Plungės rajono savivaldybė

Plùngės rajòno savivaldýbė. Apie 1922–1924 lietuviai subūrė Babrungo, karinės įgulos, žydai – Makabi, Hapoelio futbolo komandas. Rungtyniauta aikštėje Babrungo upės slėnyje. Per įvairius renginius žaista tarpusavyje ir su Kretingos, Salantų, Skuodo, Telšių komandomis; stipriausia komanda Makabi 1925 sužaidė lygiosiomis (2:2) su Telšių Džiugu. 1932 veiklą pradėjo Jaunalietuvių sporto organizacijos futbolininkai. 1935 įkurtas sporto klubas Babrungas (veikė iki 1940 vidurio) tapo Šaulių sąjungos nariu. 1935 įkurta Telšių (Žemaitijos) sporto apygarda, kuri kuravo šio regiono sportinę veiklą. Babrungo futbolo komanda dalyvavo 1935 ir 1936 apygardos pirmenybėse (užimta 5 vietą). Be futbolo, dar žaistas krepšinis (susidomėjimas šia sporto šaka ypač išaugo po lietuvių triumfo Europos krepšinio čempionatuose). 1939 Žemaitijos apygardos čempionate dalyvavo Plungės gimnazijos krepšininkai (3 vieta).

1939 03 22 Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą į Plungę atkeltas Lietuvos kariuomenės 6 pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margirio pulkas suintensyvino vietos sportą. Kartu su kariuomenės pulku atsikėlė Klaipėdos krašto sporto sąjungos sporto klubas, bet po 2 mėn. persikėlė į Telšius. Pulko padedama Telšių sporto apygarda 1939 Oginskio parko pakraštyje įrengė futbolo stadioną (70 × 105 m). 1940 sovietams okupavus Lietuvą pradėti likviduoti tautiniai sporto klubai, tačiau sovietinė reorganizacija rajonuose vyko lėtai, naujų sporto organizacijų nespėta įkurti, sportinėje veikloje šiek tiek reiškėsi tik komjaunimo aktyvas. 1941 05 Plungėje vietos bokso rinktinė (ne visos sudėties) rungtyniavo su Šiaulių boksininkais (iš plungiškių laimėjo tik A. Lukošius).

Vokiečių okupacijos metu sportinė veikla nenutrūko. 1941 08 Plungėje vietos rinktinė susitiko su Telšių komanda (2:6). 1941 10 Telšiuose rungtyniavo Plungės ir Telšių krepšinio ir tinklinio moterų bei vyrų komandos. 1942 01 atkurtas sporto klubas Babrungas (1945 prijungtas prie Žalgirio draugijos; valdybos pirmininkas A. Sipavičius, pavaduotojas A. Vakselis), įkurtos 4 sekcijos: kamuolio žaidimų ir stalo teniso, lengvosios atletikos, sunkiosios atletikos, vandens ir žiemos sporto. 1942 01 surengtas I Plungės miesto stalo teniso turnyras (apie 30 žaidėjų, laimėjo A. Sipavičius). J. Skinkys subūrė ir pradėjo treniruoti boksininkus. 1942 02 Plungėje rungėsi vietos ir Telšių slidininkai (116:67 laimėjo plungiškiai) bei stalo tenisininkai (5:4 laimėjo svečiai). 1942 06 Telšių apygardos krepšinio pirmenybių finale Plungės Babrungas pralaimėjo (15:27) Telšių Džiugui (jis tolesnėse kovose tapo Lietuvos vicečempionu), 1942–1944 futbolo pirmenybėse Babrungas, nusileidęs tik Džiugui, užėmė 2 vietą.

1945 įsteigtos Spartako ir Žalgirio draugijų tarybos (vienas iš pirmininkų J. Narmontas, išrinktas 1952), 1947 įkurtas Plungės apskrities kūno kultūros ir sporto komitetas, 1948 įsteigta Kolūkiečio sporto draugijos apskrities (vėliau rajono) taryba (pirmininkai Jonutis, Plovaitis, A. M. Duoblys). 1947 Lietuvos ledo ritulio pirmenybėse Plungės rinktinė užėmė 5 vietą, 1948 ir 1949 pirmenybėse dalyvavo Plungės Spartakas. 1947 Žemaitijos zonos futbolo pirmenybėse Spartakas (buvęs Babrungas) užėmė 8 vietą, 1948 ir 1949 Lietuvos futbolo pirmenybėse – 9 ir 8 vietas, tais metais komanda du kartus laimėjo Vidurio Lietuvos futbolo pereinamąją taurę (įsteigta Plungės apskrities kūno kultūros ir sporto komiteto iniciatyva).

1949 Plungėje lankęsis I. Vistaneckis (skaitė paskaitą, žaidė simultaną) suaktyvino šachmatininkų veiklą: įsteigta šachmatų sekcija, šachmatus aktyviai propagavo mokytojas A. Pakalniškis. Nuo 1950 buriavimo sportą puoselėjo P. Sadauskas, S. Žukauskas. 1951 Klaipėdoje Plungės merginos tapo Lietuvos jaunių tinklinio čempionėmis, 1952 Lietuvos moterų čempionate Plungės Spartakas užėmė 3 vietą (kapitonė J. Smilingytė, A. Daukinkaitė, I. Duoblytė, V. Jakomaitė, B. Rekašiūtė, L. Salytė, A. Venclauskaitė, treneris J. Vitovas – sovietų karininkas, buvęs Maskvos CASK žaidėjas; J. Smilingytė buvo Lietuvos moterų, I. Duoblytė, A. Venclauskaitė, L. Salytė – merginų rinktinės narės); tai pirmieji didžiausi komandiniai Plungės sportininkų laimėjimai šalies čempionatuose. 1951 Lietuvos lengvosios atletikos čempionate J. Smilingytė pagerino Lietuvos jaunių 200 m bėgimo rekordą (27,1 s), 1958 į Lietuvos jaunių lengvosios atletikos rinktinę buvo pakviesta I. Gotšildaitė, 1959 ir 1960 Lietuvos čempionate K. Jančiauskas (20 km sportinis ėjimas) tapo bronzos medalininku. 1952 įsteigta bokso sekcija, 1960 Nemuno draugijos jaunių pirmenybėse užimta 3 komandinė vieta (treneris A. Vitkauskas).

1952 Spartakas tapo Klaipėdos srities futbolo čempionu, dalyvavo sričių čempionų finaliniame turnyre, užėmė 1 vietą ir iškovojo kelialapį į Lietuvos futbolo A klasę. 1953 Lietuvos A klasės pirmenybėse jis užėmė 9 vietą, draugijos pirmenybėse laimėjo respublikinę taurę. Tais metais susibūrė nauja futbolo komanda – Linų audiniai. 1955 ši komanda žaidė Tiesos taurės finale (0:2 pralaimėjo Kauno politechnikos instituto komandai), dalyvavo Lietuvos B klasės pirmenybėse, užėmė 1 vietą ir pateko į aukščiausiąją lygą, 1956 tapo Lietuvos čempione (pirmoji rajono komanda; treneris ir vartininkas A. Jadziauskas, A. ir V. Česnauskai, R. Daumantas, J. Dirvonskis, J. Lenkšas, A. Lipskis, B. Mickevičius, J. Mockus, S. Šleinius, S. Žalimas), 1957, 1959, 1960 – bronzos medalininke. 1955 Lietuvos vienuolikių rankinio (11 × 11) taurės turnyre plungiškiai tik finale pralaimėjo (2:3) kauniečiams, 1956 Linų audinius įveikė (3:1) Kauno Žalgiris, plungiškes – žalgirietės (8:0), Lietuvos čempionate vyrų Linų audinių ir Plungės moterų komandos užėmė 4 vietą. Plungėje šį žaidimą puoselėjo V. Grauslys (vyrų komandos kapitonas), A. Senkus. 1955 surengtos rajono sunkiosios atletikos pirmenybės davė pradžią jos plėtotei rajone, 1957 Lietuvos čempionate V. Sidabras pelnė bronzos medalį (iki 67,5 kg, trikovės suma – 265 kg).

1955 Plungės krepšininkės pradėjo rungtyniauti Lietuvos B klasės pirmenybėse, 1960 užėmė 2 vietą, 1961 Plungės Nemunas debiutavo Lietuvos A klasės pirmenybėse, tačiau nesėkmingai (užėmė 12 vietą). Į Nemuno draugijos rinktinę buvo pakviestos I. Beivydaitė, N. Kirtiklytė ir R. Tupikaitė. 1957 ir 1963 Plungės vidurinės mokyklos krepšininkės tapo Lietuvos moksleivių čempionėmis.

1956 įsteigta Nemuno sporto draugijos rajono taryba (pirmininkai: A. Kazlauskas, S. Riauka, A. Jadziauskas, V. Česnauskas, 1966–1968, K. Slivskis, 1968–1973, B. Čiutys, 1973–1988).

1956 Lietuvos ledo ritulio čempionate Linų audinių komanda laimėjo bronzos medalius, 1964 tapo čempione (A. Česnauskas, R. Daumantas, J. Dirvonskis, J. Drukteris, P. Gibieža, S. Gudas, S. Makarevičius, J. Mockus, J. Paulauskas, J. Petrutis, S. Pronckus, S. Šleinius, K. Zaveckas), 1965, 1967, 1974 – vicečempione, 1971 – dar kartą bronzos medalininke, 1966 žaidė Lietuvos taurės finale (pralaimėjo Kauno Inkarui).

1959 Lietuvos buriavimo čempionate D. Brazdeikytė (Plateliai) laimėjo E klasės varžybas, Platelių Nemuno moterys užėmė 2 vietą, prizines komandines vietas Platelių buriuotojai pelnė 1961 (3 vieta), 1964, 1965 (2 vieta), 1966 (3 vieta), 1988, 1989 (2 vieta), indvidualias – R. Bagdžiūnas, V. Buivydas (verslininkas, pagrindinis buriuotojų rėmėjas), A. Butrimas, I. Juciūtė, B. Katkus, Š. Mikašauskas, M. Ruginis, A. Šoblinskas, V. Vasiliauskas, kapitonas S. Žukauskas.

1961 Lietuvos moksleivių spartakiadoje rajono jaunieji šachmatininkai (treneris V. V. Andriušaitis) laimėjo 1 vietą ir Švietimo ministerijos pereinamąją taurę, A. Česnauskas 1962 ir 1966 tapo Lietuvos vicečempionu, 1964 – bronzos medalininku, 1969 – čempionu, 1963 žaidė su Lietuvos rinktine SSRS tautų spartakiadoje. 1963 Lietuvos čempionate rajono rinktinė užėmė 3 vietą, 1976 Plungės Nemunas – 2 vietą.

1961 Linų audinių ritinio komanda laimėjo I respublikinį turnyrą ir pereinamąjį Gintarinį prizą, Plungės ritinio rinktinė 1961 ir 1963 tapo Lietuvos ritinio čempione, 1962 – vicečempione. Vėliau sėkmingai rungtyniavo Kontaučių tarybinio ūkio, Plungės dirbtinių odų gamyklos, Melioratoriaus, Minijos, Lietuvos žemės ūkio technikos, Litodos, Žemaičių, Žemaitijos nacionalinio parko ritinio komandos (1962–1990 Lietuvos čempionatuose Plungės komandos laimėjo 22 aukso, po 2 sidabro ir bronzos medalius, svarių laimėjimų pasiekė Nemuno ir Žalgirio draugijų pirmenybėse, įvairių taurių varžybose); ritinį žaidė ir puoselėjo, be paminėtų straipsnyje Plateliai: A. Alonderis, V. Būtėnas, V. Česnauskas, B. Čiutys, A. Kaveckas, P. Stanionis, J. Sidaravičius, E. Zaniauskas.

1963 Lietuvos spartakiadoje tarp rajonų Plungės stalo teniso ir plaukimo komandos užėmė 2 vietą. Į šalies paprastųjų šaškių rinktinę buvo pakviestas J. Jonauskas, 1966 rajono rinktinė (J. Jonauskas, Z. Šarauskas, V. Pocius, D. Babianskienė) Lietuvos komandiniame paprastųjų ir tarptautiniame šaškių čempionate užėmė 2 vietą (po Vilniaus). 1964 įkurta Plungės vaikų ir jaunių sporto mokykla. 1966 V. Varanavičius (sunkusis svoris) su Vilniaus komanda laimėjo Lietuvos jaunimo bokso čempionatą, Darbo rezervų draugijos pirmenybėse užėmė 3 vietą. 1967 Lietuvos spartakiadoje tarp rajonų Plungės sunkiaatlečiai buvo antri, P. Dovidauskas tapo Nemuno draugijos čempionu, 1968, 1978, 1979 Lietuvos čempionatuose prizines vietas pelnė R. Žilius; dar pasižymėjo B. Bernotas, Z. Grišmanauskas, A. Narmontas, V. Stropus.

1971 Plungės dirbtinių odų gamykloje suburta moterų futbolo komanda Kregždutė (iniciatorius A. K. Jankauskas) 1972 Kolektyvinio darbo laikraščio taurės turnyre užėmė 2 vietą (iš 10 komandų; pralaimėjo Vilniaus Elektrono futbolininkėms); 1973 SSRS kūno kultūros ir sporto komitetas uždraudė moterų futbolą.

1972 gamyklos profsąjungos komiteto pirmininko E. Zaniausko iniciatyva suburta pirmoji Žemaitijoje regbio komanda; ją sutvirtino ir sėkmingai puoselėjo V. Gladkichas, K. Kazragis, G. Medelis. 1973 Plungės Perkūnas Pabaltijo pirmenybių II grupių turnyre užėmė 7 vietą, 1974 ir 1975 Lietuvos čempionatuose – 4 vietą; į Lietuvos rinktinę buvo pakviesti G. Medelis ir P. Janavičius. 1974 Plungėje žurnalo Jaunystė jaunių turnyre (neoficialiose SSRS jaunių pirmenybėse) Perkūnas (sustiprintas kitomis žaidėjomis) užėmė 2 vietą, 1975 SSRS jaunių (16–18 m.) pirmenybėse – 6 vietą, 1975 Nemuno draugijos pirmenybėse – 2 vietą, 1976 – 1 vietą.

1973 Lietuvos futbolo čempionato Nemuno draugijos pogrupyje Kooperatininkas užėmė 10 vietą, 1978 Plungėje žaidė Tiesos taurės finalines rungtynes su Kauno Kelininku (2:0 laimėjo svečiai), 1979 ir 1980 žaidė Lietuvos aukščiausioje lygoje (1979 užėmė 11 vietą, 1980 – 17 vietą). Įvairiu laiku Plungės reprezentacines futbolo komandas treniravo A. Sipavičius, E. Dūda, R. Icerna, V. Kulišauskas, S. Babuckas, A. Viršilas, A. Mickevičius, Lietuvos rinktinėje žaidė A. Žiedelis, A. Girdvainis, A. Kaveckas, A. Bukartas, R. Radavičius, žymiausias – V. Jurkus, 1987 SSRS čempionato bronzos medalio laimėtojas.

1978 Lietuvos spartakiadoje Plungės krepšininkai užėmė 5 vietą, rajono komanda tarp I rajonų grupės komandų – 3 vietą, visų rajonų techninių sporto šakų varžybose – 2 vietą, Nemuno draugijos pirmenybėse krepšininkės – 3 vietą, Plungės dirbtinių odų gamyklos krepšininkės 1979 Lietuvos čempionate – 9 vietą, 1981 – 12 vietą, 1984 – 13 vietą.

1980 pradėtas organizuoti tarptautiniu tapęs Platelių šachmatų festivalis Plungė. Šachmatų sportą rajone plėtojo A. Pakalniškis, R. Ogiala, V. V. Andriušaitis; žymesni šachmatininkai – V. Majorovas, L. Kudžma, R. Domarkaitė, I. Rudaitytė, D. Batytė, H. Asauskas. Nuo 1982 prie Platelių jachtklubo (pastatytas 1951) rengiamas tarptautinis plaukimo maratonas Platelee. 1983 Plungės vyrai pradėjo žaisti žolės riedulį. I Lietuvos uždarų patalpų pirmenybėse Buitis (įkurtas 1983, veikė iki 1986) ir 1984 I Lietuvos jaunių čempionate Buities jauniai užėmė 2 vietą, 1984 Buitis (treneriai P. Stakionis, J. Rondza) laimėjo I Lietuvos taurės varžybas. 1985 SSRS jaunių sporto žaidynių vaikinų žolės riedulio varžybose Lietuvos rinktinei atstovavo plungiškiai K. Buivydas, R. Karalius, A. Srėbalius ir A. Žebrauskas. 1986 Lietuvos spartakiadoje (dalyvavo jaunimo komandos) rajono rinktinė pelnė sidabro medalius. Rajono žolės riedulio ekipas treniravo P. Stakionis, E. Jurgutis, G. Medelis.

1990 Plungėje susibūrė Olimpo vyrų krepšinio komanda, 1992 ji laimėjo Lietuvos I lygos varžybas ir pateko į aukščiausiąją lygą (1993 užėmė 5 vietą). 1994–1997 Olimpas rungtyniavo Lietuvos krepšinio lygos čempionatuose, 1996 pelnė bronzos, 1997 – sidabro medalius. Šioje komandoje medalius iškovojo A. Drąsutis, E. Jocys, S. Kažukauskas, D. Kurmis, D. Miliūnas, M. Pranckevičius. R. Petraitis, A. Vaškys, A. Žukauskas. V. Chomičius, D. Staugaitis, T. Venckūnas, N. Zabarauskas. 1996 komandą treniravo R. Endrijaitis, 1997 – V. Chomičius ir M. Lukošius. Olimpas dalyvavo 1996–1997 Tarptautinės krepšinio federacijos (pranc. Fédération Internationale de Basketball, FIBA) R. Koračo taurės turnyre, tačiau nesėkmingai (užėmė 33–48 vietas).

1993–2012 laikotarpiu Lietuvos įvairaus amžiaus grupių čempionatuose, sporto žaidynėse rajono sunkiaatlečiai vaikinai pelnė daugiau kaip 100 medalių. Lietuvos jaunučių rekordus gerino V. Mikalauskas, šalies čempionatų prizininkais tapo D. Gusčius, V. Mikalauskas, V. Butkus, G. Kaveckas, N. Banys, V. Sakuotis, 1999 Lietuvos jaunimo sporto žaidynių sunkiosios atletikos varžybose laimėta 3 komandinė vieta.

1993 R. Skrinskio ir V. Ramono pastangomis atkurtas regbis. Jį propaguojant 1997 Plungėje įvyko Pasaulio regbio taurės varžybų Lietuvos ir Švedijos rinktinių rungtynės (17:84 laimėjo švedai). 1999 tarptautiniame turnyre Perkūnas užėmė 3 vietą (dalyvavo 8 komandos). 2001 pasaulio jaunių čempionate Lietuvos rinktinėje žaidė R. Rachimovas, 2002 Lietuvos čempionate Perkūnas buvo ketvirtas, 2008 pelnė I diviziono aukso medalius ir Baltijos šalių II diviziono taurę, 2011 Europos jaunių (iki 20 m.) čempionate T. Šleivys (su Lietuvos rinktine) užėmė 3 vietą. 2001 Lietuvos jaunimo sporto žaidynių 2 vietos laimėtoju tapo A. Jakavičius (atstovavo Tauragės rajonui). 1993–2011 Plungėje regbį aktyviai stiprino M. Barčas, V. Bertašius, A. Klimas, A. Pečiulis, K. Petrutis, A. Starkus, R. Skrinkis, A. Stropus.

Žymesnieji sportininkai ir jų treneriai (be Plungės sporto mokyklos auklėtinių ir Platelių ritinio komandos žaidėjų): futbolininkai – V. Gedgaudas (1964–1966 Linų audinių jaunių komandos žaidėjas, 1970 Lietuvos čempionas, su Kauno Atletu; Lietuvos jaunimo rinktinės, 1983 SSRS tautų spartakiados 1 vietos laimėtojos, vyriausiasis treneris), V. Budrytė (7 kartus, 2005–2011, Lietuvos čempionė, 4 kartus, 2006, 2008–2010, Baltijos lygos, 2006 ir 2007 Baltijos šalių taurės turnyro laimėtoja, Šiaulių Gintra-Universitetas komandos žaidėja; pirmasis treneris R. Kerpa), jėgos sportininkas A. Švėgžda (2 kartus, 1988, 1990, Lietuvos jėgos trikovės čempionas, 1991 pasaulio galiūnų konkursas, 10 vieta, pirmasis treneris A. Kryževičius), kultūristas E. Burvys (2 kartus, 1995, 1996, Lietuvos čempionas, iki 90 kg, 1998 vicečempionas, daugiau kaip 90 kg; treneriai N. ir R. Murnikovai), rankos lenkikai – D. Grigaitis (7 kartus, 2004, 2006–2008, 2010, 2011, Lietuvos čempionas, 2007 Europos čempionatas, iki 110 kg, dešine ranka, 4 vieta), M. Grigaitis (4 kartus, 2006–2008, 2010, Lietuvos čempionas, 2001 Europos jaunių čempionatas, daugiau kaip 80 kg, dešine ranka, 3 vieta, 2007 Europos čempionatas, daugiau kaip 110 kg, dešine ranka, 5 vieta; treneris D. Grigaitis), regbininkas E. Žilius (5 kartus, 2007–2011, Lietuvos 15 × 15 regbio, 3 kartus, 2007, 2009, 2011, Lietuvos 7 × 7 regbio, 2009 Baltijos lygos čempionas, Šiaulių Vairo-Jupojos žaidėjas, regbio 15 × 15 ir 7 × 7 nacionalinių rinktinių narys; pirmasis treneris J. Kučinskas).

Žymesnieji sportininkai, kilę iš Plungės rajono: alpinistė V. Rutkiewicz( pirmoji europietė, trečioji pasaulyje moteris, įkopusi į Everestą, 1978), jėgos sportininkai – E. Kryževičius (7 kartus, 1982–1987, 1989, Lietuvos čempionas, 1986 Lietuvos atletinės gimnastikos, kūno pozavimas ir jėgos pratimai, Lietuvos čempionas; treneris P. Matkevičius), R. Mašeckis (2 kartus, 1998, 1999, Lietuvos štangos spaudimo vicečempionas, 1998 Lietuvos jėgos trikovės čempionato sidabro, 2000 – bronzos medalių laimėtojas, Šiaulių sporto klubo Švyturys narys; treneris B. Milis), sunkiaatletis P. Raudonius (9 kartus Lietuvos rekordininkas, 1963, 1967 SSRS tautų spartakiados dalyvis, nacionalinės rinktinės narys; treneris A. Pėža).

Tradiciniai Plungės rajono savivaldybės renginiai: tarptautinis šachmatų festivalis Bokštas (nuo 1980, iniciatorius V. V. Andriušaitis; dalyvavo Lietuvos ir 16 užsienio šalių šachmatininkai), tarptautinis plaukimo maratonas Plungė (nuo 1982, iniciatoriai – B. Čiutys ir E. Bunka).

2011 rajone buvo 11 stadionų (iš jų 10 mokyklų), 4 futbolo, 15 krepšinio, 2 tinklinio aikštės, 15 sporto salių; pagrindinės sporto bazės: Centrinis parko stadionas (nuo 1936), Platelių Žalgirio jachtklubas (nuo 1951), Babrungo futbolo aikštė (nuo 1968), irklavimo bazė (nuo 1982), teniso aikštė (nuo 1991), dirbtinės dangos futbolo aikštė (nuo 2003), Žemaitijos suvenyro sporto salė (nuo 1985), šachmatų klubas Bokštas (nuo 1992), specializuota dziudo salė (nuo 1992), Žirgyno sporto salė (nuo 1994), automoto kompleksas Žemaitija (nuo 2002), universali dirbtinės dangos aikštė (nuo 2005).

2012 rajone kultivuotos sporto šakos: baidarių ir kanojų irklavimas, buriavimas, dziudo, futbolas, krepšinis, ledo ritulys, lengvoji atletika, motokrosas, neįgaliųjų sportas, orientavimosi sportas, rankos lenkimas, regbis, ritinis, stalo tenisas, sunkioji atletika, šachmatai, šaudymas iš lanko, tenisas; dirbo 27 treneriai, organizuotai sportavo apie 1200 gyventojų, sporto mokykloje sportavo apie 600 moksleivių, sporto klubuose – apie 1000 gyventojų (apie 400 iš jų sporto mokyklos auklėtiniai), apie 400–500 gyventojų sportuoja su įmonių, įstaigų kolektyvais arba savarankiškai.

2012 veikė 29 sporto klubai ir organizacijos: vaikų futbolo Žiogeliai (įkurtas 1988, vadovas A. Viršilas), Makabi (įkurtas 1991, vadovas G. Glikmanas), sveikatingumo Labas rytas (įkurtas 1991, vadovas A. Viršilas), ritinio Plateliai (įkurtas 1992, vadovas P. Rubinas), šachmatų Bokštas (įkurtas 1992, vadovė G. Žalimienė), motokroso Žemaitija (įkurtas 1995, vadovas S. Stankus), Platelių jachtklubo Žalgiris (įkurtas 1997, vadovas V. Buivydas), R. Šilenskienės sporto centras (įkurtas 1997, vadovė R. Šilenskienė), neįgalių žmonių Atgaiva (įkurtas 1999, vadovas J. Endriuška), automobilių ir motociklų sporto teisėjų veteranų ir sveikuolių Rats (įkurtas 1999, pirmininkas K. A. Kazragis), krepšinio Žemaitukai (įkurtas 2000, vadovas E. Timofejevas), stalo teniso Žemaite (įkurtas 2000, vadovas S. Ivanauskas), jėgos sporto Plungės meška (įkurtas 2000, vadovas E. Zaniauskas), orientavimosi sporto ir turizmo Versmė (įkurtas 2001, vadovas G. Domarkas), Teniso mėgėjų klubas (įkurtas 2001, vadovas K. Zubavičius), Žemaitijos sporto, sveikatingumo ir turizmo centras (įkurtas 2003, direktorius D. Preikys), sveikatingumo Florionas (įkurtas 2004, vadovas M. Pronckus), sveikatingumo Era (įkurtas 2003, vadovė V. Vaškienė), Plungės dziudo (įkurtas 2005, vadovas A. Kasteckas), sveikatingumo asociacija Kalvynas (Žemaičių Kalvarija, įkurta 2005, vadovas A. Trumpickas), Viešoji įstaiga Plungės ledo ritulio klubas (įkurta 2006, direktorius J. Šlepetis), Plungės baidarių ir kanojų klubas (įkurtas 2007, vadovas V. Vaitkus), futbolo Žemaitijos Babrungas (įkurtas 2008, vadovas A. Zamulskis), vaikų ir jaunimo krepšinio Viesulas (įkurtas 2008, vadovė J. Mefiodienė), krepšinio Žemaitijos meška (įkurtas 2008, vadovas A. Šimkevičius), krepšinio 888 (įkurtas 2009, vadovas A. Žilius), lankininkų Viduramžių šauliai (įkurtas 2009, direktorius A. Rupeika), regbio Dorbė (įkurtas 2010, vadovas R. Skrinskis).

Sporto organizatoriai: Plungės apskrities kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – S. Žalimas, A. Vitkus, V. Knašius, Plungės rajono kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – I. Kopinas, A. Kazlauskas, P. Bružas, P. Leliuga, A. Jadziauskas; Plungės rajono sporto tarybos pirmininkai – A. Jadziauskas, A. Česnauskas, Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – V. Kazragis (1970–1980), V. Vaitkus (1980–1987), S. Balbuckas (1987–1990), savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Viršilas (1994–2003 ir nuo 2008), savivaldybės Sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas P. Zakalskis (2003–2008).

Galerija