Olimpinės žaidynės

Olìmpinės žaidỹnės yra svarbiausia ir didžiausia 20–21 amžiaus pasaulio jaunimo sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos. Jose dalyvauja sportininkai, atrinkti nacionalinių olimpinių komitetų (angl. National Olympic Committees, NOC), kurių paraiškas priėmė Tarptautinis olimpinis komitetas (angl. International Olympic Committee, IOC, įkurtas 1894). Varžybas vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos. Olimpinės žaidynės yra išskirtinė Tarptautinio olimpinio komiteto nuosavybė. Priimti galutinius sprendimus visais olimpinių žaidynių klausimais yra Tarptautinio olimpinio komiteto kompetencija. Olimpinių žaidynių organizavimo tvarka numatyta Olimpinėje chartijoje – Tarptautinio olimpinio komiteto priimtų pagrindinių principų, taisyklių ir jų oficialių išaiškinimų bendrame kodekse (Chartija). Olimpinės žaidynės apima olimpiados žaidynes ir žiemos olimpines žaidynes.

Rengiamos kas 4 metai, olimpiados žaidynės – pirmaisiais, žiemos olimpinės žaidynės – trečiaisiais olimpiados metais. Nuo 2010 Tarptautinis olimpinis komitetas rengia jaunimo olimpines žaidynes. Olimpiados skaičiuojamos iš eilės nuo pirmųjų olimpiados žaidynių, kurios buvo surengtos 1896 Graikijos sostinėje Atėnuose. Olimpinių žaidynių datą nustato Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomasis komitetas, jos negali trukti ilgiau kaip 16 dienų. Olimpinių žaidynių miestą, likus 7 metams iki olimpinių žaidynių, renka Tarptautinis olimpinis komitetas. Visų sporto šakų varžybos turi vykti olimpines žaidynes rengiančiame mieste, jeigu jis nėra gavęs Tarptautinio olimpinio komiteto leidimo kai kurias varžybas rengti kitose tos šalies vietose arba miestuose. Atidarymo ir uždarymo ceremonijos turi vykti žaidynes rengiančiame mieste. Sporto varžybų ir kitų renginių vietos turi būti patvirtintos Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto. Tarptautinis olimpinis komitetas įpareigoja tos šalies, kurioje yra miestas rengėjas, Nacionalinį olimpinį komitetą ir patį miestą rengėją surengti olimpines žaidynes. Tuo tikslu Nacionalinis olimpinis komitetas sudaro Olimpinių žaidynių organizacinį komitetą (OŽOK), kuris nuo pat jo sudarymo momento yra tiesiogiai atskaitingas Tarptautiniam olimpiniam komitetui.

Olimpinių žaidynių sportinę programą sudaro tik olimpinės sporto šakos, kurių olimpiados žaidynėse turi būti ne mažiau kaip 15. Žiemos olimpinėms žaidynėms toks minimumas nenustatomas. Sporto šakos į olimpinių žaidynių programą įtraukiamos likus ne mažiau kaip 7 metams iki olimpinių žaidynių, šių sporto šakų rungtys – ne vėliau kaip likus 3 metams iki olimpinių žaidynių. Tarptautinės federacijos (TF), vadovaujančios į olimpinių žaidynių programą įtrauktoms sporto šakoms, apie dalyvavimą olimpinėse žaidynėse turi pranešti Tarptautiniam olimpiniam komitetui ne vėliau kaip per Tarptautinio olimpinio komiteto sesiją, kuri renka šių žaidynių miestą rengėją. Kiekviena Tarptautinė federacija atsako už savo sporto šakos techninę kontrolę ir valdymą olimpinėse žaidynėse; visi varžybų elementai, įskaitant tvarkaraštį, varžybų vietą, treniruočių vietas ir visą įrangą, turi atitikti taisykles. Visais šiais techniniais klausimais Olimpinių žaidynių organizacinis komitetas turi konsultuotis su atitinkama Tarptautine federacija. Kiekvienos sporto šakos visų rungčių priežiūra yra tiesioginė Tarptautinės federacijos atsakomybė.

Olimpinių žaidynių tradiciniai olimpiniai ritualai: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinės ugnies estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas.

Olimpinių žaidynių ištakos yra antikos graikų sporto Olimpijos žaidynės. Jos buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, bet tik 19 amžiaus pabaigoje naujomis sąlygomis jas inicijavo, atgaivino ir organizavo Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin, Prancūzija). Pirmosios olimpiados žaidynės surengtos 1896 Atėnuose. 1896–2012 įvyko 27 olimpiadų žaidynės (trejos dėl karo neįvyko) ir 21 žiemos.

Olimpiados žaidynėse dalyvaujančių sportininkų, jų atstovaujamų šalių, į žaidynių programą įtrauktų sporto šakų skaičius keitėsi. Pagal nuo 2004 galiojančią Olimpinę chartiją olimpiados žaidynėse dalyvaujančių sportininkų skaičius turi būti ribojamas iki 10 500, oficialių asmenų skaičius – iki 5000, jeigu miesto rengėjo sutartyje nėra įrašyta kitokio Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto sprendimo. Į olimpiados žaidynių programą gali būti įtrauktos tik tos olimpinės vasaros sporto šakos, kurios populiarios ne mažiau kaip 4 žemynų 75 šalyse (vyrų) ir ne mažiau kaip 3 žemynų 40 šalių (moterų). I olimpiados žaidynėse Atėnuose (1896 balandžio 6–15 dienomis) dalyvavo tik vyrai – 241 sportininkas, atstovaujantis 14 valstybių iš trijų žemynų (nebuvo Azijos), varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 dalyvauja ir moterys. I žaidynėse medalius iškovojo 10 šalių atletai, daugiausia – žaidynių šeimininkai graikai: 10 aukso, 18 sidabro ir 18 bronzos. Pirmuoju naujausiųjų laikų olimpiniu čempionu tapo lengvaatletis D. Konolis (J. Connolly, Jungtinės Amerikos Valstijos). XXIX olimpiados žaidynės vyko 2008 rugpjūčio 8–24 dienomis Kinijos sostinėje Pekine. Žaidynėse dalyvavo 10 942 sportininkai (4637 moterys, 6305 vyrai), atstovavę 204 šalių Nacionaliniams olimpiniams komitetams. Jie varžėsi 28 sporto šakų 35 rungtyse dėl 302 medalių komplektų.

LIETUVOS sportininkai debiutavo VIII olimpiados žaidynėse 1924 Paryžiuje. Gegužės 25 dieną Lietuvos futbolo olimpinė rinktinė (Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Stepas Garbačiauskas, Hansas Gecas, Jurgis Hardinsonas, Stasys Janušauskas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas) žaidė pirmąsias olimpinio turnyro rungtynes su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Žaidynėse dar dalyvavo dviratininkai Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas, jie lenktynių nebaigė. Geriausių rezultatų iš IX olimpiados žaidynėse 1928 Amsterdame dalyvavusių 13 lietuvių pasiekė boksininkas Juozas Vinča – jis užėmė 5–8 vietą (iki 79,4 kg svorio kategorija). 1952–1988 olimpinėse žaidynėse lietuviai dalyvavo su SSRS rinktine, nuo 1992 – vėl atskira komanda. Iš viso Lietuvos sportininkai yra iškovoję 29 aukso, 24 sidabro ir 58 bronzos medalius (Olimpiniai medaliai). Pirmaisiais olimpiniais čempionais kaip SSRS rinktinės nariai 1968 tapo boksininkas Danas Pozniakas ir tinklininkas Vasilijus Matuševas, pirmasis Nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas – disko metikas Romas Ubartas (1992), po du aukso medalius yra pelnę krepšininkė Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1976 ir 1980), rankininkė Aldona Česaitytė-Nėnėnienė (1976 ir 1980), dviratininkas Gintautas Umaras (1988) ir disko metikas Virgilijus Alekna (2000 ir 2004).

Žiemos olimpinės žaidynės – Tarptautinio olimpinio komiteto rengiamos olimpinių žiemos sporto šakų varžybos. 1924–1992 žiemos olimpinės žaidynės vyko tais pačiais metais kaip ir olimpiados žaidynės, 1992 Tarptautinis olimpinis komitetas pakeitė tvarką ir nuo 1994 žiemos olimpinės žaidynės vyksta trečiaisiais olimpiados metais. Žiemos olimpinės žaidynės skaičiuojamos iš eilės pagal šių žaidynių rengimo eilės tvarką. Į žaidynių programą gali būti įtrauktos tik tos žiemos sporto šakos, kurios populiarios ne mažiau kaip 3 žemynų 25 šalyse (moterų ir vyrų). Sprendimą rengti žiemos olimpines žaidynes Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė 1925 Prahoje (Čekija) po pavykusių pasaulinių žiemos sporto šakų varžybų, kurios vyko 1924 01 25–02 05 Šamoni (Prancūzija) laikantis visų tuo metu galiojusių olimpinių ritualų (buvo uždegta olimpinė ugnis, atletai davė priesaiką ir kita). Šias 1924 Šamoni vykusias žiemos sporto šakų varžybas nutarta laikyti pirmosiomis oficialiomis žiemos olimpinėmis žaidynėmis. I žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavę 258 atletai (tarp jų 11 moterų – tik dailiojo čiuožimo atstovių) iš 16 šalių rungėsi 7 žiemos sporto šakų 16 rungčių varžybose: slidinėjimo lenktynių (18 km ir 50 km), šiaurės dvikovės (18 km lenktynės ir šuoliai nuo tramplyno), šuolių nuo tramplyno, dailiojo ir greitojo (500 m, 1500 m, 5000 m ir 10 000 m) čiuožimo, bobslėjaus (keturviečių rogių) ir ledo ritulio. Pirmuoju žiemos olimpinių žaidynių čempionu tapo amerikietis Č. Džutrou (Ch. Jewtraw), nučiuožęs 500 m nuotolį per 44,1 s. XXI žiemos olimpinėse žaidynėse 2010 Vankuveryje (Kanada) dalyvavę 2566 atletai iš 82 pasaulio šalių varžėsi 15 sporto šakų 86 rungčių varžybose (38 rungtys moterų, 46 – vyrų, 2 – mišrios).

LIETUVOS sportininkai debiutavo II žiemos olimpinės žaidynės 1928 Sankt Morice (Šveicarija) – greitojo čiuožimo atstovas Kęstutis Bulota lenktyniavo 500 m (28 vieta iš 33 dalyvių), 1500 m (25 vieta iš 30), 5000 m (25 vieta iš 33) ir 10 000 m (dėl atlydžio rungtis nebaigta) nuotoliuose. 1984 ir 1988 olimpinėse žaidynėse Lietuvos žiemos sporto šakų meistrai dalyvavo su SSRS rinktine. XIV žiemos olimpinėse žaidynėse 1984 Sarajeve (Jugoslavija) biatlonininkas Algimantas Šalna tapo pirmuoju Lietuvos sportininku – žiemos olimpinių žaidynių čempionu (4 × 7,5 km estafetės), XV žiemos olimpinėse žaidynėse 1988 Kalgaryje (Kanada) slidininkė Vida Vencienė tapo pirmąja Lietuvos žiemos sporto šakų atstove – olimpine čempione (10 km lenktynių), be to, dar pelnė ir olimpinį bronzos medalį 5 km lenktynėse. Nuo 1992, po 64 metų pertraukos, Lietuva dalyvauja visose žiemos olimpinėse žaidynėse kaip nepriklausoma valstybė. XVI žiemos olimpinėse žaidynėse 1992 Albervilyje (Prancūzija) Lietuvos olimpinę komandą sudarė du biatlonininkai (Kazimiera Strolienė ir G. Jasinskas), du slidininkai (Vida Vencienė ir Ričardas Panavas) ir šokių ant ledo pora (Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas).

Jaunimo olimpinės žaidynės – nuo 2010 Tarptautinio olimpinio komiteto kas ketveri metai rengiama pasaulio jaunimo (14–18 metai) sporto ir kultūros šventė. Žaidynių programoje sporto varžybos, kultūrinė ir šviečiamoji programos. Pagrindinis jų tikslas – sporto pasaulio parama jauniems sportininkams pasirengti gyvenimui skiepijant ir aukštinant dvasines vertybes: pagarbą ir paramą kitam, tarpusavio supratimą, mokymąsi, tobulumo siekimą, sveiką gyvenseną. Vyksta vasaros ir žiemos jaunimo olimpinės žaidynės. Pirmosios vasaros žaidynės surengtos 2010 rugpjūčio 14–23 dienomis Singapūre. Jose dalyvavo per 3600 sportininkų iš 205 šalių, jie varžėsi 26 sporto šakų varžybose dėl 201 medalių komplekto. Lietuvos jaunimo olimpinėje komandoje buvo 24 atletai: 4 krepšininkai (vyko trijulių krepšinio varžybos), 7 lengvaatlečiai, 3 plaukikai, 2 boksininkai, 2 dziudo imtynininkai, 2 šiuolaikinės penkiakovės atstovai, po vieną baidarininką ir irkluotoją, gimnastą ir buriuotoją. Lietuvos jaunieji olimpiečiai laimėjo 3 aukso (Rolandas Maščinskas irkluodamas vienvietę valtį, boksininkai Evaldas Petrauskas, svorio kategorija iki 60 kg, ir Ričardas Kuncaitis, iki 64 kg) ir 2 bronzos (dziudo atstovė Laura Naginskaitė, iki 64 kg, ir penkiakovininkas Lukas Kontrimavičius) medalius. I jaunimo žiemos olimpinės žaidynės vyko 2012 sausio 12–23 dienomis Insbruke (Austrija). Jose apie 1100 jaunųjų sportininkų iš 70 šalių varžėsi 15 žiemos sporto šakų varžybose dėl 63 medalių komplektų. Lietuvai atstovavo šeši sportininkai: slidininkai J. Drusys ir K. Kazlauskaitė, biatlonininkai A. Mikelkevičius ir G. Nalivaikaitė, kalnų slidininkai L. Pamerneckytė ir R. Zaveckas. Geriausių rezultatų iš lietuvių pasiekė slidininkė K. Kazlauskaitė, sprinto rungtyje užėmusi 20 vietą (iš 40 dalyvių), ir kalnų slidininkas Rokas Zaveckas, slalomo rungtyje užėmęs 24 vietą (iš 62 dalyvių), kombinuotojo slalomo – 28 vietą (iš 54), didžiojo slalomo – 29 vietą (iš 64).