Tenisas

Tènisas, dviejų (1× 1) arba keturių (2 × 2) žaidėjų sportinis žaidimas. Žaidžiama su raketėmis ir kamuoliuku per tinklą 23,77 m ilgio ir 8,23 m pločio (vienetų) arba 10,97 m pločio (dvejetų) aikštėje (korte; molio ir smėlio, asfalto, plastiko, medinės, vejos ar kitokios dangos). Aikštė 91,4 cm (per vidurį) aukščio tinklu padalyta pusiau. Raketės masė 340–400 g, ilgis (su rankena) neturi viršyti 81,28 cm, plotis – 31,75 cm; maksimalus styginio paviršiaus ilgis – 39,37 cm, plotis – 29,21 cm. Kamuoliuko masė 56,7–58,8 g, skersmuo 6,35–6,67 cm. Tikslas – rakete numušti kamuoliuką per tinklą į varžovo aikštelę taip, kad varžovas neįstengtų pagal taisykles jo atmušti atgal; atmušti kamuoliuką galima tik vieną kartą atšokusį nuo žemės arba dar nepasiekusį jos.

Žaidimas pradedamas kamuoliuko padavimu nuo aikštės galinės linijos (jos neperžengiant) į varžovo aikštelės pusę, kurioje 6,4 m atstumu nuo tinklo yra padavimo aikštelė. Skaičiuojami taškai. Taškas laimimas, kai kamuoliukas varžovo išmušamas už aikštelės ribų, atsimuša į tinklą arba lieka varžovo pusėje, antrą kartą palietęs grindis. Pergalei pasiekti reikia laimėti 2 setus (partijas) iš 3 arba 3 iš 5; setas susideda iš 6 geimų (dalių). Geimą laimi tas, kuris pirmas laimi 4 taškus. Skaičiuojama taip: po pirmo laimėto taško – 15:0, po antro – 30:0, po trečio – 40:0 ir po ketvirto – laimėtas geimas. Seto laimėtoju laikomas žaidėjas, laimėjęs 6 geimus. Vyrai žaidžia iki 2 arba 3 laimėtų setų, moterys – iki 2. Kad setai ilgai neužtruktų, esant rezultatui 6–6, žaidžiamas lemiamasis geimas (angl. tie break).

Tenisas išsirutuliojo iš karališkojo teniso, žaisto 15–16 a. Prancūzijoje. Išradėju laikomas W. C. Wingfieldas (Didžioji Britanija), kuris 1873 pirmą kartą pademonstravo šį naują žaidimą, 1874 užpatentavo jo taisykles (išleistos 1880) ir pavadino žolės tenisu (ang. lawn tennis). Jau 1875 žaidimas pasirodė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Švedijoje ir per Indiją pasiekė Australiją. Daugumoje šių valstybių tenisas yra viena populiariausių ir mėgstamiausių jaunimo sporto šakų. Svarbiausi indvidualūs tarptautiniai turnyrai: Wimbledono (laikomas pasaulio čempionatu) Londone (vejos danga; vyrų nuo 1877, moterų nuo 1884), Forest Hillso (atviras Jungtinių Amerikos Valstijų čempionatas) Niujorke (asfalto danga, vyrų nuo 1881, moterų nuo 1887), Rolando Garroso (atviras Prancūzijos čempionatas) Paryžiuje (raudonų plytmilčių danga; vyrų nuo 1891, moterų nuo 1897), atviras Australijos čempionatas (vejos danga, vyrų nuo 1905, moterų nuo 1922), atviras Italijos čempionatas (raudonų plytmilčių danga; vyrų ir moterų nuo 1930). Nuo 1900 kasmet rengiami Daviso taurės turnyrai (neoficialus vyrų teniso komandinis čempionatas) atskiroms pajėgumo grupėms, dalyvauja daugiau kaip 120 komandų. Moterų teniso komandinės varžybos rengiamos nuo 1923 – varžomasi dėl H. H. Wightman įsteigtos Federacijų taurės. Nuo 1970 rengiami ir naujo tipo neoficialūs pasaulio (vyrų ir moterų) teniso čempionatai (12 parengiamųjų turnyrų įvairiose šalyse – 96 dalyviai ir finalinis – 8 geriausi tenisininkai). Tenisas buvo įtrauktas į I olimpinių žaidynių (1896 Atėnai) programą. Olimpinių žaidynių programoje buvo iki 1936, 1984 vėl sugrąžintas (XXVI olimpinėse žaidynėse, 1996 Atlanta, leista žaisti ir profesionalams). 1913 įkurta Tarptautinė lauko teniso federacija (anl. International Lawn Tennis Federation, ILTF).

Žymesnieji 20 a. antros pusės – 21 a. pradžios tenisininkai: vyrai – R. Federeris (Šveicarija), P. Samprasas, J. Connorsas (Jungtinės Amerikos Valstijos), J. McEnroeʼus (Jungtinės Amerikos Valstijos), A. Agassis (Jungtinės Amerikos Valstijos), V. Gerulaitis (Jungtinės Amerikos Valstijos), I. Lendis (Čekija), B. Borgas (Švedija), R. Nadalis (Ispanija) ir kiti, moterys – S. Graf (Vokietija), M. Navratilova (Jungtinės Amerikos Valstijos), K. Evert (Jungtinės Amerikos Valstijos), M. Seles (Jungtinės Amerikos Valstijos), S. Williams (Jungtinės Amerikos Valstijos), V. Williams (Jungtinės Amerikos Valstijos), L. Davenport (Jungtinės Amerikos Valstijos), M. Hingis (Šveicarija), J. Henin (Rumunija) ir kitos.

LIETUVOJE pirmoji teniso aikštė buvo įrengta apie 1900 Astravo dvare (dabar Biržų rajono savivaldybė) grafo Tiškevičiaus pageidavimu, 1902 dvi aikštės įrengtos prie jo dvaro rūmų Palangoje. 1903 Plungėje aikštę įrengė grafas M. Oginskis. 1907–1908 dvi aikštės įrengtos Vilniuje, Sereikiškių parke (dabar Bernardinų sodas).

1919 05 18 įkurtoje Lietuvos sporto sąjungoje susibūrė tenisininkų grupelė, 07 13 per sporto šventę Kaune surengtos parodomosios teniso varžybos. 1921 prie Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) įsteigta Teniso sekcija, Kaune surengtas I tarptautinis turnyras (dalyvavo Didžiosios Britanijos, Danijos, Nyderlandų ir kitų diplomatinių atstovybių Kaune atstovai bei pajėgiausi Lietuvos žaidėjai); varžybų vyriausiasis teisėjas – Nyderlandų konsulas Van der Loeffas, laimėtojai: vyrų vieneto – A. Kasperaitis, moterų – A. Glinskienė, vyrų dvejeto – A. Kasperaitis su van der Loeffu, mišriojo dvejeto – Pargiter (Didžioji Britanija). 1922 tarptautinį turnyrą laimėjo A. Kasperaitis, E. Maurach (Vokietija), A. Kasperaitis su P. Mey (Estija), E. Maurach su A. Kasperaičiu. 1923 įvyko I Kauno teniso čempionatas, vyrų čempionu tapo K. Blažys, moterų – E. Maurach, vyrų dvejeto – K. Blažys su V. Žadeika.

1924 02 Teniso sekcija išstojo iš LFLS, įkurtas Kauno teniso klubas, iki 1932 10 vadovavęs Kauno, vėliau ir Lietuvos (išskyrus Klaipėdos kraštą) tenisui. 1932 Kauno teniso klubas įstojo į įsteigtą Kūno kultūros rūmų Teniso sąjungą. Kauno teniso klubas pagerino aikštelių kokybę, pastatė paviljoną ir sėdimų vietų žiūrovams, rengė įvairius turnyrus. 1927 turnyro vieneto nugalėtojais tapo A. Katilius, V. Ščiukauskaitė, vyrų dvejeto – V. Baltuška su J. Kairiūkščiu, mišriojo dvejeto – V. Paukštaitė su V. Baltuška, 1928 Kauno turnyro nugalėtojai – A. Remeikis, V. Ščiukauskaitė, A. Remeikis su V. Kačergiu, V. Ščiukauskaitė su Dulmaniene ir V. Ščiukauskaitė su A. Remeikiu. 1928 Kauno tenisininkai pirmą kartą buvo pakviesti į tradicinį (jau VII) Klaipėdos turnyrą (visas moterų kovas laimėjo V. Ščiukauskaitė), įvyko tarpmiestinės rungtynės Klaipėda–Liepoja (2:5), Klaipėda–Tilžė (3:6).

1929 09 26–29 Kaune, Kauno teniso klubo aištėje, įvyko I Lietuvos teniso čempionatas. 1929 tarptautinį turnyrą laimėjo: Kronbergas (Latvija), V. Ščiukauskaitė, Kronbergas su Stolce (Vokietija), J. Ščiukauskaitė su A. Remeikiu, 1930 – V. Ščiukauskaitė, Lohkas (Estija), seserys V. ir J. Ščiukauskaitės, V. Ščiukauskaitė su Plawnecku (Latvija), 1931 (vyrai varžėsi ir dėl Lietuvos Respublikos Prezidento taurės, moterys – dėl A. Puskepalaičio pereinamosios taurės) – Eichneris (Vokietija), Noemmik (Suomija), Noemmik su Baghu (Suomija), Gleerupas su Plougmanu (abu Suomija), Schwarzas (Vokietija) su Eichneriu, 1932 – Denkeris (Vokietija), Noemmik, Lasnas su Rozenblattu (abu Estija), Noemmik su Baghu, Noemmik su Lasnas, 1933 – 1–2 vietą pasidalijo V. Kuhlmanas ir Petzneris (abu Vokietija), laimėjo Hesse (Vokietija), V. Kuhlmanas su Petzneriu, Noemmik su Baghu, 1938 (rungtyniauta ir dėl Lietuvos Respublikos Prezidento, ir dėl A. Puskepalaičio taurės) – Forsmanas (Suomija), E. Porakova (Čekoslovakija), Jansonas su Poliu (Latvija), E. Porakova su V. Ščiukauskaitė, Zeberg su Berzirjšu (Latvija). 1932–1936 įvyko tarpvalstybinės Latvijos ir Lietuvos (1932 ir 1933 – 4:1, 1934, 1935, 1936 – 2:3), 1935–1938 – Lietuvos ir Estijos (1935 – 0:3, 1936 – 0:5, 1937 – 2:5, 1938 – 4:3) komandų varžybos, 1937–1940 Lietuvos–Latvijos tarpvalstybinės varžybos vyko per Pabaltijo taurės turnyrus (1937 – 4:3, 1938 – 2:5, 1940 – 5:2).

1934 įsteigti teniso klubai Kaune, Biržuose, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje, Tauragėje, Alytuje, Marijampolėje, Plungėje, jų veiklą koordinavo, teniso varžybų ir draugiškų tarpmiestinių turnyrų tvarkaraščius derino 1932 įkurta Lietuvos teniso sąjunga. Lietuvos teniso sąjunga ėmėsi rūpintis, kad Lietuva būtų priimta į tarptautines ir Europos teniso organizacijas tikrąja nare (1934 priimta į Tarptautinę teniso federaciją, angl. International Tennis Federation, ITF). Teniso varžybos buvo įtrauktos į I Lietuvos tautinės olimpiados (1938) programą. Nugalėjo V. Gerulaitis, V. Ščiukauskaitė, F. Giedrys su A. Kuprevičiumi, J. ir V. Ščiukauskaitės, V. Ščiukauskaitė su A. Kuprevičiumi. Komandinį turnyrą laimėjo Kauno rinktinė (A. Jakutis, J. Jodikaitis, A. Remeikis). 1938 Helsinkio tarptautiniame turnyre V. Ščiukauskaitė tapo absoliučia laimėtoja (moterų vieneto, dvejeto ir mišriojo dvejeto), 1939 Stokholmo (Švedija) tarptautiniame turnyre laimėjo moterų vieneto varžybas. 1939 įvyko I Lietuvos komandinis teniso čempionatas.

Karas ir okupacijos pristabdė teniso plėtrą Lietuvoje: buvo apgriautos aikštės, dauguma pajėgiausių tenisininkų pasitraukė į Vakarus. 1945 prie LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto įkurta Lietuvos teniso sekcija (nuo 1958 federacija). 1946 Taline įvyko SSRS taurės zoninės varžybos, jose rungtyniavo miestai, Lietuvai atstovavo Kauno rinktinės. Kauno vyrai pralaimėjo Talinui (1:4) ir iš turnyro iškrito, moterys įveikė Rygą (5:0) ir finale – Taliną (3:2). Kaunui atstovavo T. Vabalienė ir E. Levinienė. SSRS taurės finalo varžybose Leningrade Kauno moterys nugalėjo Archangelską (3:1), finale pralaimėjo Ukrainai (0:5) ir užėmė 2 vietą. Kaune įvyko tarprespublikinės varžybos Lietuva–Estija (laimėjo svečiai 9:4).

1947 pirmajame po karo Pabaltijo taurės turnyre Lietuvos komanda užėmė 2 vietą (su Latvija 18:15, su Estija 14:19), per SSRS taurės zonines varžybas Kaune Lietuvos vyrų rinktinė pralaimėjo Latvijai (1:4), Lietuvos moterys nugalėjo Estiją (3:2). 1948 Lietuva I Pabaltijo spartakiadoje Rygoje (dalyvavo mišrios komandos) užėmė 3 vietą (su Latvija 14:13, su Estija 11:16), 1949 Pabaltijo taurės turnyre – 2 vietą, 1954 Pabaltijo spartakiadoje Lietuvos rinktinė (M. Sližytė, J. Beresnevičiūtė, O. Kuprevičiūtė, J. Anilionis, V. Baltakis, R. Barcevičius, A. Paltarokas) tapo laimėtoja. 1949 įvyko I Lietuvos uždarų patalpų pirmenybės (nugalėjo J. Anilionis ir J. Bukauskienė). 1952 Lietuvos rinktinė pirmą kartą dalyvavo SSRS komandiniame čempionate, 1956 – SSRS tautų spartakiadoje.

1957 perspektyvus Lietuvos jaunieji tenisininkai – R. Liubartas, P. Korkutis ir A. Gineitis – buvo pakviesti dalyvauti Pasaulio jaunimo festivalio teniso varžybose Maskvoje. 1960 Vilniuje tarptautinėse varžybose dalyvavo Rumunijos čempionai – J. Namian ir G. Vizirius, Kaune ir Vilniuje įvyko komandinės-individualiosios varžybos su Lenkijos tenisininkais (laimėjo Varšuvos čempionė D. Rylska. B. Maniewskis). Pradėjo bendrauti Kauno ir Poznanės (Lenkija). Vilniaus ir Erfurto (Vokietijos Demokratinė Respublika) tenisininkai. 1973 Erfurte Vilniaus komanda (A. Vaitkienė, A. Kalvelytė, N. Čibiraitė, E. Pugačiauskienė, I. Mugevičiūtė, J. Žemaitytė, V. Mažeika, R. Kačanauskas, M. Dagys ir G. Kuliešius) varžybas laimėjo 15:2. 1978 Taline Keturių pasaulio teniso žvaigždžių turnyre V. Gerulaitis įveikė B. Borgą. 1983 Europos teniso čempionate Jūrmaloje (Latvija) teisėjavo V. Korkutis (bokštelyje), V. Matulaitis ir V. Puodžiukas (abu prie linijų).

1989 atsakomųjų varžybų į Kambodžą vyko Šiaulių tenisininkai (varžybos Šiauliuose vyko naujame 4 dengtų aikščių manieže, kuriame jau veikė Šiaulių teniso mokykla); abejose draugiškose varžybose pajėgesni buvo lietuviai.

1989 vietoj Lietuvos teniso federacijos (veikusios sovietų okupacijos metais) atkurta Lietuvos teniso sąjunga ir sugrąžinta jos narystė ITF. 1989 08 01–05 Klaipėdoje vyko tarptautinis turnyras Lietuvos teniso 70-mečiui paminėti (vyriausiasis teisėjas V. Korkutis), jame dalyvavo tenisininkai iš Rygos, Taškento, Kišiniovo, Lvovo ir Kaliningrado (tik R. Muraška laimėjo bronzos medalį vienetų varžybose).

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 Palangoje surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių teniso varžybos (vyriausiasis teisėjas V. Korkutis), jose absoliučiuoju laimėtoju tapo R. Muraška, moterų – R. Mackevičiūtė. 1993 4 aikščių maniežas (panašus į Šiaulių maniežą) įrengtas ir Vilniuje (jame įsikūrė Karolinos teniso klubo žaidėjai), bet po 5 metų panaikintas. 1994 Lietuvos tenisininkai debiutavo ITF Daviso taurės turnyre (neoficialiame pasaulio čempionate), 1992 Lietuvos tenisininkės – Federacijų taurės turnyre. 2008 Vilniuje atidaryta SEB Arena, sporto ir pramogų kompleksas Teniso pasaulis, jame yra 15 teniso aikščių, 4 atviros aikštės, taip pat 4 skvošo (sieninio) žaidimo salės. Komplekse įsikūrė Vito Gerulaičio vardo teniso akademija. Pasaulio jaunių teniso (Orange Bowl) čempionais tapo 2 kartus R. Berankis (2004 – 14 m. ir jaunesni, 2007 – 18 m. ir jaunesni) ir I. Dapkutė (2007 – 14 m. ir jaunesni). 2008 Lietuvos tenisininkai sėkmingai dalyvavo Daviso taurės III grupės (Europos ir Afrikos) varžybose: pasiekė 3 pergales, patyrė 2 pralaimėjimus ir pateko į aukštesnę (II) grupę; 2009 Vilniuje įveikė Sakartvelo komandą (3:2), ketvirtfinalyje Slovėnijoje pralaimėjo 0:5, 2010 Vilniuje įveikė Didžiosios Britanijos komandą 3:2, ketvirtfinalyje Dubline Airijos – 3:2, pusfinalyje Vilniuje pralaimėjo Slovėnijos komandai 2:3.

2012 Lietuvoje veikė 35 teniso klubai, turintys apie 33 500 teniso mėgėjų, buvo apie 100 trenerių.

Lietuvos teniso sąjungos Trenerių kolegijos pirmininkai: 1919–1921 K. Blažys, 1921–1924 K. Petrauskas, 1924–1926 J. Daudzvardas, 1926–1936 V. Kačergis, 1934–1944 A. Katilius, 1945–1959, 1975–1979 J. Purelis, 1959–1966 ir 1969–1973 J. Anilionis, 1966–1969, 1973–1975 V. Matulaitis, 1979–1989 K. Makarevičius, 1989–1993 V. Ivancovas, 1993–1995 ir 1997–2003 G. Remeikis, 1995–1997 N. Gudavičienė, nuo 2003 R. Mugevičius.

Lietuvos teniso sąjungos Teisėjų kolegijos pirmininkai: 1919–1921 A. Langė, 1921–1924 S. Pavilionis, 1924–1926 A. Drevinskas, 1926–1929 J. Smetona, 1929–1931 R. Radzevičius, 1931–1934 E. Racevičius, 1934–1940 S. Blinstrubas, 1940–1944 A. Pūkštys, 1945–1952 J. Jodikaitis, 1952–1959 J. Vitkus, 1959–1966 V. Trumpa, 1966–1969, 1973–1975 A. Lukošiūnas, 1969–1973 A. Sipavičius, 1975–1985 V. Korkutis, 1985–1989 V. Korkutis ir M. Dagys, 1989–1993 E. Endriuška ir R. Liubartas, 1993–1997 R. Liubartas, 1997–2000 R. Kačanauskas, nuo 2000 J. Dagys.

Lietuvos teniso sąjungos (1921–1924 sekcija, 1924–1932 Kauno teniso klubas) prezidentai: 1919–1921 K. Petrauskas, 1921–1924 K. Blažys, 1924–1926 E. Navickienė, 1926–1937 V. Žadeika, 1937–1943 K. Kazlauskas, 1989–1993 A. Putramentas, 1993–1995 R. Tarasevičius, 1995–1997 L. Andrijauskas, 1997–2000 V. Lapinskas, 2000–2001 A. Pavilionis, 2001–2003 A. Augūnas, 2003–2009 L. Radzevičius, nuo 2009 R. Grušas, atsakingieji sekretoriai: 1919–1924 E. Kubiliūnaitė, 1924–1926 V. Žadeika, 1926–1929 V. Pukštaitė 1929–1931 K. Blažys, 1931–1934 E. Garbačiauskienė, 1934–1940 R. Radzevičius, 1940–1944 E. Racevičius, 1989–1993 R. Kačanauskas, 1993–1995 ir 2000–2001 V. Čibiraitė, 1995–1997 V. Ivancovas, 1997–2000 M. Dagys, 2001–2003 R. Balžekas, nuo 2003 E. Liachovičiūtė.

Lietuvos teniso federacijos (iki 1958 sekcijos) pirmininkai: 1945–1952 M. Gedvilas, 1952–1956 L. Mackevičius, 1956–1963 V. Jurgaitis, 1963–1966 ir 1969–1973 E. Lopataitė, 1966–1969 L. Mackevičius, 1973–1975 V. Skobas, 1975–1979 J. Anilionis, 1979–1989 R. Tarasevičius, atsakingieji sekretoriai: 1945–1952 S. Blinstrubas, 1952–1956 G. Pranculis, 1956–1959 S. Vasiliauskas, 1959–1963 V. Matulaitis, 1963–1966 J. Purelis, 1966–1975 V. Korkutis, 1975–1979 A. Sipavičius 1979–1983 ir 1985–1989 R. Kačanauskas, 1983–1985 A. Navickas.

Galerija