Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-05-24 | REDAGUOTA: 2022-09-07

Druskininkų savivaldybė

Drùskininkų savivaldýbė. SPORTAS. Jau 20 amžiaus pradžioje Druskininkuose buvo 2 teniso kortai, boulingo takas, kroketo aikštė, treniruoklių salė. Propaguotas artimasis turizmas ir aktyvusis poilsis (pėsčiųjų žygiai, išvykos žirgais ir dviračiais).

Po I pasaulinio karo (Druskininkai iki 1939 09 18 priklausė Lenkijai, 1939 11–1940 09 – Baltarusijai) gydytoja E. Levicka įsteigė saulės, oro ir mankštos procedūrų gydyklą – parką su baseinu, tinklinio, krepšinio, rankinio aikštėmis, teniso kortais, bėgimo takais. Ji sukūrė gydomosios kūno kultūros metodiką ir reikalingą įrangą. Mieste dar veikė teniso kortai, irklavimo bazė ant Nemuno kranto, buvo planuojama įrengti stadioną. Vyko sportinių žaidimų, lengvosios atletikos, irklavimo, čiuožimo, slidinėjimo varžybos, dviračių lenktynės (Druskininkai–Gardinas). Yra duomenų, kad Druskininkų futbolo komanda 1940 dalyvavo Baltarusijos Gardino srities pirmenybėse.

Po II pasaulinio karo Druskininkų sportas glaudžiai susijęs su vietos mokykla (įkurta 1944). Gimnazijos sportininkai 1949 pirmą kartą dalyvavo Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Parką naujais metodais ir įranga gerino Karolis Dineika (nuo 1952 jo vadovas). Kūno kultūros ir sporto veiklą koordinavo 1956 įsteigtas Kūno kultūros ir sporto komitetas. 1958 atidaryta Druskininkų 1 vidurinė mokykla (dabar Švietimo centras), turėjusi stadioną, futbolo aikštę, sporto salę, šaudyklą, 1966 – nauja 1 vidurinė mokykla (dabar Atgimimo vidurinė mokykla) su didesne (18,7 × 31 m) sporto sale, tribūnomis žiūrovams, stadionu (jame buvo futbolo aikštė, bėgimo takai, šuoliaduobės). Žiemą mieste veikė čiuožykla, joje vyko ir Lietuvos ledo ritulio varžybos. 1973 pradėjo veikti Lietuvos sanatorijos gydyklų kompleksas, kuriame buvo sporto ir gydomosios kūno kultūros salės, plaukimo baseinas, reabilitacijos kabinetas; 1974 atidaryti Sveikatos rūmai, taip pat turėję sporto ir gydomosios kūno kultūros sales, plaukimo baseiną, reabilitacijos kabinetus, 1975 įkurta Druskininkų sporto mokykla. Sporto aikštes, treniruoklių kompleksus turi sanatorijos, viešbučiai. 1972–1975 įrengta dviračių ir slidžių trasa Žvaigždžių orbita (4 maršrutai, bendras ilgis 55 km), dozuoto pasivaikščiojimo maršrutas Saulės takas.

1993 įsteigtas Druskininkų Kūno kultūros ir sporto skyrius, 2001 jo funkcijas perėmė Druskininkų Sporto centras (atidarytas 2002; yra šiuolaikinė sporto salė su 400 vietų žiūrovų tribūnomis, 2005 įrengta ir treniruoklių salė). 2004 mieste pradėjo veikti 3 gruntiniai teniso kortai. Sporto centras rūpinasi savivaldybės bendruomenės sportiniu gyvenimu ir atstovauja savivaldybei šalies sporto renginiuose. Kasmet vyksta 16 sporto šakų čempionatai, seniūnijų varžybos, 4 taurių varžybos, Žiemos ir Vasaros sporto šventės, tradiciniai renginiai (Lietuvos gimnastiados, Lietuvos sportinių šokių čempionatai, tarptautiniai kultūrizmo ir kūno rengybos (fitneso), Mis ir Misteris Baltija, Vlado Garasto vyrų krepšinio, jaunojo šaulio Giedriaus Matulionio rankinio turnyrai, tarptautinės moterų krepšinio Druskininkų ruduo, sportinio ėjimo Druskininkai, Baltijos šalių ir Lietuvos orientavimosi sporto, Baltijos moterų krepšinio lygos finalinės varžybos, tarptautinis žurnalistų ralis, Moksleivių krepšinio lygos žvaigždžių diena, Ateities krepšinio žvaigždės šiandien ir kita). Sporto centras 2004–2007 (su Lietuvos krepšinio federacija) organizavo Europos merginų B diviziono čempionatus, 2006 (su Lietuvos orientavimosi sporto federacija) – pasaulio jaunimo čempionatą (dalyvavo 35 šalys). Organizuojamos kitų šalių (Baltarusijos, Čekijos, Izraelio, Japonijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Turkijos, Ukrainos, Uzbekijos) sportininkų stovyklos, taip pat plėtojamas komercinis sportas (profesionalų treniruočių stovyklos, šalies ir tarptautiniai turnyrai bei varžybos). Be jau minėtų 2 vidurinių mokyklų, kūno kultūros ir sporto veikloje dalyvauja dar 2 vidurinės ir 3 pagrindinės mokyklos, turinčios savo sporto sales ir aikštynus.

Druskininkų sportininkai 1997 Lietuvos jaunimo sporto žaidynių VI miestų ir rajonų grupėje užėmė 2 vietą, 2005 – 1 vietą, 2004 jaunių – 3 vietą, 2006 – 1 vietą, 2005 jaunučių – 3 vietą. Pajėgiausios komandos: Druskininkai (krepšinis, Nacionalinė lyga, treneris S. Šimkūnas, vad. K. Jezepčikas), SC/RK (rankinis, I lyga, treneris Albinas Arbačiauskas, vadovas V. Jaskelevičius), Arnika (futbolas, Alytaus apskrities čempionatai, treneris V. Kapčius, vadovas A. Katilovskis). Lietuvos lengvosios atletikos čempionatuose sėkmingai dalyvauja Druskininkų ėjikų klubo sportininkai (1996 sportinio ėjimo klubų čempionate 3 vieta, treneris ir vadovas Kęstutis Jezepčikas).

2009 Druskininkuose veikė 22 klubai, asociacijos, viešosios įstaigos: vaikų ir jaunimo sporto klubas Ateitis (įkurtas 1988, krepšinis, vadovas ir treneris Algimantas Gedminas), neįgaliųjų sveikatingumo sporto klubas (įkurtas 1994, A. Virkutis), sveikatingumo klubas Optimistas (įkurtas 1994, J. Gontis), sporto klubas Ištvermė (įkurtas 1996, lengvoji atletika, plaukimas, V. Dabravolskas), Ėjikų klubas (įkurtas 1996, Kęstutis Jezepčikas), Pasagos mėtytojų klubas (įkurtas 1996, V. Lastovka), Druskininkų krepšinio klubas (įkurtas 1997, K. Jezepčikas), Teniso klubas (įkurtas 1997, A. Valenta), Rankininkų klubas (įkurtas 1998, A. Večkys, treneris Albinas Arbačiauskas), Savigynos sporto klubas (įkurtas 1999, A. Putys), Martino Gaspariano lengvosios atletikos klubas (įkurtas 1999, Martinas Gasparianas), Sporto žūklės klubas (įkurtas 2000, J. Paulėkas), Druskininkų draugija švietimui remti (įkurta 2000, Gintaras Žaldokas), sporto klubas Du 2000 pėdų (įkurtas 2000, keliautojų sportas, Bronė Draginienė), sporto klubas Auštra (įkurtas 2000, V. Lučinskas), kultūrizmo klubas Jėga (įkurtas 2001, A. Kalėda), futbolo klubas Arnika (įkurtas 2002, A. Katilovskis), šokių klubas Flik (įkurtas 2004, B. Levanatienė), Druskininkų aeroklubas (įkurtas 2004, vadovas ir treneris V. Mocevičius), sporto klubas Leipas (įkurtas 2004, krepšinis, D. Benevičius), krepšinio klubas Lagūna (įkurtas 2005, A. Večkys), sporto klubas Du vilkai (įkurtas 2006, šidokan karatė, R. Mažiukas).

Iš Druskininkų kilusi J. Vaikšnoraitė, Lietuvos granatos metimo rekordininkė (43,95 m – 1948), žymus sportininkas, be paminėtų straipsnyje Druskininkų sporto mokykla, Ričardas Malinauskas (pirmasis sporto meistras nepriklausomoje Lietuvoje, 1998 ir 2000 Baltijos šalių lenktynių Baggi B 1600 laimėtojas).

Sporto organizatoriai: Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – J. Burokas (1956–1957), S. Šliževičius, V. Alesius, J. Žemaitis, S. Renevis (1968–1971), Albinas Arbačiauskas (1971–1978), A. G. Petrauskas (1978–1989), R. Žilvys (1989–1993), Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas J. Jezepčikas (1993–2001), Druskininkų sporto centro direktorius Julius Matulevičius (nuo 2001), direktoriaus pavaduotojas Gintaras Grigas (nuo 2003), savivaldybės administracijos specialistas jaunimui ir sportui A. Kadziauskas (nuo 2004). Žalgirio Druskininkų tarybos vadovais dirbo S. Volungevičius, K. Maliukevičius, J. Merkelis, R. Grinius, K. Surovecas, J. Jezepčikas, R. Žilvys.

Galerija

author

Julius Matulevičius

Skip to content