Paralìmpinės žaidỹnės (gr. para – prie, šalia + Olympias, kilm. Olympiados), paralimpiadà, sportininkų su negalia olimpinės žaidynės.
Lietuviai paralimpinėse žaidynėse
Lietuvos sportininkai SSRS paralimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1988 Seulo vasaros paralimpinėse žaidynėse: lengvaatlečiai Danutė Šmidek (sidabro ir bronzos medaliai) ir Vytautas Girnius (du aukso medaliai).
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1992 Barselonos vasaros paralimpinėse žaidynėse dalyvavo 4 lengvosios atletikos sportininkai: Danutė Šmidek, Sigita Markevičienė, Malda Baumgartė ir Vytautas Girnius. 1994 Lillehammerio žiemos paralimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo 2 sportininkai (Sigita Markevičienė ir Saulius Leonavičius), tačiau medalių nebuvo pelnyta. 1996 Atlantos vasaros paralimpinėse dalyvavo 8 sportininkai (Aldona Grigaliūnienė, Malda Baumgartė, Sigita Markevičienė, Kęstutis Bartkėnas, Vytautas Girnius, Saulius Leonavičius, Rolandas Urbonas, Jonas Stoškus).
Vienas garsiausių Lietuvos paralimpiečių yra Kęstutis Skučas, varžęsis net keliose sporto šakose (plaukime, krepšinyje vėžimėliuose, lengvojoje atletikoje) ir 2004 Atėnų paralimpinėse žaidynėse pelnęs sidabro medalį. 2016 Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse čempionu tapo lengvaatletis Mindaugas Bilius. 2021 Tokijo vasaros paralimpinėse žaidynėse plaukikas Edgaras Matakas iškovojo bronzos medalį. 2024 Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis iškovojo bronzos medalį.
Lietuvos aklųjų riedulio vyrų rinktinė yra 2000 Sidnėjaus ir 2008 Pekino paralimpinių žaidynių sidabro, 2021 Tokijo – bronzos medalininkė, 2016 Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių čempionė.
Paralimpinių žaidynių medalininkai (1992–2024)
| Metai | Medalis | Sportininkas | Sporto šaka | Rungtis |
|---|---|---|---|---|
| 1992 | sidabras | Vytautas Girnius | lengvoji atletika | penkiakovė |
| Sigita Markevičienė | 800 m | |||
| 1500 m | ||||
| 3000 m | ||||
| bronza | Sigita Markevičienė | 400 m | ||
| Danutė Šmidek | 3000 m | |||
| Malda Baumgartė | penkiakovė | |||
| 1996 | auksas | Aldona Grigaliūnienė | lengvoji atletika | šuolis į tolį |
| Malda Baumgartė | disko metimas | |||
| rutulio stūmimas | ||||
| sidabras | Kęstutis Bartkėnas | 5000 m | ||
| Vytautas Girnius | ieties metimas | |||
| bronza | Saulius Leonavičius | 1500 m | ||
| Kęstutis Bartkėnas | 10 000 m | |||
| Rolandas Urbonas | rutulio stūmimas | |||
| Sigita Markevičienė | 800 m | |||
| 1500 m | ||||
| Jonas Stoškus | dziudo | iki 78 kg | ||
| 2000 | sidabras | Rolandas Urbonas | lengvoji atletika | disko metimas |
| Lietuvos rinktinė | aklųjų riedulys | vyrų komanda | ||
| bronza | Kęstutis Bartkėnas | lengvoji atletika | 5000 m | |
| 2004 | auksas | Aldona Grigaliūnienė | lengvoji atletika | rutulio stūmimas |
| sidabras | Kęstutis Skučas | plaukimas | 50 m nugara | |
| bronza | Kęstutis Bartkėnas | lengvoji atletika | 10 000 m | |
| Linas Balsys | maratonas | |||
| Rolandas Urbonas | disko metmas | |||
| Algirdas Tatulis | disko metimas | |||
| Jonas Stoškus | dziudo | iki 90 kg | ||
| 2008 | sidabras | Aldona Grigaliūnienė | lengvoji atletika | rutulio stūmimas |
| Lietuvos rinktinė | aklųjų riedulys | vyrų komanda | ||
| 2016 | auksas | Mindaugas Bilius | lengvoji atletika | rutulio stūmimas |
| Lietuvos rinktinė | aklųjų riedulys | vyrų komanda | ||
| sidabras | Mindaugas Bilius | lengvoji atletika | disko metimas | |
| 2021 | bronza | Edgaras Matakas | plaukimas | 50 m laisvuoju stiliumi |
| Osvadas Bareikis | dziudo | iki 73 kg | ||
| Lietuvos rinktinė | aklųjų riedulys | vyrų komanda | ||
| 2024 | bronza | Osvadas Bareikis | dziudo | ki 73 kg |
Žaidynių vieta ir trukmė
Vyksta kas ketverius metus, netrukus po olimpinių žaidynių, dažniausiai tame pačiame mieste, kuriame vyko pastarosios.
Būna vasaros ir žiemos paralimpinės žaidynės. Vasaros paralimpinėse žaidynėse dalyviai varžosi daugiau kaip 10 sporto šakų, tai – šaudymas, lengvoji atletika, dviračių sportas, irklavimas, tinklinis sėdint, plaukimas, stalo tenisas, krepšinis vežimėliuose, fechtavimas vežimėliuose, riedlenčių regbis. Žiemos paralimpinėse žaidynėse sportininkai varžosi ledo ritulio vežimėliuose, slidinėjimo, vežimėlių kerlingo ir kitose sporto šakose.
Paralimpinėse žaidynėse siekiant užtikrinti sąžiningas varžybas sportininkai klasifikuojami pagal savo negalios tipą ir lygį.
Simboliai
Paralimpinė emblema yra trys raudonos, mėlynos ir žalios spalvos kreivės, vadinamosios agitos (lot. agito – judu), jos simbolizuoja paralimpiečių siekį pranokti savo galimybių ribas ir įveikti iššūkius. Paralimpinėje vėliavoje vaizduojama emblema baltame fone. Paralimpinį himną Himnas ateičiai (pranc. Hymne de l’Avenir, angl. Anthem of the Future) 1996 sukūrė Thierry Darnis (Prancūzija) ir Michelis Kleitmanas (Vokietija).
Paralimpinė vėliava
Viešo naudojimo
Himnas atliekamas per žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijas, t. p. per kitus svarbius paralimpinio judėjimo įvykius.
Paralimpinis šūkis Dvasios stiprybė. Judėjimo galia.
Paralimpinių žaidynių medaliai kiekvienose žaidynėse būna unikalūs, tačiau juos visada puošia paralimpinio simbolio ir miesto, kuriame vyksta žaidynės, motyvai.
Ištakos
1948 07 29 Londono olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos dieną vokiečių ir britų neurologas Ludwigas Guttmannas Stoke Mandevilleʼyje surengė pirmąsias vežimėliuose sėdinčių neįgaliųjų sportininkų varžybas ir pavadino jas Stoke Mandeville’io žaidynėmis. Jos davė pradžią paralimpiniam judėjimui.
Pirmosios paralimpinės žaidynės vyko 1960 Romoje. Jose dalyvavo 400 sportininkų iš 23 šalių. 1976 Švedijoje surengtos pirmosios žiemos paralimpinės žaidynės. Nuo 1989 paralimpines žaidynes organizuoja Tarptautinis paralimpinis komitetas (angl. International Paralympic Committee, IPC).
Plačiau: paralimpinės žaidynės / Visuotinė lietuvių enciklopedija
