Tarptautìnis olìmpinis komitètas, TOK (angl. International Olympic Committee, IOC), tarptautinė nevyriausybinė, juridinio asmens statusą turinti, asociacijos pagrindu sukurta ne pelno organizacija. Įkurtas 1894 06 23. Būstinė – Lozanoje (Šveicarija).
Tarptautinio olimpinio komiteto misija – populiarinti olimpizmą ir vadovauti olimpiniam sąjūdžiui vadovaujantis olimpine chartija. Svarbiausi uždaviniai: skatinti ir koordinuoti nacionalinių olimpinių komitetų, tarptautinių sporto federacijų, olimpinių žaidynių organizacinių komitetų, kitų pripažintų organizacijų bendradarbiavimą.
Tarptautinio olimpinio komiteto logotipas
Viešo naudojimo
Taip pat užtikrinti olimpinių žaidynių šventimo periodiškumą, palaikyti visas olimpinio sąjūdžio nares ir primygtinai raginti jas tinkamomis priemonėmis propaguoti olimpines vertybes, laikytis sporto etikos, kilnaus elgesio dvasios, ginti olimpinio sąjūdžio dalyvių teises, skatinti ir remti moterų dalyvavimą visų lygių sporto struktūrose, vadovauti kovai su dopingu sporte, dalyvauti taikos propagavimo akcijose ir kita.
Tarptautinio olimpinio komiteto būstinė Lozanoje (2020)
CC BY-SA 4.0
Olimpinės žaidynės yra išskirtinė Tarptautinio olimpinio komiteto nuosavybė. Jam taip pat priklauso teisės į olimpinį simbolį, olimpinę vėliavą, olimpinį devizą, olimpinį himną, olimpinę emblemą, olimpinę ugnį, olimpinį deglą ir kitus olimpinius ženklus. Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas renkamas iš komiteto narių 8 metams ir gali būti perrenkamas dar 4 metams. Prezidentas atstovauja ir vadovauja visai komiteto veiklai. Kasmet šaukiama Tarptautinė olimpinio komiteto sesija – visuotinis narių susirinkimas (2023 02 buvo 99 nariai, iš jų ir Daina Gudzinevičiūtė).
Pirmieji Tarptautinio olimpinio komiteto nariai. Iš kairės stovi: Gebdordt, Jiří Guth-Jarkovský, Ferenc Kemeny, Viktor Balck. Sėdi iš kairės: Pierre de Coubertin, Dimitrios Vikelas, Oleksiy Butovsky (1896 04 10, Atėnai)
Viešo naudojimo
Istorija
Įkurtas 1894 06 23 Sorbonos universitete Paryžiuje, vykusiame tarptautiniame sporto kongrese, šiuolaikinio olimpinio judėjimo pradininko prancūzo Pierre‘o de Coubertino iniciatyva. 2012 vienijo 205 nacionalinius olimpinius komitetus ir 35 tarptautines olimpinių šakų sporto federacijas. Tarptautinio olimpinio komiteto nariais renkami autoritetingi, nusipelnę sportui žmonės 8 metų kadencijai (gali būti perrinkti; sukakus 70 metų narystė nutrūksta), narių skaičius negali būti didesnis kaip 115, iš jų ne daugiau kaip 70 individualių narių, 15 aktyvių sportininkų, po 15 tarptautinių sporto federacijų ir nacionalinių olimpinių komitetų atstovų. Tarptautinio olimpinio komiteto nariai, fiziniai asmenys, yra komiteto atstovai savo atitinkamose šalyse, bet ne šalių atstovai Tarptautiniame olimpiniame komitete. Tarptautinis olimpinis komitetas Lietuvos tautinį olimpinį komitetą pripažino 1939, narystę atkūrė 1991.
Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentai
| Metai | Prezidentas | Valstybė |
|---|---|---|
| 1894–1896 | Dimitrios Vikelas | Graikija |
| 1896–1916 | Pierre de Coubertin | Prancūzija |
| 1916–1919 | Godefroy de Blonay | Šveicarija |
| 1919–1925 | Pierre de Coubertin | Prancūzija |
| 1925–1942 | Henri de Baillet-Latour | Belgija |
| 1946–1952 | Sigfrid Edström | Švedija |
| 1952–1972 | Avery Brundage | Jungtinės Amerikos Valstijos |
| 1972–1980 | Michael Morris | Airija |
| 1980–2001 | Juan Antonio Samaranch | Ispanija |
| 2001–2013 | Jacques Rogge | Belgija |
| nuo 2013 | Thomas Bach | Vokietija |
