„Žalgiris“

„Žalgiris“, Kaũno miẽsto tarýba, įkurta 1944 08 Kaune. 1948 pavasarį Kauno įmonėse – Inkare, Kauno audiniuose atkurti iki karo veikę, Silvoje susibūrė kūno kultūros kolektyvai. Iš jų vėliau ypač išgarsėjo Inkaro komandos: futbolo – 7 kartus (1950, 1951, 1954, 1964, 1965, 1995, 1996), ledo ritulio – 13 kartų (1949, 1951, 1953, 1955, 1956, 1958, 1963, 1965–1970) tapo Lietuvos čempionėmis, Kauno audinių krepšininkai laimėjo pasaulio jaunimo ir studentų festivalio (1957 Maskva) krepšinio varžybas. 1951 Kauno Žalgirio vyrų krepšinio komanda tapo SSRS čempione (komandoje žaidė S. Butautas, V. Kulakauskas, J. Lagunavičius, K. Petkevičius, S. Stonkus ir kiti), iš viso SSRS čempione komanda buvo 4 kartus (dar 1985–1987). Žalgiriečiai žaidė SSRS krepšinio rinktinėje, su ja 1972 M. Paulauskas tapo olimpiniu ir 2 kartus (1967, 1974) pasaulio čempionu, 1982 pasaulio čempionais tapo V. Chomičius, S. Jovaiša, A. Sabonis.

Didėjo ir kitų sporto šakų atstovų meistriškumas: lengvaatlečių – ieties metikė B. Zalagaitytė-Kalėdienė 3 kartus (1958–1960) tapo SSRS čempione, 1958 – Europos vicečempione, po 2 kartus (1958, 1959) laimėjo SSRS–Jungtinės Amerikos Valstijos ir SSRS–Vokietijos Federacinė Respublika mačus, XVII olimpinėse žaidynėse, 1960 Roma, tapo bronzos medalininke, dalyvavo XVIII olimpinėse žaidynėse, 1964 Tokijas (užėmė 4 vietą), rutulio stūmikas A. Varanauskas pirmasis Lietuvoje nustūmė rutulį 16, 17 ir 18 m, 1959 tapo SSRS rekordininku, 1963 – SSRS tautų spartakiados aukso medalininku, dalyvavo XVIII olimpinėse žaidynėse, 1964 Tokijas (užėmė 8 vietą), disko metikas A. Baltušnikas 3 kartus (1957, 1960, 1961) tapo SSRS čempionu, 1959 – SSRS tautų spartakiados sidabro medalininku; boksininkai – A. Šocikas tapo 6 kartus (1950–1954, 1956), R. Tamulis – 5 kartus (1959, 1961, 1962, 1964, 1966), J. Juocevičius – 2 kartus (1970, 1971), R. Murauskas (1956), A. Zurza (1970) – po kartą SSRS čempionais, A. Šocikas ir R. Murauskas (1956), R. Tamulis (1959) – ir SSRS tautų spartakiados aukso medalininkais; irkluotojai G. Šidagytė-Ramoškienė, J. Narvydaitė, L. Kaminskaitė, V. Butkus, S. Krasauskas ir G. Giedraitis tapo pasaulio, olimpinių žaidynių, Europos ir SSRS čempionais bei prizininkais, baidarių ir kanojų irkluotojai V. Čekaitis, J. Zautra – pasaulio čempionatų prizininkais, plaukikė B. Užkuraitytė – 2 kartus SSRS čempione (1972, 400 m, 1973, 200 m kompleksinis plaukimas). Kauno Žalgirio moterų rankinio komanda 4 kartus tapo SSRS čempione, 2 kartus iškovojo Europos čempionių taurę (1967, 1968), A. Česaitytė-Nenėnienė tapo 2 kartus (1976 ir 1980) olimpinių žaidynių čempione. 1987 Europos taurę laimėjo Kauno Granito (Granitas-Karys) rankininkai. Su SSRS rinktine V. Novickis tapo olimpinių žaidynių vicečempionu (1980) ir čempionu (1988), o kartu su R. Valucku – 1982 pasaulio čempionu. SSRS ir Europos čempionatuose sėkmingai dalyvavo stalo tenisininkai O. Žilevičiūtės-Sličiuvienė, V. Dzindziliauskas, R. Paškevičius, A. Kondrotaitė-Skarulienė.

1984 net penkios Kauno komandos dalyvavo SSRS aukščiausios lygos čempionatuose: rankinio – Žalgirio moterų ir Granito vyrų, krepšinio – Politechnikos moterų ir Žalgirio vyrų, regbio Staklių komanda.

Žalgirio ir kūno kultūros kolektyvai 1984 turėjo 3 stadionus, 25 sporto sales, 2 baseinus, 1 jachtklubą, 2 dviračių, 1 irklavimo bazę ir 39 aikštes.

Miesto įmonių, įstaigų, gamyklų kūno kultūros kolektyvai plėtojo masinę kūno kultūrą ir sportą. 1984 miesto draugijai priklausė 125 sporto kolektyvai (apie 130 000 sportuotojų): 3 aukštųjų mokyklų sporto klubai, 9 technikumų ir specialių vidurinių mokyklų kolektyvai, 3 gamybinių įmonių sporto klubai ir 110 gamyklų bei įstaigų kūno kultūros kolektyvų. Buvo kultivuojamos 32 sporto šakos, šių sporto šakų sekcijose sportavo apie 70 000 sportuotojų. Per metus Žalgiris suorganizuodavo apie 70 įvairių sporto renginių.

1963 sporto klubo vardas suteiktas Kauno radijo gamyklos sporto kolektyvui Banga, 1968 – Dirbtinio pluošto gamyklos sporto kolektyvui Pluoštas, 1978 – Statybos montavimo tresto Kauno statyba kolektyvui Granitas. Be šių, geresnieji miesto kūno kultūros kolektyvai: P. Ziberto šilko kombinato, Centrolitas, Aras, A. Šaučiūnaitės trikotažo gamybinio susivienijimo, prekybos darbuotojų kolektyvas Prekybininkas, Namų statybos kombinato, Duonos pramonės gamybinio susivienijimo, Sanitas, Kauno baldai, Drobė ir kiti. Gamybiniai sporto kolektyvai rengė cechų, barų, padalinių spartakiadas, vasaros ir žiemos sporto šventes, kuriose gamybininkai dalyvaudavo ir su savo šeimomis. Buvo diegiamos įvairios sveikatingumo priemonės, gamybinė mankšta, steigiami sveikatą stiprinančio bėgimo ir ėjimo mėgėjų klubai ir jų filialai.

1990 atkūrus nepriklausomybę ir nuo 1993 draugijai netekus centralizuoto profsąjungų finansavimo, neliko didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemos. 2012 Žalgiris ir jos 16 sporto klubų (562 nariai) veikė visuomeniniais pagrindais.

Miesto tarybos pirmininkai: A. Apoka (pirmasis), J. Tulis (iki 1960), H. Grigoravičius (1960–1962), S. Tokeris (1962–1993), nuo 1993 A. Pušinaitis (visuomeniniais pagrindais).

L: S. Tokeris Su „Žalgirio“ emblema Vilnius 1984.

Galerija