Dvíračių spòrtas apima plento, treko, kalnų ir mažųjų dviračių lenktynes, krosą. Dar būna dailiojo važiavimo dviračiais ir dviračių sportinių žaidimų varžybos. Atsirado 1860 Europoje. Pirmosios dviračių sporto varžybos (mediniais dviračiais) įvyko 1869 Prancūzijoje. Pasaulio čempionatai rengiami: treko dviračių – nuo 1895, plento dviračių – nuo 1927, kroso – nuo 1950, kalnų dviračių – nuo 1990, mažųjų dviračių (BMX) – nuo 1993. Dviračių lenktynės plentu būna vienadienės ir daugiadienės, individualiosios (startuojama po vieną), grupinės (bendras startas grupei sportininkų), žiedinės (žiedo formos trasa įveikiama keliolika ar daugiau kartų, su tarpiniais finišais, dažnai lenktyniaujama miesto gatvėmis). Treke rengiamos hitų (200, 500 ir 1000 m pavienės greičio lenktynės, startas iš vietos ir iš eigos), persekiojimo (nuotoliai: jauniams – 2000 m, moterims – 3000 m ir vyrams – 4000 m), sprinto (1000 m arba 2–3 ratai) lenktynės, individualiosios iškrintamosios lenktynės (10–30 ratų) ir lenktynės su tarpiniais finišais. Į šiuolaikinių olimpinių žaidynių programą dviračių sportas įtrauktas 1896. XXIX olimpinių žaidynių (2008 Pekinas) programoje buvo 18 dviračių sporto rungčių (plento dviračių – 4, treko dviračių – 10, kalnų dviračių – 2 ir mažųjų dviračių – 2). Vyko moterų ir vyrų grupinės lenktynės bei individualiosios lenktynės laikui plentu; moterų sprintas, grupinės lenktynės dėl taškų ir 3 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku, vyrų sprintas, komandinis sprintas (važiuoja po tris komandoje 1 km, kiekvienas sportininkas, nuvažiavęs ratą, pasitraukia iš lenktynių ir finišuoja vienas sportininkas), keirinas – grupinis sprintas (važiuoja tam tikrą greitį palaikantis motociklas, paskui jį – šeši sportininkai vienas paskui kitą, po keturių ratų motociklininkas pasitraukia ir likus dviem ratams sportininkai stengiasi kuo greičiau pasiekti finišo liniją), grupinės lenktynės dėl taškų, madisonas – porų lenktynės (varžybos vykdomos kaip grupinės lenktynės – komandai atstovauja 2 sportininkai, bet lenktyniauti abu kartu negali, todėl važiuoja pakaitomis), 4 km individualiosios persekiojimo lenktynės, 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku; kalnų dviračių moterų ir vyrų krosas; mažųjų dviračių individualiosios moterų ir vyrų kroso lenktynės.
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (angl. Union Cycliste Internationale, UCI) įkurta 1900. 2008 vienijo 173 nacionalines dviračių sporto organizacijas.
Lietuvoje dviračių sporto pradininkai buvo Kęstutis ir V. Bulotos, Jurgis Šulginas, dviračių sporto pradžia 1922. 1923 įsteigta Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS, veikė iki 1937), 1924 priimta į Tarptautinę dviračių sporto sąjungą.
I Lietuvos plento dviračių čempionatas įvyko 1922 08 22: 1 km pavienio starto lenktynes (1 min 31,0 s) ir 10 km grupines lenktynes (19 min 50,0 s) laimėjo V. Bulota (Kauno Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga). 1924 06 22 surengtas II Lietuvos čempionatas: 110 km grupines lenktynes maršrutu Kaunas–Marijampolė–Kaunas laimėjo J. Kremeris (Kybartų Sveikata), nuvažiavęs nuotolį per 5 h 06,06 min, komandines 70 km lenktynes maršrutu Kaunas–Jonava–Kaunas – Lietuvos dviratininkų sąjunga (Kaunas).
1925 pirmą kartą Lietuvoje (Kaune) įvyko dviračių kroso lenktynės: 28 km nuotolį pirmasis įveikė Juozas Vilpišauskas (Lietuvos dviratininkų sąjunga).
1925 Kaune, šalia Vytauto parko, pastatytas pirmasis medinis dviračių trekas (172 m ilgio ir 4,4 m pločio). 1926 surengtas I Lietuvos treko dviračių čempionatas. Pirmuoju čempionu tapo E. Preisas (Kauno Kovas). 1928 vykusiame Lietuvos plento dviračių čempionate 160 km grupines lenktynes maršrutu Kaunas–Vilkaviškis–Kaunas laimėjo Vilius Jankauskas (Kauno Sparta). 1929 įvyko pirmosios tarptautinės varžybos Klaipėdoje (dalyvavo Vokietijos dviratininkai). Moterys pirmą kartą dalyvavo varžybose (Kauno čempionate); 100 m lenktynėse startuojant iš eigos laimėjo S. Maliauskaitė (Kauno Lietuvos dviratininkų sąjunga). 1930 moterys pirmą kartą dalyvavo Lietu vos čempionate; 100 m (9,0 s) ir 200 m (17,4 s) lenktynėse startuojant iš eigos čempione tapo S. Maliauskaitė.
1931 įvyko pirmosios tarpvalstybinės varžybos Lietuva–Latvija. Trasoje Kaunas–Marijampolė–Kaunas nugalėjo J. Bruzdeilijus ir Latvijos komanda; 1932 tarpvalstybines revanšo lenktynes Rygoje (100 km) vėl laimėjo Latvija. 1932 Lietuvos 100 km lenktynių čempionu tapo Viktoras Severinas (Kauno Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga).
1934 varžybose aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto dviratininkai. 1935 Klaipėdoje pirmą kartą įvyko tarpmiestinės varžybos Kaunas–Klaipėda, jas laimėjo klaipėdiečiai. 1936 klaipėdiečiams atiteko visos Lietuvos čempionato prizinės vietos. 1938 Lietuvos čempionate visas trumpųjų nuotolių rungtis laimėjo Juozas Pimpis (Kauno Kipras), 100 km lenktynėse Kazys Paršaitis (Klaipėdos Santaros sporto organizacija) užėmė 2 vietą. I Lietuvos tautinė olimpiados 25 km pavienio starto lenktynėse nugalėjo Juozas Pimpis. 1939 Lietuvos čempionate keletą kartų pirmą vietą laimėjo S. Severinas (Viktoro brolis), vėliau tapęs profesionaliu boksininku. 1940 Lietuvos 100 km lenktynių čempionu tapo Kazys Paršaitis; jis (ir Lietuvos rinktinė) nugalėjo ir trasoje Kaunas–Marijampolė–Kaunas vykusiose Lietuvos ir Latvijos varžybose. Rugsėjo 15 dieną Estijos, Latvijos ir Lietuvos plento dviračių lenktynėse Lietuvos komanda užėmė 2 vietą.
1941 pirmąsias Lietuvos ir Baltarusijos dviratininkų varžybas laimėjo Baltarusija. 1942 S. Severinas pagerino visus Lietuvos rekordus ir nugalėjo visose Lietuvos čempionato rungtyse. 1944 09 24 pirmą kartą Lietuvos čempionatas vyko stadione: Kauno stadiono taku 100 km (200 ratų) greičiausiai nuvažiavo S. Severinas (3 h 18 min 03,0 s).
Dviračių sportas vis labiau darėsi masinis. Pradėta dalyvauti SSRS čempionatuose, Pabaltijo spartakiadose. 1948 įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas paprastais dviračiais, 1950 pirmosios kaimo pirmenybės (nugalėjo Č. Rokaitis – 50 km plento, A. Indrelė – 20 km plento ir 10 km kroso lenktynėse). Dviračių lenktynės pirmą kartą įtrauktos į Lietuvos moksleivių spartakiadą; nugalėjo Č. Dobilas ir B. Išoraitė.
1961 Lietuvos čempionate 4 aukso medalius (kroso ir plento dviračių lenktynėse) pelnė Juozas Grabauskas, jis laimėjo ir žiedines lenktynes gatvėmis. 1964 pirmą kartą Lietuvos čempionate dalyvavo Lenkijos sportininkai, o Lietuvos dviratininkai – lenktynėse Lenkijoje.
1979 restauruotas dviračių trekas Klaipėdoje. 1984 Lietuvoje (Klaipėdoje) buvo 2 specializuotos dviračių sporto bazės. Vilniuje ir Klaipėdoje veikė po 1 olimpinio rezervo sporto mokyklą, Vilniuje buvo dviračių sporto skyrius Aukštojo sportinio meistriškumo mokykloje, 2 dviračių sporto olimpinio rengimo centrai (Vilniuje – plento ir Klaipėdoje – treko), 31 skyrius kompleksinėse vaikų sporto mokyklose; dviratininkai taip pat buvo rengiami Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. Lietuvoje dviračių sportą kultivavo apie 4500 sportininkų (1 SSRS nusipelnęs sporto meistras, 35 SSRS tarptautinės klasės sporto meistrai ir 302 SSRS sporto meistrai), dirbo 58 etatiniai treneriai (iš jų 2 SSRS nusipelnę ir 20 LSSR nusipelniųsių trenerių).
Nuo 1953 rengtos vyrų dviratininkų lenktynės Aplink Lietuvą (tapo tradicinės ir vėliau vadintos daugiadienėmis lenktynėmis), nuo 1959 – daugiadienės moterų dviratininkių lenktynės. Pirmosiose vyrų lenktynėse 32 dviratininkai iš Vilniaus išvyko į 855 km trasą, suskirstytą į 7 etapus; nugalėjo Kazys Paršaitis (Dinamo, Klaipėda), vėliau laimėjęs dar trejas lenktynes. Pirmąsias moterų lenktynes laimėjo S. Šilanskaitė (Spartakas).
Lietuvos dviratininkai dalyvavo ir nuo 1955 rengtose Pabaltijo daugiadienėse lenktynėse. I Pabaltijo daugiadienėse lenktynėse Ryga–Vilnius–Ryga lietuviai pirmųjų vietų neužėmė, Lietuvos komanda liko antra. Šios daugiadienės lenktynės tapo tradicinės, į jas 1959 įsitraukė Estija, vėliau kelis kartus dalyvavo Baltarusija.
1965–1978 rengtose tarptautinėse Baltijos draugystės lenktynėse (pranc. Course Baltique de l’Amitié) Lietuvos ir Lenkijos keliais dalyvavo jaunimo amžiaus dviratininkai. Geriausi Lietuvos dviratininkų asmeniniai rezultatai: 1967 Antanas Berankis užėmė 4 vietą, 1972 A. Kašinas (Klaipėdos Automobilininkas) – 2 vietą, 1974 V. Filipovas – 3 vietą, Lietuvos komanda – 3 vietą (1967), 2 vietą (1968), 4 vietą (1974).
Nuo 1945 Lietuvos dviratininkai dalyvavo SSRS dviračių sporto čempionatuose. Jau pirmieji startai Lietuvos sportininkams buvo sėkmingi: 1945 Juozas Pimpis tapo SSRS dviračių kroso čempionu, Viktoras Severinas užėmė 3 vietą. Nuo 1946 Lietuvos sportininkai kviečiami į SSRS rinktines. Juozas Pimpis (Dinamo rinktinė) laimėjo pirmąjį SSRS čempionato komandinių lenktynių sidabro medalį, 1947 SSRS čempionato 30 km kroso lenktynėse užėmė 3 vietą, 1948 – 2 vietą.
1924 Lietuvos dviratininkai pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse (VIII olimpinės žaidynės, Paryžius): Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas varžėsi 188 km grupinėse plento dviračių lenktynėse ir nuotolio nebaigė. IX olimpinėse žaidynėse (1928 Amsterdamas) dalyvavo 4 Lietuvos dviratininkai: 169 km grupinėse plento dviračių lenktynėse T. Murnikas užėmė 40 vietą, J. Gedminas – 42 vietą, Isakas Anolikas ir Vilius Jankauskas lenktynių nebaigė.
Gintautas Umaras – vienintelis Lietuvos sportininkas, vienose olimpinėse žaidynėse laimėjęs 2 aukso medalius.
Nuo 1975 Lietuvos dviratininkai dalyvauja pasaulio čempionatuose. Pirmuoju pasaulio jaunių čempionu tapo Jonas Romanovas (1975), jaunimo čempionu – Vasilijus Špundovas (1982), suaugusiųjų – Gintautas Umaras (1987).
1996 Europos jaunių čempionate sidabro medalį 65 km grupinėse lenktynėse plentu laimėjo Diana Žiliūtė. Europos jaunimo (iki 23 metų) 3 km individualiųjų persekiojimo lenktynių treku 2 kartus čempione tapo Rasa Mažeikytė (1997, 1998), 4 km individualiųjų persekiojimo ir 1 km hito lenktynių treku čempionu – Linas Balčiūnas, pavienio starto lenktynių plentu 2 kartus čempione – Diana Žiliūtė (1997, 1998), 3 km individualiųjų persekiojimo lenktynių treku čempione – Gitana Gruodytė (1999).
1998 ir 1999 buvo Lietuvos dviratininkių triumfo metai. 1998 Edita Pučinskaitė laimėjo prestižines daugiadienes Tour de France lenktynes, Diana Žiliūtė tapo pasaulio 103,2 km grupinių ir Europos 16 km pavienio starto lenktynių plentu čempione (Rasa Mažeikytė užėmė 3 vietą), laimėjo Pasaulio taurę. 1999 Edita Pučinskaitė tapo pasaulio grupinių lenktynių čempione, Diana Žiliūtė laimėjo daugiadienes Tour de France lenktynes (abiejų treneris Valerijus Konovalovas), Rasa Mažeikytė pasaulio čempionate pelnė bronzos medalį 3 km individualiosiose persekiojimo lenktynėse treku ir laimėjo Pasaulio taurę.
2000 Diana Žiliūtė laimėjo Pasaulio taurę. 2005 Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato grupinėse lenktynėse plentu bronzos medalį pelnė Modesta Vžesniauskaitė, Europos jaunių čempionato individualiosiose lenktynėse plentu laikui sidabro medalį – Aušrinė Trebaitė, Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse treku bronzos medalius – Gediminas Bagdonas, Ignatas Konovalovas, Aidis Kruopis, Simas Kondrotas. 2007 Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato grupinėse lenktynėse plentu sidabro medalį laimėjo Ignatas Konovalovas, bronzos – Rasa Leleivytė, 3 km individualiosiose persekiojimo lenktynėse treku bronzos apdovanojimą pelnė ir Vilija Sereikaitė.
Stipriausi Lietuvos dviratininkai treniruojasi garsiuose užsienio šalių klubuose ir jiems atstovauja prestižinėse varžybose. 2009 E. Pučinskaitė atstovavo Italijos klubui Gaus RDZ Ormu-Colnago, Modesta Vžesniauskaitė – Šveicarijos moterų dviračių sporto klubui Bigla Cycling Team, Gintarė Gaivenytė, Svetlana Pauliukaitė, Rasa Leleivytė, Vilija Sereikaitė, Simona Krupeckaitė, Inga Cilvinaitė, Diana Žiliūtė – Italijos Safi Pasta Zara Titanedi, Daiva Tušlaitė, Edita Ungurytė, Edita Janeliūnaitė, Eglė Zablockytė – USC Chirio Forno d’Asolo, Urtė Juodvalkytė, Erika Vilūnaitė – Italijos Fenixs, Agnė Bagdonavičiūtė – Italijos Seile Italia-Ghezzi, Aivaras Baranauskas – Prancūzijos EC Raismes Petite Fore, Marius Bernatonis, Algimantas Buividas – Šveicarijos Atlas Personal-Romer’s Hausbackerei, Gediminas Bagdonas, Simas Kondrotas – Belgijos Nieuwe Hoop Tielen Cycling Team, Tomas Vaitkus – Kazachijos Astana, Vytautas Kaupas, Mindaugas Striška – Belgijos Revor-Jartazi, Ignatas Konovalovas – Šveicarijos Cervelo Test Team, Dainius Kairelis – Ceramica Flaminia, Evaldas Šiškevičius, Edgaras Kovaliovas – Prancūzijos La Pomme Marseille.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos dviračių sporto federacija tapo savarankiška, 1991 atkurta jos narystė Tarptautinėje dviračių sporto sąjungoje. Tuo metu federacijai priklausė 17 klubų, dirbo 30 etatinių trenerių, treniravosi apie 600 sportininkų. 2007 federacijai priklausė 32 klubai, dirbo 42 etatiniai treneriai, treniravosi apie 450 sportininkų. Pagrindinės sporto bazės – Klaipėdoje ir Panevėžyje. 1992 įkurta Panevėžio Olimpo sporto mokykla. 2008 Panevėžio Cido universalioje sporto arenoje įrengtas dviračių trekas. Dviračių sportas populiariausias Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje, Alytuje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Šilalėje, Pasvalyje, Pakruojyje.
Žymiausieji treneriai: Valerijus Konovalovas, Antanas Jakimavičius, A. Kazlauskas, Vytautas Zubernis, Kęstutis Norvaišas, Vytautas Slanina, Vytautas Juchnevičius, Vilius Jankauskas, V. Vencius, R. A. Rainys, Algirdas Virbickas, Napoleonas Buinauskas, Linas Gutautas, Vidmantas Žukauskas, Alvydas Surgautas, Juozas Paulauskas, Gediminas Kastanauskas, Loreta Zopelienė, Algimantas Buividas, Stasys Paštuolis, Antanas Rimantas Daubaras, Edmundas Peseckis, Viktoras Biga, Zigmas Stogevičius, Zigmas Šniurevičius, Algirdas Vaitkus, Vaclovas Šiugždinis, Kazimieras Petreikis, Kazys Paršaitis, Vladimiras Kolesnikovas, Mykolas Veršila, Kęstutis Steponavičius, Stasys Lenauskas, Antanas Taučius.
Lietuvos dviračių sporto organizacijoms vadovavo: Kęstutis Bulota (1922–1923, 1931–1933); Jurgis Šulginas (1923–1924, 1926–1929; P. Ruseckas (1924–1925); K. Markevičius (1929–1931); V. Petrauskas (1933–1934); P. Vysockis (1934); Juozas Vilpišauskas (1934–1940); E. Preisas (1940–1941); Viktoras Severinas (1942–1948); K. Vasiliauskas (1949–1953); Antanas Auštrevičius (1954–1967); Aleksandras Icikavičius (1967–1977); N. Laškovas (1977–1979); Česlovas Norkus (1979–1992); Gintautas Umaras (1992–1996); Antanas Bosas (1996–1998); Viktoras Gediminas Gruodis (1998–2005); Edvardas Andrijaitis (2005–2006); Eugenijus Bulavas (2006–2007), Romualdas Bakutis (nuo 2008), viceprezidentai: Vytautas Zubernis (1999–2005), Aleksas Patapavičius (nuo 2005), Gintautas Umaras (nuo 2009), generaliniai sekretoriai: Valentinas Rutkauskas (1999–2005), Antanas Taučius (nuo 2005).
1 lent. Dviratininkai – ne mažiau kaip 3 kartus Lietuvos čempionai (1922–2008)
| Vardas, pavardė | Kartai | Laikotarpis | Trekas | Plentas | Krosas |
|---|---|---|---|---|---|
| 1. J. Romanovas | 33 | 1977–1996 | 17 | 16 | – |
| 2. S. Severinas | 22 | 1939–1943 | – | 22 | – |
| 3. J. Gedminas | 16 | 1929–1933 | – | 16 | – |
| 4. R. Lupeikis | 16 | 1988–2002 | 6 | 10 | – |
| 5. T. Vaitkus | 15 | 1999–2008 | 11 | 4 | – |
| 6. J. Pimpis | 14 | 1938–1950 | – | 12 | 2 |
| 7. J. Grabauskas | 13 | 1958–1966 | – | 9 | 4 |
| 8. K. Paršaitis | 12 | 1940–1961 | – | 12 | – |
| 9. P. Knieža | 12 | 1965–1974 | – | 9 | 3 |
| 10. K. Stakėnas | 12 | 1986–1994 | – | 10 | 2 |
| 11. G. Bagdonas | 12 | 2005–2008 | 12 | – | – |
| 12. A. Kasputis | 11 | 1984–1996 | 8 | 3 | – |
| 13. T. Zlotnikovas | 10 | 1958–1967 | – | 10 | – |
| 14. A. Jucevičius | 9 | 1956–1959 | 7 | 2 | – |
| 15. G. Umaras | 9 | 1981–1988 | 8 | 1 | – |
| 16. A. Čepelė | 9 | 1987–1993 | – | 5 | 4 |
| 17. E. Peseckis | 9 | 1981–1986 | 1 | 8 | – |
| 18. R. Rudys | 8 | 1958–1969 | 1 | 4 | 3 |
| 19. A. Mockus | 8 | 1972–1980 | – | 8 | – |
| 20. R. Vilčinskas | 8 | 1997–2002 | 5 | 3 | – |
| 21. P. Šaudvytis | 7 | 1945–1952 | – | 6 | 1 |
| 22. R. Blekevičius | 7 | 1987–1990 | – | 7 | – |
| 23. L. Balčiūnas | 7 | 1997–2004 | 7 | – | – |
| 24. E. Preisas | 6 | 1925–1926 | 4 | 2 | – |
| 25. V. Severinas | 6 | 1932–1945 | – | 6 | – |
| 26. A. Kazlauskas | 6 | 1962–1970 | – | 4 | 2 |
| 27. V. Filipovas | 6 | 1972–1976 | – | 6 | – |
| 28. D. Tamošiūnas | 6 | 1988–1992 | – | – | 6 |
| 29. S. Šarkauskas | 6 | 1990–1995 | 1 | 5 | – |
| 30. R. Rumšas | 6 | 1991–2006 | – | 6 | – |
| 31. S. Kondrotas | 6 | 2005–2008 | 6 | – | – |
| 32. A. Juodžbalis | 5 | 1939–1953 | – | 5 | – |
| 33. V. Vencius | 5 | 1955–1959 | 1 | 4 | – |
| 34. V. Vincelis | 5 | 1958–1962 | 2 | 3 | – |
| 35. P. Čelkys | 5 | 1958–1975 | – | 5 | – |
| 36. A. Berankis | 5 | 1965–1972 | – | 4 | 1 |
| 37. A. Anochinas | 5 | 1971–1974 | – | 5 | – |
| 38. A. Kašinas | 5 | 1971–1974 | – | 5 | – |
| 39. V. Paškauskas | 5 | 1971–1975 | – | 5 | – |
| 40. A. Vaitkus | 5 | 1974–1979 | – | 5 | – |
| 41. P. Čečys | 5 | 1976–1981 | – | 5 | – |
| 42. V. Jermakovas | 5 | 1982–1984 | – | 5 | – |
| 43. V. Vaščiūla | 5 | 1982–1985 | 5 | – | – |
| 44. A. Pranckus | 5 | 1984–1987 | – | 5 | – |
| 45. M. Umaras | 5 | 1988–1996 | 4 | 1 | – |
| 46. S. Apionkinas | 5 | 2000–2002 | 5 | – | – |
| 47. A. Kruopis | 5 | 2005–2008 | 5 | – | – |
| 48. R. Navardauskas | 5 | 2007–2008 | 4 | 1 | – |
| 49. V. Jankauskas | 4 | 1926–1928 | – | 4 | – |
| 50. J. Berentas | 4 | 1935–1936 | – | 4 | – |
| 51. G. Krebsas | 4 | 1937–1938 | – | 4 | – |
| 52. J. Paršaitis | 4 | 1951–1956 | – | 4 | – |
| 53. R. Rainys | 4 | 1953–1958 | 1 | 3 | – |
| 54. V. Dragašius | 4 | 1963–1969 | – | 4 | – |
| 55. V. Slanina | 4 | 1970–1971 | – | 4 | – |
| 56. A. Guzevičius | 4 | 1976–1977 | – | 4 | – |
| 57. D. Kolosovas | 4 | 1976–1978 | – | 4 | – |
| 58. A. Lenkis | 4 | 1979–1982 | – | 4 | – |
| 59. A. Skunčikas | 4 | 1981–1982 | 4 | – | – |
| 60. A. Kajutis | 4 | 1985–1988 | – | 2 | 2 |
| 61. A. Šnioka | 4 | 1987–1991 | – | 4 | – |
| 62. A. Ivanovas | 4 | 1988–1992 | – | 4 | – |
| 63. A. Baranauskas | 4 | 1999–2005 | 3 | 1 | – |
| 64. A. Gliaudelis | 4 | 2001–2006 | (kalnų dviratis) | ||
| 65. I. Konovalovas | 4 | 2004–2008 | 3 | 1 | – |
| 66. J. Vilpišauskas | 3 | 1924–1925 | – | 3 | – |
| 67. I. Anolikas | 3 | 1925–1926 | – | 3 | – |
| 68. P. Paršaitis | 3 | 1952–1956 | – | 3 | – |
| 69. A. Indrelė | 3 | 1955–1957 | 2 | 1 | – |
| 70. B. Krulikauskas | 3 | 1955–1960 | 1 | 2 | – |
| 71. Č. Danilevičius | 3 | 1956–1957 | 1 | 1 | 1 |
| 72. K. Norvaiša | 3 | 1956–1960 | 1 | 1 | 1 |
| 73. G. Sisojevas | 3 | 1958 | 3 | – | – |
| 74. E. Pacevičius | 3 | 1967–1970 | – | 3 | – |
| 75. A. Petrauskas | 3 | 1979 | 3 | – | – |
| 76. V. Titovas | 3 | 1981–1982 | – | – | 3 |
| 77. S. Janeliūnas | 3 | 1981–1985 | – | 3 | – |
| 78. V. Navickas | 3 | 1981–1982 | 3 | – | – |
| 79. R. Semaška | 3 | 1983–1984 | – | 3 | – |
| 80. V. Gumuliauskas | 3 | 1984–1988 | – | 3 | – |
| 81. G. Trinkūnas | 3 | 1984–1986 | – | – | 3 |
| 82. A. Blinstrubas | 3 | 1985–1987 | – | – | 3 |
| 83. V. Kovaliovas | 3 | 1987–1991 | – | 3 | – |
| 84. G. Bražėnas | 3 | 1989–1990 | – | 2 | 1 |
| 85. A. Trumpauskas | 3 | 1994–1997 | – | 3 | – |
| 86. V. Kaupas | 3 | 2001–2004 | 2 | 1 | – |
| 87. V. Kaminskas | 3 | 2001–2004 | 3 | – | – |
2 lent. Dviratininkės – ne mažiau kaip 2 kartus Lietuvos čempionės (1930–2008)
| Vardas, pavardė | Kartai | Laikotarpis | Trekas | Plentas | Krosas |
|---|---|---|---|---|---|
| 1. J. Išoraitė | 16 | 1952–1961 | 4 | 12 | – |
| 2. A. E. Justaitė | 16 | 1953–1961 | 6 | 10 | – |
| 3. S. Nutautaitė (Veleškeviečienė) | 16 | 1967–1974 | – | 16 | – |
| 4. L. Valmienė (Dabulskytė) | 11 | 1962–1971 | – | 11 | – |
| 5. M. Brikytė (Pašakinskienė) | 10 | 1966–1974 | – | 10 | – |
| 6. V. Benediktavičiūtė | 10 | 1968–1973 | – | 10 | – |
| 7. D. Žiliūtė | 8 | 1993–2006 | – | 8 | – |
| 8. A. Romelytė (Simanauskienė) | 6 | 1952–1957 | – | 4 | 2 |
| 9. M. Kazalupskytė | 6 | 1955–1960 | 2 | 4 | – |
| 10. R. Razgaitytė | 6 | 1961–1964 | – | 6 | – |
| 11. S. Lizdenytė | 6 | 1985–1988 | – | 6 | – |
| 12. E. Pučinskaitė | 6 | 1993–2007 | – | 6 | – |
| 13. S. Maliauskaitė | 5 | 1930–1933 | – | 5 | – |
| 14. V. Radveikytė | 5 | 1934–1935 | – | 5 | – |
| 15. B. Stankevičienė | 5 | 1945 | – | 5 | – |
| 16. B. Išoraitė | 5 | 1950–1957 | 1 | 4 | – |
| 17. M. Baršauskaitė | 5 | 1958–1962 | 1 | 4 | – |
| 18. L. Triabaitė | 5 | 1987–1997 | – | 5 | – |
| 19. V. Sereikaitė | 5 | 2006–2008 | 5 | – | – |
| 20. S. Šilanskaitė | 4 | 1958–1959 | 1 | 3 | – |
| 21. D. Švelnytė | 4 | 1984–1986 | – | 4 | – |
| 22. S. Krupeckaitė | 4 | 2006–2007 | 4 | – | – |
| 23. G. Taluntytė | 3 | 1956–1957 | 2 | 1 | – |
| 24. B. Jocevičiūtė | 3 | 1966–1967 | – | 3 | – |
| 25. V. Kazlauskaitė | 3 | 1983–1984 | – | 3 | – |
| 26. L. Zilporytė | 3 | 1983–1986 | – | 3 | – |
| 27. A. Bolytė | 3 | 1984 | – | 3 | – |
| 28. I. Alenčikaitė | 3 | 1987–1988 | – | 3 | – |
| 29. G. Gaivenytė | 3 | 2004–2005 | 3 | – | – |
| 30. D. Leleivytė | 3 | 2004–2007 | (kalnų dviratis) | ||
| 31. J. Kučinskaitė | 3 | 1960–1963 | – | 3 | – |
| 32. F. Tendienė | 2 | 1937 | – | 2 | – |
| 33. O. Severinienė | 2 | 1948 | – | 2 | – |
| 34. J. Ilevičiūtė | 2 | 1949 | – | 2 | – |
| 35. M. Alksnėnytė | 2 | 1964 | – | 2 | – |
| 36. S. Vildžiūnaitė | 2 | 1971–1974 | – | 2 | – |
| 37. O. Kaminskaitė | 2 | 1983–1984 | – | 2 | – |
| 38. S. Karužaitė | 2 | 1984–1988 | – | 2 | – |
| 39. Ž. Oleksiuk | 2 | 1984–1986 | – | 2 | – |
| 40. D. Šipelytė | 2 | 1984 | – | 2 | – |
| 41. V. Maniušytė | 2 | 1986 | – | 2 | – |
| 42. I. Bružaitė | 2 | 1987–1988 | – | 2 | – |
| 43. D. Gausmonaitė | 2 | 1987–1988 | – | 2 | – |
| 44. R. Polikevičiūtė | 2 | 1987–1997 | – | 2 | – |
| 45. Z. Urbonaitė | 2 | 1993–2002 | – | 2 | – |
| 46. D. Tušlaitė | 2 | 2005 | 2 | – | – |
| 47. S. Pauliukaitė | 2 | 2006–2008 | 2 | – | – |
| 48. T. Kaliakina | 2 | 2006–2008 | 2 (kalnų dviratis) |
3 lent. Dviratininkai (vyrai) – Lietuvos daugiadienių lenktynių nugalėtojai ir prizininkai (1953–1994)
| Metai | Nuotolis (km) | 1 vieta | 2 vieta | 3 vieta |
|---|---|---|---|---|
| 1953 | 858 | K. Paršaitis | A. Juodžbalis | J. Paršaitis |
| 1954 | 930 | K. Paršaitis | J. Paršaitis | A. Jucevičius |
| 1955 | 1363 | K. Paršaitis | J. Paršaitis | M. Jarmolavičius |
| 1957 | 1309 | K. Paršaitis | B. Krulikauskas | R. Mackevičius |
| 1958 | 1095 | A. Mikalopas | T. Zlotnikovas | B. Krulikauskas |
| 1960 | 1062 | T. Zlotnikovas | P. Čelkys | R. Rudys |
| 1962 | 1078 | V. Vincelis | J. Grabauskas | T. Zlotnikovas |
| 1964 | 1312 | J. Šumskas | V. Bagdonavičius | A. Poškaitis |
| 1965 | 813 | P. Knieža | A. Kazlauskas | J. Grabauskas |
| 1966 | 928 | J. Grabauskas | P. Knieža | T. Zlotnikovas |
| 1967 | 764 | E. Pacevičius | Z. Voleika | E. Martynovas |
| 1968 | 749 | E. Pacevičius | A. Rutkauskas | P. Martyšius |
| 1969 | 745 | A. Berankis | P. Čelkys | V. Dragašius |
| 1970 | 948 | V. Slanina | J. Norkus | P. Knieža |
| 1973 | 1118 | V. Paškauskas | P. Čelkys | A. Ulčinas |
| 1974 | 954 | P. Čelkys | V. Berankis | V. Paškauskas |
| 1975 | 808 | A. Vaitkus | A. Mockus | P. Čelkys |
| 1976 | 791 | A. Guzevičius | V. Filipovas | V. Safonovas |
| 1977 | 1066 | A. Guzevičius | V. Safonovas | V. Žukauskas |
| 1978 | 813 | A. Taučius | A. Balčius | V. Dolgych |
| 1979 | 918 | V. Siominas | J. Romanovas | V. Žukauskas |
| 1980 | 660 | P. Čiočys | E. Paškevičius | A. Lenkis |
| 1981 | 909 | A. Pranciliauskas | V. Žukauskas | A. Taučius |
| 1982 | 917 | J. Romanovas | A. Šnioka | D. Ivanovas |
| 1983 | 946 | V. Jermakovas | K. Janeliūnas | R. Kalina |
| 1984 | 830 | A. Pranckus | Alf. Vaitkus | R. Blekevičius |
| 1985 | 900 | E. Lukožis (Latvija) | V. Kovaliovas | A. Šnioka |
| 1986 | 561 | A. Kajutis | A. Meskys | G. Vilūnas |
| 1987 | 850 | J. Romanovas | E. Peseckas | A. Ivanovas |
| 1988 | 1152 | V. Muravskis (Latvija) | A. Cepelė | M. Stuk (Estija) |
| 1989 | 1369 | A. Ivanovas | K. Stakėnas | A. Meskys |
| 1991 | 1307 | S. Šarkauskas | J. Amelchin (Rusija) | A. Cepelė |
| 1993 | 531 | R. Lupeikis | J. Romanovas | V. Kovaliovas |
| 1994 | 724 | R. Lupeikis | J. Romanovas | S. Šarkauskas |
4 lent. Lietuvos daugiadienių dviratininkių lenktynių nugalėtojos ir prizininkės (1959–1987)
| Metai | Nuotolis (km) | 1 vieta | 2 vieta | 3 vieta |
|---|---|---|---|---|
| 1959 | 95 | S. Šilanskaitė | J. Išoraitė | B. Orentaitė |
| 1965 | 60 | L. Dabulskytė | A. Mackeliūnaitė | M. Brikytė |
| 1966 | 109 | L. Dabulskytė | M. Brikytė | E. Klumbytė |
| 1969 | 83 | S. Nutautaitė | V. Benediktavičiūtė | M. Brikytė |
| 1970 | 110 | – | M. Brikytė | – |
| 1972 | 215 | S. Nutautaitė-Valeškevičienė | V. Benediktavičiūtė | S. Vildžiūnaitė |
| 1987 | 308 | L. Triabaitė | 1. Alenčikaitė | D. Kaminskaitė |
5 lent. Pabaltijo daugiadienės lenktynės (1955–1987)
| Eil. Nr. | Metai | Maršrutas, nuotolio ilgis | Komandos pagal užimtas vietas (1 vieta, 2 vieta, 3 vieta, 4 vieta) |
Lietuvos dviratininkai – lenktynių laimėtojai ir prizininkai |
|---|---|---|---|---|
| 1. | 1955 | Ryga–Vilnius–Ryga, 991 km | Latvija, Lietuva | J. Paršaitis (2 vieta), A. Jucevičius (3 vieta) |
| 2. | 1956 | Vilnius–Ryga–Vilnius, 1298 km | Latvija, Lietuva | K. Paršaitis (1 vieta) |
| 3. | 1957 | Ryga–Vilnius–Ryga, 1245 km | Lietuva, Latvija | B. Krulikauskas (1 vieta), A. Jucevičius (3 vieta) |
| 4. | 1958 | Vilnius–Ryga–Vilnius, 1051 km | Latvija, Lietuva | B. Krulikauskas (1 vieta) |
| 5. | 1959 | Vilnius–Ryga–Talinas, 1004 km | Estija, Lietuva, Latvija | – |
| 6. | 1960 | Talinas–Ryga–Vilnius, 1186 km | Estija, Lietuva, Latvija | – |
| 7. | 1961 | Vilnius–Ryga–Talinas–Ryga,1382 km | Estija, Latvija, Lietuva | – |
| 8. | 1962 | Vilnius–Ryga–Talinas, 1194 km | Estija, Lietuva, Latvija | J. Grabauskas (2 vieta) |
| 9. | 1963 | Talinas–Ryga–Vilnius, 1264 km | Lietuva, Latvija, Estija | J. Grabauskas (1 vieta) |
| 10. | 1964 | Vilnius–Talinas–Ryga, 1312 km | Latvija, Estija, Lietuva | – |
| 11. | 1972 | Talinas–Ryga–Valka, 942 km | Lietuva, Latvija, Estija | V. Berankis (1 vieta) |
| 12. | 1973 | Vilnius–Ryga–Talinas, 1118 km | Lietuva, Latvija, Estija | V. Paškauskas (1 vieta), P. Čelkys (3 vieta) |
| 13. | 1974 | Talinas–Ryga–Klaipėda–Liepoja, 954 km | Latvija, Lietuva, Estija | – |
| 14. | 1975 | Kėdainiai–Jelgava–Tartu, 808 km | Latvija, Lietuva, Estija | A. Vaitkus (3 vieta) |
| 15. | 1976 | Tartu–Ryga–Vilnius–Minskas, 1176 km | Latvija, Lietuva, Estija, Baltarusija | – |
| 16. | 1978 | Telšiai–Liepoja–Talsai, 813 km | Lietuva, Latvija, Estija | A. Taučius (2 vieta) |
| 17. | 1979 | Kaunas–Valmiera–Tartu, 918 km | Lietuva, Latvija, Estija | V. Siominas (2 vieta), J. Romanovas (3 vieta) |
| 18. | 1980 | Minskas–Kaunas–Ryga–Liepoja, 1255 km | Lietuva, Baltarusija, Latvija, Estija | V. Siominas (2 vieta), S. Janeliūnas (3 vieta) |
| 19. | 1981 | Viljandis–Bauskė–Kaunas–Minskas, 1105 km | Latvija, Lietuva, Estija, Baltarusija | – |
| 20. | 1986 | Vilnius–Valmiera–Tartu, 1200 km | Latvija, Estija, Lietuva | E. Peseckis (2 vieta), V. Gumuliauskas (3 vieta) |
| 21. | 1987 | Tartu–Liepoja–Jurbarkas, 1500 km | Estija, Latvija, Lietuva | A. Šnioka (3 vieta) |
6 lent. Lietuvos dviratininkai – SSRS čempionatų nugalėtojai ir prizininkai (1945–1989)
| Metai | Rungtis | 1 vieta | 2 vieta | 3 vieta |
|---|---|---|---|---|
| 1945 | 40 km krosas | J. Pimpis | – | V. Severinas |
| 1946 | 100 km komandinės lenktynės plentu | – | SSRS Dinamo (J. Pimpis) | – |
| 1947 | 30 km krosas | – | – | J. Pimpis |
| 1948 | 30 km krosas | – | J. Pimpis | – |
| 1950 | 100 km komandinės lenktynės plentu | SSRS Dinamo (K. Paršaitis) | – | SSRS Spartakas (A. Juodžbalis) |
| 1952 | 1372 km daugiadienės lenktynės | K. Paršaitis SSRS Dinamo (K. Paršaitis) |
– | – |
| 1953 | 2573 km daugiadienės lenktynės | – | SSRS Dinamo (K. Paršaitis) | – |
| 100 km komandinės lenktynės plentu | – | SSRS Dinamo (K. Paršaitis) | – | |
| 1961 | 100 km komandinės lenktynės | Dinamo (J. Grabauskas) | – | – |
| 1962 | 28 km krosas | – | Lietuva (R. Rudys, J. Grabauskas, S. Kavaliauskas, H. Kebeikis) | R. Rudys |
| 1964 | 50 km pavienio starto lenktynės | – | – | T. Zlotnikovas |
| 1965 | 26 km krosas | – | J. Grabauskas | Lietuva (J. Grabauskas, P. Knieža, T. Zlotnikovas, A. Kazlauskas, A. Afonka) |
| 1967 | 100 km komandinės lenktynės | – | – | Lietuva (A. Berankis, A. Kazlauskas, P. Knieža, R. Rudys) |
| 1969 | 100 km komandinės lenktynės | – | – | Lietuva (A. Kazlauskas, P. Knieža, V. Dragašius, V. Galinauskas) |
| 28 km krosas | R. Rudys | – | – | |
| 28 km komandinis krosas | Lietuva (R. Rudys, A. Berankis, A. Rutkauskas, P. Knieža) | – | – | |
| 1970 | 27 km krosas | – | A. Berankis Lietuva (A. Berankis, P. Knieža, R. Rudys, A. Kazlauskas) |
– |
| 1971 | 1861 km daugiadienės lenktynės | – | – | SSRS ginkluotųjų pajėgų rinktinė (V. Galinauskas) |
| 26,5 km krosas | Dinamo (P. Knieža) | A. Berankis SSRS kaimo draugijų rinktinė (A. Berankis, R. Rudys) |
R. Rudys | |
| 1972 | 24,5 km krosas | Lietuva (P. Knieža, A. Berankis, A. Rapalys, R. Rudys) | P. Knieža | A. Berankis |
| 1973 | 1397 km daugiadienės lenktynės | – | SSRS ginkluotųjų pajėgų rinktinė (V. Galinauskas) | – |
| 1974 | 1370 km daugiadienės lenktynės | SSRS ginkluotųjų pajėgų rinktinė (V. Galinauskas) | – | – |
| Žiedinės lenktynės gatvėmis | – | – | V. Galinauskas | |
| 1975 | 198 km grupinės lenktynės | V. Galinauskas | – | – |
| Žiedinės lenktynės gatvėmis | V. Galinauskas | – | – | |
| 1976 | Žiedinės lenktynės gatvėmis | – | V. Galinauskas | – |
| 1977 | 100 km komandinės lenktynės | SSRS (A. Guzevičius) | – | – |
| 1978 | 50 km porinės lenktynės | A. Mockus | – | – |
| 100 km komandinės lenktynės | SSRS (A. Guzevičius, A. Mockus) | – | – | |
| 186 km grupinės lenktynės | V. Galinauskas | – | – | |
| 1979 | 100 km komandinės lenktynės | – | – | SSRS-3 (A. Mockus) |
| 1982 | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | – | – | SSRS-3 (G. Umaras) |
| 1983 | Šešiadienės grupinės lenktynės treku | J. Romanovas | – | – |
| 4 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | – | G. Umaras | – | |
| 4 km porinės persekiojimo lenktynės treku | – | V. Vaščiula, V. Špundovas | – | |
| 1984 | Sešiadienės grupinės lenktynės treku | – | J. Romanovas | – |
| 1000 m porinis hitas | – | A. Petrošius | – | |
| 4 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | G. Umaras | – | – | |
| 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | SSRS (V. Špundovas) | – | – | |
| 4 km porinės persekiojimo lenktynės treku | – | – | J. Romanovas, A. Kasputis | |
| 200 ratų porinės lenktynės treku | – | – | J. Romanovas, V. Špundovas | |
| 1985 | Žiedinės lenktynės gatvėmis | J. Romanovas | – | – |
| 50 km porinės lenktynės plentu | – | A. Dubietis, V. Kovaliovas | – | |
| Daugiadienės lenktynės plentu, 1205 km | – | J. Romanovas | – | |
| 4 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | G. Umaras | – | – | |
| 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | – | SSRS (V. Špundovas) | Dinamo, K1 (G. Umaras, J. Romanovas, E. Peseckas, A. Vaitkus, V. Vaščiula, L. Gutautas) | |
| 150 ratų grupinės lenktynės treku | – | J. Romanovas | – | |
| 1986 | Žiedinės lenktynės gatvėmis | – | J. Romanovas | – |
| 50 km porinės lenktynės plentu | J. Romanovas | – | – | |
| 100 km komandinės lenktynės plentu | – | SSRS (G. Umaras, V. Špundovas) | – | |
| 1000 m porinis hitas | – | – | A. Petrošius | |
| 4 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | – | V. Špundovas | – | |
| 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | – | Lietuva (G. Umaras, V. Špundovas, A. Kasputis, L. Gutautas, | – | |
| 750 ratų daugiadienės porinės lenktynės treku | – | V. Vaščiula) J. Romanovas | – | |
| 1987 | Žiedinės lenktynės gatvėmis | J. Romanovas | – | – |
| 50 km porinės lenktynės plentu | – | – | E. Peseckis, A. Šnioka | |
| 4 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | – | G. Umaras | A. Kasputis | |
| 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | Profsąjungų rinktinė (G. Umaras) | – | – | |
| 50 km grupinės lenktynės treku | – | – | J. Romanovas | |
| 150 ratų porinės lenktynės treku | J. Romanovas | – | – | |
| 1988 | 180 ratų porinės lenktynės treku | – | – | J. Romanovas |
| 4 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | G. Umaras | – | – | |
| 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | Lietuva (G. Umaras, M. Umaras, R. Lupeikis, A. Kasputis, L. Gutautas) | – | – | |
| 1989 | 4 km persekiojimo lenktynės poromis treku | – | – | A. Kasputis, R. Lupeikis |
7 lent. Lietuvos dviratininkės – SSRS čempionatų nugalėtojos ir prizininkės (1983–1990)
| Metai | Rungtis | 1 vieta | 2 vieta | 3 vieta |
|---|---|---|---|---|
| 1983 | 50 km komandinės lenktynės plentu | – | – | Lietuva (L. Zilporytė, S. Lizdenytė, V. Bauskytė, A. Indriliūnaitė) |
| Daugiadienės lenktynės plentu, 6 etapai, 347 km | Dinamo (L. Zilporytė, S. Lizdenytė, L. Triabaitė) | – | L. Zilporytė | |
| 1984 | Daugiadienės lenktynės plentu, 6 etapai, 435 km | Dinamo (L. Zilporytė, S. Lizdenytė, L. Triabaitė) | – | – |
| 50 km komandinės lenktynės plentu | Dinamo (L. Zilporytė) | – | – | |
| 80 km grupinės lenktynės plentu | L. Zilporytė | – | – | |
| 1985 | 50 km komandinės lenktynės plentu | Dinamo (L. Zilporytė) | – | – |
| Daugiadienės lenktynės plentu, 524 km | Dinamo (L. Zilporytė) | – | – | |
| 1986 | 52 km komandinės lenktynės plentu | – | – | SSRS (S. Lizdenytė) |
| 1987 | Žiedinės lenktynės gatvėmis | L. Zilporytė | – | – |
| Daugiadienės lenktynės plentu, 380 km | – | – | L. Zilporytė | |
| 50 km komandinės lenktynės plentu | SSRS (L. Zilporytė, S. Lizdenytė) | – | – | |
| 70 km grupinės lenktynės plentu | L. Zilporytė | – | – | |
| 1988 | Daugiadienės lenktynės plentu, 300 km | – | L. Zilporytė | – |
| 50 km komandinės lenktynės plentu | SSRS (L. Zilporytė) | – | – | |
| 25 km pavienio starto lenktynės plentu | – | L. Zilporytė | – | |
| 80 km grupinės lenktynės plentu | L. Zilporytė | – | – | |
| 3 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | I. Bružaitė | – | I. Alenčikaitė | |
| 1989 | 83 km grupinės lenktynės plentu | R. Polikevičiūtė | – | – |
| 500 m hitas | R. Razmaitė | – | – | |
| 1990 | 80 km grupinės lenktynės plentu | J. Polikevičiūtė (Rusija) | R. Polikevičiūtė (Rusija) | – |
| Daugiadienės lenktynės plentu | R. Polikevičiūtė (Rusija) | N. Olševskaja | – |
8 lent. Lietuvos dviratininkai – olimpinių žaidynių dalyviai (1924–2008)
| Metai | Olimpinių žaidynių miestas, šalis | Dviratininkas | Rungtis | Užimta vieta (rezultatas) |
|---|---|---|---|---|
| 1924 | Paryžius, Prancūzija | I. Anolikas | 188 km grupinės lenktynės plentu | nebaigė |
| J. Vilpišauskas | 188 km grupinės lenktynės plentu | nebaigė | ||
| 1928 | Amsterdamas, Olandija | T. Murnikas | 169 km grupinės lenktynės plentu | 40 (5:38.00) |
| J. Gedminas | 169 km grupinės lenktynės plentu | 42 (5:44.00) | ||
| I. Anolikas | 169 km grupinės lenktynės plentu | nebaigė | ||
| V. Jankauskas | 169 km grupinės lenktynės plentu | nebaigė | ||
| 1988 | Seulas, Pietų Korėja | G. Umaras | 4 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | 1 (4.32,00) |
| 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | 1 (4.13,31) | |||
| A. Kasputis | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | 1 (4.13,31) | ||
| M. Umaras | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | ¼ fin. | ||
| L. Zilporytė | 82 km grupinės lenktynės plentu | 3 (2:00.52) | ||
| 1992 | Barselona, Ispanija | R. Razmaitė | 200 m sprintas | ⅛ fin. |
| S. Šarkauskas | 194 km grupinės lenktynės plentu | 23 (4:35.56) | ||
| A. Zagorska | 81 km grupinės lenktynės plentu | 14 (2:05.05) | ||
| L. Zilporytė | 81 km grupinės lenktynės plentu | 18 (2:05.05) | ||
| D. Čepelienė | 81 km grupinės lenktynės plentu | 20 (2:05.05) | ||
| 1996 | Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos | A. Kasputis | 4 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | 10 (4.33,478) |
| 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | 11 (4.16,009) | |||
| 52,5 km pavienio starto lenktynės plentu | 21 (1:09.39) | |||
| 222 km grupinės lenktynės plentu | nebaigė | |||
| M. Umaras | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | 11 (4.16,009) | ||
| A. Trunpauskas | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | 11 (4.16,009) | ||
| R. Lupeikis | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | 11 (4.16,009) | ||
| Grupinės lenktynės su tarpiniais finišais treku | 13 (4) | |||
| 52,5 km pavienio starto lenktynės plentu | 28 (1:11.03) | |||
| 222 km grupinės lenktynės plentu | 95 (4:56.52) | |||
| R. Rumšas | 222 km grupinės lenktynės plentu | nebaigė | ||
| R. Vilčinskas | 222 km grupinės lenktynės plentu | nebaigė | ||
| J. Romanovas | 222 km grupinės lenktynės plentu | nebaigė | ||
| R. Mažeikytė | 3 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | 6 (3.42,12) | ||
| R. Razmaitė | 200 m sprintas | 13 (11,971) | ||
| Grupinės lenktynės su tarpiniais finišais treku | pašalinta | |||
| J. Polikevičiūtė | 26 km pavienio starto lenktynės plentu | 7 (38.27) | ||
| 104 km grupinės lenktynės plentu | 5 (2:37.06) | |||
| R. Polikevičiūtė | 26 km pavienio starto lenktynės plentu | 12 (38.53) | ||
| 104 km grupinės lenktynės plentu | 12 (2:37.06) | |||
| D. Žiliūtė | 104 km grupinės lenktynės plentu | nebaigė | ||
| 2000 | Sidnėjus, Australija | R. Rumšas | 46,8 km pavienio starto lenktynės plentu | 23 (1:01.08) |
| 239 km grupinės lenktynės plentu | 44 (5:30.45) | |||
| A. Kasputis | 46,8 km pavienio starto lenktynės plentu | 25 (1:01.22) | ||
| 239 km grupinės lenktynės plentu | nebaigė | |||
| R. Lupeikis | 239 km grupinės lenktynės plentu | nebaigė | ||
| S. Šarkauskas | 239 km grupinės lenktynės plentu | nebaigė | ||
| D. Žiliūtė | 31,2 km pavienio starto lenktynės plentu | 9 (43.39) | ||
| 120 km grupinės lenktynės plentu | 3 (3:06.31) | |||
| E. Pučinskaitė | 31,2 km pavienio starto lenktynės plentu | 10 (43.48) | ||
| 120 km grupinės lenktynės plentu | 25 (3:06.37) | |||
| R. Polikevičiūtė | 120 km grupinės lenktynės plentu | 13 (3:06.31) | ||
| R. Mažeikytė | 3 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | 11 (3.48,980) | ||
| 24 ratų grupinės lenktynės treku | 12 (2) | |||
| 2004 | Atėnai, Graikija | E. Pučinskaitė | 24 km pavienio starto lenktynės plentu | 10 (32.42,12) |
| 118,8 km grupinės lenktynės plentu | 9 (3.25,10) | |||
| R. Polikevičiūtė | 24 km pavienio starto lenktynės plentu | 23 (34.34,48) | ||
| 118,8 km grupinės lenktynės plentu | 29 (3.25,42) | |||
| J. Polikevičiūtė | 118,8 km grupinės lenktynės plentu | 31 (3.25,42) | ||
| S. Krupeckaitė | 200 m sprintas | 7 | ||
| 500 m hitas | 4 (34,317) | |||
| L. Balčiūnas | 4 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | 9 (4.22,392) | ||
| 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | 11 | |||
| R. Vilčinskas | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | 11 | ||
| I. Konovalovas | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | 11 | ||
| A. Baranauskas | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | 11 | ||
| T. Vaitkus | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | 11 | ||
| 60 ratų lenktynės dėl taškų | nebaigė | |||
| 2008 | Pekinas, Kinija | I. Konovalovas | 245,4 km grupinės lenktynės plentu | 29 (6:26.17) |
| D. Kairelis | 245,4 km grupinės lenktynės plentu | 74 (6:39,42) | ||
| E. Pučinskaitė | 23,8 km individualiosios lenktynės laikui | 23 (4.3,65) | ||
| 126,3 km grupinės lenktynės plentu | 9 (3:32.45) | |||
| J. Polikevičiūtė | 126,3 km grupinės lenktynės plentu | 11 (3:32,45) | ||
| M. Vžesniauskaitė | 126,3 km grupinės lenktynės plentu | 27 (3:33.17) | ||
| V. Sereikaitė | 3 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | 6 | ||
| S. Pauliukaitė | 3 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | 12 | ||
| Lenktynės dėl taškų | 12 (2) | |||
| S. Krupeckaitė | Sprintas | 8 |
9 lent. Lietuvos dviratininkai (moterys ir vyrai) – pasaulio čempionatų nugalėtojai ir prizininkai
| Metai | Miestas, šalis | Amžiaus grupė | Dviratininkas (‑ė) | Rungtis | 1 v. | 2 v. | 3 v. | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1975 | Lozana (Lausanne), Šveicarija | J | J. Romanovas | 66 km komandinės lenktynės plentu | + | |||
| 1978 | Vašingtonas, Jungtinė Amerikos Valstijos | Jn | A. Vaitkus | 70 km komandinės lenktynės plentu | + | |||
| 1978 | Niurnburgrinas (Nürnburgring), Vokietija | S | A. Guzevičius | 100 km komandinės lenktynės plentu | + | |||
| 1981 | Leipcigas (Leipzig), Vokietija | Jn | A. Šnioka | 70 km komandinės lenktynės plentu | + | |||
| 1982 | Florencija, Italija | Jn | V. Špundovas | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | |||
| 1983 | Vanganas, Naujoji Zelandija | Jn | V. Gumuliauskas 70 km komandinės lenktynės plentu | + | ||||
| 1983 | Ciurichas (Zürich), Šveicarija | S | J. Romanovas | 50 km grupinės lenktynės su tarpiniais finišais | + | |||
| 1985 | Štutgartas (Stuttgart), Vokietija | Jn | A. Kasputis | 3 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | + | |||
| A. Kasputis | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| 1985 | Basano del Grapa, Italija | S | G. Umaras | 4 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | + | |||
| V. Špundovas | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| 1986 | Marokas | Jn | D. Čivinskas | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | |||
| A. Klimavičius | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| R. Lupeikis | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| 1986 | Kolorado Springsas, Jungtinės Amerikos Valstijos | S | G. Umaras | 4 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | + | |||
| G. Umaras | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| V Špundovas | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| 1987 | Viena, Austrija | G. Umaras | 4 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | + | ||||
| G. Umaras | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| A. Kasputis | 4 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| 1988 | Odensė, Danija | Jn | N. Ciplijauskas | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | |||
| 1988 | Gentas, Belgija | S | L. Zilporytė | 54 km komandinės lenktynės plentu | + | |||
| 1989 | Šamberi (Chambery), Prancūzija | S | L. Zilporytė | 50 km komandinės lenktynės plentu | + | |||
| 1990 | Majebasi, Japonija | S | R. Razmaitė | 200 m sprintas | + | |||
| 1991 | Štutgartas, Vokietija | S | A. Zagorska | 50 km komandinės lenktynės plentu | + | |||
| 1992 | Valensija, Ispanija | S | A. Kasputis | 5 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku (profesionalų grupė) | + | |||
| J. Romanovas | 50 km grupinės lenktynės su tarpiniais finišais (profesionalų grupė) | + | ||||||
| 1994 | Kitas, Ekvadoras | J | D. Žiliūtė | 60 km grupinės lenktynės plentu | + | |||
| D. Žiliūtė | 10 km pavienio starto lenktynės plentu | + | ||||||
| 1994 | Palermas, Italija | S | R. Polikevičiūtė | 50 km komandinės lenktynės plentu | + | |||
| J. Polikevičiūtė | 50 km komandinės lenktynės plentu | + | ||||||
| L. Triabaitė | 50 km komandinės lenktynės plentu | + | ||||||
| D. Žiliūtė | 50 km komandinės lenktynės plentu | + | ||||||
| 1995 | Bogota, Kolumbija | S | R. Lupeikis | 40 km grupinės lenktynės su tarpiniais finišais | + | |||
| E. Pučinskaitė | 88,5 km grupinės lenktynės plentu | + | ||||||
| 1996 | Luganas, Šveicarija | S | R. Polikevičiūtė | 101 km grupinės lenktynės plentu | + | |||
| 1997 | Keiptaunas (Cape Town), Pietų Afrikos Respublika | Jn | G. Gruodytė | 2 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | + | |||
| 1998 | Valkenburgas, Mastrichtas, Olandija | S | D. Žiliūtė | 103,2 km grupinės lenktynės plentu | + | |||
| 1999 | Atėnai, Graikija | Jn | T. Vaitkus | Grupinės lenktynės treku | + | |||
| 1999 | Trevizas (Treviso), Verona, Italija | S | E. Pučinskaitė | 25,1 km pavienio starto lenktynės plentu | + | |||
| E. Pučinskaitė | 113,75 km grupinės lenktynės plentu | + | ||||||
| D. Žiliūtė | 113,75 km grupinės lenktynės plentu | + | ||||||
| 1999 | Berlynas, Vokietija | S | R. Mažeikytė | 3 km persekiojimo lenktynės treku | + | |||
| 2000 | Firencuola (Firenzuola), Italija | J | T. Vaitkus | 3 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | + | |||
| T. Vaitkus | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| S. Apionkinas | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| V. Kaupas | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| S. Raguckas | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| 2000 | Pluė (Plouay), Prancūzija | S | R. Polikevičiūtė | 24,5 km pavienio starto lenktynės plentu | + | |||
| 2001 | Lisabona, Portugalija | J | D. Elmentaitė | 11,8 km pavienio starto lenktynės plentu | + | |||
| 2001 | Lisabona, Portugalija | S | R. Polikevičiūtė | 121 km grupinės lenktynės plentu | + | |||
| E. Pučinskaitė | 121 km grupinės lenktynės plentu | + | ||||||
| 2002 | Zolderis, Belgija | Jn | T. Vaitkus | 33,7 km pavienio starto lenktynės plentu | + | |||
| 2003 | Maskva, Rusija | J | A. Buivydas | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | |||
| J. Volungevičius | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| I. Konovalovas | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| G. Bagdonas | 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| E. Cekanauskaitė | 2 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| A. Bagdonavičiūtė | 20 km grupinės lenktynės treku | + | ||||||
| 2003 | Maskva, Rusija | Jn | S. Krupeckaitė | Sprintas | + | |||
| A. Bagdonavičiūtė | 2 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku | + | ||||||
| 2003 | Štutgartas, Vokietija | S | E. Kubelskienė | 24 km grupinės lenktynės treku | + | |||
| 2004 | Melburnas, Australija | S | S. Krupeckaitė | 500 m pavienio starto lenktynės treku | + | |||
| 2005 | Austrija | J | R. Leleivytė | 70 km grupinės lenktynės plentu | + | |||
| 2005 | Viena, Austrija | J | E. Juršys | 25 km lenktynės treku dėl taškų | + | |||
| 2006 | Gentas, Belgija | J | R. Leleivytė | 68 km grupinės lenktynės plentu | + | |||
| 2008 | Mančesteris (Manchester), Didžioji Britanija | S | S. Krupeckaitė | 500 m pavienio starto lenktynės treku | + | |||
| S. Krupeckaitė | Sprintas | + | ||||||
| 2009 | Pruškuvas (Prószkow), Lenkija | S | S. Krupeckaitė | 500 m pavienio starto lenktynės treku | + | |||
| S. Krupeckaitė | Sprintas | + | ||||||
| S. Krupeckaitė | Komandinis sprintas | + | ||||||
| G. Gaivenytė | Komandinis sprintas | + | ||||||
| V. Sereikaitė | 3 km individualiosios persekiojimo lenktynės | + | ||||||
Pastaba: Lentelėje vartojami sutrumpinimai: J – jauniai, Jn – jaunimas, S – suaugusieji.
10 lent. Lietuvos dviračių sporto vadovaujančios organizacijos
| Organizacijos pavadinimas | Vadovavimo metai |
|---|---|
| Lietuvos sporto lygos | 1922–1923 ir |
| Dviračių sporto komitetas | 1931–1932 |
| Lietuvos dviratininkų sąjunga | 1923–1930 ir 1933–1934 |
| Lietuvos sunkiosios atletikos sąjungos Dviračių sporto komitetas | 1934–1938 |
| Kūno kultūros rūmų Dviračių sporto komitetas | 1938–1940 ir 1941–1944 |
| Kūno kultūros ir sporto komiteto | 1940–1941 ir |
| Dviračių sporto sekcija | 1944–1958 |
| Kūno kultūros ir sporto komiteto Dviračių sporto federacija | 1958–1990 |
| Lietuvos dviračių sporto federacija | nuo 1991 |
Pastaba: 1993 veikė atskira Lietuvos profesionalų dviratininkų federacija, jos pirmininkas buvo V. Jasiūnas.
