Varėnos rajono savivaldybė

Varėnõs rajòno savivaldýbė. SPORTAS. Po I pasaulinio karo pradėta žaisti futbolą. Šaulių sąjungos (ji puoselėjo sportą) futbolo komanda Šaulys žaidė su gretimų valsčių komandomis. Lenkijos okupuotoje (1920–1939) dabartinėje Varėnos rajono savivaldybėje dalyje sportą plėtojo lenkų jaunimo harcerų (harcerzy) orgimnazija. Po II pasaulinio karo tradiciškai daugiausia reiškėsi futbolininkai. 1948–1955 veikė Varėnos Žalgirio, 1960–1961 – Nemuno, 1961–1962 – Varėnos PK (Pramonės kombinatas) futbolo komandos. 1949 Žalgiris debiutavo Lietuvos II grupės Rytų zonos pirmenybėse (10 vieta). Sėkmingiau žaista 1951 ir 1952 Vilniaus srities čempionate (2 vieta), 1955 Vilniaus zonoje taip pat užimta 2 vieta. 1956 rajono futbolo rinktinė dalyvavo I Lietuvos spartakiados II grupės turnyre (10 vieta). Nuo 1954 pradėtos kultivuoti žiemos sporto šakos – slidinėjimas ir čiuožimas, pradėtas žaisti stalo tenisas, krepšinis ir tinklinis, pamėgtos šaškės.

1955 Kolūkiečio draugijos pirmenybėse Varėnos rajono Petro Cvirkos kolūkio futbolo komanda užėmė 2 vietą, keli varėniškiai futbolininkai (su Lietuvos rinktine) 1955 SSRS kaimo jaunimo spartakiadoje Odesoje buvo antri, 1956 įkurta Nemuno draugijos Varėnos rajono taryba. 1960 rankinio pradininkas rajone mokytojas V. Matulevičius Valkininkuose pradėjo treniruoti rankininkes. 1964 Lietuvos moksleivių spartakiadoje Valkininkų mergaičių vienuolikių (didžiojo) rankinio komanda (B. Aidukaitė, D. Bartusevičiūtė, Z. Bartusevičiūtė, S. Bazytė, E. Bazytė, J. Biekšaitė, E. Jankūnaitė, E. Mackevičiūtė, E. Molytė, Z. Politikaitė, D. Žvinytė; treneris V. Matulevičius) užėmė 1 vietą, 1967 – 2 vietą. 1968 rajone įsteigta Varėnos vaikų ir jaunių sporto mokykla (Varėnos sporto mokykla). Nuo 1969 rankinis pradėtas žaisti Merkinėje, Nedzingėje, Varėnoje, nuo 1979 – Marcinkonyse. 1969–1978 rajone buvo labai populiarus ledo ritulys. Varėniškiai dalyvaudavo Nemuno draugijos B grupės varžybose (jose jaunučių komanda užėmė 2 vietą).

Nuo 1964 rajonui atstovavo reprezentacinė futbolo komanda Statybininkas (1980–1985 Šilelis, 1985–1990 Vairas, nuo 1990 Merkys); 1971 Nemuno draugijos žaidynėse užėmė 3 vietą, 1988 Lietuvos II lygos Kapsuko zonos turnyre – 1 vietą, finaliniame zonų laimėtojų turnyre – 2 vietą, 1989–1990 žaidė Lietuvos I lygoje, 1991–1992 II lygos zoninėse pirmenybėse, nuo 2006 rungtyniauja Alytaus apskrities pirmenybėse. 1971–1994 veikė Varėnos Liepsnelės veteranų futbolo komanda, dažnai žaidė draugiškas rungtynes.

1971 Varėnoje pastatytas stadionas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę sėkmingiausiai žaidžia Varėnos futbolo ir rankinio komandos. Futbolo komanda Merkys (1993–1997 Varėnos ŽŪM; 1998–2001 neveikė) 1990 II Pietų lygos pirmenybėse užėmė 10 vietą, 1991–1992 žaidė II lygos zoninėse pirmenybėse, nuo 1994 – IV lygoje, nuo 2006 žaidžia Alytaus apskrities pirmenybėse (2007 užėmė 4 vietą). Varėnos rajono kultūros ir sporto klubo vyrų rankinio komanda Ūla (įkurta 1991, 1991–1995 Ūla-Varbitas) 1995 Lietuvos rankinio čempionate užėmė 2 vietą, 2002 – 3 vietą, 2004 – 2 vietą, 2005 – 3 vietą 1992–2004 Ūlos (1994–2000 Ūla-Virmantas, 2003–2004 Ūla-Languva-Plast) moterų rankinio komanda žaidė Lietuvos aukščiausioje lygoje (1995, 1996 ir 2000 užėmė 4 vietą). Žymesnieji iš Δ kilę sportininkai (nepaminėti straipsnyje Varėnos sporto mokykla): aviamodeliuotojai – V. Dundens (pradininkas rajone, nuo 1967 Varėnos 1 vidurinės mokyklos būrelio vadovas), V. Ivančikas (2000 Lietuvos čempionas, 2001 Pasaulio taurės varžybų etapo Lenkijoje ir 2003 Baltijos taurės varžybų 2 vietos laimėtojas; treneriai G. Vaitekūnas, vėliau V. Dunderis), R. Žilinskas (1985, 2004 Lietuvos čempionas; treneriai V. Dunderis, G. Vaitekūnas), futbolininkai – G. Kvitkauskas (1988–1991, su pertraukomis, Vilniaus Žalgirio saugas, 1992 Lietuvos rinktinės žaidėjas), V. Kvitkauskas (2002–2003 Merkio žaidėjas; abiejų trenerė V. Kuncė), D. Lukšys (1993 Lietuvos čempionas, su Panevėžio Ekranu, 1997 Lietuvos rinktinės žaidėjas), P. Lukšys (2005 Lietuvos čempionas, su Panevėžio Ekranu), A. Žėkas (2005 Lietuvos čempionas, 2003, 2004, 2006, 2010 vicečempionas, 1998, 2002, 2007 čempionatų bronzos medalininkas; visų treneris K. Latoža), karinės taikomosios daugiakovės atstovas Č. Kasperas (1985 SSRS čempionas; treneris V. Mickevičius), krepšininkė Z. Makselytė (7 kartus, 1972–1988, Lietuvos čempionė, 1979 SSRS tautų spartakiados 2 vietos laimėtoja; pirmieji treneriai N. Kulvinskas, A. Gedminas), lengvaatletis R. Sausaitis (15 kartų, 1977–1993, Lietuvos čempionas, 1981 SSRS vicečempionas, 1983 SSRS čempionato bronzos medalininkas; treneriai S. Veržbickas), rankininkas M. Prakapas (3 kartus, 1976, 1978, 1982, Lietuvos. 1978 Pabaltijo čempionas; treneris K. Sereičikas), slidininkė I. Grinkevičiūtė (1996 Lietuvos slidinėjimo taurės varžybų 2 vietos, 1998 – 3 vietos laimėtoja, 1997 Lietuvos slidinėjimo čempionato 3 × 5 km estafetės bronzos medalininkė; treneris J. Fugalis), žirgų sporto atstovai (ristūnų lenktynės) – S. Kėrys (3 kartus, 2009, 2012, 2013, Sartų žiemos ir 3 kartus, 2007–2009, Utenos vasaros lenktynių Didžiojo prizo laimėtojas, 2009, su A. Vilkiniu, Baltijos šalių komandinių ristūnų lenktynių, 2010 Baltijos šalių taurės laimėtojas), A. Vilkinis (2000 Sartų žiemos lenktynių, 2 kartus, 2006, 2007, Utenos vasaros lenktynių Didžiojo prizo laimėtojas, 2009, su S. Kėriu, Baltijos šalių komandinių ristūnų lenktynių laimėtojas).

Žymesnieji mokytojai – A. Kauzonas (lengvoji atletika), J. Kupinas (lengvoji atletika), V. Matulevičius (rankinis), K. Sereičikas (rankinis ir lengvoji atletika), G. Zalieckas (krepšinis).

Žymesnieji sporto klubai: Varėnos rajono kultūros ir sporto klubas Ūla (įkurtas 1991, pirmininkas 1991–1997 V. Mikalauskas, nuo 1997 V. Debesiūnas), Varėnos sporto klubas Ūla-Virmantas (įkurtas 1997, pirmininkas V. Struckas), Varėnos sporto klubas Pasaga (įkurtas 1998, pirmininkas S. Kėrys), Varėnos šaškių-šachmatų klubas (įkurtas 1998, pirmininkas A. Čenys), sportinės žūklės Kiršlys (įkurtas 2000, pirmininkas A. Juškevičius), Varėnos technikos sporto klubas Erdvė (įkurtas 2000, pirmininkas V. Ivančikas), Marcinkonių kultūros ir sporto klubas (įkurtas 2004, pirmininkas Š. Valentukevičius), automobilių Autoakimirka (įkurtas 2007, pirmininkas G. Miškinis).

2012 rajone buvo 18 sporto klubų, apie 3000 sportuojančių gyventojų, 58 treneriai-mokytojai. Veikė 20 stadionų, 21 sporto salė, 24 krepšinio, 17 tinklinio, 2 rankinio, 16 futbolo, 2 mobilios futbolo aikštės. Nuo 2008 statomas daugiafunkcis sporto kompleksas.

Nemuno (nuo 1987 Žalgiris) draugijos rajono tarybos pirmininkai: 1956–1968 nežinoma, 1968–1970 A. Levulis, 1970–1974 A. Vėlyvis, 1974–1977 S. Česokas, 1977–1984 J. Daškevičius, 1984–1985 V. Mikalauskas, 1985–1995 A. Matačiūnas.

Varėnos rajono savivaldybės sporto vadovai: Varėnos rajono kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – M. Česnulevičius (1964–1969), K. Plukys (1969–1985), V. Mikalauskas (1985–1995), Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus sporto sektoriaus vedėjai – V. Mikalauskas (1995–1996), A. Matačiūnas (1996–2009), Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus sporto vyriausiasis specialistas J. Fugalis (nuo 2009).

Galerija