Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centras

Vìlniaus universitèto Sveikãtos ir spòrto ceñtras (1992–2000 Kū́no kultū́ros ceñtras) įkurtas 1992 reorganizavus Kūno kultūros katedrą (įkurta1939, atkurta 1947, iki 1990 Fizinio auklėjimo katedra). Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centras atsakingas už universiteto akademinės veiklos, sveikos gyvensenos kūno kultūros ir sporto srityje įgyvendinimą ir atlieka studentų bei darbuotojų kūno kultūros ir sporto veiklos organizavimo, plėtros, mokslo tiriamąją ir valdymo funkcijas.

1803 Vilniaus imperatoriškojo universiteto statute rašoma, kad Vilniaus universitetas gali turėti užsienio kalbų, taip pat laisvųjų gimnastikos pratimų mokytojų.

Vilniaus universitete dirbo profesorių iš Europos universitetų, kurie kėlė ir žmogaus kūno stiprinimo, fizinio rengimo problemas, supažindindavo su senosios Graikijos kultūra, olimpinių žaidynių idėjomis. Buvo tęsiamos studentų mėgstamos šaudymo iš lanko, turizmo, jodinėjimo ir fechtavimosi tradicijos, studentus pradėta mokyti gimnastikos, daugėjo fizinio lavinimo ir sporto pratimų, atsirado daugiau šiuos dalykus dėstančių mokytojų. Aronas Aleksandras Olizarovijus (Aaron Alexander Olizarowski, 1610–1659), Tadeušas Čackis (Tadeusz Czacki, 1765–1813) ir kiti profesoriai kėlė protinio ir fizinio lavinimo derinimo idėjas, fizinių mankštų reikšmę ugdant visavertę asmenybę.

1939 Lietuvai atgavus Vilnių čia iš Kauno buvo atkelti Teisės ir Humanitarinių mokslų fakultetai, prie Humanitarinių mokslų fakultetų įsteigta Fizinio auklėjimo katedra. Universitete susibūrė Akademinio sporto klubas (ASK). SSRS okupavus Lietuvą universitete 1940 rudenį jau veikė 4 fakultetai. 1940 12 Algirdo Vokietaičio iniciatyva sudarytas universiteto studentų sporto komitetas, Stanislovo Šačkaus – suburta krepšinio komanda. Pradėjo treniruotis krepšininkai, fechtuotojai, šachmatininkai, lengvaatlečiai, komandą telkė futbolininkai. Krepšininkai pirmieji subūrė fakultetų komandas, rinktinę, dažnai treniravosi, rengė draugiškas varžybas, surengė pirmąsias tarpfakultetines varžybas. Buvo rengiamos masinės varžybos: krosai, draugiškos ir oficialios rungtynės.

1945 SSRS vėl okupavus Lietuvą universiteto sportininkai pradėjo rungtyniauti su kitomis Vilniaus ir Kauno komandomis, studentai pradėjo masiškiau dalyvauti slidinėjimo, bėgimo krosuose ir estafetėse, kitose Vilniuje rengiamose varžybose. Kūno kultūrai ir sportui didelę įtaką darė įsteigta Karinė katedra (vadovas generolas V. Karvelis): ėmėsi sporto sekcijų steigimo, talkino 1944 atgaivinto Akademinio sporto klubo veiklai, rengdavo fizinio lavinimo pratybas. 1946 pavasarį viešai pasirodė pirmieji vandens sporto mėgėjai, tenisininkai, stalo tenisininkai, buriuotojai.

1947 25 geriausi universiteto sportininkai dalyvavo Fizkultūrininkų dienos parade Maskvoje. Rudenį buvo atkurta Fizinio auklėjimo katedra; ilgainiui tapo ne tik fizinio lavinimo mokomosios programos vykdytoja, bet ir viso kūno kultūros ir sporto darbo tvarkytoja bei populiarintoja. Katedrą rėmė rektorius Zigmas Žemaitis, prorektorius mokymo reikalams S. Jankauskas. Svarbiausias universiteto sportinio gyvenimo organizatorius buvo sportininkų renkama Akademinio sporto klubo valdyba. Akademinis sporto klubas 1947 turėjo 700 sportininkų; aktyviausiai veikė lengvosios atletikos, krepšinio, šaudymo, tinklinio, gimnastikos, stalo teniso ir vandens sporto sekcijos.

1948 Akademinis sporto klubas tapo Universiteto sporto klubu (USK; 1960 klubas pavadintas Mokslu, nuo 1976 – Universitetu, 1992 baigė veiklą). Surengta pirmoji universiteto kompleksinė tarpfakultetinė studentų spartakiada; varžybų programą sudarė trys sporto šakos: lengvoji atletika, krepšinis ir tinklinis (fakultetui – spartakiados laimėtojui – rektorius įsteigė pereinamąją taurę); II spartakiadoje (1979) jau buvo 7 sporto šakos, III (1950) – ir PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) komplekso daugiakovė. 1949 I Lietuvos studentų spartakiadoje universiteto sportininkai komandinėje įskaitoje užėmė 1 vietą. 1950 pirmą kartą surengtos varžybos pirmųjų kursų studentams. 1950–1951 Universiteto sporto klubas jau turėjo 1500 narių. 1952 prie jo buvo įsteigta turizmo sekcija, nuo 1958 – Universiteto turistų klubas (nuo 1989 Vilniaus universiteto žygeivių klubas). 1952 iš viso veikė 22 sporto sekcijos.

Studentų fizinio lavinimo sąlygos pagerėjo, kai Fizinio auklėjimo katedrai ir Universiteto sporto klubui 1952 buvo perduotos dvi sporto salės Čiurlionio gatvėje (viena jų tuo metu buvo didžiausia Vilniuje), šešios nedidelių matmenų sportui pritaikytos salės, kelios vasaros žaidimų aikštelės. Universitete galutinai susiformavo dvi fizinį lavinimą ir sportą tvarkančios organizacijos: Fizinio auklėjimo katedra ir Universiteto sporto klubas, buvo pradėtos vesti privalomosios ir fakultatyvinės fizinio lavinimo pratybos I–II kurso studentams, 1972 parengtos specialiojo medicininio kurso studentų programos ir specializuotos pratybos, nuo 1982–1983 įvestos privalomosios pratybos 1–4 kursų studentams 1 kartą per savaitę. Susiklostė masinio fizinio lavinimo ir sporto tradicijos, išugdyti pirmieji sostinės, šalies ir net SSRS čempionai (1952 studentas stalo tenisininkas Algimantas Saunoris tapo pirmuoju Lietuvoje SSRS sporto meistru ir čempionu). 1959 pradėta rengti šventiški tradiciniai kasmetiniai turistiniai sąskrydžiai, susiformavo turizmo atmaina – alpinizmas. 1965 Fizinio auklėjimo katedra buvo priskirta Medicinos fakultetui. Septintąjį dešimtmetį pirmieji sportiniai laimėjimai pasiekti SSRS, Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, aštuntąjį – pasaulio universiadose.

Žygeivių klubo nariai kasmet rengia žygius į Kamčiatką, Altajų, Pamyrą, Elbrusą, Kazbeką, Tian Šanį, Kurilus, Sajanus, Kaukazo ir kitus pasaulio kalnus, įveiktas bevardes viršukalnes yra pavadinę Čiurlionio, Donelaičio, Mažvydo, Lietuvos, Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto žygeivių klubo vardais.

Universiteto komandos dalyvauja Lietuvos čempionatuose, yra tapusios čempionėmis – moterų rankinio komanda Mokslas – 6 kartus (1962, 1983–1987), Universitetas – 1988 (trenerė I. Ginevičienė), aerobinės gimnastikos komanda (trenerė T. Gritėnienė) – 2 kartus (2009, 2011), stalo teniso komanda (trenerė Džiuljeta Liepinaitienė) – 2 kartus (2011, 2012), merginų krepšinio rinktinė (trenerė Loreta Berūkštienė) 2008 tapo Lietuvos moterų krepšinio A lygos čempione.

Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro sudarytos Vilniaus universiteto rinktinės dalyvauja Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionatuose (nuo 2000 komandinėje įskaitoje iškovoti 82 aukso, 81 sidabro ir 53 bronzos medaliai) ir Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žaidynėse (nuo 1999 pelnyta 57 aukso, 69 sidabro ir 70 bronzos medalių).

Žymesnieji treneriai (nepaminėti prie komandų): Aleksas Sabeckis (lengvoji atletika), Vytautas Bimba (vyrų krepšinis).

Nuo 2000 organizuojamos Rektoriaus taurės tarpfakultetinės olimpinių vilčių varžybos (atgaivintos nuo 1948 rengtos tarpfakultetinės spartakiados; pirmosios surengtos kartu su Medicinos fakultetu, vėliau kasmet rengiamos kartu su vis kitu fakultetu).

Nuo 2012 pradėta vykdyti Taikomosios fizinės veiklos magistrantūros programa – rengiami specialistai, dirbsiantys su neįgaliaisiais ir pagyvenusiais žmonėmis.

2013 Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centras dirba 14 dėstytojų, iš jų 1 profesorius (Juozas Saplinskas) ir 4 docentai (Jūratė Armonienė, Remigijus Naužemys, L. Samsonienė, Ramunė Žilinskienė).

Sporto klubo (Universiteto sporto klubas, Universitetas, Mokslas) vadovai: K. Perkumas (1948–1950), J. Račinskas (1950–1952), V. Korkutis (1953–1954), L. Kološaitis (1955–1957), M. Merkšaitis (1957–1959 ir 1965–1966), J. Vasiliauskas (1966–1967), S. Kričala (1967–1968), A. Pumpickas (1969), A. Tarasevičius (1970), A. Kupčinskas (1971), J. Eltermanas (1972), M. Macežinskas (1974–1975), E. Paškevičius (1975–1984), S. Juozauskas (1984–1986), P. Urbonas (1985), K. Šimas (1985–1986), S. Krikščiūnas (1987–1989 ir 1991), A. Kaupas (1989–1990), N. Razienė (1991–1992).

Fizinio auklėjimo (1990–1991 Kūno kultūros) katedros vedėjai: profesorius Vosylius Sezemanas (1939–1940), profesorius Jonas Vabalas-Gudaitis (1940–1941), V. Matuiza (1947–1948), A. Karkauskas (1949–1950), L. Noskovas (1950–1951), G. Babkinas (1952–1955), V. Ostrauskas (1956–1960), docentas V. Dzenis (1961–1964), docentas P. Urbonas (1965–1974), docentas Vytautas Bimba (1975–1991).

Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro vedėjas – Juozas Saplinskas (1992–2000), direktoriai: Jonas Petras Jankauskas (2000–2008), Ramunė Žilinskienė (nuo 2008).