Pankrationas

Pankratiònas (gr. pankration >pan kratos – visapusiška jėga, galia), kovinio sporto šaka – bokso ir imtynių sintezė. Antikos Olimpijos žaidynėse (į programą įtrauktas 648 prieš Kristų) buvo žiauri kova, kuri dažnai baigdavosi vieno varžovo mirtimi; Romos imperijos laikais buvo uždraustas. Atletai rungdavosi amžiaus grupėmis (svorio kategorijų nebuvo), kovotojų poros buvo sudaromos burtais. Buvo kovojama smūgius kumščiais, kojomis, alkūnėmis derinant su rankų ir kojų sąnarių sukimo veiksmais. Kai vienas kovotojų parkrisdavo ant žemės, būdavo kovojama be kumščių, naudojant tik imtynių veiksmus. Dvikova vykdavo tol, kol vienas varžovų nebegalėdavo tęsti kovos arba pasiduodavo.

Šiuolaikinis pankrationas kiek įmanoma priartintas prie antikinio, bet daug humaniškesnis ir saugesnis, nors leidžiami visi laisvųjų, graikų-romėnų, savigynos imtynių, dziudo, Rytų kovų, dvikovų, bokso ir kikbokso veiksmai. Sportininkai dėvi apsaugos priemones, kurios saugo nuo smūgių visas gyvybiškai svarbias kūno dalis, nevaržo judesių (išvengiama traumų), draudžiami smūgiai žemiau juostos, į kojų sąnarius, riešus, kaklui ir stuburui skausmingi veiksmai, aukšti pavojingi metimai. Varžybų dalyviai skirstomi pagal amžiaus grupes (nuo 10 metų) ir svorio kategorijas.

1969 graikų-amerikiečių kovotojas J. Arvanitis (Arvaniti) pirmą kartą pristatė mėgėjišką pankrationą – kovą be taisyklių. Vėliau pankrationo entuziastai įvairiose šalyse siūlė šiuolaikinio pankrationo įvairias taisykles, bet jos neįsitvirtino. 1979 Rusijoje A. Valdaicevas (Valdaicev) pasiūlė šiuolaikinio pankrationo varžybų formą, 1984 sukūrė taisykles ir subūrė iniciatyvinę grupę, kuri siekė pankrationą populiarinti SSRS ir kitose šalyse.

1996 įkurta (Vilniuje) Europos pankrationo federacija (angl. European Pancration Federation, EPF; pirmasis prezidentas A. Berezovojus, Berezovoj, Rusija, 1996–2006, nuo 2006 A. Mandrikas, Mandrik, Ukraina). 2012 vienijo 35 šalių federacijas. 1999 Graikijoje įkurta Tarptautinė pankrationo federacija (angl. International Federation of Pankration, IFP, prezidentas P. Kutrumpas, Koutroumpas), 2000 – Pasaulio pankrationo federacija (angl. World Pangration Athlima Federation, WPAF, prezidentas A. Mazarakis); 2011 abi federacijos susijungė (prezidentas P. Kutrumpas), 2012 vienijo apie 90 šalių nacionalines federacijas.

Lietuvoje 1986 prasidėjo (Vilniuje) pirmosios treniruotės (vienas organizatorių A. Valdaicevas). 1988 Vilniuje įvyko SSRS respublikų pankrationo varžybos, jose dalyvavo Estijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos komandos. 1990 Vilniuje įsteigta (1997 perregistruota) Lietuvos pankrationo federacija (LPF); pirmoji pasaulyje oficialiai atkūrė senovės pankrationą (pradininkas A. Valdaicevas tapo Lietuvos pankrationo federacijos vyriausiuoju treneriu). 1990 įvyko I Lietuvos pankrationo čempionatas, Vilniaus lengvosios atletikos manieže – tarptautinės varžybos, kuriose dalyvavo 15 komandų iš Kirgizijos, Latvijos, Lietuvos (2), Rusijos (6), Ukrainos, Kazachijos, Uzbekijos, Moldovos, Baltarusijos. 1992 Dubline (Airija) A. Valdaicevas įkūrė Pasaulio pankrationo sporto centrą (angl. Pancratium World Sports Centre, PWSC, buvo paskirtas jo prezidentu; 1996 Pasaulio pankrationo sporto centras perkeltas į Vilnių). 1995 Vilniuje surengtas Europos ir Azijos pankrationo federacijų kongresas, įkūręs Europos pankrationo federaciją; suorganizuotas I Europos pankrationo čempionatas. Lietuvos pankrationo federacijos iniciatyva ir parama leido Graikijai 2000 oficialiai įsteigti Graikijos pankrationo federaciją ir Pasaulio pankrationo federaciją. 2002 Lietuvos pankrationo federacija įstojo į Pasaulio pankrationo federaciją.

1995, 1996 V. Golubovskis (Golubovskij; iki 85 kg) ir P. Šilkinas (Šilkin; daugiau nei 85 kg), 1995 E. Kuzinas (Kuzin; iki 75 kg) tapo Europos čempionais. 2006 Pasaulio pankrationo federacijos II pasaulio čempionate (59 dalyviai iš 9 šalių) Sergejus Grečicha (Grečicho; iki 66 kg) laimėjo aukso, D. Pogorelas (Pogorelyj; iki 71 kg) – sidabro, A. Šarkovskis (iki 83 kg) – bronzos medalį (visų treneris A. Valdaicevas), 2009 Tarptautinės pankrationo federacijos pasaulio čempionate (Šiauliuose) A. Sitinkovas (iki 60 kg), S. Grečicha (iki 74 kg) ir V. Golubovskis (iki 91 kg) tapo aukso medalininkais, M. Kočiurovas (Kočiurov; iki 77 kg) – sidabro, K. Mokšinas (Mokšin; iki 60 kg) – bronzos medalininku. 2007 ir 2009 S. Grečicha tapo Europos čempionu (atitinkamai iki 64 kg ir iki 70 kg), 2007 ir 2009 Europos neolimpinių sporto šakų žaidynėse jis (iki 64 kg) užėmė 1 vietą, 2009 K. Mokšinas (iki 66 kg) – 3 vietą.

2002–2011 į Lietuvos pankrationo federacijos struktūrą ir varžybų programą buvo įtrauktas sportinis peilio svaidymas (galėjo rungtyniauti ir neįgalieji; čempionatai rengti nuo 2003, neįgaliesiems – nuo 2004); pasaulio čempionais tapo vilniečiai J. Bykovas (absoliučiuoju ir iš 5 m nuotolio) ir E. Jagminas (treneris J. Pivoriūnas; neįgalieji).

2005–2011 Lietuvos pankrationo federacijos struktūroje ir varžybų programoje J. Pivoriūno pastangomis buvo nauja Lietuvoje rungtis – viduramžių laikų riterių kovos; 2005 Lietuvos pankrationo federacija pagal 15–16 amžiaus tradicijas surengė I Lietuvos riterių dvikovų čempionatą (čempionas J. Bykovas). Nuo 2011 Lietuvos pankrationo federacija kultivuoja tik vieną sporto šaką – pankrationą.

2012 veikė 7 sporto klubai: Vilniaus Palestra (įkurtas 1986, prezidentas A. Valdaicevas), Avižienių (Vilniaus rajonas) Argo (įkurtas 1996, prezidentas S. Jankauskas), Švenčionių Liūto narvas (įkurtas 1997, prezidentas Dainius Burokas), Mažeikių Arkondas (įkurtas 1998, prezidentas S. Survyla), Vilniaus Gektor (įkurtas 1998, prezidentas O. Isajenkovas, Isaenkov), Vilniaus Rings (įkurtas 2003, prezidentas Arnas Pagojus), Šiaulių Saulė (įkurtas 2006, prezidentas Michailas Kočiurovas).

Lietuvos pankrationo federacijos prezidentai: Audrius Santackas (1990–1992), Vytautas Margelis (1992–1994), S. Žulinas (1994–1995), Rimantas Bagdonas (1995–2008), Muradas Mirzojancas (Murad Mirzojanc; 2008–2011), K. Borisevičius (nuo 2011), garbės prezidentas Rimantas Bagdonas (nuo 2008), generaliniai sekretoriai: J. Grabaras (Grabar; 1990–1994), J. Žukovskis (Žukovski; 1994–1998), J. Pivoriūnas (1999–2011), A. Petkus (nuo 2011).