Sunkioji atletika

Sunkióji atlètika, sunkùmų kilnójimas, sporto šaka. Nuo 1972 varžybų programa apima 2 veiksmus: rovimą (štanga vienu judesiu iškeliama nuo pakylos ant ištiestų rankų virš galvos) ir stūmimą (štanga keliama 2 judesiais – ant krūtinės ir nuo krūtinės ant ištiestų rankų virš galvos). Laimėtojas nustatomas pagal abiem veiksmais iškeltų svorių sumą. Yra 8 svorio kategorijos vyrams (56 kg, 62 kg, 69 kg, 77 kg, 85 kg, 94 kg, 105 kg, daugiau kaip 105 kg), 7 – moterims (48 kg, 53 kg, 58 kg, 63 kg, 69 kg, 75 kg, daugiau kaip 75 kg). Iki 1934 buvo kultivuojama penkiakovė, 1934–72 klasikinė trikovė (spaudimas, rovimas ir stūmimas).

Pirmosios sunkiosios atletikos oficialiosios varžybos surengtos 1860 Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1896 sunkioji atletika įtraukta į olimpinių žaidynių programą (nebuvo 1900, 1908 ir 1912). Nuo 1896 rengiami sunkiosios atletikos Europos, nuo 1898 – pasaulio čempionatai. 1905 įkurta Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (angl. International Weightlifting Federation, IWF, dabartinis prezidentas T. Ajanas, Ajan, Vengrija, 2012 vienijo 189 šalių federacijas), 1969 – Europos sunkiosios atletikos federacija (angl. European Weightlifting Federation, EWF, dabartinis prezidentas A. Ursas, Urso, Italija, 2012 vienijo 49 šalių federacijas). Moterų sunkioji atletika pradėta kultivuoti 20 amžiaus 7 dešimtmečio viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuo 1984 rengiami Europos ir pasaulio čempionatai, 2000 įtraukta į olimpinių žaidynių programą. Sunkioji atletiką daugiausia kultivuojama Bulgarijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Turkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje.

LIETUVOJE sunkioji atletika pradėta kultivuoti 1923, kai Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS) 1923 12 29–30 savo klube Kaune surengė savo pirmąsias sunkiosios atletikos pirmenybes (dalyvavo B. Kveselevičius, 80 kg, pussunkis svoris, R. Klimavičius, 64 kg, lengvas svoris, Jurgis Šulginas, 61 kg, lengvas svoris, ir be konkurencijos – V. Tarvydas, 80 kg, LFLS, Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga), Lietuvos dviratininkų sąjungos čempionu tapo Jurgis Šulginas, viena ranka išrovęs 38 kg, išstūmęs 43 kg ir abiem rankomis išspaudęs 53 kg.

1925 02 08 Kaune įvyko pirmosios tarptautinės sunkiosios atletikos varžybos – su Estijos stipruoliais varžytasi 3 svorio kategorijų penkiakovėje (laimėjo lietuviai – V. Nitas, 287 kg, svorio kategorija 60 kg, J. Vasiliauskas, 290 kg, svorio kategorija 67 kg). Nuo 1925 pradėta rengti Lietuvos sunkiosios atletikos čempionatai, pirmajame dalyvavo 4 klubai: Lietuvos dviratininkų sąjunga, Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga, Kovas ir Šiaulių Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga, čempionais tapo: J. Ruseckas (plunksnos svoris), V. Nitas (lengvas svoris, abu Lietuvos dviratininkų sąjunga), F. Kavaliauskas (vidutinis svoris, Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga), V. Tarvydas (pussunkis svoris, Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga). 1925 Kauno Metalo fabrike pagaminta antroji štanga (125 kg; pirmoji 53 kg štanga 1923 gauta iš Paryžiaus). 1927 Lietuvos čempionate varžytasi keturkovėje (be rovimo abiem rankomis); laimėjo V. Nitas (60 kg, Lietuvos dviratininkų sąjunga) – 245 kg, E. Albrechtas (67,5 kg, Lietuvos dviratininkų sąjunga) – 249,5 kg, V. Jarošas (75 kg, Lietuvos dviratininkų sąjunga) – 319,5 kg, F. Kavaliauskas (82,5 kg, Lietuvos dviratininkų sąjunga) – 282 kg. Prieš tai V. Jarošas 03 13 išstūmė 101 kg.

1928 Lietuvos čempionate (9 dalyviai) pasiekta 10 naujų rekordų (pasižymėjo Pranas Vitonis, išspaudęs 92,5 kg, vėliau jis tapo pirmuoju Lietuvos sunkiosios atletikos treneriu). IX olimpinėse žaidynėse, 1928 Amsterdamas, Pranas Vitonis (lengvas svoris) iškėlė 275 kg ir užėmė 15 vietą. 1932 Kaune įvyko pirmosios Lietuvos sunkiosios atletikos tarpvalstybinės rungtynės su Latvija, kurią Lietuva įveikė rezultatu 3:2 (pergales pasiekė Jonas Ramanauskas, P. Rimas ir P. Platkauskas), 1938 Kaune ir 1939 Rygoje nugalėjo latviai (lietuviams pergalę pasiekė J. Vilčinskas, 60 kg). 1938 vykusios I Lietuvos tautinės olimpiados programoje buvo sunkiosios atletikos trikovės varžybos; laimėtojai: J. Vilčinskas (60 kg) – 256,5 kg (78,75 + 77,5 + 100), R. Bertulaitis (67 kg) – 262,5 kg (75 + 80 + 107,5), A. Balčius (75 kg) – 300 kg (95 + 92,5 + 112,5), J. Penčyla (82,5 kg) – 282,5 kg (85 + 87,5 + 100), P. Platkauskas (daugiau kaip 82,5 kg) – 325 kg (95 + 100 + 13).

SSRS okupacijos metais Lietuvos sunkiosios atletikos čempionatai atnaujinti 1947, dalyvavo 19 atletų, čempionais tapo V. Lukoševičius (lengviausias svoris, iki 52 kg) – 185 kg, J. Vilčinskas (puslengvis svoris, iki 56 kg) – 225 kg, A. Kreivėnas (lengviausias svoris, iki 60 kg) – 255 kg, R. Sadauskas (vidutinis svoris, iki 75 kg) – 280 kg, A. Jakelaitis (pussunkis svoris, iki 82,5 kg) – 290 kg; kurį laiką rinktinės treneris J. Mechanikas.

1951 Kaune įvyko SSRS sunkiosios atletikos čempionatas (buvo net 10 000 žiūrovų); lietuviai jame rungtyniavo be konkurencijos, nes neturėjo I atskyrio sportininkų. Lietuvos sportininkams į pagalbą atėjo patyrę treneriai J. Sparė, M. Nazarovas, į Lietuvą atvykęs gyventi Arsenijus Mkrtumianas. Lietuvos rekordus ėmė gerinti talentingi atletai E. Novikovas, A. Žukas. 1953 Taline SSRS čempionate vilnietis Eugenijus Novikovas pagerino visus 4 Lietuvos sunkiojo svorio rekordus – 425 kg (140 + 125 + 160) ir užėmė 2 vietą, antras jis buvo ir 1954.

1956 Vilniuje draugiškose Lietuvos ir Moldavijos rinktinių varžybose A. Žukas (iki 90 kg) išspaudė 116 kg ir pasiekė savo 34-ą Lietuvos rekordą (varžybas 3:4 laimėjo svečiai). I SSRS tautų spartakiadoje A. Žukas pagerino 4 Lietuvos rekordus – 392,5 kg (120 + 117,5 + 155). 1957 mačą Lietuva–Suomija laimėjo svečiai (4:3), Lietuvos ir Estijos sunkiaatlečių varžybose pirmą kartą stipresni buvo lietuviai. SSRS komandiniame čempionate I. Plaksiukas (pusvidutinis svoris, iki 67,5 kg) pirmas Lietuvoje įvykdė SSRS sporto meistro normatyvą – 390 kg (120 + 115 + 155) ir užėmė 6 vietą. 1963 SSRS jaunimo čempionu tapo Arsenijus Mkrtumianas (iki 90 kg; 400 kg), SSRS tautų spartakiados sunkiosios atletikos varžybų laimėtoju – Aloyzas Račkauskas (427,5 kg; ir pagerino Lietuvos rekordus). 1964 Lietuvos sunkiosios atletikos 40-mečio minėjimo varžybose Lietuvos ir Estijos rinktinių mačą laimėjo Lietuvos sunkiaatlečiai (8:1); laimėtojai (svorių tvarka): A. Nausėda, I. Bodilevskis, V. Tuomas, V. Savickis, A. Lukoševičius, Arsenijus Mkrtumianas, E. Žvirblis, V. Poluškinas. 1965 Estijos, Latvijos, Lietuvos, Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) varžybose Lietuvos komanda užėmė 2 vietą (po Latvijos). SSRS komandiniame čempionate A. Pricas (pussunkis svoris, iki 85,5 kg) užėmė 1 vietą, 1967 Draugystės taurės varžybose iškėlė 480 kg trikovėje ir įvykdė SSRS tarptautinės klasės sporto meistro normatyvą, 1968 SSRS čempionate laimėjo mažąjį aukso medalį (spaudimas, 165 kg).

1970 J. Giedraitis pirmasis Lietuvoje iškėlė 500 kg (170 + 145 + 185) trikovėje, J. Liupkevičius (vidutinis svoris, iki 75 kg) tapo SSRS jaunimo dukart vicečempionu (rovimas, 125 kg, trikovė, 450 kg, pasaulio jaunimo rekordas), čempionu ir rekordininku (stūmimas, 172,5 kg), V. Savickis SSRS čempionate (Vilniuje) išspaudė 155 kg ir apdovanotas sidabro medaliu. 1971 SSRS kaimo draugijų pirmenybėse pasižymėjo Nemuno atletai: Bronislavas Mačernis (pussunkis svoris, iki 85,5 kg) užėmė 1 vietą (480 kg), A. Šiškevičius (vidutinis svoris, iki 75 kg) – 2 vieta (462 kg), Arsenijus Mkrtumianas (pussunkis svoris, iki 85,5 kg) – 2 vieta (465 kg), V. Kriučkovas (pussunkis svoris, iki 85,5 kg) – 3 vieta (457 kg). 1972 SSRS čempionate Bronislavas Mačernis (pussunkis svoris, iki 85,5 kg) pelnė mažąjį bronzos medalį (rovimas, 150 kg). Lietuvos čempionate V. Savickis (pusvidutinis svoris, iki 67,5 kg) įvykdė SSRS tarptautinės klasės sporto meistro normatyvą (470 kg). 1975 SSRS tautų spartakiados (Vilniuje) laimėtoju tapo Bronislavas Mačernis (370 kg, 170 + 200 kg), J. Liupkevičius (vidutinis svoris, iki 75 kg) pasiekė 4 Lietuvos, S. Miečius (350 kg, 150 + 200 kg) – du SSRS jaunimo rekordus (stūmimas ir dvikovė). SSRS kaimo sporto draugijų pirmenybėse Bronislavas Mačernis (II pussunkis svoris; 367,5 kg, 165 + 202,5 kg) ir Arsenijus Mkrtumianas (I sunkus svoris, iki 110 kg) užėmė 1 vietą (355 kg, 157,5 + 197,5 kg), E. Šotas (I pussunkis svoris , iki 90 kg) – 2 vietą (330 kg, 145 + 185 kg), Nemuno komanda – 3 vietą. 1976 SSRS jaunimo pirmenybėse Liudas Čičirka (vidutinis svoris, iki 75 kg) laimėjo bronzos medalį (302,5 kg).

1976 Gdanske (Lenkija) vykusiose pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose S. Miečius (II sunkus svoris, daugiau kaip 110 kg) laimėjo sidabro medalį (367,5 kg, 160 + 207,5 kg). Devyniolikmečio rezultatai – Lietuvos vyrų rekordai. 1977 Draugystės taurės (Vilniuje) varžybose Bronislavas Mačernis (II pussunkis svoris, iki 100 kg) pasiekė pasaulio rekordą (rovimas, 160 kg), laimėjo aukso medalį ir tapo SSRS tarptautinės klasės sporto meistru, S. Miečius (I sunkus svoris, iki 110 kg) pelnė aukso (rovimas, 162,5 kg) ir sidabro (dvikovė, 367,5 kg) medalius. 1978 SSRS sunkiosios atletikos taurės varžybose ir atskirų veiksmų čempionate Bronislavas Mačernis (II pussunkis svoris, iki 100 kg) užėmė 2 vietą (rovimas, 170 kg), jaunių pirmenybėse A. Durkovas (I pussunkis svoris, iki 90 kg) – 2 vieta, SSRS kaimo draugijų žaidynėse Bronislavas Mačernis – 1 vieta, V. Selinas – 3 vietą. 1979 SSRS tautų spartakiadoje V. Pletniovas (visų lengvų svorių) užėmė 6 vietą (220 kg), Francas Kovalevskis (pusvidutinis svoris, iki 67,5 kg) – 6 vieta (270 kg), R. Kudrevičius (I pussunkis svoris, iki 90 kg) – 7 vieta, Bronislavas Mačernis (II pussunkis svoris, iki 100 kg) – 6 vietą. 1980 V. Dovgiala (pusvidutinis svoris, iki 67,5 kg) tapo SSRS jaunimo čempionu (312,5 kg, 132,5 + 80 kg).

1981 per Lietuvos čempionatą S. Miečius (II sunkus svoris, daugiau kaip 110 kg) pirmasis iš Lietuvos sunkiaatlečių iškėlė 400 kg (175,5 + 225 kg; ir pasiekė 7 Lietuvos rekordus), 1982 Liudas Čičirka (vidutinis svoris, iki 75 kg) pasiekė SSRS tarptautinės klasės sporto meistro rezultatą (365 kg; 160 + 205 kg), SSRS kaimo sporto draugijų pirmenybėse R. Bliūdžius (II sunkus svoris, daugiau kaip 110 kg) užėmė 2 vietą. 1983 Šiauliuose R. Eidukas (I pussunkis svoris, iki 82,5 kg) tapo SSRS jaunimo vicečempionu (377,5 kg, 170 + 207,5 kg). SSRS tautų spartakiadoje S. Kliukoitas (vidutinis svoris, iki 75 kg) užėmė 5 vietą (350 kg; 160 + 190 kg), Liudas Čičirka – 7 vietą (350 kg, 155 + 195 kg), R. Bliūdžius (I sunkus svoris, iki 90 kg) – 8 vietą (387,5 kg; 170 + 215,5 kg). Lietuvos sunkiaatlečiai laimėjo Lietuvos–Estijos–Latvijos (1985–1992 Lietuvos atletai dar 7 kartus susitiko su kaimynais, bet tik 2 kartus laimėjo) ir Lietuvos–Estijos mačus. 1984 Lietuvos spartakiados varžybose R. Bliūdžius (I pussunkis svoris, iki 82,5 kg) įvykdė SSRS tarptautinės klasės sporto meistro normatyvą (390 kg; 170 + 220 kg), 1985 trenerio Bronislavo Mačernio auklėtinis Laimis Ličinchajus tapo SSRS jaunių čempionu (202,5 kg; 90 + 112,5 kg). 1987 Bronislavas Vyšniauskas Klaipėdoje organizavo pirmąsias Lietuvos veteranų varžybas (62 atletai rungtyniavo 3 amžiaus grupių varžybose; laimėtojai: 1 amžiaus grupėje – V. Sabataitis, G. Ševelkovas, Bronislavas Vyšniauskas, R. Gaška, V. Balkauskas, T. Leikus, V. Žukas, II grupė – A. Baužys, E. Žvirblis, K. Vilčinskas, J. Butkus, A. Eidukas, III grupė – V. Bendžius, R. Sadauskas, J. Žukaitis, J. Pranskūnas).

1988 SSRS atskirų veiksmų čempionate Arvydas Mišeikis (56 kg) laimėjo sidabro medalį, dvikovėje liko ketvirtas, 1989 SSRS taurės varžybose ir atskirų veiksmų čempionate Erikas Maldžius – penktas. Rygoje, Baltijos taurės turnyre, skirtame Latvijos sunkiosios atletikos ir imtynių šimtmečiui, 1 vietą užėmė Laimis Ličinchajus (lengvas svoris, iki 56 kg; 217,5 kg, 92,5 + 125 kg), 2 vietą – K. Karašauskas (lengvas svoris, iki 56 kg; 160 kg, 75 + 85 kg) ir Bronislavas Mačernis (I pussunkis svoris, iki 90 kg; 280 kg, 127,5 + 152,5 kg), 3 vietą – S. Geištoraitis (iki 67,5 kg; 225 kg, 105 + 120 kg) ir O. Miliūnas (II pussunkis svoris, iki 100 kg; 315 kg, 140 + 175 kg).

1991 Lietuvos sunkiosios atletikos federaciją (LSAF) pripažino Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija. Šilutėje vyko IV pasaulio lietuvių sporto žaidynių sunkiosios atletikos varžybos. Telšiuose treneris Z. Šimkus organizavo pirmą tarptautinį turnyrą Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metinių proga, 1992 Europos čempionate pirmą kartą dalyvavo Lietuvos sportininkai. Nuo 1996 Lietuvos sunkiaatlečiai pelnė medalių Europos jaunių čempionatuose. XXVI olimpinės žaidynės, 1996 Atlanta, Ramūnas Vyšniauskas (91 kg) iškėlė 315 kg (140 + 175 kg) ir užėmė 23 vietą.

II Baltijos jūros šalių sporto žaidynių sunkiosios atletikos varžybose (Klaipėdoje) Lietuva laimėjo 1 vietą, Latvija – 2 vietą, Lenkija – 3 vietą; iš Lietuvos atletų laimėtojais tapo: R. Pangonis (54 kg) – 150 kg, Laimis Ličinchajus (59 kg) – 220 kg, Ramūnas Vyšniauskas (99 kg) – 375 kg (absoliutus laimėtojas), Z. Kontrimas (108 kg) – 285 kg.

1998 pirmasis iš Lietuvos sunkiaatlečių S. Sakalauskas (treneris Z. Šimkus) dalyvavo pasaulio čempionate. XXVII olimpinėse žaidynėse, 2000 Sidnėjus, Ramūnas Vyšniauskas iškėlė 385 kg ir užėmė 11 vietą.

2003 Klaipėdoje trenerio Bronislavo Vyšniausko iniciatyva įkurtas sunkumų kilnojimo mini centras, kuriame apgyvendinami ir rengiami jaunieji sunkiaatlečiai. Ramūnas Vyšniauskas tapo tradicinio tarptautinio brolių Rutkovskių turnyro Lenkijoje (be šeimininkų ir lietuvių, dalyvavo atletai iš Latvijos, Estijos, Bulgarijos ir Rusijos) absoliučiu laimėtoju, atkaklioje kovoje pralenkęs Lenkijos čempioną ir pasaulio rekordininką M. Dolegą.

2003 Šiauliuose įvyko III Baltijos jūros šaliųjaunių sporto žaidynės (lietuviai buvo žaidynių lyderiai); gerų rezultatų pasiekė Konstantinas Gerasimovas (77 kg), iškėlęs 290 kg, I. Jonikaitis (daugiau kaip 105 kg) – 320 kg, R. Zenkevičius (105 kg) – 340 kg, M. Žvirblys (85 kg) – 272,5 kg, G. Bagdonavičius (94 kg) – 267,5 kg, tvirtai pirmavo abi Lietuvos rinktinės: Lietuva I – 246 taškai, Lietuva II – 204 taškai, Latvija – 163 taškai, Estija – 139 taškai, Vokietija – 80 taškų. Klaipėdoje surengtas pirmasis Lietuvos moterų sunkiosios atletikos čempionatas (dalyvavo daugiausia 16–17 metų merginos), moterys, kaip ir vyrai, dar rungtyniavo atskirų pratimų čempionate ir taurės varžybose.

Ramūnas Vyšniauskas dalyvavo dar dvejose olimpinėse žaidynėse – 2004 Atėnuose (XXVIII olimpinės žaidynės) jis iškėlė 410 kg (187,5 + 222,5 kg) ir užėmė 5 vietą, 2008 Pekine (XXIX olimpinės žaidynės) – dvikovės nebaigė (rovimas, 180 kg). 2005 Lietuvos sunkiaatlečiai pirmą kartą laimėjo medalius Europos ir pasaulio čempionatuose. 2008 pirmą kartą dalyvauta pasaulio studentų čempionate, medalius laimėjo: D. Anuškevičius (94 kg) – aukso (stūmimas, 201 kg), M. Šimkus (105 kg) – bronzos (rovimas, 165 kg); dvikovėje abu užėmė 4 vietą. 2011 studentų universiadoje Aurimas Didžbalis (94 kg) pelnė sidabro medalį (389 kg).

Kasmet vyksta Lietuvos senjorų (veteranų) čempionatai, aktyviai bendradarbiaujama su gretimų valstybių bendraamžiais. Lietuvos senjorai: R. Matažinskas, A. Nausėda, R. Gaška, V. Čekaitis, Laimis Ličinchajus, A. Vosylius, G. Jakulis, E. Balčikonis, Liudas Čičirka, A. Miklaševičius, K. Tumšys, P. Milius, V. Krasovskis, A. Atutis ir dar daugelis kitų, sėkmingai rungtyniauja Europos ir pasaulio čempionatuose (dažnai laimi net aukso medalius). Senjorams vadovauja A. Kirkliauskas (Marijampolė). Kaune ir Klaipėdoje vyksta Lietuvos studentų čempionatai; studentų sunkiosios atletikos populiarintojas – Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytojas ir treneris P. Raudonis.

Žymesnieji treneriai (miestų abėcėlės tvarka): A. Andrušaišis, K. Karalevičius (Alytus), A. Ananka, E. Maldžius (Anykščiai), E. Šauklys (Gargždai), R. ir E. Slavikai (Kaunas), Bronislavas Vyšniauskas, Z. Maskolaitis, G. Tatarskis (Klaipėda), A. Kirkliauskas, J. Kavaliauskas, J. Janulevičius, G. Kuncevičius (Marijampolė), E. Žvirblis, G. Čeponis (Panevėžys), A. Kryževičius, E. Zaniauskas (Plungė), J. Aleksejus, A. Čepelė (Rokiškis), P. Matkevičius, R. Gaška (Šiauliai), J. Taroza (Šilalė), Bronislavas Mačernis, Liudas Čičirka, Laimis Ličinchajus (Šilutė), A. Damanskis, Z. Šimkus, B. Šiaudkulis (Telšiai), K. Ščiupakovas, R. Kovalevskis, R. Cijūnėlis (Vilnius).

2012 Lietuvos sunkiosios atletikos federacija vienijo 24 klubus, juose dirbo 28 treneriai, sportavo apie 480 sportininkų. Sporto mokymo įstaigose dirbo 32 treneriai, sportavo 672 sportininkai.

Lietuvos sunkiosios atletikos federaciją prezidentai: Lionginas Apšega (1991–1994), V. Vaičekauskas (1995–1998), R. Zuoza (1999–2000), Č. Šemiotas (2001–2003), A. Siaurusevičius (nuo 2005), atsakingasis sekretorius – Z. Butvilas (1965–1969 ir 1982–1986), generaliniai sekretoriai: Adomas Andriušaitis (1991–1992), Zenonas Butvilas (1993–1999), Lionginas Apšega (1999–2000), Rimgaudas Tirilis (2001–2010), A. Ruokis (2010–2011), V. Stašinskas (nuo 2012).

Galerija