Spòrtas visíems – kūno kultūros priemonių (fizinių pratimų, varžybų, jėgų ir darbingumo atgavimo) naudojimas įvairių socialinių grupių gyventojų (vaikų, moksleivių, studentų, darbininkų, tarnautojų, pagyvenusių žmonių) visapusiško ugdymo, sveikatos stiprinimo ir palaikymo, ligų profilaktikos tikslais. Padeda pažinti save ir kūno galias, moko racionaliai ilsėtis. Svarbiausias principas – galimybė visų socialinių sluoksnių, grupių žmonėms nepriklausomai nuo jų rasinės, etninės priklausomybės, užimamų pareigų ir vietos visuomenėje daryti fizinius pratimus, sportuoti. Pagrindiniai sporto visiems uždaviniai: fizinio aktyvumo propagavimas ir praktinis įgyvendinimas, aktyvaus ilgaamžiškumo pratęsimas, sveikos gyvensenos mokymas ir praktinis įgyvendinimas. Terminas pradėtas vartoti 1966.
Sporto visiems sąjūdis – tarptautinė sportininkų ir sporto organizacijų bendradarbiavimo programa, kurioje numatoma, kaip plėtoti sportą, sporto varžybas (tarp jų ir neakivaizdines) visuose pasaulio regionuose ir šalyse. Sporto visiems sąjūdžio kampanija prasidėjo 1960 Norvegijoje. Kampanijai vadovavo P. H. Moe, o jos koncepcija apėmė kelias sportines veiklas, kampanijos viešinimą ir žiniasklaidos pritraukimą siekiant įtraukti kuo daugiau žmonių į sporto visiems renginius. Nuo pat pradžių šis sąjūdis buvo priešprieša elitiniam sportui, kuris skirtas talentingiems, sportui gabiems asmenims. Sąjūdžio tikslas – skleisti žinią apie sporto prieinamumą kiekvienam asmeniui nepriklausomai nuo jo rezultatų varžybose. Sporto visiems sąjūdis, siekdamas demokratizuoti dalyvavimą sporte, tapo socialinės integracijos priemone. Žinia apie sporto visiems sąjūdį greitai pasklido Europoje. Pirmasis tarptautinis susitikimas, pavadintas Sportas visiems,įvyko 1967 Vakarų Vokietijoje, jame dalyvavo Norvegija, Švedija, Olandija ir Belgija. 1969 sporto visiems konferencija įvyko Osle (Norvegijoje), joje dalyvavo 11 šalių – be prieš tai vykusio susitikimo dalyvių, dar dalyvavo ir naujos sąjūdžio šalininkės – Suomija, Prancūzija, Anglija, Austrija, Italija ir Šveicarija. 1970 analogiška kampanija prasidėjo Vakarų Vokietijoje (vadovas J. Palmas, Palm). III konferencija vyko Arnheine (Olandija) 1971, dalyvavo 19 šalių – II konferencijos šalys dalyvės ir Jugoslavija bei Islandija.
1971 Kanadoje prasidėjo kampanija Participation (Dalyvavimas). Tai buvo ne tik pirmoji sporto visiems sąjūdžio apraiška už Europos ribų, ji pavirto pagrindine šio sąjūdžio idėja. 1973 vykusioje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo 19 naujų šalių. I pasaulinis sporto visiems kongresas, kurio šūkis buvo Kiekvienas turi teisę sportuoti,įvyko 1986 Frankfurte prie Maino (Vokietija).
1979 UNESCO parengtoje Kūno kultūros ir sporto chartijoje išdėstyti pagrindiniai principai, įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į sporto pratybas. Sportas visiems integruotas į laisvalaikio sporto koncepciją. 1990, Pasaulinei sveikatos organizacijai (World Health Organization, WHO) inicijavus Aktyvaus gyvenimo programą, Sporto visiems sąjūdis įgijo naują misiją – skelbti sveikatos stiprinimo idėją. Sąjūdžio tikslus įgyvendina speciali komisija, kuriai vadovauja Tarptautinio olimpinio komiteto (International Olympic Committee, IOC) prezidentas.
LIETUVOJE sporto visiems sąjūdis prasidėjo 1990 atkūrus šalies nepriklausomybę. Plėtojo jau esamos ir kūrėsi naujos visuomeninės kūno kultūros, sporto ir turizmo organizacijos, kurios rūpinosi sveikatą stiprinančia kūno kultūra ir mėgėjų sportu. Sąjūdžio veiklai koordinuoti 1991 įkurta visuomeninė organizacija Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ (LASV).
