Šotokan karatė

Šõtokan karatė̃, Shotokan karate (jap. shōtō – pušys ir bangos, šotokan karatė kūrėjo Gichinas Funakoši (Gichin Funakoshi), poetinis slapyvardis + kan – klubas, karate – tuščia, beginklė ranka), vienas populiariausių karatė stilių, susiformavusių ir ištobulėjusių iki aukščiausių formų Japonijoje 20 amžiaus pradžioje. Pradininku laikomas Gichinas Funakoši, kuris susistemino karatė veiksmus, kata formas, papildė karatė naujais kojų smūgiais, artimos kovos technika. Po jo mirties Japonijos karatė asociacija (angl. Japan Karate Association, Japonijos karatė asociacija; įkurta 1949, 2012 vienijo daugiau, kaip 100 šalių organizacijų) parengė karatė varžybų taisykles, ir karatė tapo visiems prieinama sporto šaka, atsirado laisvo sparingo (treniruojamojo pobūdžio kovos) – kumitė – rungtis.

Rungtys: kata (įformintų karatė veiksmų sistemos arba kovos su įsivaizduojamu priešininku – individualiosios ir komandinės), kumitė (laisva kova pagal tarptautinių organizacijų nustatytas taisykles, kur leidžiama rankų, kojų smūgiai, pakirtimai, metimai). Šotokan karatė skirtas įvairiapusei, harmoningai asmenybei ugdyti, techniniais judesiais sujungiant fizines ir protines galias. Varžybos vyksta ant 10 m × 10 m tatamio. Dalyviai privalo turėti sveikatos draudimą, dėvėti baltą kimono, kumitė dalyviai – dantų, lytinių organų, moterys – krūtinės apsaugas. Šotokan karatė išskirtinis bruožas – kova iki vieno ippon (lemiamo, efektingo smūgio). Varžybose dalyviai neskirstomi pagal svorio kategorijas. Per treniruotes siekiama kiekvieną veiksmą ištobulinti iki mirtino smūgio (Či-Mei). Karatė yra 10 mokinio laipsnių – kiu (aukščiausias – 1 kiu, suteikiami spalvoti diržai) ir 10 meistro laipsnių – danų (aukščiausias – 10 danas; suteikiami juodi diržai).

Gichinas Funakoši pirmą kartą šotokan karatė parodė 1922 Tokijuje per nacionalinį menų pristatymą imperatoriui. 1936 pavadinta jo slapyvardžiu. 1957 įvyko I Japonijos karatė asociacijos čempionatas (dalyvavo geriausi karatė meistrai). Po Gichinas Funakoši mirties vyriausiuoju Japonijos karatė asociacijos instruktoriumi paskirtas Masatošis Nakajama (Masatoshi Nakayama), kuris plėtojo ir populiarino Japonijos karatė asociacija. 1957–1965 daugelyje Europos šalių kūrėsi nacionalinės, tarptautinės organizacijos pagal karatė stilius, vyko pirmosios karatė varžybos.

Apie 1960 dalis Japonijos meistrų pasklido po pasaulį, įkūrė Japonijos karatė asociacija padalinių ir populiarino šotokan karatė įvairiose šalyse. Žymiausi šotokan karatė meistrai: H. Nišijama (Nishiyama; 10 danas), H. Kanadzava (Kanazava; 10 danas), K. Funakoši (Funakoshi; 10 danas), K. Enoeda (9 danas), H. Oči (Ochi; 8 danas), H. Kasuja (Kasuya; 7 danas). 1966 įvyko I Europos įvairių karatė stilių čempionatas.

1970 įkurta Pasaulinė karatė organizacija (angl. World Union of Karate-do Organizations, WUKO), dabar Pasaulinė karatė federacija (angl. World Karate Federation, WKF), vienijanti įvairių karatė stilių nacionalines federacijas, pripažinta Tarptautinio olimpinio komiteto. Tokijuje 1970 įvyko I Pasaulinės karatė organizacijos pasaulio karatė čempionatas, 1985 – pirmosios Japonijos karatė asociacijos Pasaulio taurės (JKA World Cup) varžybos.

1986 įkurta Europos šotokan karatė asociacija (angl. European Shotokan Karate Association, ESKA; prezidentas Č. Nailoras, Ch. Naylor, Jungtinė Karalystė, 7 danas, vyriausiasis instruktorius K. Enoeda, Japonija, 9 danas; 2012 vienijo 24 Europos šalis). 1986 įvyko I Europos šotokan karatė čempionatas. 1987 įkurta Funakoši šotokan karatė asociacija (angl. Funakoshi Shotokan Karate Association, FSKA; prezidentas K. Funakoši, 10 danas; 2012 vienijo 30 nac. šalių federacijas), 1990 – Pasaulinė šotokan karatė asociacija (angl. World Shotokan Karate Association, WSKA; prezidentas Č. Nailoras, Jungtinė Karalystė; 7 danas, vyriausiasis instruktorius K. Enoeda, Japonija, 9 danas; 2012 vienijo 38 nacionalines federacijas) ir Pasaulinė šotokan karatė federacija (angl. World Shotokan karate federation, WSKF, vyriausiasis instruktorius H. Kasują; 2012 vienijo 40 nacionalinių federacijų). 1990 surengtas I pasaulio šotokan karatė čempionatas. 1996 įkurta Japonijos karatė asociacija Europoje (angl. Japan Karate Association Europe, Japonijos karatė asociacija Europe, vyriausiasis instruktorius Europai H. Oči, 8 danas, Vokietija/Japonija; surengė Japonijos karatė asociacijos Europe taurės varžybas) ir Pasaulinė karatė konfederacija (angl. World Karate Confederation, WKC; vienija 56 nacionalines federacijas).

LIETUVOJE Šotokan karatė atsiradimas siejamas su pirmais propaguotojais – Kazimieru Bartkevičiumi, Romualdu Montvidu, jie 1990 Bielsko Bialoje (Lenkija) išlaikė šotokan karatė 1 dano (juodojo diržo) egzaminus ir tapo pirmaisiais šotokan karatė meistrais Lietuvoje. 1990 08 17 įkurta Lietuvos shotokan karatė federacija (LSKF), pirmuoju prezidentu išrinktas Romualdas Montvidas, treneriu paskirtas Kazimieras Bartkevičius, kuratoriumi patvirtintas V. Antoniakas (W. Antoniak).

1990 11 Lietuvos shotokan karatė federacija Vilniuje ir Kaune surengė pirmąsias šotokan karatė varžybas (dalyvavo 80 sportininkų iš 6 karatė klubų); laimėtojai – kumitė: J. Pašaveskas (iki 75 kg; Kauno Orents), V. Kozlovas (daugiau kaip 75 kg, Panevėžio Šotokan), kata: D. Bikinaitė (Kauno Aras), N. Gumbelevičius (Panevėžio Šotokan), komandinės kata: Kauno Victory merginos, Kauno Aro vaikinai (treneris Kazimieras Bartkevičius, Romualdas Montvidas, V. Pečininas). Nuo 1991 rengiami Lietuvos čempionatai (čempionai išvardyti lentelėje); varžybos vykdomos pagal tarptautinius standartus, tai yra pagal Europos, Pasaulio šotokan karatė asociacijų (Europos šotokan karatė asociacijos, Pasaulinė šotokan karatė asociacijos, Funakoši šotokan karatė asociacijos, Japonijos karatė asociacijos, Pasaulinė karatė konfederacijos) oficialias taisykles. Lietuvos shotokan karatė federacija nuo 1991 yra Pasaulinės šotokan karatė asociacijos, Europos šotokan karatė asociacijos, nuo 1994 – Funakoši šotokan karatė asociacijos, nuo 1996 – Europos Japonijos karatė asociacijos, nuo 2000 – Pasaulinės šotokan karatė federacijos, nuo 2012 – Pasaulinės karatė konfederacijos narė.

Lietuvos shotokan karatė federacija, be Lietuvos čempionatų, dar nuo 1991 rengia seminarus-atestacijas, nuo 1992 – kata, kumitė taurės varžybas, nuo 2004 – tarptautinius turnyrus Kaune Tigro kelias (kasmet dalyvauja apie 400 sportininkų), nuo 2008 – Baltijos šalių klubų čempionatus.

Nuo 1991 Lietuvos sportininkai dalyvauja Europos šotokan karatė asociacijos Europos, nuo 1993 – Pasaulinės šotokan karatė asociacijos pasaulio, nuo 1996 – Japonijos karatė asociacijos Europos, nuo 2000 – Funakoši šotokan karatė asociacijos pasaulio, nuo 2006 – SKDUN (Shotokan Karate Do of United Nations, Šotokan karatė do Jungtinių tautų organizacijos), nuo 2012 – Pasaulinė karatė konfederacija pasaulio čempionatuose. 1997 Pasaulinės šotokan karatė asociacijos pasaulio šotokan karatė čempionate Laima Grižaitė (treneris Juozas Šipelis) individuali kata, 1999 – Laima Grižaitė, Kristina Miškinytė (treneris Romualdas Montvidas), Vilma Urbonavičiūtė (treneris Kazimieras Bartkevičius) komandinėje kata rungtyje užėmė 3 vietą, 2000 Japonijos karatė asociacija – Mantas Bartkevičius individuali kata (treneris Kazimieras Bartkevičius), A. Černičenka individuali kumitė (Černičenko, treneris Ričardas Piepolis), D. Vyniautas individuali kata (treneris Romualdas Montvidas) rungtyse – 9 vietą, Japonijos karatė asociacijos Europos šotokan karatė čempionate Laima Grižaitė (treneris Juozas Šipelis) individuali kata rungtyje – 3 vietą. 2001 Funakoši šotokan karatė asociacijos šotokan karatė čempionate individuali kumitė rungtyje Vytautas Kuzma (iki 85 kg, treneris Ričardas Piepolis), Irma Šiurnaitė (per 60 kg, treneris Alfonsas Valuntonis) užėmė 2 vietą, Ala Grinkevič (per 60 kg, treneris Ričardas Piepolis) – 3 vietą, komandinėje kumitė Vytautas Kuzma (treneris Ričardas Piepolis), Egidijus ir Remigijus Bložės (treneris Mindaugas Ratkevičius), Mantas Bartkevičius, Mantas Kazlauskas, Rolandas Kesminas (visų treneris Kazimieras Bartkevičius) – 3 vietą, 2003 – individuali kumitė rungtyje Egidijus Bložė – 1 vietą, Remigijus Bložė (treneris Mindaugas Ratkevičius), Gediminas Roževičius (treneris Romualdas Montvidas) – 3 vietą, komandinėje kumitė – Egidijus ir Remigijus Bložės, Gediminas Roževičius, A. Černičenka, L. Kelvičius – 3 vietą, 2004 – individualioji kata ir kumitė rungtyse Kęstutis Kuliešius – 1 vietą. 2002 Pasaulinės šotokan karatė federacijos pasaulio šotokan karatė čempionate individualioje kata rungtyje Laima Grižaitė buvo antra, komandinėje kata – Laima Grižaitė, Julija Lozovska (trenerė Laima Grižaitė) ir Monika Pliuraitė (treneris Romualdas Montvidas) – trečios. 2008 Europos šotokan karatė asociacija Europos čempionate L. Andronavičius užėmė 2 vietą individualioje kumitė rungtyje, Lietuvos komanda (A. Linkevičiūtė, E. Rupeikaitė, Jurgita Januškaitė) – 3 vietą komandinėje kata ir kumitė rungtyse. 2009 Šotokan karatė do Jungtinių tautų organizacijos pasaulio šotokan karatė čempionate komandinėje kumitė Jurgita Januškaitė (trenerė Laima Grižaitė, Ričardas Piepolis), A. Pukaitė (treneris Mindaugas Ratkevičius) ir Justina Šiurnaitė (treneris Alfonsas Valuntonis), komandinėje kata K. Čiutra (treneris Alfonsas Valuntonis), A. Grižas (trenerė Laima Grižaitė) ir R. Šadas (treneris Mindaugas Ratkevičius), 2010 – individuali kumitė Jurgita Januškaitė (treneriai Laima Grižaitė, Ričardas Piepolis) ir Tomas Žilinskas (treneris Ričardas Piepolis), komandinėje kumitė Jurgita Januškaitė, D. Jodokevičiūtė (treneris Z. Budraitis) ir A. Matuzaitė (treneris Alfonsas Valuntonis) užėmė 3 vietą, 2011 – komandinėje kata – Edvinas Ronaitis (treneris Audronė Širokova), Aurimas Valujavičius ir J. Žukauskas (abiejų treneris Edvinas Ronaitis, Giedrė Gudzinevičiūtė) – 2 vietą. 2012 Pasaulinė karatė konfederacija pasaulio šotokan karatė čempionate (Šiauliuose) individuali kumitė Jurgita Januškaitė (treneriai Laima Grižaitė, Ričardas Piepolis) ir Tomas Žilinskas (treneris Ričardas Piepolis) buvo antri, Rolandas Kesminas (treneris Kazimieras Bartkevičiius) – trečias, komandinėje kumitė – Jurgita Januškaitė, Laima Lebedžinskienė (trenerės Giedrė Gudzinevičiūtė, A. Urbonienė) ir A. Matuzaitė (treneris Alfonsas Valuntonis), komandinėje kata – S. Didžiokaitė (trenerė Giedrė Gudzinevičiūtė), Giedrė Gudzinevičiūtė (trenerė Audronė Širokova) ir Laima Lebedžinskienė – antros.

1990–2012 Lietuvos shotokan karatė federacija vadovai, treneriai, teisėjai, sportininkai išlaikė danų egzaminus: 5 danas – Kazimieras Bartkevičius (2012), Alfonsas Valuntonis (2011), 4 danas – Mantas Bartkevičius (2008), Giedrė Gudzinevičiūtė (2010), Edvinas Ronaitis (2010), 3 danas – Laima Grižaitė, Rolandas Kesminas (2012), Mindaugas Ratkevičius (2009), Arūnas Masalskis (2011), G. Paciuipis (2012), Laima Lebedžinskienė (2012), Petras Gotautas (2012), 2 danas turi 12, 1 danas – 45 Lietuvos shotokan karatė federacijos atstovai.

Tarptautinės kategorijos šotokan karatė teisėjai: Alfonsas Valuntonis (1998), Romualdas Montvidas (1997), Giedrė Gudzinevičiūtė (2009), nacionalinės kategorijos teisėjai: Kazimieras Bartkevičius (1998), Laima Grižaitė (2002), Mantas Bartkevičius (2006). Lietuvos nusipelnę šotokan karatė treneriai: Kazimieras Bartkevičius (2000), Romualdas Montvidas (2000), Alfonsas Valuntonis (2002), nacionalinės kategorijos treneriai: Arūnas Masalskis (2004), Mindaugas Ratkevičius (2007).

2012 Lietuvos shotokan karatė federacija vienijo 15 sporto klubų: Karatė do (įkurtas 1989, prezidentas K. Šipelis, Vilniuje), Samurajus (1991–1996 Victory; įkurtas 1991, Kazimieras Bartkevičius, Kaune), Alfa (įkurtas 1993, vadovas Alfonsas Valuntonis, Panevėžyje), Startas (įkurtas 1996, vadovas A. Sinkevičius, Radviliškyje), Zarasai (įkurtas 1996, prezidentas Nikolajus Gusevas, Zarasuose), Egis (įkurtas1997, prezidentas E. Vaitiekūnas, Kupiškyje), Era (įk. 1997, vadovė A. Urbonienė, Kaune), Kentauras (įkurtas 1997, vadovas Arūnas Masalskis, Radviliškyje), Saulė (įkurtas 1997, prezidentas Z. Budraitis, Šiauliuose), Dao (įkurtas 1999, prezidentas J. Dudonis, Kaune), Druskininkų savigynos sporto klubas (įkurtas1999, vadovas A. Putys), Almida (įkurtas 2000, prezidentas A. Jurgelevičius, Šalčininkų rj.), Impulsas (įkurtas 2002, prezidentas K. Stankevičius, Utenoje), Rytų kovotojas (įkurtas 2010, vadovas E. Mončiauskas, Radviliškyje), Fight gang (įkurtas 2011, prezidentas Mindaugas Ratkevičius, Kaune).

Lietuvos shotokan karatė federacija prezidentai: Romualdas Montvidas (1990–1993), Kazimieras Bartkevičius (nuo 1993), generalinis sekretorius – Ričardas Piepolis (nuo 1998).