Šilùtės rajòno savivaldýbė. SPORTAS. 1921 Šilutėje įsteigtas Klaipėdoje veikusios Vyrų gimnastikos sąjungos (vok. Manner-Turn-Verein, MTV) skyrius vienijo įvairių sporto šakų mėgėjus. 1924 Vyrų gimnastikos sąjungos futbolo komanda dalyvavo Lietuvos futbolo pirmenybėse ir Klaipėdos pogrupyje užėmė 3 vietą. 1925 komanda pavadinta Pirmyn (vok. Vorwärts), iki 1932 pabaigos dalyvavo apygardos futbolo pirmenybėse, dažnai rungtyniavo su Rytų Prūsijos Tilžės futbolo komandomis. 1934 nutraukė santykius su Lietuvos sporto organizacijomis. 1926 mecenatas dvarininkas H. Šojus miestui padovanojo 50 hektarų parko, kurio rytinėje dalyje buvo įrengtas stadionas (šaudykla, sporto aikštynas, futbolo aikštė). 1927 įkurtas lietuvių futbolo klubas Laisvė (veikė neilgai, nieko žymesnio nepasiekė). 1936 Šilutėje įsteigta lietuviška Santaros sporto organizacija (SSO), ji turėjo ir futbolo komandą. 1938 Santaros sporto organizacija laimėjo Klaipėdos apygardos pirmenybes ir nuo 1938 rudens žaidė Lietuvos sričių lygoje. 1939 kraštą užėmus Vokietijai Santaros sporto organizacija buvo likviduota, vėl pradėjo rungtyniauti Pirmyn (vok. Vorwärts). Veikė Akademinio irklavimo klubas (jam varžybose atstovavo gimnazistai), jis Lietuvos sporto organizacijoms nepriklausė. Šilutės Herderio gimnazijos rankinio komanda žaidė Rytų Prūsijos lygoje. 1940 buvo modernizuotas stadionas.
1946 susibūrusi (iniciatorius, žaidėjas ir iki 1971 treneris Leonidas Chomičius, vėliau treneris K. Česlevičius, A. Cikas; žaidėjai S. Čaikauskas, K. Česlevičius, M. Grišičnikovas, H. Petrauskas) futbolo komanda Žalgiris (nuo 1958 Nemunas, 1963 Vairas, 1964, 1965 Baldininkas, 1966–1990 Pamarys) 1946–1955 žaidė Lietuvos B lygos Klaipėdos zonos pirmenybėse, vėliau rungtyniavo Nemuno draugijos pirmenybėse.
1950 įkurtas Šilutės rajono kūno kultūros ir sporto komitetas. Vyko greitojo čiuožimo, dviračių sporto, ledo ritulio, lengvosios atletikos, slidinėjimo, stalo teniso, plaukimo, šaudymo, tinklinio varžybos. Be stadiono, dar veikė 2 sporto salės (Šilutės 2 vidurinėje mokykloje ir žemės ūkio technikume). 1954 Šilutės 1 vidurinės mokyklos turistai (vadovas Izidorius Žilinskas) estafetės dviračiais po Lietuvą varžybose Taika ir draugystė laimėjo 3 vietą, 1955 – 2 vietą. Rajono krepšinio ir tinklinio rinktinėms atstovavo Šilutės gimnazijos komandos. 1956 ir 1959 Šilutės vyrų krepšinio rinktinė (treneris Izidorius Žilinskas) tapo Lietuvos spartakiados II grupės turnyro nugalėtoja.
1955 Izidoriaus Žilinsko iniciatyva įkurtoje Šilutės vaikų ir jaunių sporto mokykloje (Šilutės sporto mokykla) veikė gimnastikos, lengvosios atletikos, tinklinio, nuo 1971 futbolo, nuo 1991, prijungus Žalgirio sporto mokyklą, bokso, sunkiosios atletikos, baidarių ir kanojų irklavimo skyriai.
Šilutės krepšinio komandos MST (1961) ir Pamarys (1962–1982) 1960–1962 (geriausi žaidėjai – J. Grėbliūnas, Z. Locaitis, A. Lomsargis, S. Urmulevičius) žaidė Lietuvos aukščiausioje lygoje (1962 – 13 vieta), vėliau rungtyniavo žemesnėse lygose (geriausi žaidėjai – J. Ambrazevičius, V. Gečas, S. Genys, A. Mikalauskas, G. Pancerovas, A. Račkauskas, J. Sadovnikovas ir kiti). 1984 ir 1985 Melioratorius (buvęs Pamarys, 1987–1990 Statyba; treneris Steponas Kairys, vadovas A. Montrimas) laimėjo Valstiečių laikraščio taurę, 1985 užėmė 2 vietą Lietuvos II lygos pirmenybėse, 1986 tapo I lygos čempionu ir pateko į aukščiausią lygą, 1990 užėmė 10 vietą, 1992 – 8 vietą, 1993 – 6 vietą (geriausi žaidėjai – P. Jonikas, A. Jonušas, R. Koncaitis, G. Pečiulis, A. Rauluševičius, A. Ruškys, A. Slančiauskas, R. Tamošauskas, Mindaugas Timinskas, L. Ulevičius). Moterų Nemuno (vėliau Pamario) komanda 1989 Lietuvos II lygos pirmenybėse užėmė 2 vietą ir pateko į I lygą (1991 – 5 vietą). 1976–1986 geriausios žaidėjos – L. Ignotienė, D. Janutienė, J. Kairienė, R. Kuncaitienė, L. Mačernienė.
1958 Šilutėje Vlado Kensgailos iniciatyva įsteigtas visuomeninis sklandymo klubas (pirmas toks Lietuvoje); Šilutėje jo sukonstruoti ir pastatyti sklandytuvai ir lėktuvai: 1943 eksperimentinė lėktuvo konstrukcija VK-1, 1958 vienvietis mokomasis sklandytuvas VK-2, 1959 dvivietis mokomasis sklandytuvas VK-3, 1961 ultralengvasis lėktuvas Žuvėdra VK-4. 1960 įsteigtas aviacijos techninio sporto klubas.
Nuo 1963 Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko Juozo Grigonio iniciatyva buvo diegiamos naujos sportinio darbo formos: masiniai bėgimai Usėnai–Šilutė, Rusnė–Šilutė, apylinkių spartakiados, pradedamas kultivuoti baidarių ir kanojų irklavimas, žirgų sportas (Nemuno žirgyne, dabar Pagėgių savivaldybė). Vidurinėse mokyklose, žemės ūkio technikume, įmonėse (Baldų kombinate), organizacijose (Melioracijos statybos valdyboje, MSV, Rajoninėje statybos organizacijoje, RSO, Agrotiekimo susivienijime), ūkiuose (Juknaičių tarybiniame ūkyje) statomos arba įrengiamos sporto salės.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę keičiasi sportinio darbo formos, kuriasi ir stiprėja sporto klubai. 1990 įteisinta Vilkyčių autokroso trasa (1958–1999 rekonstruota, 2009 sertifikuota pagal europinius standartus), surengtos pirmosios autokroso ir ralio kroso varžybos (dabar rengiamos Šiaurės Europos zonos ralio kroso, Lietuvos ralio ir ralio kroso varžybos). 1991 reorganizavus Šilutės aviacijos techninio sporto klubą sudaryta Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų Šilutės atskiroji aviacijos eskadrilė (2006 likviduota). Nuo 1995 organizuojamas futbolo veteranų Leonido Chomičiaus taurės turnyras, rengiama Mažosios Lietuvos spartakiada, Klaipėdos apskrities sporto žaidynės.
Aviacijos technikos konstravimo ir aviamodeliavimo klube Skrydis pasigamintu mokomuoju sklandytuvu jaunieji pilotai 1996 Lietuvos vaikų sklandymo varžybose užėmė 1 vietą. Kovotojo klubo boksininkai 1997 II Baltijos jūros šalių žaidynėse Panevėžyje laimėjo aukso medalius (V. Grigaitis, A. Milkintas, Kęstutis Sandanavičius), 1998 II Lietuvos tautinėje olimpiadoje – 2 aukso (V. Grigaitis ir Kęstutis Sandanavičius) ir 1 sidabro (R. Novotorovas) medalį. 1998 Šilutės sunkiaatlečiai V. Lacko, Laimis Ličinchajus, Donatas Anuškevičius tapo Lietuvos čempionais, M. Orentas – vicečempionu.
Laisvės futbolininkai (treneris Svajūnas Česnulis) 1996 pateko į Lietuvos I lygą ir užėmė 4 vietą, 1997 – 5 vietą, 1998 – 7 vietą, 1999 – 6 vietą (atstovavo Lietuvai Europos futbolo asociacijų sąjungos (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA) Region Cup varžybose Krokuvoje, Lenkija, vienoje iš grupių užėmė 3 vietą ir toliau neberungtyniavo), 2000 (treneris Bronius Mackevičius) – 2 vietą, 2001 – 12 vietą, 2002 – 6 vietą, 2003 – 3 vietą ir įgijo teisę žaisti aukščiausioje lygoje (pagrindiniai žaidėjai: N. Eglynas, S. Malinauskas, A. Sūdžius, R. Sūdžius, R. Šilinskas, J. Užkuraitis, jaunieji – Ž. Butkus, D. Karalius, A. Laktionkinas, E. Majus); klubui susijungus su Šilutės futbolas komanda, 2003 pavadinta Šilute, 2004 ir 2005 užėmė 6 vietą, 2006 – 9 vietą, 2007 (treneris Eugenijus Riabovas) – 9 vietą, 2008 – 8 vietą ir nuo 2009 žaidžia I lygoje, 2009 užėmė 1 vietą, 2010 ir 2011 – 8 vietą, 2012 – 9 vietą (pagrindiniai žaidėjai – Z. Butkus, D. ir Ž. Česnuliai, T. Kazakevičius, T. Kazlauskas, E. Lukoševičius, A. Pancerovas, R. Šmitas, A. Šteinys). Šilutės krepšinio komanda (žaidėjai: P. Jonikas, A. Jonušas, Robertas Kuncaitis, R. Leikus, M. Petravičius, R. Rauluševičius, Mindaugas Timinskas, L. Ulevičius, Kęstutis Kemzūra; treneriai: Steponas Kairys, 1991–1998, su pertraukomis, Grigorijus Pancerovas, 1992–1993, B. Šeridanas, Sheridan, 1994–1995, Rimantas Endrijaitis, 1998–1999, Kęstutis Kemzūra, 1999, Robertas Kuncaitis, 1999–2004, P. Jonikas, 2004–2012, su pertraukomis, A. Straupis, nuo 2012) 1993–1999 žaidė Lietuvos krepšinio lygoje (LKL: 1993 – 6 vieta, 1994 – 7 vieta, 1995 – 5 vieta, 1996 – 5 vieta, 1997 – 3 vieta, 1998 – 7 vieta, 1999 – 10 vieta), 1999–2005 – A lygoje (2005 – 1 vieta), nuo 2005 žaidžia Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL; 2006 – 13 vieta, 2007 – 4 vieta, 2008 – 5 vieta, 2009 – 15 vieta, 2010 – 15 vieta, 2011 – 11 vieta, 2012 – 14 vieta); 1995–1996 žaidė R. Koračo taurės turnyre (įveikė Nikolajevo ASK, Ukraina, pralaimėjo Graikijos AEK, treneriai Steponas Kairys ir D. Blankas, Blank); Pamario klubo krepšininkės (L. Stančiauskienė, I. Kuncaitytė, R. Radišauskaitė, P. Černeckytė, A. Stančiauskaitė ir kitos) 2010 Lietuvos II lygoje užėmė 2 vietą.
Žymesnieji sportininkai (be jau paminėtų šiame straipsnyje ir straipsnyje Šilutės sporto mokykla): automobilininkas Kazimieras Gudžiūnas (2011 Lietuvos ralio kroso OPEN klasės čempionas; Šiaurės Europos zonos, NEZ, ralio kroso varžybos, 3 vieta), oreiviai – D. Stungurys ir J. Subačius (ultralengvieji orlaiviai; 2008 Lietuvos čempionai, pasaulio čempionatas, 8 vieta; 2009 bendras Lietuvos ir Latvijos čempionatas, 1 vieta), sklandytoja Stanislava Sudeikytė (1968 SSRS čempionė, 1969 Lietuvos absoliuti čempionė ir 2 kartus, 1966, 1967, rekordininkė), sunkiaatlečiai – Bronislavas Mačernis (7 kartus, 1970, 1973–1975, 1977, 1978, 1980, Lietuvos trikovės ir dvikovės, 4 kartus, 1977–1980, rovimo ir 3 kartus, 1977, 1978, 1980, stūmimo čempionas, 1971, 1972, 1977, 1978, 1980 Lietuvos komandinių čempionatų laimėtojas, Lietuvos rekordininkas: 1972 – trikovės, 5 kartus 1973–1978, dvikovės, 15 kartų, 1971–1979, rovimo veiksmo, 6 kartus, 1975–1978, stūmimo, 1969–1971 SSRS kaimo draugijų daugkartinis čempionas ir rekordininkas, 1975 SSRS tautų spartakiados sunkiosios atletikos varžybų laimėtojas ir SSRS dvikovės čempionas, 1975 ir 1978 SSRS rovimo rungties vicečempionas, 1977 pasaulio II pussunkio svorio rovimo veiksmo rekordininkas, 160 kg), Liudas Čičirka (1973 SSRS jaunių čempionas, 1974 jaunimo vicečempionas, 1975 SSRS jaunimo čempionato bronzos medalininkas, 6 kartus, 1976, 1977, 1979, 1980, 1982, 1993, Lietuvos dvikovės, 1976–1978, 1982, 1983 atskirai rovimo ir stūmimo rungčių, 1981 tik stūmimo rungties čempionas, 29 kartus, 1976–1994, Lietuvos dvikovės ir atskirą rungčių rekordininkas).
Žymesnieji treneriai (be jau minėtų straipsnyje): Vincas Murauskas (boksas), Bronislavas Mačernis (sunkioji atletika), C. Giedraitis, Rimgaudas Lukauskas, B. Mulskis, S. Oželis, A. Paulavičius, Antanas Šertvytis, M. Urmulevičius (lengvoji atletika).
Žymesnieji teisėjai: J. Gavėnia, M. Kmitas, J. Marčiukaitis, E. Mieliulis, A. Paulauskas, R. Radišauskaitė (krepšinis), R. Čeliauskas, Juozas Grigonis, M. Jazbutis, G. Jurgelevičius, S. Orentas (futbolas).
2012 veikė 26 klubai: Motokroso asociacija Šilutės greitis (pirmininkas S. Gaižauskas), sveikatingumo ir sporto klubas Oazis (vadovas M. Vilkas), Šilutės dziudo klubas Kumikata (vadovas R. Lukošius), Šilutės sportinių šokių klubas Lūgnė (vadovė A. Maigienė), futbolo klubas Šilutės veteranas (vadovas S. Malinauskas), aerobikos sporto klubas Atėnė (vadovė J. Gricevičienė), automobilių sporto klubas Vilkyčiai (vadovas K. Gudžiūnas), Šilutės sporto klubas Leitė (vadovas E. Lukošius), Šilutės rankos lenkimo sporto klubas Pamarys (vadovas A. Pancerovas), Šaškių ir šachmatų sporto klubas (vadovas V. Deniušas, Denius), žirgų sporto klubas Lankupiai (vadovas V. Urbonas), Žemaičių Naumiesčio sporto klubas Pilupis (vadovas J. Sauspreškis), Šilutės aeroklubas (vadovas A. Stankevičius), Švėkšnos sporto klubas Meška (vadovas M. Urmulevičius), Šilutės stalo teniso sporto klubas Varmas (vadovas J. Piekautas), Šilutės irklavimo sporto klubas Pamarys (vadovė B. Bartušienė), Šilutės sunkiosios atletikos sporto klubas Lokys (vadovas Liudas Čičirka), Šilutės moterų krepšinio sporto klubas Pamarys (vadovė L. Stančiauskienė), Šilutės bokso sporto klubas Kovotojas (vadovas V. Murauskas), sporto klubas Naujasis parkas (vadovas A. Pupšys), sporto senjorų klubas Šilutės šamai (vadovas Jonas Jaunius), sporto klubas Usėnai (vadovas V. Plačas), Gardamo seniūnijos sporto klubas Žaibas (vadovė V. Parnarauskienė), Juknaičių sporto klubas (vadovas R. Urbonas), Šilutės lauko teniso sporto klubas Verdena (vadovas D. Steponkus), vandens sporto mėgėjų klubas Ventvėjas (vadovas S. Pikutis), 3 viešosios įstaigos: GPI sporto klubas (vadovas L. Gedvila), Šilutės sportas (vadovas Dainius Gricevičius), Šilutės krepšinis (vadovas A. Pupšys).
2011 buvo: 1 stadionas, 19 sporto salių, 1 irklavimo bazė, 1 žirgų sporto maniežas, 1 aerodromas, 1 uždara šaudykla, 51 aikštė, iš jų 22 krepšinio, 7 tinklinio, 19 futbolo, 3 teniso; 1 automobilių kroso trasa. Dirbo 89 darbuotojai, iš jų 28 treneriai.
Sporto organizatoriai: Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – 1950–1963 Sidabras ir A. Kaniauskas, 1963–1990 Juozas Grigonis; 1990–1992 Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vadovas Liudas Čičirka, 1992–1995 Sporto sektoriaus vadovas – Šilutės valstybinio sporto centro vadovas Juozas Grigonis, 1995– 2001 Kūno kultūros ir sporto centro vadovas Juozas Grigonis, nuo 2001 įstaigos Šilutės sportas vadovas Dainius Gricevičius.
