos, Ukrainos boksininkai), nuo 2005 – E. Ramono taurės motokroso varžybos.

Žymesnieji sportininkai (be jau išvardytų šiame straipsnyje ir išvardytų straipsniuose Panevėžio futbolo akademija, Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras, Panevėžio sporto mokykla-internatas, Panevėžio sporto mokykla „Aukštaitija“, Panevėžio sporto mokykla „Olimpas“): baidarių ir kanojų irklavimas – P. Šiurskas (11 kartų, 1976 – 5 kartus ir 1977 – 6 kartus, Lietuvos, 4 kartus, 1976–1978, 1980, SSRS čempionas, SSRS čempionatų 3 kartus, 1978–1980, sidabro ir 4 kartus, 1974, 1975, 1977, 1978, bronzos medalių laimėtojas, 1975 SSRS tautų spartakiados ir pasaulio čempionato bronzos medalininkas, 1977 pasaulio čempionas; pirmasis treneris J. Žumbakys), V. Vaičikonis (29 kartus, 1999–2008, Lietuvos, 2 kartus 2008 Baltijos šalių, 2008 Europos čempionas, 2007 pasaulio vicečempionas; treneriai S. Raziūnas, V. Vaitiekūnas), V. Mizeras (31 kartą, 1990–2000, Lietuvos, 1994 – 3 kartus Baltijos šalių čempionas, XXVI olimpinių žaidynių, 1996, 15 vieta, XXVII olimpinių žaidynių, 2000, 16 vieta; treneris V. Ščiuka), galiūnų sportas – V. Petrauskas (2005, 2007 pasaulio čempionato komandinių varžybų 1 vietos laimėtojas; treneris K. Riauba), aviacijos sportas – G. Butnoris (1992 Lietuvos, 2007 Europos sklandymo čempionas; treneris B. Zaronskis), kiokušin karatė – D. Kievinas (2003 Europos čempionato bronzos medalininkas; treneris R. Olšauskas), M. Čyplis (Europos jaunimo čempionato 2009 sidabro, 2011 bronzos medalininkas), M. Dubra (2009 Europos jaunimo vicečempionas), R. Brazdžionytė (2009, 2010 Europos jaunimo čempionė, 2010 ir 2011 Europos vicečempionė; treneris R. Olšauskas), neįgaliųjų sportas – E. Butrimas (orientavimosi sportas vežimėliuose, 2005 pasaulio čempionas, 2000 ir 2006 čempionatų indivdualiosios rungties bronzos medalininkas, 2000, 2001, 2004 bronzos, 2003 ir 2005 komandinės rungties sidabro medalininkas, 2008 estafetės aukso medalininkas), R. Puzinas (2007 ir 2011 pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionas, 2009 vicečempionas, 2011 pasaulio kurčiųjų žaidynių krepšinio varžybų 1 vietos laimėtojas), S. Kriaučiūnienė-Markevičienė (aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos įvairių bėgimo rungčių 1993, 1995, 1997 Europos čempionė, 1995, 1999, 2001 vicečempionė, 1997 ir 1999 čempionatų bronzos medalininkė, 1994 pasaulio čempionė, bronzos medalininkė, 1998 vicečempionė, IX–XII paralimpinių žaidynių dalyvė, 1992 pelnė 3 sidabro ir 1 bronzos medalį, 1996 – 2 bronzos medalius; treneris S. Sokolovas), D. Skėrienė (2001 ir 2003 Europos, 2006 pasaulio rutulio stūmimo vicečempionė, Europos čempionato disko metimo varžybų bronzos medalininkė; treneris J. Auga), triatlonas – V. Urbonas (1998 pasaulio dvidešimtgubo triatlono čempionas; trenerė R. Kondrotaitė).

2011 Panevėžio mieste aktyviai veikė 65 sporto klubai, sportavo daugiau nei 4000 sportininkų. Veikliausi sporto klubai: Aeroklubas (įkurtas 1968, vadovas B. Zaronskis), sveikuolių Atgaiva (įkurtas 1985, vadovas K. Ilginis; 11 kartų laimėjo Prezidento taurę komandinėse bendrojo fizinio parengimo varžybose), kiokušin karatė Argus (įkurtas 1988, vadovas V. Poškaitis, R. Olšauskas), šotokan karatė Alfa (įkurtas 1993, vadovas A. Valuntonis), dviračių sporto Fortūna (įkurtas 1990, vadovas V. Konovalovas) ir El Eko Sport (įkurtas 1990, vadovas A. Jakimavičius), futbolo Ekranas (įkurtas 1994, vadovas V. Šteinas, komanda – 1993, 2005, 2008–2011 Lietuvos čempionė, 1998, 2000, 2011 Lietuvos taurės, 1998, 2005, 2010 ir 2011 Lietuvos supertaurės laimėtoja; nuo 1993 atstovauja Lietuvai Europos futbolo federacijų asociacijos, UEFA, turnyruose), rankinio VikingMalt (įkurtas 2005, vadovas V. Laurinavičius; komanda – 2006, 2007 Lietuvos čempionė) ir Kova (įkurtas 1991, vadovas V. S. Buterlevičius, S. Dambrauskas, 2003, 2005 Lietuvos čempionatų bronzos medalininkė), tinklinio KKSC-Agluona (įkurtas 1995, vadovas V. Skunčikas; komanda – 2006 Lietuvos tautinės olimpiados, 2008 Didžiosios taurės laimėtoja, 2010 Lietuvos vicečempionė), neįgaliųjų Šviesa (įkurtas 1993, vadovas S. Sokolovas), triatlono (įkurtas 1993, vadovas V. Urbonas), Liepos (įkurtas 2003, vadovas J. Četkauskienė) ir Oranžinis kamuolys (įkurtas 1999, vadovas R. Mincė), baidarių ir kanojų irklavimo Žilvinas (įkurtas 1992, vadovas S. Raziūnas), Šachmatų klubas (įkurtas 1992, vadovas A. Baltrūnas), stalo teniso Fuksas (įkurtas 1998, vadovas R. Veličkas), Rambynas (įkurtas 1996, vadovas S. Kavaliauskas), bokso Olimpietis (įkurtas 2001, vadovas P. Prokofjevas), orientavimosi sporto Oriens (įkurtas 1990, vadovas A. Šalkauskas), motociklų sporto Sema (įkurtas 1993, vadovas A. Stepukas).

Svarbiausios sporto bazės: V. Variakojo sporto kompleksas (buvusi elektrinė; perstatytas 1958), Aukštaitijos sporto rūmų kompleksas (pastatytas 1965; dvi sporto salės, imtynių, gimnastikos, sunkiosios atletikos salės, baseinas), Žemynos mokyklos baseinas (pastatytas 1979), lengvosios atletikos maniežas (pastatytas 1986), rankinio sporto salė (pastatytas 2003), universalioji sporto arena Cido su dviračių treku (pastatytas 2008).

Sporto organizatoriai: iki 1940 sportui vadovavo Čepkauskas, 1940–1941 L. Chomičius, 1942 V. Gontis, 1946–1952 A. Dambrauskas; Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – V. Vyšniauskas (1952–1969), V. Variakojis (1969–1974), A. Puišys (1974–1979), R. Kryževičius (1979–1990); Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjai – J. Žumbakys (1991–1994), R. Misiūnas (1994–2003), B. Pliavga (2003–2004); Kūno kultūros ir sporto centro direktorius B. Pliavga (nuo 2004).

Galerija