Radviliškio rajono savivaldybė

Radvìliškio rajòno savivaldýbė. SPORTAS. Iki II pasaulinio karo Radviliškyje veikė Jaunalietuvių sporto organizacijos ir Šaulių sąjungos skyriai, Žiežirba, žydų sporto organizacija Makabi. Šiaulių apyg. futbolo pirmenybėse 1931 rungtyniavo Radviliškio LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga; 5 vieta, 1938 – Linkaičių Aras (7 vieta), apygardos krepšinio pirmenybėse dalyvavo: Linkaičių Aras (1939 – 7 vieta, 1940 – 3 vieta), Vėtra (1942 – 4 vieta, 1944 vyrų ir moterų komandos, pirmenybės nebaigtos). Be futbolo ir krepšinio, veikė lengvosios atletikos, tinklinio, bokso, sunkumų kilnojimo sporto būreliai. 1934 Lietuvos bokso čempionate A. Budreckas (79,4 kg svorio kategorija) užėmė 2 vietą, šeduvis P. Motiekaitis 1938 Lietuvos tautinės olimpiados aviamodeliavimo varžybose – 2 vietą (sklandytuvų ir lėktuvų su gumos varikliais modelių klasės), iš Radviliškio krašto kilęs stalo tenisininkas V. Variakojis 1937–1940, 1942–1944, 1949–1953 buvo Lietuvos čempionas. Karo metais aktyviai veikė sporto klubai (veikliausi – 1942–1944 Šeduvos Plienas, Radviliškio Vėtra), buvo rengiamos futbolo, krepšinio, sunkumų kilnojimo, lengvosios atletikos, šachmatų varžybos. 1943 Radviliškyje vyko tradicinės Šiaulių apskr. ir miesto pirmenybės (šachmatų varžybas laimėjo Vėtros šachmatininkas Maksimas), Vėtros surengtos 5 komandų krepšinio varžybos burmistro taurei laimėti (dalyvavo ir Šeduvos Plienas), Radviliškio Vėtra Rygoje 42:9 įveikė vietos lietuvių gimnazijos krepšininkus.

1951 įkurtas rajono sporto komitetas, kaimo sporto draugija Kolūkietis (nuo 1958 Nemunas; vadovai: 1951–1963 A. Juknevičius, 1963–1967 L. Narkevičius, 1967–1984 E. Nakčiūnas, 1984–1992 R. Ambrazas). 1951–1962 veikė bokso sekcija (treneris B. Mooras). Populiariausios sporto šakos: futbolas (didesni kaimai, miesteliai, įmonės turėjo komandas), tinklinis, sunkioji atletika, boksas, mokyklose kultivuota krepšinis, rankinis, stalo tenisas, lengvoji atletika. 1953–55 sunkiaatletis T. Kovalenko (svorio kategorija iki 60 kg) tapo Lietuvos vicečempionu, Lietuvos čempionato bronzos medalininku. 1958 Radviliškyje įvyko Nemuno draugijos vyrų ir moterų šachmatų pirmenybės (A. Uogelė užėmė 1 vietą, B. Lukšytė 2 vietą; 1961 ji tapo draugijos čempione). 1961 Radviliškyje įrengtas stadionas su tribūnomis, bėgimo takais, lengvosios atletikos sektoriais, futbolo aikšte (rekonstruotas 1986).

Radviliškio futbolo komandos nuo 1951 nuolat dalyvavo Šiaulių zonos pirmenybėse. Šios zonos nugalėtojais buvo: 1955, 1963 – Lokomotyvas (1963 zonų nugalėtojų finale užėmė 3 vietą), 1960 – RMS (Rajono melioracijos statyba; ši komanda 1961 dalyvavo Lietuvos A klasės čempionate ir užėmė 24 vietą), 1962 ir 1965 – Metalas, 1967 – Technika (kartu Nemuno čempionė), Telšių zonos nugalėtojai: 1971 ir 1973 – Žėrutis (1971 zonų nugalėtojų finale užėmė 1 vietą), 1976 – Lokomotyvas. 1976 Lokomotyvo komanda (treneris A. Ligeika) tapo ir Pabaltijo Lokomotyvo draugijos čempione.

Radviliškio vyrų ir moterų krepšinio komandos respublikinėse varžybose dalyvavo nuo 1949. Nemuno moterys 1962 Lietuvos B klasės pirmenybėse užėmė 2 vietą. 1969 rajone susidomėta laisvosiomis imtynėmis (F. Vladimirovas, J. Kliunka, R. Pocius vėliau tapo SSRS sporto meistrais). 1973–1976 Lietuvos čempionatuose sėkmingai rungtyniavo Radviliškio motobolo komandos: bronzos medalininke 1973 ir 1976 tapo STK (Sportinio techninio klubo) komanda, 1974 – Radviliškio rinktinė, 1975 vicečempionu – Melioratorius.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tęsiamos rajono sporto tradicijos. Futbolo komanda Žėrutis 1999 laimėjo Vakarų zonos, Lokomotyvas 2008 – Šiaulių apskr. pirmenybes. Rajono krepšininkai ir krepšininkės dalyvauja Lietuvos čempionatuose. Vyrų krepšinio komandų įvairių lygų čempionatuose užimtos geresnės vietos: II lygos III pakopos – Radviliškis 1991 – 5 vieta, Astra 1992 – 1 vieta, A lygos II pakopos – Vėzgė 1993 – 5 vieta, 1994 – 4 vieta, A lygos III pakopos – Vėzgė (treneris A. Klimavičius) 1995 – 4 vieta, B lygos III pakopos – Radviliškis 2002 – 5 vieta, Radviliškis (treneris A. Jaraminas) 2004 – 1 vieta, Regionų krepšinio lygos (RKL) – Radviliškis 2008 – 4 vieta, Radviliškis (treneris A. Pipiras) 2009 – 1 vieta, Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) – Radviliškis 2010 – 9 vieta, 2011 – 5 vieta. Moterų komanda Radviliškis nuo 2009 žaidžia A lygoje (2009 – 4 vieta, 2010 – 9 vieta).

Imtynininkai L. Buivys ir E. Vielavičius su Lietuvos rinktine 1994 dalyvavo pasaulio jaunučių čempionate (17 vieta), 1999 T. Rimkevičius Europos jaunimo čempionate užėmė 11 vietą, 2000 pasaulio veteranų čempionate F. Vladimirovas – 2 vietą. Rajono komanda 1995 tapo Lietuvos jaunimo žaidynių, 2004 – jaunių sporto žaidynių rajonų grupės laimėtoja.

1995 Europos kosminio modeliavimo čempionate jauniai A. Augulis užėmė 2 vietą, A. Sluckus – 3 vietą, 1996 A. Delkus tapo pasaulio jaunių čempionu. 1996 motobolo komanda Žėrutis (treneris A. Dilys) Lietuvos čempionate užėmė 3 vietą.

Radviliškyje kasmet rengiamas tarptautinis šachmatų turnyras. 1998 šachmatininkas V. Sakalauskas pasaulio šachmatų olimpiadoje tapo tarptautiniu meistru. Radviliškio šachmatų klubo komanda Vėzgė laimėjo 1994 Lietuvos komandinį čempionatą ir 1995 tapo Europos šachmatų klubų taurės varžybų dalyve (užėmė 7 vietą pogrupyje; treneris A. Vitartas).

1995 pasaulio specialiojoje olimpiadoje (SO) Lietuvos profesesinio rengimo centro (veikia Radviliškyje) auklėtiniai stalo tenisininkai D. Grėbliauskaitė, K. Stepulionis, S. Turkis tapo čempionais. Jėgos trikovininkas V. Svetikas užėmė 2 vietą. 2002 Europos specialiojoje olimpiadoje krepšinio žaidėjai T. Strumyla ir N. Saukolas užėmė 1 vietą, 2006 specialiosios olimpiados krepšinio čempionais tapo L. Kasperiūnas, R. Zaksas, V. Jablonskis, D. Joteika. 2010 Europos specialiosiose žaidynėse stalo tenisininkė J. Žemaitytė vienetų ir moterų dvejetų varžybose užėmė 2 vietą, krepšininkai P. Golubas (Golub) ir V. Jarašiūnas – 3 vietą, jėgos trikovės varžybose V. Augutis – 3 vietą rovimo ir pritūpimo rungtyse, M. Bartkus – 2 vietą spaudimo, rovimo ir pritūpimo rungtyse, D. Kauniackytė – 1 vietą spaudimo ir 3 vietą rovimo ir pritūpimo rungtyse. Šiuos sportininkus 1995–2010 rengė fizinio lavinimo mokytojai S. Bartkuvienė ir D. Lapašinskas.

Žymesnieji iš Radviliškio krašto kilę sportininkai (be minėtų šiame straipsnyje ir straipsnyje Radviliškio sporto mokykla): rankininkai – A. Ambrazas (1972 Lietuvos vicečempionas, 1970 ir 1973 bronzos medalininkas, 1973 Pabaltijo čempionas), V. Dantė (1971 Lietuvos taurės varžybų 2 vietos laimėtojas, 1972 Lietuvos vicečempionas, 1973 bronzos medalininkas, 1973 Pabaltijo čempionas), žurnalistė R. Grinbergienė (1962 ir 1965 Lietuvos čempionė, 1963 ir 1964 Lietuvos taurės laimėtoja, 1964 SSRS čempionato prizininkė), E. Liolys (1979 Lietuvos čempionato bronzos medalininkas, SSRS profsąjungų čempionato 2 vietos laimėtojas), R. Stasiulevičienė (1957–1960 SSRS ir 6 kartus Lietuvos čempionė), lengvaatlečiai – R. Bitė (XX olimpinės žaidynės, 1972 Miunchenas, München, Vokietija, 3000 m kliūtinis bėgimas, 7 vieta), S. Gaudešiūtė (11 kartų Lietuvos barjerinio bėgimo čempionė), A. Gedminas (8 kartus Lietuvos ilgųjų nuotolių bėgimo čempionas), P. Jonaitis (10 kartų Lietuvos barjerinio bėgimo čempionas), sunkiaatletis V. Burbulis (svorio kategorija iki 56 kg, 1976 Lietuvos čempionato bronzos medalininkas), svarsčių kilnotojas J. Lalas (1980, 1981, 1983–1985 Lietuvos čempionas), jėgos trikovininkas E. Ringys (svorio kategorija iki 82,5 kg, 2001, 2003–2006 Lietuvos čempionas), irkluotojai – A. Ginaitis (12 kartų Lietuvos čempionas), P. Bačiauskas (1967 SSRS tautų spartakiados aštuonvietės irklavimo varžybų 3 vietos laimėtojas), orientacininkas S. Kireilis (1976, 1977, 1980–1983, 1985, 1986 Lietuvos čempionas), plaukikas G. Bartkus (8 kartus Lietuvos čempionas: 1980, 1984 – 100 m, 1980–1986 – 200 m nugara), motorlaivininkas E. Kuprevičius (1976–1980 Lietuvos čempionas), kosminis modeliuotojas A. Remeika (1970 SSRS moksleivių varžybose užėmė 5 vietą), imtynininkas Ž. Liolys (5 kartus Lietuvos čempionas).

2008 Radviliškyje atidaryta šiuolaikiška sporto salė (40 × 50 m; 800 žiūrovų), Baisogaloje įrengtas teniso aikštynas, 2010 Radviliškyje įrengti du teniso aikštynai, 2011 baigta Radviliškio miesto stadiono rekonstrukcija (pakeista bėgimo takų danga, įrengtas apšvietimas, žiūrovų tribūna su persirengimo kambariais).

2010 rajone dirbo 38 sporto darbuotojai, 15 trenerių, 12 sporto metodininkų dirbo seniūnijose. Rajone buvo 18 stadionų, 21 sporto salė, 1 žirgų sporto maniežas, 46 krepšinio, 30 tinklinio aikščių, 3 teniso aikštynai. Plėtojamos šios sporto šakos: šachmatai, boksas, laisvosios imtynės, lengvoji atletika, rankinis, krepšinis, futbolas. Rajone veikė 22 sporto klubai; veikliausi: karatė klubas Kentauras (įkurtas 1997, vadovas A. Masalskis), Šeduvos sporto klubas Šeduva (įkurtas 1999, vadovas G. Skromanas), Šeduvos technologijų ir verslo mokyklos sporto klubas Salikalnis (įkurtas 1995, vadovė G. Kazlauskienė), Radviliškio šachmatų klubas (įkurtas 1996, vadovas K. Mikalauskis), imtynių sporto klubas Laisvūnas (įkurtas 2010, vadovas F. Vladimirovas).

Rajono sporto vadovai: sporto komiteto pirmininkai – S. Šarpis (1951–1967), A. Stasiulaitis (1967–1971), A. Bracas (1971–1976), A. Savickas (nuo 1977; nuo 2009 Švietimo ir sporto paslaugų centro Sporto skyriaus vedėjas).

Galerija