Chártija (gr. chartes – popieriaus lapas), Spòrto chártija, teisinis sporto organizacijos veiklos dokumentas, kodeksas.
Olimpinė chartija – Tarptautinio olimpinio komiteto (angl. International Olympic Committee, IOC) priimtų pagrindinių olimpizmo principų, taisyklių ir jų oficialių išaiškinimų kodeksas. Ji reglamentuoja olimpinio sąjūdžio organizavimą, veiksmus bei funkcionavimą ir nustato olimpinių žaidynių šventimo sąlygas. Olimpinė chartija atlieka tris pagrindines funkcijas: nustato ir primena pagrindinius olimpizmo principus ir vertybes, nustato pagrindinių olimpinio sąjūdžio organizacijų – Tarptautinio olimpinio komiteto, tarptautinių federacijų, nacionalinių olimpinių komitetų (NOK), olimpinių žaidynių organizacinių komitetų – teises ir principus, yra Tarptautinio olimpinio komiteto įstatai. Ją sudaro: Įvadas, Preambulė ir Pagrindiniai olimpizmo principai bei 5 dalys: Olimpinis sąjūdis ir jo veikla; Tarptautinis olimpinis komitetas; Tarptautinės federacijos; Nacionaliniai olimpiniai komitetai, Olimpinės žaidynės. Olimpinės chartijos pagrindus Pjero de Kuberteno (Pierre de Coubertin) siūlymu patvirtino Tarptautinis sporto kongresas 1894 Paryžiuje. Paskutinį variantą priėmė 96 Tarptautinio olimpinio komiteto sesija (1990) Tokijuje. Naujausi pakeitimai įsigaliojo nuo 2004 09 01.
Europos sporto visiems chartija – teisinis Europos sporto visiems sąjūdžio plėtros dokumentas. Ji skelbia, kad sportas – socialinio ir kultūrinio vyksmo dalis – yra svarbus žmogaus tobulėjimo veiksnys ir kiekvienas žmogus turi teisę sportuoti. Chartija nustato šalių vyriausybių priedermę rūpintis, kad sportas būtų visiems prieinamas, ypač vaikams ir jaunimui; būtų naudingas ir saugus, garbingas ir tolerantiškas, paremtas aukštais etiniais standartais; padėtų puoselėti savo gebėjimus, gerbti aplinką, ginti žmogaus orumą, priešintis bet kokiam išnaudojimui. Chartija priimta 1975 Briuselyje, Europos šalių sporto ministrų konferencijoje.
Europos sporto visiems chartija (negalią turintiems žmonėms): papildanti Europos sporto visiems chartiją, skirta negalią turinčių žmonių sporto veiklai organizuoti ir plėtoti. Ją priėmė 1986 Europos Tarybos Ministrų Komitetas.
Europos sporto chartija, parengta remiantis Europos sporto visiems chartijos principais, nurodo sporto politikos gaires, kuriomis turi vadovautis Europos valstybės. Ją sudaro 13 straipsnių: Chartijos tikslas; Apibrėžimus ir jos taikymas; Sportinė veikla; Sporto įrenginiai ir jų panaudojimas; Sporto pagrindų kūrimas; Dalyvavimo sportinėje veikloje plėtra; Sportinio meistriškumo kėlimas; Elitinio ir profesionaliojo sporto palaikymas; Sporto organizatorių kvalifikacija; Sportas ir ilgalaikis jo plėtojimas; Informacija ir moksliniai tyrimai; Finansavimas; Vietinis ir tarptautinis bendradarbiavimas. Ją priėmė Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1992 09 24 Strasbūre, naują redakciją patvirtino 2001 05 16.
Lietuvos Respublikos sporto chartija – teisinis dokumentas, nustatantis sporto svarbą, tikslus, uždavinius ir pagrindinius jų įgyvendinimo būdus Lietuvoje. Joje aptariami sportinės veiklos principai (sportas visiems, profesionalusis sportininkų rengimas), sporto ekonomika (finansavimo šaltiniai, sporto įrenginiai), sporto organizacijos, dalyvaujančios Lietuvos sporto sąjūdyje (valstybinės, visuomeninės), ir jų funkcijos. Chartija patvirtinta Lietuvos Respublikos sporto kongrese 1993 11 03.
