Turizmo maratonai

Turìzmo maratònai, turizmo varžybų rūšis. Rengiami pėsčiųjų, slidžių, vandens, dviračių turizmo maratonai. Jų dalyviai, įveikdami 50 km ir ilgesnį nuotolį, atlieka papildomas užduotis: orientavimosi vietovėje, gamtos, istorijos, archeologijos ir kitų objektų lankymo, keliavimo technikos elementų atlikimo ir kitas. Trasa gali būti suskirstyta į etapus. Lietuvoje pirmą kartą respublikinį pėsčiųjų turizmo maratoną suorganizavo Mokslų akademijos turistų klubas (organizatoriai R. Krupickas, V. Panumis) 1974 Trakų rajone. Pėsčiųjų turizmo maratonai rengiami kasmet gražiausiose Lietuvos vietose: Kaišiadorių, Vilniaus, Šalčininkų, Molėtų, Švenčionių ir kituose rajonuose (2012 Labanoro regioniniame parke vyko jau XXXIX). Šiuose turizmo maratonuose dalyvauja po 200–800 žmonių. Trasos, kurią reikia įveikti per parą, ilgis – 100 km vyrams, 75 km moterims ir jauniams. Ekrano turistų klubas (Panevėžys) pėsčiųjų turizmo maratoną rengė 1986–1991, Šiaulių turistų klubas pėsčiųjų turizmo maratoną rengia nuo 1988 (per parą nugalėtojai nueina apie 140 km), Alytaus turistų klubas – nuo 1994 (daugiausia Punios šile, trasa 60 km). Slidžių turizmo maratoną 1981–1986 organizavo Vilniaus turistų klubas kartu su Vilniaus kūno kultūros ir sporto komitetu, 1984–1987 – Panevėžio turistų klubas. Dviračių turizmo maratoną 1983–2000 kasmet rengė Šiaulių turistų klubas Pageluvio, Bijotės, Kurtuvėnų miškingose apylinkėse, 1988 ir 1989 buvo surengęs Panevėžio turistų klubas. Per dvi dienas laimėtojai nuvažiuoja: vyrai 450–500 km, moterys 350–400 kilometrų. Pirmuosius vandens turizmo maratonus surengė Vilniaus turistų klubas 1982 Žeimena, Nerimi, 1983 Šalčia, Merkiu. 1984 06 09–10 Varėnos pūkų ir plunksnų fabriko turizmo sekcija surengė I respublikinį Didžiojo Ūlos prizo vandens turizmo maratoną Ūlos, Merkio upėmis, jis rengiamas kasmet. Nuo 1991 vandens turizmo maratoną rengia Lietuvos keliautojų sąjunga Merkio upe. Nuo 2000 Lietuvos keliautojų sąjunga ir viešoji įstaiga Klajūnų klubas kasmet rengia kompleksinius maratonus Eko Lietuva. Dalyviai pėsčiomis, baidarėmis, dviračiais įveikia per 200 km trasą miškingose vietovėse, orientuodamiesi pagal žemėlapį, nugalėdami įvairias gamtines kliūtis. Nuo 2006 varžybos tapo tarptautinėmis. Be to, nuo 2003 atskirai organizuojami trumpesnės trasos Mini maratonai.