Šaškės

Šãškės, abstrakčios strategijos ir taktikos 2 žaidėjų stalo žaidimas. Iš archeologinių kasinėjimų sprendžiama, kad į šaškes panašus žaidimas buvo žaidžiamas Egipte jau 600 m. prieš Kristų. Europoje (Ispanijoje) šaškes išplatino maurai. Apie 1100 Pietų Prancūzijoje žaidimas buvo pritaikytas šachmatų lentai, 1535 įvesta privalomo kirtimo taisyklė. Įvairiose šalyse susiformavo skirtingos šaškių žaidimo taisyklės. Žinomos angliškosios, braziliškosios, ispaniškosios, itališkosios, kanadietiškosios, rusiškosios, turkiškosios, vokiškosios šaškės. 18 a. pradžioje buvo sukurtas žaidimas, jungiantis daugelio šalių šaškių žaidimo taisykles, ir ši šaškių rūšis pagal langelių lentoje skaičių pavadinta šimtalangėmis (dabar vadinama tarptautinėmis) šaškėmis. Daugiausia žaidžiamos paprastosios (arba rusiškosios) šaškės ir tarptautinės (arba šimtalangės) šaškės.

Paprastosios (rusiškosios) šaškės žaidžiamos ant 64 langelių lentos. Žaidėjai turi po 12 vienos spalvos šaškių. Jie stengiasi nukirsti visas priešininko šaškes arba sudaryti tokią padėtį, kad jam nebeliktų ėjimų. Žaidžiama paeiliui, po 1 ėjimą ant juodos spalvos langelių. Žaidimą pradeda žaidėjas, turintis šviesios spalvos šaškes, einama įstrižai, iš langelio į langelį. Priešininko šaškė nukertama peršokant per ją; vienu ėjimu galima kirsti kelias šaškes (jeigu peršokus šaškę atsiduriama šalia kitos kertamos šaškės), pirmyn ir atgal. Iki galinės linijos nuėjusi šaškė virsta dama (šaškė apverčiama), ji gali vaikščioti per kelis langelius iki pat lentos kraštų tiek prieš kirtimą, tiek po jo. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1992.

Tarptautinės (šimtalangės) šaškės žaidžiamos ant 100 langelių lentos. Žaidėjai turi po 20 vienos spalvos šaškių. Tarptautinės šaškės nuo paprastųjų šaškių dar skiriasi 3 kirtimo ypatybėmis: 1) kirtimas privalomas (nors šaškė kirsdama pasiekia paskutinę horizontalę, bet ji privalo kirsti toliau – šalia esančią priešininko šaškę likdama paprastąja šaške, t. y. nevirsta dama kaip paprastosiose šaškėse); 2) didesnio šaškių skaičiaus kirtimas yra pirmaeilis (jeigu yra kirtimo pasirinkimas, privaloma kirsti didesnį šaškių skaičių; paprastosiose šaškėse galima rinktis); 3) šaškė, virtusi dama, privalo sustoti, net jei ji ir gali kirsti toje pačioje įstrižainėje esančią šaškę, kirtimą ji galės daryti tik po priešininko ėjimo. Europoje išplito 19 amžiuje. Pasaulio čempionatai rengiami: vyrų – nuo 1894, moterų – nuo 1973, jaunių – nuo 1971, jaunučių – nuo 1988, merginų – nuo 1989, Europos vyrų čempionatai – nuo 1965, pasaulio suaugusiųjų olimpiados (komandiniai čempionatai) pradėtos organizuoti 1967, jaunimo – 1987.

Braziliškosios šaškės žaidžiamos ant 64 langelių lentos pagal tarptautinių šaškių taisykles. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1985.

1947 įkurta Pasaulinė šaškių federacija (pranc. Fédération Mondiale du Jeu de Dames, FMJD, World Draughts Federation, 2011 turėjo daugiau kaip 50 nacionalinių federacijų narių; pirmasis prezidentas J. H. Vilemsas, Willems, Olandija, dabartinis H. Otenas, Otten, Olandija), 1988 – Europos šaškių konfederacija (angl. European Draught Confederation, EDC, 2012 vienijo 25 nacionalines federacijas; pirmasis prezidentas J. Pavlickis, Pawlicki, Lenkija, dabartinis J. Magis, Maggi, Estija, viceprezidentė R. Danilevičienė, 1998–2012, Lietuva). Europos šaškių konfederacija yra Pasaulinės šaškių federacijos narė, rūpinasi Europos jaunimo, suaugusiųjų čempionatų organizavimu ir rengia Europos klubų čempionatus, 2005 įkurtai Tarptautinei intelektualaus sporto asociacijai (angl. International Mind Sports Association, IMSA; prezidentas M. Damianis, Darniam, Italija) priklauso tarptautinės (pasaulinės) šachmatų, šaškių, bridžo, go federacijos, 2008 ji surengė pirmąsias intelektualaus sporto žaidynes. Šiose žaidynėse dalyvavo Lietuvos šaškininkai. Geriausią rezultatą pasiekė E. Bužinskis (Bužinskij), laimėjęs pasaulio veteranų tarptautinių šaškių varžybas.

LIETUVOJE šaškės (paprastosios) žinomos nuo seno. Entuziastų pastangomis 1932 surengtos Kauno pirmenybės. 1941, 1944, 1948 ir 1949 įvyko oficialios Kauno pirmenybės, 1950 surengtas I Lietuvos čempionatas (vyrų; moterų – 1959), stipriausi šaškininkai pradėjo dalyvauti SSRS šaškių čempionato atrankos turnyruose. 1950 V. Mikėno iniciatyva įkurtas Respublikinis šachmatų ir šaškių klubas (nuo 1970 Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokykla). 1953 pradėtos žaisti ir tarptautinės (šimtalangės) šaškės, Vilniuje įvyko varžybos Lietuva–Baltarusija (4,5:7,5), 1954 surengtas I Lietuvos tarptautinis šaškių čempionatas. 1959 J. Kulikausko iniciatyva įkurta Lietuvos šaškių federacija (nuo 1959 Pasaulinės šaškių federacijos narė). Nuo 1990 Lietuvoje paplito ir braziliškosios šaškės. Lietuvoje rengiami paprastųjų (vyrų nuo 1950, moterų nuo 1959), tarptautinių (vyrų nuo 1954, moterų nuo 1975) ir braziliškųjų (vyrų nuo 1993, moterų nuo 2008) šaškių įvairių amžiaus grupių čempionatai. Dažniausiai vyksta pagrindiniai turnyrai su normalia laiko kontrole, greitųjų šaškių ir žaibo partijų turnyrai. Dauguma mėgėjų žaidžia paprastosiomis šaškėmis.

2002 Vilniuje vyko Europos moterų tarptautinių šaškių čempionatas. Dalyvavo aštuonios Lietuvos šaškininkės (geriausiai žaidė V. Valiukevič, 9 vieta).

Žymesnieji žaidėjai (rezultatai SSRS, Europos ir pasaulio čempionatuose): paprastųjų šaškių – J. Augustinaitė-Sipienė (1964 SSRS čempionatas, 3 vieta, 1969, 1970 SSRS vicečempionė; treneris J. Kulikauskas), N. Markevičienė (1972 SSRS čempionė), S. Ingaunytė (sportininkė neregė, žaidusi su reginčiosiomis; 1976 SSRS čempionė, 1980 ir 1981 vicečempionė), V. Androlojc-Valiukevič (1986 tarptautinė didmeistrė; 3 kartus, 1982, 1986, 1987, SSRS, 1992 pasaulio čempionė, 1985 SSRS, 1994 pasaulio vicečempionė; pirmasis treneris K. Lubys, 1976–1978, G. Leibovičius, 1978–2005), A. Norvaišas (1985 tarptautinis didmeistris; 1985 SSRS čempionas, 1987, 1988 SSRS čempionatas, 3 vieta; treneris V. Valantinas), A. Kybartas (2001 pasaulio jaunimo vicečempionas, 2010 Europos čempionatas, žaibo partijos, 7 vieta, greitosios šaškės, 10 vieta), S. Kulakauskaitė (2002 ir 2003 pasaulio jaunučių vicečempionė, 2004 jaunimo čempionatas, 3 vieta, 2005 Europos jaunimo vicečempionė; abiejų trenerė S. Laurutienė), S. Tamošaitytė-Laurutienė (2003 pasaulio čempionatas, 5 vieta, pirmasis treneris V. Valantinas, S. Smaidrys), R. Navickaitė (2004 pasaulio jaunimo čempionatas, greitosios šaškės, 3 vieta; pirmasis treneris J. Navickas), S. Kovalevskaja (2007 pasaulio jaunių čempionatas, 3 vieta; 2009 Europos jaunių čempionatas, žaibo partijos, 1 vieta, pasaulio jaunių čempionatas, pagrindinis turnyras, 2 vieta, greitosios šaškės, 2 vieta, 2010 Europos jaunimo čempionatas, greitosios šaškės, 3 vieta), A. Plaksi (Plaksij; 2008 Europos jaunučių čempionatas, žaibo partijos, 1 vieta, 2010 Europos jaunių čempionatas, greitosios šaškės, 2 vieta, žaibo partijos, 3 vieta, 2012 Europos jaunimo čempionatas, greitosios šaškės, 3 vieta; abiejų treneris E. Bužinskis), D. Norkus (2009 Europos jaunių čempionatas, pagrindinis turnyras, 1 vieta, žaibo partijos, 2 vieta, 2010 – pagrindinis turnyras, 2 vieta, žaibo partijos, 1 vieta, 2012 Europos jaunių čempionas, žaibo partijos, 3 vieta, 2010 pasaulio jaunių čempionatas, pagrindinis turnyras, 2 vieta, žaibo partijos, 1 vieta, greitosios šaškės, 3 vieta, 2011 ir 2012 pasaulio jaunių čempionas, 2012 – žaibo partijos, 2 vieta, greitosios šaškės, 3 vieta, trenerė S. Laurutienė), E. Petrauskas (2011 Europos jaunių čempionas; treneris V. Valantinas), tarptautinių šaškių – E. Bužinskis (1992 tarptautinis didmeistris; 1974 pasaulio jaunių vicečempionas, 1996 pasaulio čempionatas, 8 vieta, 1995, 2010 Europos – 4 vieta, 2008 – 3 vieta, 2011 – žaibo partijos, 5 vieta, 4 kartus, 2007–2012, Europos veteranų čempionas; treneris J. Šausas), L. Travina-Saus (1984 tarptautinė didmeistrė; 1975, 1976 pasaulio vicečempionė, 1975, 1976, 1980 SSRS čempionė, 1981 SSRS čempionatas, 3 vieta), R. Vitkauskaitė-Šidlauskienė (1974 pirmoji SSRS sporto meistrė Lietuvoje; 1979 tarptautinė meistrė; 1977 SSRS čempionė, 1976, 1981 SSRS čempionatai, 3 vieta, 1977, 1984 pasaulio – 5 vieta, 2011, 2012 Europos moterų veteranių čempionė), Ž. Sakalauskaitė-Ringelienė (1986 tarptautinė didmeistrė; 1983, 1986 pasaulio čempionatai, 3 vieta, 1978 SSRS vicečempionė, 1980 SSRS čempionatas, 3 vieta, 1983, 1985 SSRS čempionė; visų treneris J. Šausas), I. Drukteinytė (1993 pasaulio jaunimo vicečempionė), A. Domčevas (2010 tarptautinis didmeistris; 1997 pasaulio jaunimo čempionatas, 3 vieta, 2011 Europos čempionatas, žaibo partijos, 6 vieta), J. Jankūnas (1998, 2000 pasaulio jaunių čempionas, 1999 – 3 vieta, 2002 Europos jaunimo – 3 vieta, 1998 pasaulio jaunimo olimpiada, 3 vieta), L. Adlytė-Pakuckienė (2001 tarptautinė meistrė; 2001 pasaulio čempionatas, 3 vieta; visų treneris E. Bužinskis), S. Kulakauskaitė (2007 tarptautinė meistrė; 2003 Europos jaunių čempionatas, žaibo partijos, 3 vieta, ir 2005, 2006 pasaulio jaunimo čempionė; trenerė S. Laurutienė), R. Navickaitė (2004 Europos jaunimo čempionatas, žaibo partijos, 1 vieta, 2005 – pagrindinis turnyras, 3 vieta, 2010 Europos studentų čempionatas, 3 vieta; treneris J. Navickas), S. Kovalevskaja (2005 Europos jaunučių čempionatas, 3 vieta, 2009 jaunių, žaibo partijos, 2 vieta, 2010 jaunimo, žaibo partijos, 1 vieta), A. Plaksis (2007 Europos jaunučių čempionatas, 3 vieta; abiejų treneris E. Bužinskis), G. Petraitis (2009 Europos studentų čempionatas, žaibo partijos, 2 vieta, pagrindinis turnyras, 3 vieta; treneris V. Valantinas), L. Dubickaitė (2011 Europos jaunių čempionė; treneris E. Bužinskis), J. Pukšta (2012 Europos jaunių čempionatas, žaibo partijos, 3 vieta; treneris E. Bužinskis), braziliškųjų šaškių – A. Kybartas (2002 pasaulio suaugusiųjų ir jaunimo vicečempionas; treneris V. Valantinas), R. Navickaitė (2003 pasaulio jaunimo čempionatas, žaibo partijos, 3 vieta; treneris J. Navickas), S. Tamošaitytė-Laurutienė (2003 pasaulio čempionatas, 5 vieta; treneris V. Valantinas), B. Družininas (2005 pasaulio veteranų čempionatas, 3 vieta), E. Petrauskas (2005 Europos vaikų, 2012 pasaulio jaunimo čempionas), G. Petraitis (2008 pasaulio jaunimo čempionatas, pagrindinis turnyras, 2 vieta, greitosios šaškės, 3 vieta; abiejų treneris V. Valantinas), S. Smaidrys (1996 Lietuvos didmeistris; 1989 SSRS taurės varžybos, 1–3 vieta; 1994 pasaulio paprastųjų šaškių kompozicijų sprendimo čempionatas, 3 vieta; pirmasis treneris G. Leibovičius).

Tarptautiniai meistrai: E. Petryla (1998) ir Š. Mardosa (1998), abu 2005 pasaulio komandiniame tarptautinių šaškių čempionate su Lietuvos komanda (dar buvo E. Bužinskis ir A. Domčevas) užėmė 7 vietą, 2006 (kartu su E. Bužinskiu, A. Domčevu ir V. Stasyčiu) – 6 vietą.

Pasaulinės šaškių federacijos teisėjai: R. Danilevičienė-Markevičiūtė (1998), S. Tamošaitytė-Laurutienė (2010), A. Domčevas (2011).

Lietuvos šaškių federacijos prezidentai: J. Kulikauskas (1959–1979), S. Kamarauskas (1980–1984), K. Lubys (1984–1986), R. Judeika (1986–1991), R. Urmilevičius (1991–1993), K. Jungevičius (1994–1996), M. Žukovskis (Žukovskij; 1996–1998), R. Paškauskas (1998–2000), G. Kirkilas (2000–2004), E. Petryla (2004–2005), R. Karbauskis (2005–2008 ir nuo 2010), 2009–2010 laikinai prezidento pareigas ėjo viceprezidentė R. Šidlauskienė; generaliniai sekretoriai: A. Kirkus (1959–1979), S. Ligeikienė (1980–1998), V. Androlojc-Valiukevič (1999–2005), G. Leibovičius (2005–2008), A. Domčevas (nuo 2008).

Galerija