Spòrto ètikos kòdeksas, dokumentas, priimtas 1992 Europos šalių ministrų, atsakingų už sportą, konferencijoje. Sporto etikos kodekso esmė: sąžininga sportinė kova yra privalomas etinis reikalavimas visoje sporto veikloje, sporto politikoje. Devizas: Sąžininga kova – kelias į pergalę! Pagrindinis Sporto etikos kodekso principas – nuostata, kad etinės normos, lemiančios garbingą elgesį, bet kokioje sporto veikloje, sporto politikoje ir vadyboje yra privalomos; jos taikomos visiems sugebėjimų ir įsipareigojimų lygiams tiek rekreaciniame, tiek didžiajame sporte.
Dar senovės Graikijoje, Olimpijos žaidynėse (776 metai prieš Kristų), susiformavo pagrindinės sporto dorovinės nuostatos: sąžiningumas, garbė, atsakomybė, orumas. 1896 Graikijoje vėl įžiebus olimpinę ugnį Tarptautinio olimpinio komiteto etikos kodeksas skelbė apsaugą asmens orumui ir negalimą diskriminaciją dėl rasės, lyties, etninės kilmės, religijos.
LIETUVOJE 1990 03 11 atkūrus valstybingumą pereita prie europinio sporto valdymo modelio, kurį apibrėžia Olimpinė chartija ir pagrindiniai Europos Tarybos dokumentai: Europos sporto chartija, Europos sporto visiems chartija, Europos sporto visiems chartija: neįgalieji žmonės (Chartija), Sporto etikos kodeksas.
Kodeksui paremti 1995 patvirtinti tarptautinio kilnaus sportinio elgesio (Fair Play) sąjūdžio Lietuvoje pagrindiniai principai (Kilnaus sportinio elgesio sąjūdis): švari, garbinga sportinė kova nepažeidžiant taisyklių; varžovas kolega, partneris, o ne priešas; elgiamasi taktiškai ir kultūringai (draudžiama agresija, pyktis, rasizmas, šovinizmas); varžomasi tik sporto arenoje garbingai kovojant, sunkiai treniruojamasi, nevartojama dopingo; draudžiami slapti susitarimai (pavyzdžiui, rungtynių pardavimas, varžovo papirkimas).
