Gimnãstika, spòrtinė gimnãstika, sporto šaka, apimanti laisvuosius pratimus, atraminius šuolius ir pratimus ant gimnastikos prietaisų. Moterys atlieka (eilės tvarka) atraminius šuolius per 120 cm aukščio stalą, pratimus ant įvairiaaukščių lygiagrečių, ant buomo ir laisvuosius pratimus ant 12 × 12 m kilimo (šiek tiek spyruokliuojančio), vyrai – laisvuosius pratimus ant tokio pat kilimo, pratimus ant arklio su rankenomis, ant žiedų, atraminius šuolius per 135 cm aukščio stalą, pratimus ant lygiagrečių ir skersinio. Laisvuosius pratimus vyrai atlieka per 50–70 s, moterys (skambant muzikai) – per 70–80 sekundžių. Aukščiausio lygio varžybose gimnastai atlieka tik savo kūrybos pratimus. Visi atliekami elementai (pratimai) suskirstyti į grupes pagal sudėtingumą, jos turi savo simbolius: A (lengviausi), B, C, D, E, F, G (sunkiausi). Pratimai vertinami balais pagal tai, kiek gimnastas padaro sudėtingiausių elementų (atmetus klaidas), pratimo kompozicija, atlikimo artistiškumas. Daugiakovės laimėtojas (absoliutusis čempionas) nustatomas pagal surinktą didžiausią balų sumą ant kiekvieno prietaiso, atskirų rungčių – ant kurio nors prietaiso. Finalo varžybose dėl daugiakovės laimėtojo vardo varžosi 24 gimnastai, atrankos varžybose iš viso surinkę daugiausia balų, dėl atskiros rungties laimėtojo – 8 gimnastai, surinkę daugiausia balų ant to prietaiso, dėl komandos laimėtojos vardo – 8 komandos, surinkusios daugiausia balų.
Sportinė gimnastika kaip šiuolaikinė sporto šaka susiformavo iš bendrosios gimnastikos prieš 100–120 metų. Ypač svarbus vaidmuo buvo vokiečių (Turnen), čekų (Sakalų) ir švedų (P. ir J. Lingu) nacionalinės gimnastikos sistemos. 1881 įkurta Europos gimnastikos federacija (pranc. Fédération Européenne de Gymnastique, FEG), 1921 tapo Tarptautine gimnastikos federacija (pranc. Fédération Internationale de Gymnastique, FIG), kai jos narių skaičių papildė ne Europos šalių federacijos. 2008 vienijo 129 šalis. 1982 įkurta Europos gimnastikos sąjunga (pranc. Union Européenne de Gymnastique, UEG). 2008 turėjo 47 šalis nares. 1896 gimnastika įtraukta į olimpinių žaidynių programą (nuo 1928 dalyvauja ir moterys). Nuo 1903 rengiami vyrų (iš pradžių vadinti tarptautiniais turnyrais), nuo 1934 – moterų pasaulio, nuo 1955 – Europos vyrų, nuo 1957 – moterų čempionatai. Buvo tobulinamos varžybų taisyklės, nuo 1958 nustatomi atskirų rungčių (prietaisų) laimėtojai.
LIETUVOJE įvairiuose kursuose, gimnazijose buvo dėstomos užsienio gimnastikos sistemos, kariuomenėje atliekami Sakalų, Turnen sistemos pratimai. Pirmoji sporto organizacija, pradėjusi aktyviai propaguoti gimnastikos, mankštos pratimus Lietuvoje, buvo Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), įkurta 1922. Šios organizacijos vienas pagrindinių tikslų buvo …harmoningai plėtoti lietuvių kūno ir galimai dvasios pajėgas.., atnaujinant mūsų tautiškąjį sportą. Vienas šios organizacijos kūrėjų K. Dineika propagavo …racionalinę kūno kultūrą, t. y. natūralius mankštos pratimus. 1938 Šaulių sąjungos šventėje Kaune įvyko pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų. 1946 įkurta pirmoji gimnastikos sekcija Lietuvos kūno kultūros institute, 1947 įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas (čempionai – M. Kogutas, M. Samochvalova, abu Lietuvos kūno kultūros institutas). Pirmieji SSRS sporto meistrai: A. Čėsna (1953), E. Jurevičiūtė-Paulauskienė (1956). 1967 SSRS tautų spartakiadoje J. Žurauskaitė-Kindurienė (trenerė R. Matusevičienė) užėmė 5 vietą (atraminiai šuoliai), 1981 SSRS moksleivių spartakiadoje I. Spirgulevič (trenerė V. Montrimienė) – 3 vietą (pratimai ant buomo), V. Kondakovas (treneris N. Borzykinas) – 3 vietą (daugiakovė, sporto meistrų programa), S. Rumbutis (treneris A. Skaudys) – 4 vietą (daugiakovė, I atskyrio programa), 1982 I. Lebedevas (treneris A. Filatovas) tapo SSRS čempionu (laisvieji pratimai).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos gimnastikos federacijai (ji iki 2007 vadovavo ir sportinei gimnastikai) 1992 įstojus į Tarptautinę gimnastikos federaciją (FIG), šalies gimnastams atsirado galimybė atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose. 1992 S. Rumbutis (treneris A. Skaudys) pasaulio čempionate užėmė 9 vietą (pratimai ant lygiagrečių), L. Gaveika (treneris N. Borzykinas ir V. Šurpikas) 2004 Europos čempionate – 6 vietą (pratimai ant skersinio), J. Kovaliova (treneriai L. ir N. Borzykinai, nuo 1997 – A. Melko) XXVII olimpinėse žaidynėse (2000 Sidnėjus, Sydney, Australija) – 52 vietą, J. Zanevskaja (treneriai I. ir M. Katinai) XXIX olimpinėse žaidynėse (2008 Pekinas, Kinija) – 54 vietą (daugiakovės asmeninės varžybos), 13 vietą (atraminiai šuoliai), 72 vietą (laisvieji pratimai).
Daugkartiniai (5 ir daugiau kartų) Lietuvos čempionai ir jų treneriai (neminėti anksčiau): vyrai 1953–1960 – A. Čėsna, J. Plikaitis, 1961–1976 – N. Šarkis, I. Michailenko (abiejų treneris J. A. Masandukas), V. Koblinecas, A. Marčenkovas (abiejų treneris A. Čėsna), S. Miasnikovas (treneris I. Michailenko), V. Šurpikas (treneris B. Slepakas), 1977–1992 – I. Lebedevas (treneris A. Filatovas), S. Rumbutis, M. Lesiukovas (treneriai N. Borzykinas ir V. Šurpikas), 1977–2007 – K. Vorona (treneris A. Filatovas), 1993–2007 – L. Gaveika, R. Guščinas (treneris R. Zakšauskas), J. Izmodionovas (treneris A. Filatovas), moterys – 1953–1960 – M. Minalgienė, M. Boruto, E. Jurevičiūtė-Paulauskienė, 1961–1976 – J. Žurauskaitė (trenerė R. Matusevičiūtė), I. Temelytė (treneriai R. Kryževičienė ir V. Kazlauskas), J. Miliušytė (treneriai N. Danilevičienė ir A. Kaminskas), Z. Šeškevičiūtė (trenerė N. Danilevičienė), R. Sadauskaitė (treneriai N. Danilevičienė ir A. Marčenkovas), S. Kravčenko (trenerė I. Mažeikienė), 1977–1992 – D. Bakaitė (treneriai N. Danilevičienė ir A. Marčenkovas), V. Švedaitė (treneriai D. Baranauskienė ir A. Marčenkovas), I. Spirgulėvič (trenerė V. Montrimienė), N. Kovaliova (treneris A. Samoškinas), N. Zarauskaitė (treneriai D. Baranauskienė ir A. Samoškinas), 1993–2007 – J. Kovaliova, J. Zanevskaja. 2008 veikė 3 sportinės gimnastikos centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, dirbo 30 trenerių, treniravosi 532 gimnastai.
Lietuvos sportinės gimnastikos sąjungos (įkurtos 2007) prezidentas V. Grinius.
Galerija
