Šilãlės rajòno savivaldýbė. Iki 1940 Šilalės valsčiuje veikė negausios Jaunalietuvių ir Šaulių sąjungos sporto organizacijos, retsykiais įvairiomis progomis rengdavusios futbolo rungtynes. 1950 Šilalė tapo rajono centru, sportą pradėjo koordinuoti rajono Kūno kultūros ir sporto komitetas. 1951 įsteigtas Kolūkiečio sporto draugijos rajono skyrius, 1956 jos bazėje – sporto draugija Nemunas (tarybos pirmininkai: 1967–1981 H. Girčys, 1981–1987 V. Kvietkus; 1987 prijungta prie Žalgirio draugijos, veikė iki 1995, pirmininkas 1987–1995 V. Kvietkus), 1970 – Šilalės vaikų ir jaunių sporto mokykla (Šilalės rajono sporto mokykla). 1950 pradėtos organizuoti moksleivių spartakiados, 1955 įvyko kaimo jaunimo spartakiada, 1983 – kolūkių ir tarybinių ūkių žaidynės (lengvoji atletika, dviračių sportas, šaudymas, sunkumų kilnojimas, rankinis, krepšinis ir trikovė); šalies finalinėse varžybose dalyvavo rajono M. Melnikaitės kolūkio vyrų ir moterų tinklinio bei šaudymo komandos (tinklininkai užėmė 2 vietą). 1951 Žalgirio futbolo komanda pirmą kartą dalyvavo Klaipėdos srities pirmenybėse (11 vieta), 1960 Nemunas užėmė 5 vieta Klaipėdos zonos varžybose. 1963 Kooperatininko, 1968 Statybininko komandos dalyvavo Lietuvos B klasės futbolo pirmenybėse (geresnių rezultatų nepasiekė). 1965–1988 rajono komandos Kooperatininkas, Statybininkas, Nemunas, Vairas, Komunalininkas buvo nuolatinės Klaipėdos, Šilutės zonos pirmenybių dalyvės (1970 ir 1981 užėmė 3 vietą). 1964 lengvaatlečiai A. Masidunskytė, V. Balčius ir E. Ivanauskas su Nemuno draugijos rinktine tapo Lietuvos sporto draugijų čempionais, P. Šimkus – Lietuvos rajonų komandų kroso laimėtoju, 1965 A. Būdvytis – Lietuvos moksleivių ėjimo čempionu. 1965 P. Šimkus ir A. Juškevičius dalyvavo Pravdos krose Maskvoje. 1968 Šilalės tinklininkai Nemuno draugijos pirmenybėse užėmė 1 vietą. Organizuojami tradiciniai bėgimai Poškos Baubliai–S. Girėno muziejus (nuo 1989 Skaudvilė-Bijotai, 10 km). Rajono sporto renginiuose aktyviausiai dalyvavo Pajūrio ir Padievyčio tarybinių ūkių, Kaltinėnų eksperimentinio ūkio, Šilalės melioracijos statybos valdybos, centrinės ligoninės, darbų vykdytojo baro, autotransporto įmonės, D. Poškos, Laukuvos, Upynos, Naujo gyvenimo, I. Mičiūrino kolūkių sporto kolektyvai. 1976 I respublikinėse moksleivių orientavimosi sporto varžybose Pajūrio vidurinės mokyklos jaunių komanda (G. Jomantaitė, I. Petrošiūtė ir V. Katauskaitė) estafetėje užėmė 3 vietą, 1978 merginos – 1 vietą, V. Bikelis klasikinėje trasoje – 3 vietą (treneriai S. Petrošiūtė-Žymančienė, J. Gečas), Pajūrio orientacininkai (treneris J. Gečas) laimėjo Pabaltijo kaimo mokyklų mačą, S. Šimašius dalyvavo SSRS čempionato telegrafu ir telefonu varžybose, 1982 jis Lietuvos trumpabangininkų čempionate pelnė bronzos medalį. Rajono krepšinio komandos retkarčiais dalyvavo Sporto laikraščio taurės turnyruose, tačiau po pirmųjų ratų iš jų pasitraukdavo. 1983 Šilalėje įkurtas vaikų klubas Šilelis. 1987 A. Petkus tapo Lietuvos pionierių orientavimosi sporto čempionu, Šilalės rajonas šalies moksleivių kompleksinėje spartakiadoje tarp II grupės 24 rajonų užėmė 3 vietą, Dinamo draugijos žiemos daugiakovės pirmenybėse A. Stonkus ir K. Žilys – 2 vietą, 1989 Šilalės 1 vidurinės mokyklos krepšininkai (vadovai A. ir R. Baubliai) finalinėse Oranžinio kamuolio varžybose – 3 vietą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tęsiamos rajono sporto tradicijos. 1990 Laukuvos vidurinės mokyklos mergaitės Lietuvos vaikų žaidynių stalo teniso varžybose tarp kaimo mokyklų mokinių užėmė 1 vietą, vaikinai laimėjo Gintaro draugijos bendrojo lavinimo mokyklų žaidynių stalo teniso varžybas. 1991–1993 Šilo futbolo komanda dalyvavo Žemaitijos zonos pirmenybėse. 1992 ir 1996 E. Ivanauskas tapo Europos veteranų šuolio į aukštį vicečempionu, 1999 Pabaltijo varžybose (55–60 metų amžiaus grupėje) pasiekė pasaulio uždarų patalpų rekordą (1,73 m). 1996–1997 šalies stalo teniso čempionate (I lyga) moterų komanda (treneris S. Macas) užėmė 3 vietą, 2000 moksleivių orientavimosi sporto varžybas laimėjo Šilalės vaikinai. 2002 Šilalės orientacininkai (bendra berniukų ir mergaičių komanda) Šiaurės šalių mokinių olimpiniame festivalyje buvo penkti, 2007 užėmė 1 komandinę vietą. 2002 Šilalės rajonas IX Lietuvos moksleivių sporto žaidynėse, Šilalės vyrų krepšinio komanda Milda (2002–2003 vadovas V. Rimkus) Mažų miestelių lygos varžybose užėmė 3 vietą, žaidynėse Sportas visiems ir Žalgirio vasaros žaidynėse (rajonų grupė) – 1 vietą, Mažų miestelių lygos Pamario provincijoje – 2 vietą. 2004 Žalgirio vasaros žaidynėse (rajonų grupė) rajono tinklininkai užėmė 3 vietą, 2006 klubo Lokysta tinklininkų komanda – 1 vietą, futbolo komanda Kvėdarna Tauragės apskrities čempionate – 2 vietą. Šilalės rajonas Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje tarp III grupės komandų 2005–2006 buvo antras, 2007–2008 – pirmas, 2008–2009 – trečias, 2010–2011 tarp II grupės komandų taip pat užėmė 3 vietą. 2000–2010 Lietuvos mokinių olimpinio festivalio (iki 2005 Lietuvos moksleivių sporto žaidynės) orientavimosi sporto varžybose rajono merginų komanda 2 kartus užėmė 1 vietą ir 7 kartus – 2 vietą, vaikinai 7 kartus – 1 vietą.
2008 Šilalės rajono savivaldybė tapo sportiškiausia Tauragės apskrities savivaldybe, Žalgirio vasaros žaidynėse krepšininkės užėmė 2 virtą, tinklininkai Tauragės apskrities pirmenybėse – 1 vietą.
Nuo 2007 rengiamos seniūnijų žaidynės (2010 dalyvavo 463 sportininkai iš 14 seniūnijų). 2009 Šilalės pušyne įvyko šalies orientacininkų varžybos Žemaitijos pavasaris (180 dalyvių), 2010 Kalėdinis bėgimas aplink Šilalę (106 bėgikai).
Žymesnieji Šilalės rajono savivaldybės sportininkai, be jau minėtų šiame straipsnyje ir straipsnyje Šilalės rajono sporto mokykla: lengvaatlečiai – ėjikas A. Bliūdžius (2 kartus, 1979, 1981, Lietuvos 20 km sportinio ėjimo čempionas, 1981 3 kartus gerinęs rekordus, 1983 SSRS ėjimo taurės 20 km varžybų bronzos medalininkas), šuolininkai į aukštį M. Žukauskas (2002 Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas, 3 vieta, 2004 – 1 vieta, 2005 – 2 vieta) ir V. Kėbla (1996 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių sporto žaidynių finalinės lengvosios atletikos varžybos, 2 vieta, 1997 Lietuvos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas, 3 vieta, 1998 – 2 vieta, 1998 II Lietuvos tautinė olimpiada, 3 vieta, 1999 XVI Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų žaidynės, 2 vieta; pirmieji treneriai A. Baublienė, A. Bukauskas), krepšininkai – J. Elvikis (2003 Lietuvos krepšinio A lyga, 2 vieta; pirmasis treneris G. J. Kukujevas), M. Petravičius (2007, 2008 Lietuvos krepšinio lyga, 2 vieta, 2009 – 1 vieta, 2009 Lietuvos krepšinio lygos taurė ir SEB, 2007, 2009 Baltijos krepšinio lyga ir Europos taurė, 1 vieta, XXIX olimpinės žaidynės, 2008 Pekinas, 4 vieta, 2011 Europos čempionatas, 5 vieta; pirmasis treneris S. Kairys).
Žymesnieji iš Šilalės rajono kilę sportininkai, be paminėtų straipsnyje: J. Kairys (1996–2006 geriausias akrobatinio skraidymo be apribojimų meistras pasaulyje), irkluotoja D. Vištartaitė (2006 pasaulio jaunių čempionatas, 7 vieta, 2007 – 3 vieta, 2008 pasaulio jaunimo čempionatas, 9 vieta, 2009 – 4 vieta, 2010 ir 2011 – 1 vieta, 2011 Europos čempionatas, 3 vieta, 2012 – 1 vieta, XXX olimpinės žaidynės, 2012 Londonas, 8 vieta), lengvaatlečiai – bėgikai R. Žymantaitė (1980 SSRS moksleivių 400 m, 1986 Lietuvos 4 × 400 m estafetės bėgimo čempionė) ir A. Musvydas (1500 m), ieties metikai – O. Briedis, J. Linkis, D. Kvederytė, rankininkai – S. Norvilas, K. Kęstavičius, R. Šaulys, biatlonininkė B. Valiūtė-Knyzelienė, stalo tenisininkės R. Girčytė-Vaškienė ir V. Girčytė-Ravenkienė.
Žymesnieji treneriai, kūno kultūros mokytojai, sporto organizatoriai, be jau paminėtų straipsnyje: R. Brazauskas, S. Čėsna, D. Kėbla, A. Radavičius, A. R. Simanavičius.
2012 veikė 13 sporto ir sveikos gyvensenos propagavimo klubų. Veikliausi: sporto ir turizmo klubas Lokysta (įkurtas 2003, prezidentė R. Arlauskienė), Šilalės rajono sporto klubas Jūra (įkurtas 2001, vadovas R. Bendžius), dviračių sporto klubas Kvėdarna (įkurtas 1998, pirmininkas K. Česaitis), sveikos gyvensenos grupė (įkurta 2003, pirmininkė B. Knyzelienė), automobilių sporto klubas Šilalė (įkurtas 2003, pirmininkas V. Vajinskis), Laukuvos sportinių žaidimų klubas Medvėgalis (įkurtas 2001, pirmininkas R. Mikutis), Laukuvos stalo teniso klubas (įkurtas 2006, pirmininkė O. O. Jucevičiūtė), sporto klubai Adijus (įkurtas 2007, pirmininkė A. Danisevičienė) ir Vėža (įkurtas 2011, vadovė G. Jurgutienė).
2011 rajone buvo 14 sporto salių, 13 stadionų ir futbolo aikščių, 23 krepšinio, 12 paplūdimio tinklinio, 2 dirbtinės dangos futbolo aikštės, 1 riedlenčių ir riedučių sporto, 1 teniso aikštė, 2 šaudyklos.
Rajono sporto vadovai: Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – P. Budreckas (1950–1952), D. Mažutis (1952–1956), V. Zubrys, V. Balčius ir E. Denisevičius (1956–1972), A. Girkontas (1972–1975), S. Šimkus (1975–1976), K. Petrošius (1976–1984), R. Vaškys (1985–1990), K. Česaitis (1990–1995), Švietimo skyriaus vedėja R. Kuzminskaitė (1995–2007), Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas sportui V. Kėbla (nuo 2007).
