Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-05-18 | REDAGUOTA: 2022-08-03

Boulingas

Bòulingas (angl. bowling < bowl – rutulys), mẽdtakio kė́gliai, sportinis žaidimas, kuriame žaidėjas, ridendamas rutulį lygiu taku, stengiasi numušti kuo daugiau figūrų – kėglių, sustatytų kėglių tako gale. Pagrindinės boulingo rūšys: uždarų patalpų ir lauko. Yra kelios uždarų patalpų boulingo rūšys: dešimties (populiariausias), devynių (seniausias), šešių (vaikų), penkių (Kanados) kėglių, anties kėglių (žemi, stori kėgliai, kartais su guma išplatėjimuose), plunksnos kėglių (Belgijos) ir kiti, taip pat kelios lauko boulingo rūšys: žolės kamuolys, bočia (it. bocce, Italijos), petankė (pranc. pétanque, žaidimas su metaliniais rutuliais Prancūzijoje). Dauguma uždarų patalpų boulingo rūšių žaidžiama ant plokščio medinio ar medžio imitacijos takelio, kurio ilgis (apie 18,87 m arba 60–62 pėdos) keliskart didesnis už plotį (104–107 cm). Standartiniai (10 kėglių boulingas) kėgliai būna 38,1 cm aukščio ir 12,06 cm skersmens, sveria 1,64–1,53 kg, gaminami iš medžio šerdies ir padengiami plastiku ar gaminami iš plastiko. Žaidimui kėgliai sustatomi į trikampį (jo viršūnė atkreipta į žaidėją) taip, kad pakraščio ilgis būtų 91,44 cm. Lauko boulingas žaidžiamas pievelėje. Žaidėjai meta kamuolį, stengdamiesi jį numesti kuo tiksliau į reikiamą tašką. Kėgliai ir boulingas giminingi, lietuviškai kėgliais vadinamas 9 kėglių boulingas (angl. ninepin bowling), boulingu – 10 kėglių boulingas (angl. tenpin bowling). Šiuo metu pasaulyje populiaresnis boulingas dar vadinamas amerikietiškaisiais kėgliais.

Pramoginis žaidimas vejoje – medinių ritinių numušimas mediniais rutuliais – žaistas senovės Egipte 5200 prieš Kristų. Žaidimo įrankių (panašių į kėglius ir rutulius) rasta ir Polinezijoje (žaidimas ula maika). Panašus žaidimas žaistas senovės Graikijoje ir Romoje. Viduramžiais paplito visoje Europoje (daugiausia Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse). 1848 Škotijoje įvestos pagrindinės taisyklės. 9 kėglių žaidimą Jungtinėse Amerikos Valstijose išplatino iš Danijos ir Vokietijos atvažiavę naujakuriai. Netrukus Jungtinėse Amerikos Valstijose Konektikuto, vėliau ir kitose valstijos uždraudė 9 kėglių žaidimą kaip azartinį. 1841 kėglininkai entuziastai rado išeitį – prie 9 kėglių pridėjo 10‑ą, taip atsirado 10 kėglių žaidimas. 1895 Amerikos boulingo asociacijoje unifikuotos taisyklės. 1916 įkurta Nacionalinė moterų boulingo asociacija. 1946 bendrovė AMF (Jungtinės Amerikos Valstijos) pademonstravo G. Smitho sukurtą automatinį kėglių statytuvą, tačiau jis pradėtas gaminti tik 1952. Nuo tada boulingas tapo modernus ir dinamiškas. 1952 Hamburge (Vokietija) įkurta Tarptautinė kėglių federacija (pranc. Federation Internationale des Quilleurs, FIQ), vienijanti daugiau kaip 100 šalių federacijas; jai priklauso Pasaulinė 10 kėglių boulingo asociacija (angl. World Tenpin Bowling Association, WTBA) ir Pasaulinė 9 kėglių boulingo asociacija (angl. World Ninepin Bowling Association, WNBA). 1954 surengtas I FIQ pasaulio čempionatas. I Europos čempionatas įvyko 1962 Besancone (Prancūzija), jame dalyvavo 12 šalių kėglininkai. 1965 FIQ sprendimu atskirtos 3 pasaulinės boulingo zonos ir nuspręsta įkurti Europos boulingo federaciją (angl. European Tenpin Bowling Federation, ETBF), jos statutas patvirtintas 1979, ji – WTBA narė. Kaip parodomoji sporto šaka boulingas buvo XXIV (1988 Seulas, Pietų Korėja) ir XXIX (2004 Atėnai, Graikija) olimpinėse žaidynėse.

LIETUVOJE sovietų metais boulingas nežaistas. Pirmą kartą žaistas 1991 per IV pasaulio lietuvių žaidynes. 1994 Kaune J. Nevidauskas įrengė AMF firmos pirmą boulingo salę, 1996 salė įrengta Vilniuje; įsteigti 3 oficialūs boulingo sporto klubai. Nuo 1996 rengiami Lietuvos boulingo čempionatai, taurių varžybos ir kiti turnyrai, populiariausi – Lietuvos komandinis boulingo čempionatas (A, B ir C lygų varžybos), Lietuvos boulingo čempionato atrankos (reitingo) varžybos. I Lietuvos boulingo čempionatas įvyko 1996 Kauno Undinės boulingo centre, pirmieji čempionai J. Rekšytė ir A. Mockus. 1999 Lietuvos boulingo rinktinė (I. Malinauskienė, G. Malinauskas, R. Narušis ir H. Nevidauskas) dalyvavo pasaulio boulingo čempionate Jungtiniuose Arabų Emiratuose; vėliau Lietuvos moterų ir vyrų rinktinės buvo visų Europos boulingo čempionatų ir 2003 pasaulio boulingo čempionato Malaizijoje dalyvės. 2007 Vilniuje surengtas pirmasis tarptautinis sertifikuotas ETBF turnyras – Lietuvos federacijos taurė. Dalyvavo 171 žaidėjas iš 5 šalių, laimėjo T. Raatikainenas( Suomija), 2 vietą užėmė Lietuvos čempionas Ž. Perminas. Šis tarptautinis turnyras rengiamas Lietuvoje kasmet. Gerėja Lietuvos sportininkų rezultatai Europos ir pasaulio čempionatuose, taip pat oficialūs Lietuvos rekordai. Ž. Perminas 2008 Pasaulio taurės Qubica/AMF varžybose pateko į ketvirtfinalį (19 vieta), K. Sergejevas 2009 Europos jaunių čempionate užėmė 12 vietą. 2009 Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionate Danijoje pagerino 3 rungčių rezultatus: visos rungtys – K. Sergejevas, 35 vieta; trejetai – K. Sergejevas, L. Sasnauskas, Ž. Sergejevas, 29 vieta; komanda – L. Sasnauskas, K. Sergejevas, Ž. Sergejevas, Ž. Perminas, T. Čibinskas, A. Gasparavičius, 11 vieta; taip pat pagerinti 4 oficialūs Lietuvos rekordai: komandinėje įskaitoje (5 žaidėjai) vienos partijos – 1087 taškai (217,4 vidutiniškai); trijų partijų – 3016 taškų (201,06 vidutiniškai); šešių partijų – 5810 taškų (193,66 vidutiniškai); A. Gasparavičius ir Ž. Perminas pagerino dvejetų vienos partijos oficialų rekordą – 494 taškai (247 vidutiniškai). 2009 Lietuvos čempionais tapo K. Sergejevas, R. Tumilevičiūtė, D. Dusevičius (jaunis), A. Musteikis (senjoras). Vyrų ir moterų čempionai atstovauja Lietuvai Europos čempionų taurės varžybose.

Boulingo plėtra rūpinasi Lietuvos boulingo federacija, LBF (įkurta 1996, iki 2003 Lietuvos kėglių federacija), 1997 ji priimta į FIQ. Prezidentai: J. Nevidauskas (1996–2004), D. Kukuris (2004–2008), I. Malinauskienė (2008–2012), L. Dinius (2012–2020), E. Jansonas (nuo 2020). Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 45 boulingo centrai, juose įrengta apie 370 takelių, registruoti 273 žaidėjai, turintys LBF licencijas dalyvauti oficialiose varžybose. Lietuvoje nėra sertifikuotų trenerių, todėl boulingo klubai nuolat kviečia kitų šalių trenerius. Į Lietuvą atvyksta dirbti treneriai S. Ankeris ir J. Ratia (abu Suomija), R. Anderssonas (Švedija), daug metų dirbo treneris G. Sydorenko (Ukraina). Lietuvos 2009 jaunių rinktinę Europos čempionatui rengė Suomijos nusipelnęs žaidėjas T. Raatikainenas.

Galerija

author

Rūta Tumilevičiūtė

Skip to content