Turìzmo tèchnikos varžýbos rengiamos trasoje įveikiant dirbtines ir gamtines kliūtis, atliekant technikos veiksmus, naudojant turistinį inventorių (įrangą), sprendžiant specialias technikos ir taktikos užduotis. Turizmo technikos varžybų tikslas – kelti keliautojų meistriškumą, propaguoti sportinį turizmą. Vykdomos pagal Lietuvos keliautojų sąjungos patvirtintas taisykles ir varžybų nuostatus. Trasos ilgis priklauso nuo turizmo šakos, gamtinių ir techninių sąlygų ir yra papildomas rodiklis, pirmenybė teikiama technikai. Rengiamos atskirų turizmo šakų turizmo technikos varžybos. Trasa parengiama taip, kad kuo natūraliau imituotų sudėtingų turistinių sportinių žygių maršrutų ruožus, kad dalyviams reikėtų atitinkamo parengtumo ir įgūdžių. Trasos sudėtingumo klasė nustatoma pagal varžybų mastą ir dalyvių meistriškumą.
Lietuvoje pirmiausia pradėtos rengti pėsčiųjų turizmo technikos varžybos (nuo 1955). Trasos ilgis 50–300 m, joje gali reikėti įveikti šias gamtines ar dirbtines kliūtis: stačius šlaitus, vandens kliūtis (upę, naudojant įvairius būdus), pastatyti palapinę, eiti pelke, įveikti įvairius reljefo elementus, užkurti laužą, gabenti sužeistąjį, rišti virvės mazgus ir kita. Populiariausios ir prieinamiausios turizmo šakos – pėsčiųjų turizmo turizmo technikos varžybos dažniausiai įtraukiamos į turistų sąskrydžių (pvz., Baltijos šalių, iki 1989 Lietuvos profsąjungų ir kita) programas.
Slidžių turizmo technikos varžybos pradėtos rengti 20 a. 7 dešimtmetyje. Trasos ilgis iki 2 km, joje gali būti tokios užduotys (kliūtys): įveikti medžių išvartas, miško tankumyną, nusileisti ir pakilti stačiais šlaitais (naudojant įvairią slidinėjimo techniką), įveikti vandens kliūtį naudojant rąstą ar virves, gabenti sužeistąjį, įveikti ledo atkarpas ir kita. I Lietuvos žiemos turistų sąskrydis įvyko 1978 Antaviliuose (Vilniaus rajonas), jo programoje buvo ir slidžių turizmo technikos varžybos. Lietuvos rinktinė dalyvavo sąjunginėse varžybose 1981 (9 vieta), 1984 (1 vieta), 1987 (5 vieta).
Kalnų turizmo technikos varžybos pradėtos rengti 1972 – įvyko I respublikinės kalnų turizmo technikos varžybos Kapitoniškėse (Kaišiadorių rajonas). Kalnų turizmo technikos varžybų maršrutuose turi būti uolų ir ledo, kliūtims įveikti naudojamas inventorius (įranga) ir laipiojimo uolomis bei ledu technika. Kadangi Lietuvoje natūralių uolų nėra, trasos rengiamos dirbtinai imituojant kalnų reljefo ruožus gamtoje (panaudojant skardžius, stačius šlaitus, medžius), patalpose įrengiant specialias sienas su dirbtiniais elementais ar panaudojant statybines konstrukcijas. 1976–1989 buvo rengiamos žiemos kalnų turizmo technikos varžybos (respublikinės, Vilniaus ir Kauno). Kalnų turizmo technikos varžybos rengia Vilniaus, Kauno, Šiaulių turistų klubai. Lietuvos rinktinės dalyvavo sąjunginėse kalnų turizmo technikos varžybose Cėjuje (1975), Kazbėgyje (1978), Čegeme (1984), Almatoje (1987), ne vienus metus Leningrado srityje, tarprespublikinėse – Bauskėje.
Vandens turizmo technikos varžybos (slalomas) Lietuvoje pradėtos rengti 1968 Vilnios upėje (Naujoji Vilnia–Belmontas). Lietuvos čempionatai rengiami kasmet, pirmieji trys vyko Vilnios upėje, 1971 – Širvintoje, nuo 1972 nuolat vyksta Vokėje (Grigiškėse). Įgula turi įveikti upės ruožą su gamtinėmis ir dirbtinėmis kliūtimis bei specialiais vartais, kuriuos reikia perplaukti tiesiai ar atbulai. Trasa iki 800 m ilgio, yra 20–25 vartai. Rengiamos valčių klasių (baidarių, pripučiamų valčių, katamaranų) varžybos. Lietuvoje varžybos dažniausiai rengiamos pavasarį vandeningose ir srauniose upėse; šalyse, kur yra sąlygos, – kalnų upėse arba dirbtiniuose kanaluose. Vandens turizmo technikos varžybas rengė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Mažeikių, Telšių, Kėdainių, Tauragės, Vilkaviškio turistų klubai. Be miestų, respublikinių, rengtos Pabaltijo varžybos. Lietuvos rinktinės 1970–1989 dalyvavo sąjunginėse vandens turizmo technikos varžybose Rioni, Zelenčiuko, Ardono, Urucho, Kodorio (Kaukazas), Čiatkalo (Vakarų Tian Šanis), Pruto (Karpatai), Isetės (Uralas) ir kitose upėse. Didžiausias laimėjimas – kauniečių A. Orlovo ir F. Baltūsio 2 vieta 1971 Zelenčiuko upėje. Vandens turizmo technikos varžybos įtraukiamos į didžiausių kompleksinių turistų sąskrydžių programas.
Dviračių turizmo technikos varžybų trasoje komanda raižytoje vietovėje keliukais ir takeliais įveikia gamtines, dirbtines kliūtis ir atlieka nustatytas užduotis. Trasos etapai: dviračių technikos demonstravimas (važiavimas be kelio, smėlėtu ruožu, lėtas važiavimas, kilimas ir leidimasis šlaitu ir kita), stovyklos įrengimas, orientavimasis vietovėje, sudėtingų kliūčių įveikimas (bridimas per upę ir buomo įveikimas su sauga, miško išvartų įveikimas ir kita), trialo ir dailiojo vairavimo elementai. Trasos ilgis iki 5 kilometrai. Dažniausiai ši rungtis yra sąskrydžių programose, atskirai vykdoma rečiau. Dviračių turizmo technikos varžybos buvo kompleksinių profsąjungų, Pabaltijo, sąjunginių turistų sąskrydžių programose. Lietuvoje pradėtos rengti 8 dešimtmetyje Kaune. 1979 Kelmės rajono vyko I respublikinis dviračių turistų sąskrydis, kurio programoje buvo turizmo technikos varžybos.
Automobilių ir motociklų turizmo technikos varžybų trasa rengiama kalvotoje vietovėje, kurioje gali būti turistiniame žygyje pasitaikančių gamtinių kliūčių (smėlynų, kalvų, brastų ir kita), dirbtinių kliūčių, turistinės technikos elementų (reikia įveikti kliūtis per lentą, nuimti ir uždėti ratą). Varžybos yra komandinės. Gali būti viena transporto priemonė arba mišri – automobilių ir motociklų. Trasos ilgis 500–1500 metrų. Pirmosios automobilių ir motociklų turizmo technikos varžybos pradėtos organizuoti 6 dešimtmetyje. Lietuvos komandos pirmą kartą startavo 1969 II sąjunginiame sąskrydyje Kijeve ir III sąskrydyje Oriolo srityje. Pirmosios respublikinės automobilių ir motociklų turizmo technikos varžybos vyko 1971 per I respublikinį automobilių ir motociklų turistų sąskrydį prie Kauno marių. 1983 VI sąjunginiame automobilių ir motociklų turistų sąskrydyje Cimlianske (Ukraina) Lietuvos komanda tapo SSRS turizmo technikos čempione ir užėmė 1 vietą komandinėje įskaitoje. Respublikinės turizmo technikos varžybos nuolat buvo rengiamos Lietuvos automobilių ir motociklų turistų sąskrydžiuose. Lietuvos rinktinė 1977–1980 kasmet dalyvavo tarptautinėse motociklų turizmo varžybose Javos draugai.
Speleoturizmo technikos varžybos nuolat rengiamos ant vertikalios uolos (15–20 m aukščių skirtumas). Trasos ilgis iki 120 metrų. Speleoturistai turi panaudoti žygiuose naudojamą inventorių bei įrangą ir pritaikyti urvų įveikimo technikos įgūdžius. Kadangi Lietuvoje natūralių uolų nėra, trasos įrengiamos dirbtinai imituojant uolų reljefą. Pirmąsias speleoturizmo technikos varžybas organizavo kauniečiai 1980, vėliau respublikinės turizmo technikos varžybos vyko kasmet iki 1988. Lietuviai 1979 dalyvavo I sąjunginiame speleoturistų sąskrydyje Ukrainoje (16 vietą). 1981–1988 Lietuvos rinktinė dalyvavo kituose sąjunginiuose sąskrydžiuose.
Populiarėjant turizmo technikos varžyboms Lietuvos keliautojų sąjunga nuo 1995 pradėjo organizuoti keliautojų sporto 4–7 etapų daugiakovės čempionatus, jų programoje yra ir turizmo technikos varžybos. Kalnų ir vandens turizmo daugiakovės čempionatai vykdomi nuo 1995, dviračių vyko 1995–2004, automobilių – 1996–2007.
