Akrobatinis skraidymas

Akrobãtinis skraĩdymas, aukštàsis pilotãžas, techninė sporto šaka – orlaivio (lėktuvo, sklandytuvo, sraigtasparnio, skraidyklės, jų modelių) vikrus manevravimas ore atliekant akrobatines figūras. Pagal klasikinį (prancūziškąjį) skirstymą akrobatinis skraidymas buvo paprastasis, sudėtingasis ir aukštasis. Apie 1960 jis pasikeitė į šias tarptautines kategorijas (lygius): O (angl. Basic), A (Sportsman), B (Intermediate), C (Advanced), D (Unlimited).

Akrobatinio skraidymo patirtis padeda lakūnui orientuotis erdvėje, pajusti aukščio ir greičio ryšį, skraidyti įvairiais režimais (tam tikrais atakos ir slydimo kampais, greičiais), suvaldyti orlaivį pavojingoje situacijoje. Oro mūšyje akrobatinis skraidymas naudojamas skubiai užimant patogią padėtį priešo orlaiviui atakuoti arba išsisukant iš pavojingos situacijos. Priklausomai nuo perkrovos (ji kinta orlaiviui manevruojant) veikimo krypties akrobatinis skraidymas skirstomas į teigiamąjį ir neigiamąjį (nugarinį). Akrobatinį skraidymą sudaro figūros: kilpa, suktukas, valdoma statinė, suktukinė statinė, viražas, varpas, vertikalė su vėduokle, arkos vertikalė ir kitos. Iš pradžių figūros turėjo pavadinimus, kartais jos buvo vadinamos pirmą kartą jas atlikusių lakūnų vardais (Nesterovo kilpa, Imelmanas). Vėliau tų figūrų daugėjo, jas reikėjo klasifikuoti, užrašyti ir 1960 ispanų lakūnas Ch. L. Arestis (Jose Luis Aresti) sukūrė akrobatinio skraidymo figūrų simbolių, kuriais buvo galima užrašyti visas figūras, sistemą. Tai kažkas panašaus į natas muzikoje. Ši sistema buvo pavadinta Aresčio vardu. Aresčio figūrų katalogas yra periodiškai atnaujinamas ir naudojamas iki šiol. Katalogas yra labai svarbi akrobatinio skraidymo sporto plėtotės dalis. Kelių orlaivių akrobatinis skraidymas kartu (įvairiomis rikiuotėmis) vadinamas grupiniu A. Pagal lėktuvų skaičių grupė vadinama lėktuvų dvejetu, trejetu, ketvertu, penketu ir taip toliau. Akrobatinio skraidymo kaip oro triukų reginys yra sudėtinė aviacijos švenčių dalis.

Akrobatiniam skraidymui pradžią davė D. Dž. Malonis (Daniel John Maloney, Jungtinės Amerikos Valstijos), 1906 atlikęs vikrų manevravimą sklandytuvu. 1912 08 25 V. Parkas (Wilfred Parke, Jungtinė Karalystė) suvaldė lėktuvą Avro G ir išskrido iš suktuko. 1912 V. R. Murhauzas (William Rhodes‑Moorhouse, Jungtinė Karalystė) lėktuvu Bleriot atliko varpo figūrą. 1913 09 09 P. N. Nesterovas (Piotr Nikolajevič Nesterov, Rusija) lėktuvu Nieport IV ir1913 09 21 A. Pegu (Adolphe Pégoud, Prancūzija) su Bleriot XI atliko kilpą (tuo metu vadinta mirties kilpa). 1913 11 06 M. Čuilardas (M. Chewillard, Jungtinė Karalystė) pademonstravo valdomą statinę, 1913 P. Šantelu (Pierre Chanteloup, Prancūzija) – vėduoklę kampe, Dž. Hamelis (Hamel, Jungtinė Karalystė) – pervertimą. Per I pasaulinį karą akrobatinio skraidymo mokyklų įsteigta Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje; atsirado oro mūšio manevrų: kovinis posūkis, imelmanas, suktukinė statinė (vijurkas), gilūs slydimai. Pirmosios akrobatinio skraidymo varžybos surengtos 1928 Vokietijoje ir Prancūzijoje. 1934 Paryžiuje įvyko pasaulio čempionatas, kuriame dalyvavo 9 lakūnai iš Čekoslovakijos, Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos, Italijos, Portugalijos. Čempionu tapo G. Fyzeleris (Gerhard Fieseler, Vokietija); 3 lėktuvai sudužo ir 2 dalyviai žuvo. Pirmą kartą į olimpinių žaidynių programą akrobatinis skraidymas įtrauktas 1936 – XI olimpinėse žaidynėse Berlyne nugalėjo O. H. fon Hagenburgas (Otto Heinrich Graf von Hagenburg, Vokietija). 1960 čekų iniciatyva įkurta Tarptautinės aeronautikos federacijos (pranc. Fédération Aéronautique Internationale, FAI) Akrobatikos komisija (pranc. Commission Internationale de Voltige Aerienne, CIVA). 1960 atnaujinti pasaulio akrobatinio skraidymo čempionatai, jie rengiami poriniais metais (išskyrus 1974 ir 1992) Unlimited kategorijos. Nuo 1995 rengiami ir Advanced kategorijos, nuo 2006 – ir naujai patvirtintos tarptinės lėktuvų Jak‑52 kategorijos pasaulio akrobatinio skraidymo čempionatai. Lietuvoje lėktuvų Jak‑52 kategorijos varžybos vyksta nuo 1980. Nuo 1990 Lietuvoje ši kategorija skirstoma dar į 3 lygius: A, B ir C. Europos Unlimited kategorijos akrobatinio skraidymo čempionatai vyksta neporiniais metais nuo 1975. Nuo 1998 vyksta ir Advanced kategorijos Europos akrobatinio skraidymo čempionatai.

LIETUVOJE kilpą pirmą kartą lėktuvu Fokker D-VII 1920 12 11 atliko Jurgis Dobkevičius. 1922 Lietuvos karo aviacija suorganizavo akrobatinio skraidymo kursus (figūrų kompleksą sudarė suktukas, kilpa, puskilpė, pervertimas, statinė; kursus baigė Jurgis Dobkevičius, Antanas Gustaitis, Eugenijus Kraucevičius, Leonardas Peseckas, Antanas Stašaitis, Vsevolodas Šenbergas; vadovas Jurgis Pavlovas). 1923 instruktoriumi tapo Antanas Gustaitis. 1928 pabaigoje įsigijus naikintuvų FIAT CR 20, nuo 1929 naikintuvų eskadrilėje pradėti reguliarūs akrobatiniai skraidymai ir lėktuvų grupės skraidymai rikiuote. Tokius skrydžius aviacijos šventėse demonstravo pulkininko leitenanto Antano Mačiuikos vedami kapitonas Ignas Vylius ir kapitonas Jonas Pyragius. 1927 Kaune įkurtas Lietuvos aeroklubas įsigijo DH‑60 Moth ir DH‑82 Tiger Moth lėktuvų, su kuriais prasidėjo civilių lakūnų figūrinio ir grupinio skraidymo treniruotės (skraidė Jonas Dženkaitis, Leonas Taunys, Jeronimas Garolis, Simonas Mockūnas, Jurgis Dovydaitis, Viktoras Ašmenskas). 1938 I Lietuvos tautinėje olimpiadoje motorinio skraidymo varžybas sudarė maršrutinis skridimas su 2 tarpiniais nutūpimais ir 2 akrobatinio skraidymo rungtys (privalomosios figūros ir laisvasis figūravimas): skridimą laimėjo Leonas Kinaitis, abi akrobatinio skraidymo rungtis – Jurgis Dovydaitis; absoliučiuoju nugalėtoju tapo Leonas Kinaitis, sidabro medalį laimėjo Jurgis Dovydaitis, bronzos – Simonas Mockūnas. 1938–1939 Karo aviacija įsigijo akrobatinio skraidymo lėktuvus Biucker‑133 Jungmeister (jais grupinį skraidymą aviacijos šventėse demonstravo instruktoriai Kazys Rimas, Motiejus Garunkštis, Povilas Vintis) ir akrobatiniam skraidymui tinkamų lėktuvų Klemm‑35B (jais Šaulių sąjungos instruktoriai Aleksas Mariūnas, Aleksas Vachauzas, Romanas Mažonas mokė akrobatinio skraidymo). I Baltijos šalių aviacijos sporto varžybose (1939 Kaunas), kuriose, be Lietuvos, dar dalyvavo Estija, Latvija, Suomija, nugalėjo Lietuvos akrobatinio skraidymo komanda (čempionas Leonas Kinaitis, vicečempionas Kazys Rimas).

1940 SSRS okupavus Lietuvą lėktuvų sportas buvo uždraustas ir akrobatinis skraidymas nebuvo plėtojamas. Tik 1958 įkurta Lietuvos aviacijos sporto federacija. 1963 Vilniaus aviacijos sporto klubas Kyviškėse gavo vieną akrobatinį lėktuvą Z‑326, tačiau tik 1965, Aleksandro Jonušo pastangomis Kaunui gavus tokį pat lėktuvą, akrobatinio skraidymo sportas atgaivintas. 1966 Vilniuje surengtas I Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionatas (rungtys – skridimas nurodytu maršrutu, privalomasis figūrų kompleksas, laisvasis figūrų kompleksas; čempionu tapo Jonas Kavaliauskas).

Nuo 1968 akrobatinio skraidymo varžybose prisidėjo dar viena rungtis – nežinomasis figūrų kompleksas. Ši rungtis tapo labai populiari nuo 1969 rengiamose S. Dariaus ir S. Girėno taurės varžybose.

Nuo 1968 akrobatinio skraidymo sportu rūpinosi Lietuvos aviacijos sporto federacijoje įregistruota Lėktuvinio sporto sekcija, 1976 pavadinta Lietuvos lėktuvinio sporto klubu, 1985 – Lietuvos lėktuvinio sporto federacija (pirmininkas Vladas Drupas, 1970–1989).

1968 Lietuvos akrobatinio skraidymo lakūnai (Jonas Kavaliauskas, Pranas Vinickas) pirmą kartą dalyvavo SSRS čempionate (užėmė atitinkamai 23 ir 26 vietas iš 53 dalyvių). 1970 SSRS techninio sporto šakų spartakiadoje jau dalyvavo visiškai sudaryta Lietuvos akrobatinio skraidymo lakūnų (Jonas Kavaliauskas, Pranas Vinickas, Gražina Žukaitė) komanda (užėmė 6 vietą). Nuo 1971 akrobatinio skraidymo varžybose skraidoma ir lėktuvais Jak‑18A (privalomasis figūrų kompleksas ir skrydžiai maršrutu). 1975 Lietuvos komanda (Romualdas Pivnickas, R. Aleksėjus, P. Šnioka, treneris Pranas Vinickas) SSRS tautų spartakiadoje užėmė 2 vietą, 1976 Romualdas Pivnickas tapo ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos bei SSRS absoliučiuoju čempionu.

1976 Lietuva gavo lėktuvus Jak‑50 ir nuo 1977 Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionatuose skraidoma šiais lėktuvais (privalomasis, laisvasis ir nežinomasis figūrų kompleksai). Skraidydami šiais lėktuvais Lietuvos lakūnai iškilo į pirmaujančiųjų SSRS lakūnų gretas. Stepas Artiškevičius, Jurgis Kairys, Rolandas Paksas, Vytautas Lapėnas, Leonas Jonys, Onutė Motiejūnaitė buvo kviečiami į SSRS lakūnų rinktinę, dalyvavo pasaulio, Europos čempionatuose, tuometinių socialistinių šalių varžybose. Jau vien dalyvavimas tokio rango varžybose yra didelis akrobatinio skraidymo lakūnų laimėjimas. 1979 Lietuvos komanda (Stepas Artiškevičius, Leonas Jonys, Jurgis Kairys, Violeta Gedminaitė) tapo SSRS čempione, Stepas Artiškevičius – SSRS tautų spartakiados nugalėtoju. Nuo 1982 Lietuvos čempionatuose (ir SSRS vidaus varžybose) skraidoma lėktuvais Jak‑52. 1985 Lietuvos komanda (Leonas Jonys, Vytautas Lapėnas, Algimantas Jurgelevičius, Onutė Motiejūnaitė) tapo SSRS čempione (Onutė Motiejūnaitė, skridimas maršrutu – 1 vieta, Vytautas Lapėnas – SSRS absoliutusis čempionas).

1984 pasirodė naujausi akrobatiniai lėktuvai Su‑26 ir Su‑26M, kuriais pradėjo skraidyti SSRS rinktinė, o kartu su ja ir Jurgis Kairys, Rolandas Paksas, Vytautas Lapėnas. 1987 Europos čempionate Vokietijoje SSRS komanda laimėjo aukso (Jurgis Kairys daugiakovėje – 4 vieta), 1988 pasaulio čempionate Kanadoje – sidabro (daugiakovėje Jurgis Kairys – 3 vieta, Vytautas Lapėnas – 9 vieta), 1989 Europos čempionate Vengrijoje – aukso (Jurgis Kairys daugiakovėje – 1 vieta), 1990 pasaulio čempionate – sidabro (Jurgis Kairys – 14 vieta) medalius. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę šalyje nebuvo lėktuvo Su‑26M, todėl daugeliui perspektyvių Lietuvos sportininkų buvo sunku patekti į tarptautines varžybas, tik Jurgis Kairys, dirbdamas Suchojaus konstruktorių biure Maskvoje, galėjo tęsti skrydžius tais lėktuvais (Jurgis Kairys daug prisidėjo prie geriausiu pasaulyje laikomo akrobatinio lėktuvo Su‑31 kūrimo).

1989 atkūrus Lietuvos aeroklubą, jame ėmė veikti Lietuvos akrobatinio skraidymo komisija (pirmininkas Vladas Drupas, 1989–1990), 1990 komisija perregistruota į Lietuvos akrobatinio skraidymo federaciją.

1989, po 50 metų pertraukos, Lietuvoje vėl surengtos Baltijos šalių akrobatinio skraidymo varžybos, jose nugalėjo Lietuvos komanda (1 vieta – Leonas Jonys, 2 vieta – Onutė Motiejūnaitė).

1990–1998 Lietuvoje vyko Jak‑52 kategorijos 3 lygių (A, B, C) ir D kategorijos (tarptautinė Unlimited) akrobatinio skraidymo varžybos. Buvo skraidoma lėktuvais Jak‑50, Jak‑52 ir Jak‑55M (pastaruosius Aloyzo Cibarausko pastangomis 1994 įsigijo Kauno ir Alytaus aeroklubai). 1997, 1998, 2001 ir 2002 buvo surengti Lietuvos čempionatai reaktyviniais lėktuvais, juose dalyvavo Lietuvos karinių oro pajėgų lakūnai (L‑39 lėktuvai) ir civiliai lakūnai (L‑29 lėktuvai). Nuo 1999 iki dabar Lietuvoje vyksta propelerinių lėktuvų klasės 5 kategorijų (A, B, C, Advanced ir Unlimited) akrobatinio skraidymo varžybos.

Pirmą kartą Lietuvai 1993 Europos čempionate (Unlimited kategorijos) atstovavo Jurgis Kairys (3 vieta), 1994 pasaulio čempionate (Unlimited kategorijos) – 3 lakūnai: Jurgis Kairys (5 vieta), skridęs lėktuvu Su‑26M, ir Algimantas Jurgelevičius (38 vieta) bei Onutė Motiejūnaitė (18 vieta tarp moterų), skridę lėktuvu Jak‑55M. Pirmą kartą visos sudėties komanda (lakūnai – Antanas Marčiukaitis, Petras Jurgionis, Liutauras Džiužas, teisėjai – Eugenijus Raubickas, Vytautas Tautkevičius) atstovavo Lietuvai 1999 pasaulio čempionate Čekijoje (Advanced kategorijos) ir užėmė 4 vietą. Kad galėtų dalyvauti Unlimited kategorijos čempionatuose, Lietuvos lakūnams teko nuomotis lėktuvus Su‑29 ir Su‑31. Vytauto Lapėno pastangomis 2001 buvo sudaryta Lietuvos Unlimited kategorijos komanda (lakūnai – Vytautas Lapėnas, Antanas Marčiukaitis, Leonas Jonys, teisėjai – Vytautas Tautkevičius ir Eugenijus Raubickas, vadovas Algimantas Žentelis), kuri pirmą kartą dalyvavo pasaulio Unlimited čempionate ir II pasaulio aviacijos sporto žaidynėse Ispanijoje (Vytautas Lapėnas – 15 vieta).

Jurgis Kairys sėkmingai dalyvavo Breitling (2 vieta – 1992, 1994, 3 vieta – 1993, 1995) ir Grand Prix (1 vieta – 2000, 2005, 2 vieta – 2002, 5 vieta – 1998) Pasaulio taurės varžybose.

Akrobatinio skraidymo lakūnai dažnai dalyvauja įvairiose aviacijos šventėse. Solinių programų virtuozas Jurgis Kairys (1999 09 18 Vilniuje praskrido po 10 Neries tiltų, atliko naują akrobatinio skraidymo  figūrą – kobrą, 2000 09 02 Kaune pirmą kartą pasaulyje aukštyn ratais praskrido po pėsčiųjų tiltu). Savo meistriškumą demonstruoja ir grupinių skrydžių meistrai – Algimantas Žentelis, Eugenijus Raubickas, Stanislovas Narvilas, Antanas Marčiukaitis (Kaunas) bei Rolandas Paksas, Leonas Jonys, Robertas Noreika (Vilnius), jie 2002 10 03 trijų lėktuvų grupe praskrido po Vilniaus tiltu.

Akrobatinio skraidymo sporto organizatorių pastangomis Lietuvoje suorganizuoti Europos Unlimited kategorijos akrobatinio skraidymo čempionatai: 2002 – Įstros aerodrome Panevėžio rj. ir 2004 – S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome Kaune, 2009 Rojūnų aerodrome Panevėžio rj. surengtas pasaulio Jak‑52 kategorijos čempionatas. Į Tarptautinės aeronautikos federacijos (pranc. Fédération Aéronautique Internationale, FAI) ir Akrobatikos komisijos (pranc. Commission Internationale de Voltige Aerienne, CIVA) trofėjų sąrašą įtraukta Lietuvos S. Dariaus ir S. Girėno taurė, kuri įteikiama vyrų komandai, nugalėjusiai Europos Unlimited kategorijos akrobatinio skraidymo čempionate.

Lietuvoje akrobatinį skraidymą kultivuoja apie 50–60 sportininkų. Pagrindinės akrobatinio skraidymo bazės yra Vilniaus (Kyviškių), Alytaus ir Kauno (S. Dariaus ir S. Girėno) aerodromuose. Vytauto Lapėno pastangomis akrobatinio skraidymo entuziastų atsirado ir Įstros bei Rojūnų aerodromuose (Panevėžio rj. savivaldybė).

Lietuvos akrobatinio skraidymo fedederacijos prezidentai: Pranas Vinickas (1990–1992), Leonas Jonys (1993), Vytautas Lapėnas (1994–1997‑02), Aloyzas Cibarauskas (1997‑02–1997‑08), Algimantas Žentelis (1997–2008), Arminas Murauskas (2008–2014), Vytautas Galvonas (2014–2015), Eugenijus Raubickas (2015–2017), Eltonas Meleckis (2017–2020), Algimantas Žentelis (nuo 2020).

Galerija