Skip to main content

PASKELBTA: 2023-03-07 | REDAGUOTA: 2024-09-25

Tinklinis

Tinkli̇̀nis (angl. volleybol), sportinis kamuolio žaidimas. Žaidžiama 18 × 9 m dydžio aikštėje, per kurios vidurį ištemptas tinklas (jo aukštis jaunėms ir moterims 2,24 m, jauniams ir vyrams 2,43 m). Žaidžia 2 komandos po 6 žaidėjus. Tikslas – rankomis ar bet kuria kita kūno dalimi (galva, kojomis) permušti kamuolį per tinklą į varžovo komandos aikštę taip, kad jis paliestų žemę aikštės ribose arba varžovo būtų atmuštas ne pagal taisykles. Žaidžiama iki 2 ar 3 laimėtų setų. Setui laimėti reikia 25 taškų, ne mažesniu kaip 2 taškų skirtumu (25:23; 29:27; 32:30). Lemiamieji trečias ir penktas setai žaidžiami iki 15 taškų, ne mažesniu kaip 2 taškų skirtumu (15:11; 16:14; 20:18). Taškas įskaitomas už kiekvieną varžovo klaidą.

Tinklinio atmainos: paplūdimio, neįgaliųjų (arba sėdimasis), kojinis paplūdimio, azijietiškasis.

Manoma, į tinklinį panašus žaidimas buvo žaidžiamas prieš 2500 metų senovės Graikijoje ir perimtas iš egiptiečių (ant kapaviečių aptikta paveikslų, vaizduojančių žmones, žaidžiančius su kamuoliu; paveikslų amžius beveik 4000 metų). Šiuolaikinio tinklinio kūrėju laikomas kūno kultūros mokytojas W. Morganas (Jungtinės Amerikos Valstijos). Pirmosios tinklinio taisyklės sukurtos 1895, pradėtas žaisti 1896. Europoje (Prancūzijoje, Čekijoje) pradėtas žaisti 1916–1917. 1947 įkurta Tarptautinė tinklinio federacija (pranc. Fédération Internationale de Volleyball, FIVB), turinti 5 konfederacijas: Afrikos (įkurta 1965, 53 šalių federacijos), Azijos (įkurta 1960, 65 šalių federacijos), Europos (pranc. Confédération Européenne de Volleyball, CEV, įkurta 1963, 55 šalių federacijos), Pietų Amerikos (įkurta 1968, 12 šalių federacijos), Šiaurės Amerikos (įkurta 1996, 35 šalių federacijos); jos rengia savo čempionatus, taurių varžybas, o federacijų nacionalinės rinktinės, klubų komandos dalyvauja FIVB rengiamose varžybose. Tarptautinė tinklinio federacija turi 220 narių (2011).

LIETUVOJE tinklinio (vadinto kumščiasvydžiu, orasvydžiu) pradžia reikėtų laikyti 1921–1923. 1921 išleista J. Ereto knygelė Kumščiasvydis, 1923 Šiauliuose kūno kultūros mokytojų kursuose buvo mokoma žaisti kumščiasvydį. Buvo žaidžiama 40 × 20 m aikštėje, vietoj tinklo dažnai ištiesiama tik virvė. Kamuolys buvo mušamas kumščiu į varžovų pusę, o šie privalėjo jį atmušti atgal. Šį žaidimą sąlyginai galima laikyti orasvydžio pirmtaku. Pradžioje ir orasvydžio žaidimo technika ir taktika buvo paprasta: kamuolio padavimas iš apačios, pavienė užtvara, stengimasis kuo greičiau kamuolį grąžinti į varžovo pusę. Vėliau komandos pradėjo žaisti dviem ir trimis lietimais, kamuolį paduoti kabliu. Pasirodė grupiniai, komandiniai veiksmai, galingesni tapo puolamieji smūgiai. Tinklinis labiausiai paplito Kaune, kai 1934 buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. Žaidėjai buvo krepšininkai – A. Andrulis, V. Grešnovas, P. Mažeika, L. Petrauskas, Z. Puzinauskas, S. Šačkus, S. Astrauskaitė, S. Grybauskaitė, S. Klibavičiūtė, G. Vokietaitytė ir kiti, treneris ir organizatorius L. Baltrūnas, paminėtini organizatoriai P. Lukošiūnas, J. Vencius.

1929 08 15–16 Kaune įvyko pirmos oficialios rungtynės: žaidė Šančių šaulių klubo Kovas moterų ir vyrų komandos su Rygos lietuvių sporto klubo Vytis komandomis (rungtynes rezultatu 2:0 laimėjo svečiai). Šią datą nutarta laikyti tinklinio pradžia Lietuvoje. 1934 į lietuvių kalbą išverstos tarptautinės tinklinio taisyklės ir surengti pirmieji teisėjų kursai. Žurnale Kūno kultūra ir sportas paskelbtas straipsnis Orasvydžio žaidimo technika. 1935 įvyko pirmosios Kauno miesto pirmenybės (4 moterų, 7 vyrų komandos). Laimėjo Centrinė jaunalietuvių sporto organizacija (A. Butkytė, S. Grybauskaitė, Kuprevičiūtė, M. Lelejevaitė, Matusevičienė, Pilorytė) ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (A. Andrulis, C. Daukša, L. Kepalas, A. Mažeika, L. Petrauskas, V. Šodė, E. Žaliauskas).

1936 Kaune žaistos pirmos tarpvalstybinės rungtynės: Lietuva–Estija 0:2 (9:15; 15:17); žaidė A. Andrulis, L. Baltrūnas, Č. Daukša, A. Mažeika, M. Šliupas, V. Šodė. Tinklinis pradėtas populiarinti vidurinėse mokyklose ir gimnazijose (Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Ukmergės, Vilkaviškio).

1936 išleistas J. Narbuto metodinis leidinys Orasvydis treneriams ir žaidėjams. Tinklinis įtrauktas į 1938 SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) studentų olimpiados programą: Lietuva–Latvija 0:2 (11:15; 6:15); žaidė L. Baltrūnas, V. Miniukas, J. Karazija, L. Jerošekas, Lazauskas, V. Leščinskas. 1938 07 23–27 Kaune I Lietuvos tautinės olimpiados tinklinio varžybose dalyvavo po 16 moterų ir vyrų komandų. Laimėjo Kauno Centrinė jaunalietuvių sporto organizacija (A. Abramčikaitė, B. Didžiulytė, S. Klibavičiūtė, M. Lelejevaitė, A. Liutkevičiūtė, S. Mockūnaitė, Sakalauskaitė, Stankevičiūtė, Šlekienė, S. Urbonavičiūtė, E. Vaškelytė) ir Vilniaus lietuviai (P. Aberka, A. Astašauskas, G. Astašauskas, A. Juknevičius, A. Kvaraciejus, M. Molis, V. Petruškevičius, Č. Skrodskis, I. Večkys, J. Žydelis), kuriems vadovavo P. Zižmaras. 1938 sudarytas atskiras Kamuolio žaidimų sąjungos tinklinio komitetas: P. Lukošiūnas (Centrinė jaunalietuvių sporto organizacija), V. Šodė (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga), J. Karazija (Grandis), M. Staškevičius (Aviacijos sporto klubas), S. Staskevičiūtė (Aušros mergaičių gimnazija). 1939 Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą įvyko pirmosios Vilniaus ir Kauno rinktinių (moterų ir vyrų) rungtynės; laimėjo vilniečiai 2:0. 1943 surengtos Kauno miesto moterų pirmenybės, jas laimėjo Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (B. Rabašauskaitė, E. Kulakauskienė, Gavėnaitė, A. Vailokaitytė, Gladulytė, Vališkaitė).

Pasibaigus II pasauliniam karui tinklinis pradėtas vėl populiarinti ne tik miestuose, bet ir valsčiuose (rajonuose): Akmenėje, Alytuje, Gargžduose, Ignalinoje, Jonavoje, Jurbarke, Lazdijuose, Šilutėje, Telšiuose, Veisiejuose, Veliuonoje, Vilkaviškyje; žymesni entuziastai populiarintojai: J. Ambrasas, A. Juknevičius, V. Karčiauskas, A. Karkauskas, K. Kirilovas, S. Kričiala, R. Kryževičius, D. Lupeikaitė, A. Mikutovskis, A. Ogonauskas, L. Pranaitis, V. Sviklas, A. Šukaitis, V. Vaičiulis, P. Valiušaitis, A. Zokaitis, O. Žitkevičiūtė, V. Žukauskas.

1945 įsteigtame Lietuvos kūno kultūros institute tinklinį dėstė T. Karumnaitė, A. Kišonas, D. Lupeikaitė, E. Vanina, vėliau V. Jankus, A. Karkauskas.

1946 įkurta Respublikinė tinklinio sekcija pradėjo rengti Lietuvos čempionatus, kitas varžybas: Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmenybes (nuo 1949), moksleivių pirmenybes – spartakiadas (nuo 1949), Lietuvos taurės varžybas (nuo 1950), Lietuvos pirmenybes atvirame ore (nuo 1952).

Kauno Aviacijos sporto klubo ir Lietuvos žemės ūkio akademijos moterų komandos (T. Ežerskaitė, J. Gokaitė, G. Kavoliūnaitė, A. Pakeltytė, S. Skališiūtė, A. Sprindytė, G. Sviderskaitė, L. Šarauskaitė, D. Valiušytė, P. Vaupšaitė, E. Venslovaitė, A. Žilionytė) ir Vilniaus Dinamo vyrai (E. Aleksėjevas, A. Juknevičius, V. Lukaševičius, G. Pechterevas, N. Petrovas, V. Petrovskis, J. Riabko, P. Semionovas) nuo 1947 pradėjo dalyvauti SSRS II grupės tinklinio čempionatuose (dalyvavo iki 1991). 1982–1987 SSRS aukščiausiojoje lygoje žaidė Vilniaus Kuro aparatūros (vyrai), 1988–1989 Kauno Dinamo (moterys) komandos: SSRS rinktinėje žaidė M. Batutytė. S. Jakelaitytė, V. Artamonovas, V. Matuševas.

1951 įkurta Kolūkiečio (vėliau Nemunas) draugija plėtojo tinklinį kaime (draugijos tinklinio vyriausiasis treneris L. Pranaitis, kiti organizatoriai: A. Daukintaitė, N. Žilinskaitė, R. Barauskas, V. Delkus, S. Gargasas, J. Jankauskas, V. Jankus, A. Ogonauskas. N. Ragovojus).

1950–1970 Lietuvoje išaugo gausus būrys didelio meistriškumo tinklininkų: A. Bogušaitė, S. Brazinskaja, R. Burneikaitė, D. Butkevičiūtė, R. Čelkonaitė, R. Čepikova, D. Gritytė, S. Jakelaitytė, Z. Legaitė, D. Lupeikaitė, L. Martinkevičiūtė, L. Matveičikova, L. Meščeriakova, T. Mitrofanova, A. Palionienė, E. Paulauskaitė, B. Plečkaitytė, R. Stankevičiūtė, T. Tichonova, V. Veiverytė, D. Vilčinskaitė, G. Žemaitaitytė, I. Žilaitytė, V. Žilinskaitė, V. Akstinavičius, A. Anilionis, Č. Antanynas, V. Artamonovas, V. Barilka, A. Belevičius, I. Chudasovas, J. Juozaitis, Z. Kamaitis, V. Karpus, J. Kazlauskas, V. Krukovskis, A. Macas, V. Masaitis, Z. Misiūnas, S. Močalovas, P. Naujokaitis, A. Novikovas, G. Šauklys, V. Trutnevis, T. Vėbra, A. Žilius.

Išleisti vadovėliai: A. Karkausko Tinklinis (1955), V. Masaičio Tinklinis (1960).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pasižymėjo nauja tinklininkų karta: A. Bakšytė, M. Batutytė, R. Beinoravičiūtė, Z. Beinoravičiūtė, V. Bručaitė, L. Budrytė, D. Dolgych, V. Jačėnaitė, R. Jurkulnevičiūtė, R. Kavaliauskaitė, J. Kripaitė, I. Kutkaitė, A. Masilionytė, V. Michailovaitė, J. Nemanytė, D. Petraitytė, D. Ramoškaitė, I. Ratnikaitė, I. Stravinskaitė, N. Sušinskytė, N. Urbonavičiūtė, L. Vasiljeva, G. Vitkutė, J. Adomaitis, V. Artamonovas (sūnus), A. Beinoravičius, D. Boruchšteinas, R. Gylys, J. Grigonis, V. Kireilis, R. Krickas, J. Kvedaravičius, J. Lapeika, S. Ligeika, R. Lukšys, V. Matuševas, Z. Misiūnas, E. Mockus, K. Pačėsa, R. Palionis, R. Peštenis, R. Petrauskas, V. Pidoprigola, A. Skrebė, A. Steponavičius.

1992 įkurta Lietuvos tinklinio federacija (vietoj Respublikinės tinklinio sekcijos) priimta į FIVB ir CEV. Nuo 1992 Lietuvos moterų ir vyrų rinktinės ir komandos pradėjo dalyvauti Europos taurės ir Europos čempionato atrankos varžybose: moterys – Kauno Banga, Vilniaus Šviesa, vyrai – Šiaulių Eiga, Vilniaus Lamaringas ir Morena, nuo 1995 Europos čempionatuose – jaunių rinktinės, bet svarbesnių pergalių dar nepasiekta. 1994 pradėtas leisti jaunių komisijos biuletenis Tinklinis (redaktoriai V. Jankus, A. K. Zuoza).

1989–1995 Lietuvos rinktinėse žaidė geriausi tų metų tinklinio žaidėjai (A. Bakšytė, D. Jašinskytė, J. Karalevičienė, A. Krikščiūnienė, N. Lokienė, L. Paulauskienė, V. Rajeckytė, I. Ratnikaitė, I. Staniulienė, L. Sušinskytė, D. Vaitulionienė, R. Barauskis, R. Bitinas, A. Bučinskas, Haroldas ir Henrikas Čyvai, V. Dailidė, T. Donėla, K. Galdikas, D. Janbergas, E. Jonaitis, E. Kalvaitis, V. Kireilis, J. Kvedaravičius, D. Matuševas, V. Nikiforovas, A. Tarabilda, G. Umantas, M. Vasiliauskas).

Nuo 2007 pradėta dalyvauti Europos veteranų čempionatuose (2007 Lietuvos 50 m. vyrų rinktinė užėmė 3 vietą).

2000–2010 išaugo nacionalinių rinktinių pamaina (I. Dumbauskaitė, N. Gasytė, I. Kibirkštytė, E. Kliokmanaitė, V. Makauskaitė, B. Nemeikaitė, V. Petrauskaitė, M. Povilaitytė, I. Sorokaitė, M. Saikutė, R. ir G. Tarnauskaitės, A. Zakarauskaitė, L. Adomovičius, A. Barauskis, O. Čiabelis, A. Gaidys, A. Gudas, G. Kerpė, A. Kirsnys, M. Kolodavičius, D. Matuševas, V. Mišeikis, J. Rakickas, A. Rumševičius); dalis jų sėkmingai žaidžia užsienio ir Lietuvos komandose.

Žymesnieji organizatoriai: C. Antanynas, S. Batoras, K. Dailidė, S. Glebus, J. Grinbergas, A. Juknėnas, P. Lukošiūnas, A. Karkauskas, G. Kundrotas, V. Masaitis, A. Mikutovskis, A. Ogonauskas, J. Palevičius, J. Pranaitis, V. Sepranavičius, V. Sviklas, M. Vasiliauskas, J. Vencius, A. Zokaitis, A. K. Zuoza.

Žymesnieji treneriai: D. Gedminienė, J. Virbickienė, J. Adomaitis, Č. Antanynas, L. Baltrūnas, S. Batoras, V. Daukšas, V. Delkus, V. Jankus, J. Juozaitis, A. Karkauskas, S. Kričala, S. Ligeika, R. Magelinskas, V. Maizelis, V. Matuševas, P. Mozeris, A. Petrovas, A. Strockis, G. Šauklys, J. Švedas, A. Tulko, P. Valiušaitis, R. Železniakas, sporto mokyklų treneriai: D. Čeikauskienė, L. Darandovienė, J. Gricienė, Z. Guobytė, Z. Jankienė, A. Jansonienė, G. Kerpienė, E. Simonavičienė, J. Virbickienė, A. Volodkaitė, J. Ambrasas, A. Berūkštis, V. Gundajevas, J. Jankauskas, V. Kirkliauskas, R. Kryževičius, G. Kundrotas, N. Matusevičius, A. Milkevičius, V. Minkus, A. Petrikauskas, V. Piešina, G. Pušnovas, V. Skunčikas, A. Šukaitis, B. Tarasovas, Z. Vansevičius.

Tarptautinės kategorijos teisėjai: J. Krapauskas (1970), B. Skruodis (1972), A. Belevičius (1992 ir 1999), A. Steponavičius (1997), A. Gargasas (1999 ir 2004), kiti žymesni teisėjai: Č. Antanynas, A. D. Barauskis, S. Batoras, S. Gargasas, A. Gavorka, V. Jankus, A. Jasionis, V. Kirkliauskas, T. Kižys, M. Kumko, B. Laucius, S. Petrovas, L. Pranaitis, N. Ragovojus, S. Šigauskas, V. Škėma, E. Vyskupaitis, A. Žekas.

Paplūdimio tinklinis žaidžiamas 16 × 8 m smėlio aikštėje be vidurio ir puolimo linijų. Žaidžia 2 komandos po 2 žaidėjus. Žaidžiama iki 2 laimėtų setų. Pirmuose dvejuose setuose reikia laimėti 21 tašką, trečiame – 15 taškų, visuose setuose esant 2 taškų skirtumui. Pirmuose dvejuose setuose komandos aikštės pusėmis keičiasi esant bendrai abiejų komandų taškų sumai 7; 14; 21; 28 ir taip toliau, trečiame sete – esant bendrai taškų sumai 5; 10; 15; 20 ir taip toliau. Kiekviena varžovo klaida – taškas. Paplūdimio tinklinio tėvynė – Santa Monica (Kalifornijos valstija, Jungtinės Amerikos Valstijos), kur 1920 buvo įrengta pirmoji speciali paplūdimio aikštė. Iš pradžių komandose buvo po 6, 4, vėliau 3 žaidėjus. 1927–1930 šis žaidimas pasirodė Europoje, 1996 buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių sportinę programą.

LIETUVOJE pradėtas žaisti 1989–1990 po 2 žaidėjus. Nuo 1992 rengiami Lietuvos čempionatai (moterų, vyrų, mergaičių, berniukų). 1993–1995 moterys dar žaidė po 3 žaidėjas. Pirmaisiais Lietuvos čempionais (1992) tapo L. Novikova ir K. Straupytė, A. Gargasas ir V. Krivelis. Atsirado didelio meistriškumo žaidėjų: A. Bakšytė, J. Karalevičienė, N. Sušinskytė, D. Vaitulionienė, Haroldas ir Henrikas Čyvai, V. Dailidė, T. Donėla, A. Petrėnas, M. Vasiliauskas. Šį žaidimą populiarino V. ir K. Dailidės, T. Donėla, V. Jankus, V. Kirkliauskas, A. Macius, M. Vasiliauskas, A. K. Zuoza.

1993 įkurta Lietuvos pliažinio tinklinio draugija (pirmininkas A. Močius). Nuo 1992 Lietuvos atstovai dalyvauja Europos ir pasaulio paplūdimio tinklinio čempionatų atrankos etapuose, bet geresnių rezultatų pasiekė tik jauniai (iki 18 m.): 2004 A. Kirsnys ir A. Mišeikis tapo pasaulio jaunių čempionais, 2011 I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė – Europos jaunių čempionėmis, 2005 Europos jaunių čempionate A. Barauskis ir A. Gaidys pelnė sidabro, I. Sorokaitė ir S. Zdmidrevičiūtė – bronzos medalius.

2011 10 27 Vilniuje atidarytas pirmasis Lietuvoje uždaras paplūdimio tinklinio aikštynas Credit-24 arena.

Neįgaliųjų, arba sėdimasis, tinklinis, atramos ar judėjimo aparato sutrikimų turinčių neįgaliųjų komandinis kamuolio žaidimas. Žaidžiama sėdint ant grindų 6 × 10 m aikštėje. Tinklo aukštis moterims 1,05 m, vyrams 1,15 m. Komandą sudaro 6 žaidėjai. Neįgaliųjų tinklinio taisyklės draudžia tverti užtvarą kamuolio padavimui, taip pat atlikdamas veiksmus su kamuoliu žaidėjas negali pakelti sėdmenų nuo grindų. Kitos taisyklės kaip tinklinio. Pirmieji pradėjo žaisti olandai 1953. Pirmosios oficialios varžybos įvyko 1973 Haarleme (Olandija). Vyrų neįgaliųjų tinklinis į paralimpinių žaidynių programą buvo įtrauktas 1980 (dalyvavo 7 komandos), moterų – 2004. Vadovauja Pasaulinė neįgaliųjų tinklinio federacija (angl. World Organisation Volleyball for Disabled, WOVD, įkurta 1981).

LIETUVOJE neįgaliųjų tinklinis pradėtas žaisti 1985. Moterų komanda 1988 tapo SSRS čempione, vyrai užėmė 4 vietą (treneris A. Šumovičius). Neįgaliųjų tinklinio plėtote rūpinasi ir varžybas organizuoja Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija (įkurta 1990) ir Lietuvos žmonių su negalia tinklinio asociacija (įkurta 1997, prezidentė J. Verbuvienė). Nuo 1991 kasmet vyksta šalies čempionatai, žaidžia daugiausia mišrios komandos, nuo 1995 rengiami tarptautiniai turnyrai Lietuvos taurė. Lietuvoje neįgaliųjų tinklinį žaidžia Kauno Santakos, Klaipėdos Žuvėdros, Marijampolės Siekio, Šiaulių Entuziasto ir Vilniaus Fenikso neįgaliųjų sporto klubų sportininkai.

Paralimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, Europos taurės varžybose didžiausių laimėjimų pasiekė Lietuvos moterų rinktinė. Pasaulio čempionatuose: 1994 laimėjo bronzos medalius (M. Baumgartė, L. Budinienė, V. Dmitrijeva, A. Grigaliūnienė, V. Endriukaitienė, M. Krasnopiorova, I. Perminienė, J. Verbuvienė, treneris V. Akselrodas), 2002 užėmė 5 vietą, 2006 – 4 vietą ir įgijo teisę dalyvauti 2008 Pekino paralimpinėse žaidynėse (M. Baumgartė, J. Bekiš, L. Budinienė, A. Grigaliūnienė, J. Urbutienė, J. Verbuvienė, V. Žilytė, trenerės asistentė A. Ivanauskaitė, žaidžiančioji vyriausioji trenerė R. Cvirkienė), 2010 – 8 vietą (trenerė R. Cvirkienė); 1997 laimėjo Europos taurę (treneriai V. Endriukaitienė, A. Tulko); Europos čempionatuose: 1995 užėmė 4 vietą, 1998 – 2 vietą (M. Baugartė, L. Budinienė, A. Grigaliūnienė, sveika žaidėja A. Ivanauskaitė, L. Merkevičiūtė, V. Merkevičiūtė, L. Postolskaja, J. Verbuvienė, žaidžiančioji trenerė V. Endriukaitienė), 1999, 2001, 2003 – 5 vietą, 2005 – 2 vietą (M. Baumgartė, J. Bekiš, L. Budinienė, A. Grigaliūnienė, J. Urbutienė, J. Verbuvienė, V. Žilytė, žaidžiančioji vyriausioji trenerė R. Cvirkienė, trenerės asistentė A. Ivanauskaitė), 2007 ir 2009 – 4 vietą, 2008 Pekino paralimpinėse žaidynėse – 6 vietą (M. Baumgartė, L. Budinienė, V. Dmitrijeva, R. Latauskaitė, K. Lingytė, N. Sušinskaitė, J. Urbutienė, J. Verbuvienė, V. Žilytė ir žaidžiančioji trenerė R. Cvirkienė). Be to, Lietuvos moterų rinktinė yra daugkartinė tarptautinių turnyrų laimėtoja. Vyrų neįgaliųjų tinklinio rinktinė 1997 Europos čempionate užėmė 12 vietą, 1999 Europos taurės varžybose – 10 vietą.

2001 Monciškėse (prie Šventosios) surengtos pirmosios neįgaliųjų paplūdimio tinklinio varžybos. Nuo tada Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija kasmet rengia neįgaliųjų paplūdimio tinklinio čempionatus. Lietuvos žmonių su negalia tinklinio asociacija nuo 2004 organizuoja Baltijos šalių paplūdimio tinklinio turnyrus Palangoje, 2007–2008 prie Palangos klubo surengė paplūdimio tinklinio varžybas (aikštė 4 × 4,5 m, tinklo aukštis 1,20 m).

Lietuvoje 2010 buvo 20 tinklinio sporto mokyklų ir jų padalinių, 66 tinklinio treneriai, 5165 tinklininkai, iš jų 1961 sporto mokyklų auklėtinis. 2011 Lietuvos tinklinio federacijai priklausė 25 nariai (sporto klubai, sporto centrai, sporto mokyklos).

Lietuvos tinklinio federacijos (iki 1992 sekcija) pirmininkai ir prezidentai: V. Sepranavičius (1946–1950), V. Lukoševičius (1950), V. Matuiza (1951), A. Nikolskis (1952–1953), V. Masaitis (1953–1959), S. Batoras (1959–1975), A. Jankauskas (1976–1983), K. Šumacheris (1983–1989), R. Podagėlis (1989–1993), A. Kunčinas (1993–1997), J. Palevičius (1997–1999), A. Steponavičius (1999–2011), M. Vasiliauskas (nuo 2011).

1 lent. Svarbiausios FIVB rengiamos varžybos

Pavadinimas Lytis Nuo kada rengiamos (metai) Reguliarumas

Olimpinės žaidynės

moterys

1964

kas 4 metai

vyrai

1964

kas 4 metai

Jaunių olimpinės žaidynės

merginos

2010

kas 4 metai

vaikinai

2010

kas 4 metai

Pasaulio čempionatas

moterys

1952

kas 4 metai

vyrai

1949

kas 4 metai

Pasaulio taurė

moterys

1973

kas 4 metai

vyrai

1965

kas 4 metai

Didysis prizas (Grand Prix)

moterys

1993

kasmet

Pasaulio lyga

vyrai

1990

kasmet

Pasaulio čempionų taurė

moterys

1993

kas 4 metai

vyrai

1993

kas 4 metai

Pasaulio jaunimo čempionatas

merginos

1977

kas 2 metai

vaikinai

1977

kas 2 metai

Pasaulio jaunių čempionatas

merginos

1989

kas 2 metai

vaikinai

1989

kas 2 metai

Paralimpinės žaidynės

moterys

1960

kas 4 metai

vyrai

1960

kas 4 metai

Pasaulio paplūdimio čempionatas

moterys

1992

kasmet

vyrai

1976

kasmet

Europos paplūdimio čempionatas

moterys

1994

kasmet

vyrai

1993

kasmet

Pasaulio neįgaliųjų čempionatas

moterys

1994

kas 2 metai

vyrai

1989

kas 2 metai

Europos neįgaliųjų čempionatas

moterys

1993

kas 2 metai

vyrai

1993

kas 2 metai

Europos salės čempionatas

moterys

1949

kas 2 metai

vyrai

1948

kas 2 metai

2 lent. Moterų ir vyrų komandos – Lietuvos tinklinio čempionės (1935–2012)

Metai Moterų komanda Miestas Vyrų komanda Miestas

1935*

Centrinė jaunalietuvių sporto organizacija

Kaunas

Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga

Kaunas

1936*

Centrinė jaunalietuvių sporto organizacija

Kaunas

Centrinė jaunalietuvių sporto organizacija

Kaunas

1937*

Centrinė jaunalietuvių sporto organizacija

Kaunas

Centrinė jaunalietuvių sporto organizacija

Kaunas

1938*

Grandis

Kaunas

Centrinė jaunalietuvių sporto organizacija

Kaunas

1939*

Nebaigtas

nebaigtas

1943*

Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija

Kaunas

neįvyko

1947

Aviacijos sporto klubas

Kaunas

Dinamo

Vilnius

1948

Lietuvos žemės ūkio akademija

Kaunas

Dinamo

Vilnius

1949

Lietuvos žemės ūkio akademija

Kaunas

Dinamo

Vilnius

1950

Žalgiris

Kaunas

Dinamo

Vilnius

1951

Lietuvos žemės ūkio akademija

Kaunas

Dinamo

Kaunas

1952

USK

Vilnius

Žalgiris

Kaunas

1953

USK

Vilnius

Žalgiris

Kaunas

1954

Žalgiris

Kaunas

Žalgiris

Kaunas

1955

Spartakas

Vilnius

Žalgiris

Vilnius

1956

Kaunas

Kaunas

1957

Lietuvos kūno kultūros institutas

Kaunas

Kauno politechnikos institutas

Kaunas

1958

RSM

Vilnius

Lietuvos kūno kultūros institutas

Kaunas

1959

Vilnius

Kaunas

1960

USK

Vilnius

Dinamo

Vilnius

1961

USK

Vilnius

Dinamo

Vilnius

1962

Politechnika

Kaunas

VĮD

Kaunas

1963

Mokslas

Vilnius

Dinamo

Vilnius

1964

Mokslas

Vilnius

Dinamo

Vilnius

1965

Mokslas

Vilnius

Sakalas

Kaunas

1966

Universitetas

Vilnius

Sakalas

Kaunas

1967

Universitetas

Vilnius

Dinamo

Vilnius

1968

Elektronas

Vilnius

Sakalas

Kaunas

1969

Olimpija

Kaunas

Kuro aparatūra

Vilnius

1970

Elektronas

Vilnius

Šilkas

Kaunas

1971

Elektronas

Vilnius

Statyba

Vilnius

1972

Vilnius

Precizika

Vilnius

1973

Dinamo

Kaunas

Nemuno rinktinė

1974

Dinamo

Kaunas

Kuro aparatūra

Vilnius

1975

Dinamo

Kaunas

Kuro aparatūra

Vilnius

1976

Dinamo

Kaunas

Kuro aparatūra

Vilnius

1977

Kooperatininkas

Vilnius

Kuro aparatūra

Vilnius

1978

Dinamo

Kaunas

Kuro aparatūra

Vilnius

1979

Lietuvos kūno kultūros institutas

Kaunas

Kuro aparatūra

Vilnius

1980

Lietuvos kūno kultūros institutas

Kaunas

Mokslas

Vilnius

1981

Azotas

Jonava

Mokslas

Vilnius

1982

Jaunimo rinktinė

Mokslas

Vilnius

1983

Lietuvos kūno kultūros institutas

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1984

Lietuvos kūno kultūros institutas

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1985

Lietuvos kūno kultūros institutas

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1986

Lietuvos kūno kultūros institutas

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1987

Banga

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1988

Lietuvos kūno kultūros institutas

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1989

Lietuvos kūno kultūros institutas

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1990

Banga

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1991

Neris

Kaunas

Vilniaus tinklinio klubas

Vilnius

1992

Neris

Kaunas

Vilniaus tinklinio klubas-Vilkas

Vilnius

1993

Neris

Kaunas

Morena

Vilnius

1994

Heksa

Kaunas

Lamaringas

Vilnius

1995

Altima

Kaunas

Lamaringas

Vilnius

1996

Heksa

Kaunas

Justė ir Ko

Vilnius

1997

Heksa

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1998

Altima

Kaunas

Vilniaus pedagoginis universitetas

Vilnius

1999

Heksa

Kaunas

Vilniaus pedagoginis universitetas

Vilnius

2000

Heksa

Kaunas

Elga-Startas

Šiauliai

2001

Heksa

Kaunas

Kontaktas

Vilnius

2002

Heksa

Kaunas

Kontaktas

Vilnius

2003

Alytaus prekyba

Alytus

Kontaktas

Vilnius

2004

Kauno centro sporto mokyklos Heksa

Kaunas

Oklikema

Vilnius

2005

Kauno centro sporto mokyklos Heksa

Kaunas

Antivis

Kelmė

2006

Kauno centro sporto mokyklos Heksa

Kaunas

Naujoji Agluona

Panevėžys

2007

Kauno centro sporto mokyklos Heksa

Kaunas

Oklikema

Vilnius

2008

Kūno kultūros ir sporto centras Achema

Jonava

Isto Tauras

Vilnius

2009

Kūno kultūros ir sporto centras Achema

Jonava

Flaming Volley

Vilnius

2010

Vilniaus tinklinio centras Tauras

Vilnius

Eiga-Startas

Šiauliai

2011

Heksa

Kaunas

Flaming Volley

Vilnius

2012

Heksa

Kaunas

Flaming Volley

Vilnius

*Vyko Kauno miesto pirmenybės, kurios laikomos Lietuvos čempionatu.

3 lent. Moterų ir vyrų komandos – Lietuvos ir Sporto taurių laimėtojos (1950–2011)

Metai Taurė Moterų komanda Miestas Vyrų komanda Miestas

1950

Lietuvos

Kaunas

Vilnius

1951

Lietuvos

Lietuvos žemės ūkio akademija

Kaunas

Dinamo

Vilnius

1952

Lietuvos

Kaunas

Vilnius

1953

Lietuvos

Žalgiris

Kaunas

Žalgiris

Kaunas

1965

Sporto

Medikas

Kaunas

Statybininkas

Vilnius

1966

Sporto

Medikas

Kaunas

Statybininkas

Vilnius

1967

Sporto

Universitetas

Vilnius

Statybininkas

Vilnius

1968

Sporto

Elektronas

Vilnius

Sakalas

Kaunas

1969

Sporto

Elektronas

Vilnius

Atletas

Kaunas

1970

Sporto

Olimpija

Kaunas

Statyba

Vilnius

1971

Sporto

Elektronas

Vilnius

Statyba

Vilnius

1972

Sporto

Atleras

Kaunas

Politechnika

Kaunas

1973

Sporto

Elektronas

Vilnius

Šilkas

Kaunas

1974

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Šilkas

Kaunas

1975

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Šilkas

Kaunas

1976

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Mokslas

Vilnius

1977

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Mokslas

Vilnius

1978

Sporto

Atletas

Kaunas

Mokslas

Vilnius

1979

Sporto

Lietuvos kūno kultūros institutas

Kaunas

Mokslas

Vilnius

1980

Sporto

Lietuvos kūno kultūros institutas

Kaunas

Mokslas

Vilnius

1981

Sporto

Azotas

Jonava

Mokslas

Vilnius

1982

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Mokslas

Vilnius

1983

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Impulsas

Vilnius

1984

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Aušra

Vilnius

1985

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Šviesa

Vilnius

1986

Sporto

Lietuvos kūno kultūros institutas

Kaunas

Šilumos tinklai

Vilnius

1987

Sporto

Lietuvos kūno kultūros institutas

Kaunas

Šilumos tinklai

Vilnius

1988

Sporto

Universitetas

Vilnius

Šilumos tinklai

Vilnius

1989

Sporto

Banga

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1990

Sporto

Neris

Kaunas

Vilniaus tinklinio klubas

Vilnius

1991

Sporto

Neris

Kaunas

Vilniaus tinklinio klubas

Vilnius

1992

Sporto

Neris

Kaunas

Lamaringas

Vilnius

1993

Sporto

Neris-Altima

Kaunas

Morena

Vilnius

1994

Sporto

Heksa

Kaunas

Lamaringas

Vilnius

1995

Sporto

Heksa

Kaunas

Justė ir Ko

Vilnius

1996

Sporto

Heksa

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1997

Lietuvos

Heksa

Kaunas

Vilniaus pedagoginis universitetas-Šviesa

Vilnius

1998

Lietuvos

Heksa

Kaunas

Vilniaus pedagoginis universitetas

Vilnius

1999

Lietuvos

Heksa

Kaunas

Šviesa

Vilnius

2000

Lietuvos

Heksa

Kaunas

Polonija

Vilnius

2001

Lietuvos

nevyko

Kontaktas

Vilnius

2002

Lietuvos

nevyko

Antivis

Kelmė

2003

Lietuvos

nevyko

Antivis

Kelmė

2004

Lietuvos

Kauno centro sporto mokyklosHeksa

Kaunas

Antivis

Kelmė

2005

Lietuvos

Kauno centro sporto mokyklos Heksa

Kaunas

Naujoji Agluona

Panevėžys

2006

Lietuvos

Kauno centro sporto mokyklos Heksa

Kaunas

Isto-Vilniaus universiteto Tauras

Vilnius

2007

Sporto

Kūno kultūros ir sporto centras Achema

Jonava

sporto mokykla Tauras

Vilnius

2028

Sporto

Kauno centro sporto mokyklos Heksa

Kaunas

Naujoji Agluona

Panevėžys

2009

Sporto

Heksa

Kaunas

Antivis-Etovis

Kelmė

2010

Sporto

nevyko

Flaming Volley

Vilnius

2011

Sporto

nevyko

Flaming Volley

Vilnius

4 lent. Lietuvos komandų laimėjimai SSRS tinklinio varžybose

Varžybos Metai Komanda Vieta

SSRS kaimo jaunimo pirmenybės

1953

Lietuva (merginos)

2

SSRS kaimo jaunimo pirmenybės

1954

Lietuva (merginos)

3

SSRS sporto mokyklų pirmenybės

1975

Lietuva (vaikinai)

1

SSRS jaunučių pirmenybės

1966

Vilnius (mergaitės)

1

SSRS moksleivių spartakiada

1976

Lietuva (vaikinai)

2

SSRS jaunučių pirmenybės

1983

Lietuva (berniukai)

1

SSRS sporto mokyklų pirmenybės

1975

Lietuva (merginos)

1

SSRS tautų spartakiada

1986

Lietuva (jaunimas)

3

5 lent. Lietuvos tinklininkų laimėjimai pasaulio ir Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse (su SSRS rinktine)

Varžybos Metai Žaidėjas Vieta

Pasaulio čempionatas

1956

L. Meščeriakova

1

Europos jaunimo čempionatas

1966

T. Mitrofanova

1

Olimpinės žaidynės

1968

V. Matuševas

1

Pasaulio čempionatas

1970

M. Batutytė-Tatarūnienė

1

Europos čempionatas

1971

M. Batutytė-Tatarūnienė

1

Europos jaunių čempionatas

1988

I. Stravinskaitė

1

Pasaulio jaunių čempionatas

1989

A. Misiūnas

2

6 lent. Lietuvos paplūdimio tinklininkų laimėjimai pasaulio ir Europos čempionatuose

Varžybos Metai Žaidėjai Vieta

Pasaulio jaunių (iki 18 m.) čempionatas

2004

A. Kirsnys ir A. Mišeikis

1

Europos jaunių (iki 18 m.) čempionatas

2005

A. Barauskis ir A. Gaidys

2

I. Sorokaitė ir S. Zdmidrevičiūtė

3

Europos jaunių (iki 18 m.) čempionatas

2011

I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė

1

Pasaulio jaunimo (iki 19 m.) čempionatas

2012

I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė

1

Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionatas

2012

I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė

3

7 lent. Komandos – Lietuvos neįgaliųjų tinklinio čempionės (2000–2011)

Metai Mišrios komandos Miestas

2000

Žuvėdra

Klaipėda

2001

Feniksas

Vilnius

2002

Feniksas

Vilnius

2003

Feniksas

Vilnius

2004

Feniksas

Vilnius

2005

Feniksas

Vilnius

2006

Feniksas

Vilnius

2007

Feniksas

Vilnius

2008

Feniksas

Vilnius

2009

Santaka

Kaunas

2010

Feniksas

Vilnius

2011

Žuvėdra

Klaipėda

8 lent. Lietuvos neįgaliųjų tinklininkių laimėjimai pasaulio ir Europos čempionatuose

Varžybos Metai Komanda Vieta

Pasaulio čempionatas

1994

Lietuva (moterys)

3

Europos čempionatas

1998

Lietuva (moterys)

2

Europos čempionatas

2005

Lietuva (moterys)

2

Galerija

author

Vytautas Jankus, Jūratė Verbuvienė

Skip to content