Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2023-02-28 | REDAGUOTA: 2023-09-08

Švenčionių rajono savivaldybė

Švenčionių̃ rajòno savivaldýbė. SPORTAS. Iki II pasaulinio karo Švenčionyse veikė žydų Makabi ir Lenkijos kariškių sporto ratelis Strzelcy. 1939, Lietuvai atgavus dalį Švenčionių apskrities, Švenčionėliuose įsteigtas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) skyrius. Švenčionyse, perduotuose Baltarusijai, veikė Raudonosios armijos sporto organizacija, kuri rungtyniavo Baltarusijos karo apygardos varžybose. 1940 rudenį Švenčionys grįžo Lietuvai, Švenčionėlių Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga buvo likviduota, naujų sporto organizacijų iki karo nespėta įkurti. Karo metais retsykiais su aplinkinių vietovių futbolininkais rungtyniaudavo Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos (LGSF) komanda. 1948 Švenčionyse įkurtas Kūno kultūros ir sporto komitetas, 1951 pradėjo veikti Kolūkiečio sporto draugija, 1956 vietoj jos įkurta Nemuno sporto draugija. 1948 susibūrė Žalgirio futbolo komanda, nuo 1951 pradėjo dalyvauti Vilniaus srities (vėliau zonos) pirmenybėse. 1955 ši komanda užėmė 1 vietą zonoje, tačiau zonų nugalėtojų turnyre nedalyvavo ir į aukštesnę grupę nepateko. 1958–1962 zonos pirmenybėse dalyvavo Nemunas, 1969–1972 – Vairas, 1974–1977 rajonui atstovavo Švenčionėlių Žeimena, nuo 1980 – Pabradės Modulis. Rajono sportininkai dalyvavo sunkiosios atletikos, tinklinio, šachmatų, savigynos imtynių, dviračių sporto ir slidinėjimo varžybose. 1950 Švenčionyse pastatytas pirmasis stadionas.

1964 įkurta Švenčionių sporto mokykla; veikė lengvosios atletikos (treneriai V. Nekrašas, S. Štorolis, A. Čakas, R. Misiūnas), rankinio (iki 1995, treneriai A. Zubrickas, P. Vitkūnas, A. Panovaitė) skyriai. 1964 mokėsi apie 100 moksleivių, 1990 – 206, 1991 – 188 moksleiviai (treneriai: lengvosios atletikos – V. Nekrašas, Gražina Michniova, Z. Zenkevičius, K. Velikianecas, rankinio – A. Zubrickas, J. Čaplinskas), 1992 – 156, 1993 – 227, 1994 – 231, 1995 – 243, 1996 – 340, 1997 – 427, 1999 – 353 moksleiviai. Žymesnieji auklėtiniai: L. Andrejauskas (dešimtkovė; 3 kartus, 1969, 1970, 1973, Lietuvos čempionas, 1969 SSRS jaunučių rekordininkas, 1970 jaunių čempionas), R. Dalgeda (1972 sąjunginės moksleivių spartakiados sportinio ėjimo rungties laimėtojas), Z. Zenkevičius (1977 sąjunginių kaimo sporto draugijų, 1978 Nemuno draugijos jaunių 3000 m bėgimo čempionas), V. Šisterovas (1979 SSRS jaunučių 3000 m bėgimo bronzos medalio laimėtojas, 1981 Lietuvos jaunių 5000 m bėgimo čempionas), V. Nefiodovas (1975 Lietuvos 50 km sportinio ėjimo čempionas), V. Vaiškūnas (1991 Lietuvos 29 km bėgimo plentu vicečempionas; visų treneris V. Nekrašas), E. Sabaliauskas (2 kartus Lietuvos čempionas: 1996 – 5000 m ir 10 km kroso; treneris Z. Zenkevičius), N. Dainius (1991 Pasaulio lietuvių sporto žaidynių (PLSŽ), 800 m bėgimas, 1 vieta, 1992 Lietuvos čempionato bronzos medalininkas; treneris V. Nekrašas), Raimondas Turla (10 kartų, 1995, 1996 – 4 × 400 m estafetės, 1997, 2001, 2003–2005 – 400 m, 2003–2005 – 200 m, Lietuvos bėgimo čempionas, 2005 Europos taurės II lygos varžybų 400 m, tarpvalstybinių varžybų Lietuva–Latvija–Estija 2002–2005 – 400 m, 2004, 2005 – 200 m laimėtojas, 3 kartus Lietuvos bėgimo rekordininkas: 2000, 2004 – 4 × 400 m estafetės, 2003 – 300 m; treneris Z. Zenkevičius).

Švenčionių slidininkai 1962 dalyvavo II Lietuvos žiemos spartakiados 4 × 10 km estafetėje. 1971 sporto mokyklos rankininkai (treneris P. Vitkūnas, A. Zubrickas) laimėjo Moksleivio taurę, Lietuvos spartakiadoje užėmė 3 vietą.

Nuo 1991 rajono futbolo komandos Rida, Žeimena, Kūna nuolat rungtyniauja Lietuvos žemesniųjų klasių pirmenybėse. 1996–2004 B ir A lygų krepšinio pirmenybėse dalyvavo Rida (treneris E. Kairys, V. Bazilevskis; 1996, 1998, 1999 – 2 vieta), nuo 2005 rajonui atstovauja Švenčionys.

2000 Švenčionių sporto mokykla reorganizuota į Švenčionių papildomo ugdymo centrą (PUC); veikia lengvosios atletikos (nuo 2000, treneris V. Nekrašas), pankrationo (nuo 2000, treneris Dainius Burokas), Tailando bokso (muai tai, nuo 2001; treneris Dainius Burokas), tinklinio (nuo 2003; treneris A. Podvoiskis), sunkiosios atletikos (nuo 2004; treneris V. Kujelis), sportinio ėjimo (nuo 2007; treneris Viktoras Meškauskas), aerobikos (nuo 2007, trenerė Irina Burokienė), futbolo (nuo 2008; treneris G. Kiselis, Kisel), bokso (nuo 2010; treneris T. Černiavskis, Černiavskij) skyriai. Žymesnieji auklėtiniai: E. Kiseliovas (1998–1999 Lietuvos jaunučių bušido, 2010 jaunimo Tailando bokso čempionas), E. Grigonis (2001 Lietuvos jaunimo Tailando bokso, 2002 jaunimo pankrationo čempionas, 2003 jaunimo bušido vicečempionas, 2005 Lietuvos kariuomenės kovinės savigynos čempionas, 2006 Lietuvos Tailando bokso čempionato bronzos medalininkas), K. Builys (2002 Lietuvos jaunimo Tailando bokso, 2003 jaunimo pankrationo vicečempionas, 2004–2006 daugkartinis tarptautinių bušido turnyrų laimėtojas; visų trijų treneris Dainius Burokas), G. Kozlovskis (Kozlovskij; 2007 Lietuvos žiemos jaunimo iki 20 metų, Lietuvos jaunių sportinio ėjimo čempionas, 2007 pasaulio jaunių sportinio ėjimo čempionatas, 17 vieta, 2011 Europos jaunimo iki 23 metų čempionatas, 12 vieta; treneris Viktoras Meškauskas), I. Karveckas (2009 Lietuvos jaunių iki 18 metų svarsčių kilnojimo čempionas, su rinktine, Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos, Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos (LKSKA), Nemuno taurės svarsčių kilnojimo jaunimo varžybų, 2011 profesinių mokymo įstaigų svarsčių kilnojimo varžybų 1 vietos laimėtojas; treneris Vismantas Kujelis, Josifas Jarošas), D. Aučyna (2011 Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės šuolio į tolį varžybų laimėtojas, Lietuvos universitetų studentų trišuolio, Vilniaus miesto šuolio į tolį čempionas, Europos jaunimo iki 23 metų čempionato trišuolio varžybų 8 vietos, šuolio į tolį – 4 vietos laimėtojas; treneris K. Šapka, V. Nekrašas). 2011 Švenčionių papildomo ugdymo centrą lankė 282 moksleiviai, dirbo 11 etatinių trenerių; direktorius S. Podvoiskis (Podvoiskij, nuo 2000).

Vyksta Švenčionių apskrities asociacijos futbolo čempionato varžybos, mini futbolo turnyrai, tradicinės motociklų orientavimosi ir enduro kroso varžybos Motocompas (nuo 2007). Rengiamos seniūnijų sporto žaidynės, sporto draugijų Žalgiris, Nemunas varžybos, neįgalių žmonių žaidynės, dalyvaujama asociacijos Sportas visiems veikloje, organizuojamos Rudens kermošiaus varžytuvės, žiemos švenčių sportinės programos, miesto švenčių sporto varžybos, štangos spaudimo gulint Aukštaitijos taurės varžybos (nuo 1999; Švenčionių komanda 10 kartų tapo varžybų nugalėtoja; treneriai D. Juodgudis, G. Steckis).

2000 atvirame Vilniaus miesto pankrationo čempionate komanda Liūto narvas tapo sidabro, 2001 – bronzos medalininke (treneris Dainius Burokas). 2008 krepšinio komanda Švenčionys regionų krepšinio lygos čempionate užėmė 12–14 vietą, 2010 Švenčionių komanda laimėjo Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos Nemuno taurės jaunių ir jaunimo svarsčių kilnojimo varžybas, 2011 Švenčionių profesinio rengimo centro (PRC) komanda – Lietuvos profesinių mokymo įstaigų svarsčių kilnojimo varžybas (treneris Vismantas Kujelis, Josifas Jarošas). 2010–2011 Švenčionių papildomo ugdymo centro sportininkai tapo Lietuvos jaunių ir jaunimo lengvosios atletikos čempionais, 2012 vicečempionais, 2011 ir 2012 jaunučių komanda – Lietuvos žiemos lengvosios atletikos vicečempione (treneriai V. Nekrašas, Viktoras Meškauskas, Raimondas Turla).

Žymesnieji sportininkai (be sporto mokyklos ir Švenčionių papildomo ugdymo centro auklėtinių): šachmatininkė V. Kaušilaitė (1953 Lietuvos čempionatas, 8 vieta), sunkumų kilnotojai – V. Chodorkovskis (Chodorovskij; spaudimas, 4 kartus, 1953–1957, Lietuvos vicečempionas ir rekordininkas), R. Janulis (1956 Lietuvos spartakiada, 2 vieta, 5 kartus, 1957, 1958, 1960–1962, Lietuvos trikovės čempionas, 11 kartų Lietuvos rekordininkas: 1957 ir 1958 – 5 kartus spaudimo, 1957 – 2 kartus ir 1958 rovimo, 1957 stūmimo, 1958 trikovės), A. Maminskas (Nemuno draugijos 3 kartus, 1956–1960, prizininkas), A. Ostapenko (1957–1960 Nemuno draugijos čempionas ir prizininkas, 1960 Lietuvos čempionato bronzos medalininkas), J. Guiskis (1961 Nemuno draugijos jaunių iki 18 m. vicečempionas, 1968–1973 čempionas), Č. Perveneckas (1961 Lietuvos čempionato sidabro, 1962 bronzos medalininkas), V. Sobolevas (1970 Nemuno draugijos zoninių varžybų laimėtojas, Lietuvos jaunimo čempionas), R. Cijūnėlis (1971 Nemuno draugijos zoninių varžybų laimėtojas, 1972 Nemuno draugijos vicečempionas), Vismantas Kujelis (1971 Nemuno draugijos zoninių varžybų laimėtojas, 1972 Nemuno draugijos čempionas; visų treneris V. Chodorovskis), savigynos imtynininkas G. Dambrauskas (1957 Lietuvos čempionas, 1959 vicečempionas; treneris P. Rimšelis), bėgikai – P. Simonėlis (1971 SSRS tautų spartakiada, 10 000 m, 2 vieta, 1971 SSRS čempionato 10 000 m bėgimo sidabro, 12 km kroso bėgimo bronzos medalininkas; pirmasis treneris V. Ramonaitis), A. Kasteckaja-Ambrazienė (400 m barjerinis bėgimas; 20 kartų, 1974–1994, Lietuvos čempionė, 35 kartus rekordininkė, 1981 pasaulio universiados 2 kartus aukso, 1983 SSRS tautų spartakiados aukso ir bronzos, pasaulio čempionato sidabro medalininkė, 1983, 1987 SSRS čempionė, 1980 ir 1982 SSRS čempionatų sidabro, 1981, 1988 bronzos medalininkė, 1983 2 kartus SSRS ir pasaulio rekordininkė – 54,02 s; treneris R. Misiūnas, iki 1973), A. Bobrova (1978 Lietuvos čempionato 3000 m bėgimo plentu bronzos, 1979 sidabro medalininkė, 1979 ir 1980 Lietuvos 5000 m bėgimo plentu rekordininkė; treneris V. Navaitis), S. Michno (2 kartus, 1995 ir 1996, Lietuvos estafetės 4 × 400 m bėgimo čempionas, 2000 rekordininkas, 1998 Lietuvos 100 m bėgimo vicečempionas, 1999 čempionas, 3 kartus, 1998, 1999, 2003, 200 m bėgimo vicečempionas, 2002 čempionas, 2000 ir 2002 Lietuvos čempionatų 400 m bėgimo bronzos medalininkas; trenerė Gražina Michniova), Rasa Michniovaitė-Troup (2 kartus, 1997 ir 1998, Lietuvos estafetės 4 × 400 m bėgimo čempionė, 2002 Lietuvos uždarų patalpų 1 mylios ir 8 kartus, 2002–2008, Lietuvos 3000 m kliūtinio bėgimo rekordininkė, 2005 pasaulio čempionate užėmė 18 vieta, 2006 Europos – 22 vieta, XXIX olimpinės žaidynės, 2008, – 19 vieta; pirmoji trenerė Gražina Michniova), G. Zenkevičiūtė (2008 Lietuvos jaunimo 1500 m, 2011 uždarų patalpų 3000 m bėgimo čempionė, pavasario 4 km kroso, suaugusiųjų grupės, laimėtoja; treneris Raimondas Turla), šaškininkas O. Jagas (1977 Lietuvos šaškių čempionas), rankininkas Valdemaras Sadaunykas (1979 SSRS čempionatų bronzos, 1981 – sidabro, 1979 SSRS tautų spartakiados bronzos, 1983 – sidabro medalininkas; pirmasis treneris P. Vitkūnas), kovotojas Dainius Burokas (1986 Nemuno draugijos Vilniaus dziudo jaunučių, 1987 Vilniaus pedagoginio instituto čempionas, Vilniaus miesto jaunučių pirmenybių bronzos medalininkas, 2001–2002 Lietuvos bušido rings turnyrų 1 vietos, 2002 Europos universaliosios kovos čempionato 5 vietos laimėtojas), ėjikai – Viktoras Meškauskas (6 kartus Lietuvos čempionas: 20 km, 1990–1994, 30 km, 1991; treneris J. Romankovas), J. Meškauskienė (1999 Pasaulio taurės, 3 kartus, 1998, 2000, 2007, įvykdytas olimpinių žaidynių B normatyvas, Europos taurės varžybų dalyvė, 1999 Europos klubų taurės varžybų 3 vietos komandinėje įskaitoje laimėtoja; treneris Viktoras Meškauskas), jėgos trikovininkai – D. Juodgudis (14 kartų, 1991–2006, jėgos trikovės ir 8 kartus, 1996–2005, štangos spaudimo gulomis Lietuvos, Europos čempionatų dalyvis: 1993 užėmė 9 vietą, 1999, 2000 ir 2004 – 6 vietą, 2006 – 8 vietą, 2005, 2006 geriausiasis Lietuvos jėgos trikovininkas; treneris J. Buitkus), J. Titovas (2002–2007 Aukštaitijos taurės laimėtojas, 2003–2005 Lietuvos štangos spaudimo čempionas, 3 kartus, 2003, 2006, 2007, rekordininkas, 2010 tarptautinio štangos spaudimo gulomis turnyro laimėtojas; treneris D. Juodgudis), aklųjų riedutininkas Arvydas Juchna (2 kartus paralimpinių žaidynių, XI, 2000, XIII, 2008, vicečempionas, 2001 Europos vicečempionas, 2007 čempionas, 2002 pasaulio vicečempionas, 2006 čempionas; pirmasis treneris V. Mockūnas), orientacininkas T. Šimkovičius (Šimkovič; 2004 Europos sveikųjų ir neįgaliųjų orientavimosi sporto takais čempionas, pasaulio neįgaliųjų čempionatų komandinių varžybų 2004 bronzos, 2005 sidabro, 2008 aukso medalininkas; pirmasis treneris J. Mertinas), rutulio stūmikas Mantas Jusis (2010 pasaulio jaunimo olimpinių žaidynių dalyvis, 8 vieta, 2011 Lietuvos jaunimo uždarų patalpų, 2012 Lietuvos jaunimo čempionas; pirmasis treneris Raimondas Turla).

2011 veikė 13 sporto klubų; veikliausi Švenčionyse – Liūto narvas (kultūrizmas, aerobika, Tailando boksas, bušido, pankrationas, įkurtas 1997, vadovas Dainius Burokas), Cirkliškis (jėgos trikovė, svarsčių kilnojimas, įkurtas 1999, vadovas Josifas Jarošas), Grifas (jėgos trikovė, kultūrizmas, įkurtas 2002, vadovas D. Juodaudis), Kūna (futbolas; įkurtas 2002, vadovas C. Širvinskas), Varimeda plius (krepšinis, įkurtas 2011, vadovas Valerijus Januševskis, Januševskij), Švenčionys-Savi (krepšinis, įkurtas 2010, vadovas J. Muchlia), Švenčionėliuose – Ąžuolas (jėgos trikovė, kultūrizmas, įkurtas 1998, vadovas G. Steckis), Rida (krepšinis, įkurtas 1995, vadovas R. Klipčius), Aitvaras (lengvoji atletika, krepšinis, futbolas, įkurtas 2008, vadovas Raimondas Turla), Pabradėje – Pabradės sportinio ėjimo klubas (įkurtas 2001, vadovas Viktoras Meškauskas), Pabradė (futbolas, krepšinis, įkurtas 2002, vadovas Viačislavas Meškovas), Boksininkas (boksas, įkurtas 2010, vadovas T. Černiavskis, Černiavskij), Žeimena (krepšinis, įkurtas 2011, vadovas Dangiras Brazys).

2011 buvo 9 stadionai, 9 sporto salės (iš jų – 2 krepšinio, 2 futbolo, 1 teniso), klubuose sportavo apie 400 žmonių.

Sporto organizatoriai: Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – V. Chodorovskis (Chodorovskij; 1948–1959), V. Radžiūnas (1959–1961), R. Misiūnas (1961–1962), J. Ivanovas (1962–1963), Č. Strigas (1963–1964); Sporto mokyklos direktoriai – A. Čakas (1964–1966), V. K. Štuikys (1966–1971), V. Nekrašas (1971–1976), Vismantas Kujelis (1976–1979), J. Gimbickis (Gimbickij; 1979–1981), G. Sobolevas (Sobolev; 1981–1982), Z. Zenkevičius (1982–1985), D. Lesinskienė (1986–1988), K. Velikianecas (1988–2000), Papildomo ugdymo centro direktorius S. Podvoiskis (Podvoiskij; nuo 2000, jis 1995–2000 buvo savivaldybės sporto organizatorius). Nemuno draugijai nuo 1970 vadovavo J. Navickas, V. Radžiūnas, V. Sobolevas, A. Lukša.

 

author

Dainius Burokas

Skip to content