Vilkavi̇̀škio rajòno savivaldýbė. SPORTAS. Po I pasaulinio karo Kybartai buvo vienas pirmųjų Lietuvos miestų, kuriuose pradėtas žaisti futbolas. 1919 suburta futbolo komanda Banga (Kybartų Sveikata), 1922 įkurtas sporto klubas Sveikata. 1924 Lietuvos dviračių čempionu (15 dalyvių) tapo klubo atstovas J. Krėmeris, vicečempionu – E. Malcanas. 1921 Vilkaviškyje žaistos pirmos futbolo rungtynės su Marijampole (3:0). Kybartų futbolo komandos aktyviai rungtyniavo su Rytprūsių komandomis, 1922–1940 žaista apie 100 rungtynių. Vilkaviškyje aktyviai reiškėsi 4 artilerijos pulko komanda. 1930 įrengta futbolo aikštė (joje žaidžiama ir dabar). 1930 Sveikata laimėjo Suvalkijos apygardos pirmenybes ir žaidė Lietuvos čempionate (su Kauno LFLS 1:9), nuo 1931 – Lietuvos lygos čempionatuose (1931 užėmė 5 vietą, 1932 – 4 vietą, 1933 – 7 vietą, 1934 – 6 vietą). 1935 Kybartuose susibūrė pajėgi Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO), jos futbolo komanda JSO 1937 užėmė 1 vietą Suvalkijos apygardos pirmenybėse, laimėjo pereinamąsias rungtynes su Marijampolės Šauliu (3:2 ir 1:1) ir pateko į Lietuvos lygą (1938 šios lygos čempionate užėmė 9 vietą). 1939–1940 JSO rungtyniavo antroje pagal pajėgumą sričių lygoje. Vilkaviškiui Suvalkijos apygardos pirmenybėse atstovavusi Sudavijos klubo komanda geresnių rezultatų nepasiekė. 1937 ji Vilkaviškyje žaidė su čekų komanda Sparta (pralaimėjo 2:5). 1940 JSO komanda panaikinta, 1942–1944 Suvalkijos apygardos pirmenybių nugalėtoja tapo Sveikata, 1942 Lietuvos čempionate ji pralaimėjo Kauno LFLS (1:5), 1943 – Kauno Taurui (0:5).
1929 ir 1931 Lietuvos ledo ritulio vicečempione tapo Vilkaviškio LFLS komanda. 1937 Vilkaviškio apskrityje pradėjo populiarėti krepšinis. 1938 Vilkaviškyje su vietos krepšininkais žaidė pajėgiausi Kauno krepšininkai (20:60). 1943 Suvalkijos apygardos pirmenybėse Kybartų Sveikata užėmė 1 vietą ir dalyvavo Lietuvos čempionate (pralaimėjo Ukmergės LFLS komandai 27:28).
1945 Virbalyje įsteigtas pirmasis sporto kolektyvas Jėga (vadovas J. Jakštaitis), Vilkaviškyje – apskrities kūno kultūros ir sporto komitetas, 1946 suburta (G. Grybo ir E. Doreikos iniciatyva) futbolo komanda. Nuo 1945 kultivuojamas futbolas, krepšinis, lengvoji atletika, tinklinis. 1948 Kybartų Žalgirio futbolo komanda užėmė 1 vietą Suvalkijos zonos pirmenybėse, laimėjo zonų laimėtojų finalą ir pateko į Lietuvos aukščiausią lygą, joje žaidė 1949–1952 (1950 užėmė 5 vietą). 1956 Vilkaviškio Nemuno komanda Kauno zonoje užėmė 1 vietą ir 1957 Rajono pramonės kombinato (RPK) komanda žaidė Lietuvos čempionate (užėmė 13 vietą ir iškrito). 1962 Kybartų futbolininkai susigrąžino Sveikatos vardą. 1973–1977, 1981–1982 ir 1987 Sveikata rungtyniavo Lietuvos aukščiausioje lygoje, bet aukštesnių vietų neužėmė.
1949 Keturvalakiuose V. Žukausko iniciatyva atidaroma tinklinio sekcija, 1951 įkuriama draugijos Kolūkietis (nuo 1956 Nemunas, 1987–1996 Žalgiris) rajono taryba (1951–1996 pirmininkas V. Žukauskas). 1954 Keturvalakiuose įvyko rajono tinklinio pirmenybės (11 komandų). 1956 rajono dviratininkų komanda Lietuvos spartakiadoje tarp rajonų užėmė 1 vietą, 1958 Lietuvos kaimo jaunimo spartakiadoje – 2 vietą (25 km pavienio starto lenktynes laimėjo S. Matukaitytė), mažosiose daugiadienėse lenktynėse (rajonų dviratininkai, 6 etapai, 568 km) – 2 vietą (individualioje įskaitoje S. Dambrauskas – 3 vietą), 1959 – 1 vietą (G. Brazauskas, S. Dambrauskas, S. Šidlauskas, A. Varžaitis; individualioje įskaitoje A. Varžaitis – 2 vietą, S. Dambrauskas – 3 vietą), Lietuvos spartakiadoje 1959 (M. Alksninytė laimėjo 15 km, A. Varžaitis – 25 km lenktynes) ir 1963 – 1 vietą. Vilkaviškio vyrų ir moterų krepšinio komandos rungtyniavo žemesniųjų pakopų pirmenybėse, 1985 vyrai Nemuno sporto draugijos žaidynėse užėmė 2 vietą, moterys visą laiką žaidė III pakopos turnyruose.
1964 įkurta Vilkaviškio rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla (Vilkaviškio rajono sporto mokykla), 1967 suburta ritinio komanda Žiedas, 1978 Z. Kasperaičio ir sporto metodininko V. Liepinaičio iniciatyva – ritinio komanda Širvinta (rėmėjas S. Nėries kolūkis), ji 1989 tapo I kaimo olimpiados laimėtoja (A. Česnavičius, J. Grumblys, Z. Kasperaitis, B. Kružinauskas, R. Kubilius, V. Liepinaitis, V. Marazas, J. Šamatauskas, K. Vaškevičius), tačiau po Nepriklausomybės atkūrimo sunykus kolūkiams komanda iširo. 2001 susibūrė Alvito pagrindinės mokyklos ritinio komanda Širvinta, jos žaidėjai (buvę Lietuvos jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionatų dalyviai – V. Agliniškis, E. Bačinskas, G. Girdzijauskas, V. Gružinskas, R. Įsoda, D. Jurgaitis, M. Kivaras, D. Kučinskas, A. Rainys, T. Rimas, E. Želvys) žaidžia Lietuvos suaugusiųjų čempionate (2005–2007 užėmė 3 vietą).
2001 Vilkaviškio stalo teniso komanda Rytas Lietuvos čempionate užėmė 4 vietą, 2004 tapo bronzos medalininke, 2005, 2007, 2008 – Lietuvos čempione (E. Jablonskis, V. Lapaitis, A. Skirgaila, K. Žeimys, K. Kasparaitis, A. Rybakas; treneris V. Rybakas). 2010 Lietuvos komandinėse dviračių treko varžybose Vilkaviškio rajono savivaldybės komanda (E. Gudiškis, A. Pečiulis, J. Klimavičius, G. Kaupas) buvo trečia.
Žymesnieji sportininkai (be nurodytų tekste ir išvardytų straipsnyje Vilkaviškio rajono sporto mokykla): lengvaatlečiai – J. Vabalas (Lietuvos čempionas: 15 kartų, 1929–1939, lengvosios atletikos, 1933 krepšinio, su LGSF komanda, futbolo, su MSK komanda, 2 kartus, 1935, komandinio šaudymo; 1938 Lietuvos tautinės olimpiados šuolio su kartimi varžybų laimėtojas), V. Bakūnas (32 kartus, 1930–1943, Lietuvos bėgimo čempionas, 1938 Lietuvos tautinės olimpiados 3 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalio laimėtojas), ieties metikė B. Zalagaitytė-Kalėdienė (10 kartų, 1954–1969, Lietuvos čempionė, 14 kartų, 1954–1958, Lietuvos ir 1958 pasaulio rekordininkė, 3 kartus, 1958–1960, SSRS čempionė, 1958 Europos vicečempionė, XVII olimpinių žaidynių, 1960 Roma, bronzos medalininkė, XVIII olimpinių žaidynių, 1964 Tokijas, 4 vietos laimėtoja), V. Jaras (Lietuvos čempionas: 9 kartus, 1958–1975, disko metimo, 1960 rutulio stūmimo; 6 kartus, 1962–1993, Lietuvos rekordininkas, 1967 SSRS tautų spartakiados disko metimo varžybų laimėtojas, SSRS čempionas), V. Girnius (neįgalusis; 1977 SSRS 60 m bėgimo, 7 kartus, 1985–1997, Europos, 1986 pasaulio, 1988 paralimpinių žaidynių ieties metimo ir penkiakovės čempionas; pirmasis treneris J. Burakovas, treneris B. Giržadas), penkiakovininkas T. Kairys (neįgalusis; 2004 Atėnų paralimpinės žaidynės, 5 vieta, 2005 Europos vicečempionas, 2007 pasaulio čempionas; treneriai R. Petruškevičius, V. Miliauskas), R. Gustaitytė (disko metimas, XXVII olimpinės žaidynės, 2000, 30 vieta), A. Kulvinskaitė (2004 Baltijos šalių jaunių 800 m bėgimo čempionė; treneris V. Miliauskas), N. Markauskas (Lietuvos čempionatas, 5 kartus, 2006–2010, 2 vieta, 2009, 3 vieta), E. Rūkas (Lietuvos čempionatas, 4 kartus, 2006–2009, 3 vieta), A. Račius (Lietuvos čempionatas, 2 kartus, 2006, 3 vieta), M. Saldukaitis (Lietuvos čempionatas, 2 kartus, 2006–2009, 3 vieta; visų treneris V. Miliauskas), M. Striokas 2009 Lietuvos čempionatas, 3 vieta, 2010 – 2 vieta; treneris M. Saldukaitis), futbolininkai, ledo ritulininkai – V. Danilevičius (3 kartus, 1932, 1933, 1937, Lietuvos ledo ritulio čempionas, 2 kartus, 1929, 1931, vicečempionas, 1932–1934 Lietuvos futbolo čempionatų bronzos medalininkas; nuo 1998 rengiamos Vlado Danilevičiaus taurės futbolo varžybos, Danilevičiaus taurė), J. Klimas (1936 Lietuvos futbolo čempionato bronzos medalininkas, 1938 vicečempionas, 1939 čempionas, su LGSF komanda, 4 kartus, 1932, 1933, 1937, 1946, ledo ritulio, 2 kartus, 1933, 1934, krepšinio čempionas), V. Geležiūnas (1934 Lietuvos čempionas, su Kauno MSK, vicečempionas – 1928, 1929, su LFLS, 1948, su Tauragės Žalgiriu), R. Deltuva (1981 Lietuvos moksleivių, 1983 SSRS jaunių futbolo rinktinių narys, SSRS tautų spartakiados jaunimo futbolo varžybų laimėtojas; pirmasis treneris G. Girdauskas), M. Bezykornovas (6 kartus, 1999–2004, Lietuvos futbolo čempionas; pirmasis treneris G. Jarmala), tenisininkas F. Giedrys (10 kartų, 1933–1943, Lietuvos teniso čempionas, 1954 Doverio, Dover, Jungtinės Amerikos Valstijos, lietuvių teniso vienetų varžybų laimėtojas), čiuožėjas (dailusis čiuožimas) V. Ignaitis-Ignatavičius (4 kartus, 1937, 1940, 1942, 1944, Lietuvos čempionas, parengė dailiojo čiuožimo vadovėlį), aviamodeliuotojas A. Kazlauskas (9 kartus Lietuvos čempionas: 1950, 1952, 1954–1956, 1958, 1966, 1967 FIB klasės lėktuvų modelių su gumos varikliu, 1953 kordinių greičio modelių, 2 kartus, 1960, 1966, Pabaltijo turnyrų laimėtojas), dviratininkai – A. Svotas (1953 daugiadienės dviračių lenktynės Aplink Lietuvą, 3 vieta komandinėje įskaitoje), S. Dambrauskas (1953 Lietuvos rajonų varžybos: 100 km lenktynės, 3 vieta, 30 km kroso varžybos, 2 vieta, 1953 daugiadienės lenktynės Aplink Lietuvą, 3 vieta komandinėje įskaitoje, 1954 Lietuvos kaimo jaunimo spartakiados laimėtojas), D. Mačytė (1954 Lietuvos čempionė, 2 kartus, 1954, Lietuvos kaimo jaunimo spartakiados laimėtoja), M. Alksninytė (2 kartus, 1964, Lietuvos čempionė, 1960 čempionato bronzos medalininkė, 1959 SSRS kaimo dviratininkų pirmenybės: 15 km lenktynės, 7 vieta, 20 km lenktynės, 5 vieta), G. Brazauskas (1960 kaimo jaunimo žaidynės, 3 vieta), J. Tamašauskas (1964 draugijos Nemunas vasaros žaidynių laimėtojas), V. Rutkauskas (1966 Lietuvos 100 km komandinių lenktynių, 1969 28 km kroso vicečempionas, 1970 Lietuvos daugiadienių komandinių lenktynių 2 vietos laimėtojas), A. Rutkauskas (1968 Lietuvos 25 km pavienio starto lenktynių čempionas, 100 km komandinių lenktynių, 2 kartus, 1968, 1969, 28 km kroso vicečempionas, Lietuvos daugiadienių lenktynių 2 vietos, SSRS 28 km kroso komandinių lenktynių 1 vietos laimėtojas), I. Janulevičiūtė (2002 Europos jaunimo iki 23 metų čempionato grupinės lenktynės, 7 vieta), L. Baltrušaitytė (2002 pasaulio jaunių plento dviračių čempionatas, 23 vieta; treneris A. Žemaitaitis), rankininkė J. Kirvelaitytė (5 kartus, 1956–1960, Lietuvos čempionė, 2 kartus, 1957, 1960, SSRS čempionė, 1957 pasaulio jaunimo ir studentų žaidynės, 3 vieta, su SSRS rinktine; treneriai V. Griešnovas, Z. Jakubauskas, F. Bimbienė, A. Gasparka), kultūristas V. Dubickas (3 kartus, 1971, 1988, 1989, Lietuvos kultūrizmo, 2 kartus, 1982, 1983, jėgos daugiakovės čempionas, 1989 2 kartus, 80 kg svorio kategorijos ir absoliutusis, SSRS kultūrizmo čempionas; pirmasis treneris V. Jankauskas), kanojininkas A. Borkertas (24 kartus, 1986–1995, Lietuvos čempionas; pirmasis treneris A. Liaudanskas), imtynininkai – V. Kiveris (laisvosios imtynės, 1997 Lietuvos čempionas, 2000 Lietuvos čempionatas, 3 vieta), A. Gumauskas (laisvosios imtynės, 1997 Lietuvos jaunučių, 1998 moksleivių, 1999, 2000 jaunių, 1999 Baltijos šalių jaunių čempionas, 1998 Lietuvos jaunių sporto žaidynės, 1 vieta), S. Geištoraitytė (moterų imtynės, 2006 Lietuvos čempionatas, 3 vieta), V. Puidaitė (moterų imtynės, 3 kartus, 2006, 2007, 2010, Lietuvos čempionė, 2008 Pasaulio universitetų savigynos taurės varžybos, 3 vieta, Europos jaunučių čempionatas, 7 vieta), E. Dobrovolskis (laisvosios imtynės, 2007 Lietuvos čempionatas, 3 vieta), E. Skinkys (laisvosios imtynės, 2008 Lietuvos čempionas, 2009, 2010 Lietuvos čempionatas, 3 vieta), M. Jurkynas ir E. Sidaravičius (laisvosios imtynės, 2010 Lietuvos čempionatas, 3 vieta), A. Draugelis (laisvosios imtynės, 2010 Lietuvos vicečempionas, 2011 čempionas), T. Baracevičius (laisvosios imtynės, 2010, 2011 Lietuvos jaunimo čempionas), R. Katkevičiūtė (moterų imtynės, 2011 Lietuvos čempionatas, 3 vieta; visų treneris J. Jurkynas), stalo tenisininkas V. Simonaitis (2006 Lietuvos vicečempionas, 2010 čempionas).
Iš Vilkaviškio kilę žymesni Lietuvos treneriai ir sportininkai: futbolo – A. Liubinskas (1992–1995, 2003–2008 nacionalinės rinktinės, 2002 olimpinės rinktinės vyriausiasis treneris, Šiaulių Karedos, 1996 laimėjusios Lietuvos taurę ir Didžiąją taurę, 1997 čempionės, treneris), R. Kochanauskas (auklėtiniai – V. Levendrauskas, G. Staučė), G. Girdauskas (auklėtinis – R. Deltuva), teniso – V. Gerulaitis (1938 Lietuvos tautinės olimpiados laimėtojas, 6 kartus, 1938–1943, Lietuvos teniso čempionas, Vito ir Rūtos Gerulaičių treneris), krepšinio – V. Kanapkis (1976–1981, 1999 Lietuvos moterų rinktinės treneris, 1982–1983, 1993–1995 vyriausiasis treneris), baidarių ir kanojų irklavimo – B. Jankevičius (E. Balčiūno pirmasis treneris), sporto organizatoriai, visuomenininkai: S. Krasauskas (Kanada), P. Mickevičius (Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos), E. Šulaitis (Jungtinės Amerikos Valstijos), K. Baltramonas (Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos), aviatorius D. Dulaitis (Jungtinės Amerikos Valstijos), R. Trampas (Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos).
Sporto renginiai: rajono krepšinio, futbolo pirmenybės, paplūdimio tinklinio, gatvės krepšinio, vaikų futbolo turnyrai, automobilių varžybos ant ledo, tradicinis Santakos laikraščio taurės krepšinio turnyras (nuo 1957), dabartinių ir buvusių vilkaviškiečių futbolininkų susitikimai (nuo 1976), V. Kochanausko atminimo veteranų futbolo turnyras Kybartuose (nuo 1988), vandens sporto šventė, Vilkaviškio miesto bendruomenės dviračių mėgėjų žygiai pavasarį ir rudenį (dalyvauja šeimos su vaikais, senjorai, įmonių, klubų kolektyvai; 2011 dalyvavo 600 dviratininkų), bėgimas J. Basanavičiaus tėviškė – J. Basanavičiaus vidurinė mokykla (nuo 2001), tarptautinis laisvųjų imtynių turnyras (nuo 2005), Vilkaviškio taurės šalies dviračių sporto varžybos (nuo 2008).
2011 buvo 19 sporto klubų: Vilkaviškyje – lengvosios atletikos (įkurtas 1994, vadovas V. Miliauskas), dvikovos sporto šakų Ravyras (įkurtas 1995, vadovas ir treneris V. Kiveris, nuo 2000 J. Jurkynas), ritinio Žiedas (įkurtas 1995, vadovas R. Diržius), vaikų futbolo Atžala (įkurtas 1996, vadovas A. Karalius), futbolo ir stalo teniso Sūdavija (įkurtas 1996, vadovas V. Rybakas), šachmatų Širvinta (įkurtas 1996, vadovas G. Janulaitis), futbolo Šešupė (įkurtas 2000, vadovas V. Paunksnis), dviračių sporto Aira (įkurtas 1997, vadovas A. Žemaitaitis), buriuotojų Škvalas (įkurtas 1998, vadovas L. Venslovas), vidurinės mokyklos Aušra (įkurtas 2000, vadovas G. Girdauskas), tinklinio (įkurtas 2000, vadovas V. Strakalaitis), sportinės žūklės (įkurtas 2000, vadovas V. Rybakas), automobilių sporto Vilkaviškio greitis (įkurtas 2003, vadovas R. Kurauskas), ritinio Alvito Širvinta (įkurtas 2008, vadovas M. Kasperaitis), futbolo Širvinta Vilkaviškis (įkurtas 2011, vadovas Š. Litvinas), Kybartuose – futbolo Sveikata (įkurtas 1919, įregistruotas 1997, vadovas J. Murinas), sportinių balandžių Sparnai (įkurtas 2002, vadovas J. Sakatauskas), futbolo, lengvosios atletikos, krepšinio, orientavimosi sporto Kybartų jaunystė (įkurtas 2004, vadovas V. Valiokas), vaikų futbolo Sveikata-2 (įkurtas 2006, vadovas M. Matulaitis).
Sporto organizatoriai: kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – A. Kuras (1945–1947), V. Pilipovas (1947–1952), B. Selvestraitis (1952–1973), G. Arminienė (1973–1977), A. Skeivys (1977–1980), V. Montvila (1980–1989), rajono valdybos sporto komiteto pirmininkas E. Žemaitaitis (1990–1993), rajono valdybos sporto tarnybos viršininkas G. Girdauskas (1993–1999), savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas (1999–2001 savivaldybės administracijos Sporto tarnybos viršininkas, 2001–2008 vedėjas, 2008–2012 savivaldybės administracijos kūno kultūros ir sporto vyriausiasis specialistas) R. Lipinas (nuo 1999).
L: A. Paškevičius, N. Miknevičius Garbingos futbolo tradicijos 2009.
