Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-05-26 | REDAGUOTA: 2022-09-01

Dviračių turizmas

Dvìračių turìzmas, sportinio turizmo šaka – turistinės kelionės dviračiais sportiniais ir pažintiniais tikslais pagal keliautojų sportinių žygių taisykles. Pagal sudėtingumą kelionė dviračiais gali būti nuo poilsinės išvykos iki sudėtingos (I–V kategorijos) sportinės kelionės. Sudėtingumas priklauso nuo maršruto kliūčių įvairovės (keliai be dangos, lauko, miško, kalnų takai, smėlynai, pelkėtos vietos, statūs šlaitai, kalnų perėjos, perkėlos per upes ir kita; vietovės aukštis virš jūros lygio, klimatas), ilgio ir kelionės trukmės. Keliaujama įvairiais dviračiais, dažniausiai kelioniniais. Sudėtingiausi maršrutai yra kalnuose, dykumose, taigoje. Kategorinių maršrutų ilgis 240–1100 km ir daugiau (Lietuvoje sudėtingiausi II kategorijos maršrutai). Kategorinėms kelionėms rengti, dviračių valdymo technikai tobulinti, sportiniam meistriškumui didinti rengiamos dviračių turizmo varžybos, jų rūšys (rungtys): vairavimo meistriškumo, trialas, kelionių technikos varžybos (kliūčių ruožas), ralis, maratonas ir kitos.

Keliauti dviračiu pradėta nuo dviračio išradimo pradžios. Dviračių turizmas atsirado 19 amžiaus 2 pusėje ir ypač suklestėjo, kai 1888 buvo išrastos pneumatinės padangos. Ėmė kurtis dviratininkų klubai Amerikoje ir Europoje, pradėtos organizuoti kelionės dviračiais. Pirmasis žmogus, dviračiu apvažiavęs aplink pasaulį, buvo amerikietis Tomas Stevensas (Thomas Stevens), pradėjęs savo žygį 1884 iš San Francisko ir užtrukęs kelionėje 3 metus. Seniausias pasaulyje dviračių turizmo klubas, įkurtas 1878, yra Jungtinėje Karalystėje – Dviračių turizmo klubas (angl. Cyclist’ Touring Club, CTC). Šiuo metu pasaulyje yra šimtai dviratininkų klubų ir turizmo agentūrų, organizuojančių įvairaus sudėtingumo žygius dviračiais.

Lietuvoje pirmąsias keliones dviračiais 20 amžiaus 3 dešimtmetyje atliko pavieniai entuziastai (1925 Antanas Poška apvažiavo aplink Lietuvą). Kolektyvinės kelionės dviračiais pradėtos organizuoti 20 amžiaus 6 dešimtmetyje. 1952 Liudas Alseika surengė kelionę maršrutu Klaipėda–Šiauliai–Kaunas–Aukštadvaris–Vilnius, 1954 organizuota žvaigždinė estafetė su finišu Vilniuje (Klaipėdos, Šilalės ir kitos komandos), 1957 Liudas Alseika surengė kelionę aplink Lietuvą, 1959 marijampoliečiai (vadovas Jonas Kaluškevičius) – po Lietuvą ir Latviją, klaipėdiečiai (vadovas Liudas Alseika) – po Baltarusiją. 1960 Liudas Alseika organizavo žygį Klaipėda–Vladivostokas: per 5 mėn. ir 9 d. (05 01–10 09) įveiktas 11 800 km maršrutas (05 19 eismo įvykyje netoli Gorochoveco, Vladimiro srityje, žuvus Liudui Alseikai, toliau vadovavo Algimantas Knašas). 1970–1979 šį žygį etapais pakartojo klaipėdiečių grupė (vadovas Viktoras Varnas). 1960 aplink Lietuvą keliavo Marijampolės (vadovas Gediminas Ilgūnas), Vilniaus (vadovas J. Bagdonas), Klaipėdos (vadovas Viktoras Varnas) keliautojai. 1961 klaipėdiečiai (vadovas Algirdas Petkūnas) nukeliavo iki Murmansko, vilniečiai (vadovas S. Vengris) ir kauniečiai (vadovas Leonas Jatkauskas) keliavo po Baltijos šalis. 1964 Respublikinėje maršrutinėje kvalifikacinėje komisijoje įforminta pirma dviračio turizmo kategorinė kelionė – kauniečių (vadovas Leonas Jatkauskas) žygis maršrutu Kaunas–Tbilisis, marijampoliečiai (vadovas Gediminas Ilgūnas) keliavo maršrutu Archangelskas–Sevastopolis. 1970 klaipėdiečiai (vadovas Algimantas Knašas) atliko pirmąją V sudėtingumo kategorijos kelionę po Vidurio Uralą, Kauno turistai (vadovas Leonas Jatkauskas) keliavo Vidurinėje Azijoje, 1971 – Pamyro kalnuose. Kasmet daugėjo kategorinių žygių: 1972 – 34, 1975 – 103, 1978 – 135, 1982 – 146, 1988 – 123. Juos organizavo 24 miestų ir rajonų keliautojai.

1966–1991 vyko Lietuvos dviračių turizmo čempionatai. 1972–1989 SSRS turizmo čempionatuose Lietuvos dviračių turizmo komandos iškovojo 4 aukso, 5 sidabro, 6 bronzos medalių komplektus. Pajėgiausios komandos buvo Kauno baldų, Klaipėdos laivų statyklos Baltija, Šiaulių 1 autotransporto įmonės turizmo sekcijos. Respublikinė dviračių turizmo komisija organizavo ekspedicijas Buriatijoje (1980), Tolimuosiuose Rytuose (1982), Tuvoje (1984), Užbaikalėje (1986), Centriniame Tianšanyje (1988); organizatoriai: Juozapas Jurevičius, S. Franckevičius, Klemensas Ašmonas, K. Marcinauskas. 1976–1989 dviračių turizmo SSRS sporto meistrais tapo 23 keliautojai (6 moterys, 11 šiauliečių, pirmasis – J. Lingys). 8 dešimtmetyje pradėtos rengti dviračių turizmo varžybos. 1979 Šaukėnų apylinkėse (Kelmės rajonas) įvyko I respublikinis dviračių turizmo sąskrydis, vėliau kiti sąskrydžiai: Dengtiltyje (Šiaulių rajonas, 1983, 1988), Paliūniškyje (Panevėžio rajonas, 1984), Svilonyse (Kauno rajonas, 1986), Giruliuose (Klaipėdos rajonas, 1989). 9 dešimtmetyje buvo rengiamos įvairių rungčių šalies varžybos – ralio, turizmo technikos, maratono. Nuo 1983 Šiaulių turistų klubas rengė dviračių turizmo maratonus (1998 vyko XV), ralio varžybas, Panevėžio turistų klubas 1988–1989 – maratonus, nuo 1990 – ralio varžybas. Lietuvos keliautojų sąjunga 1995–2004 rengė dviračių turizmo daugiakovės čempionatus. 1984 Lietuvos komanda I SSRS dviračių turizmo sąskrydyje Moldavijoje užėmė 2 vietą, vėliau dalyvavo kitose sąjunginėse varžybose ir visuose kompleksiniuose SSRS turistų sąskrydžiuose (Šiaurės Osetijoje, Ukrainoje, Urale). Lietuvos komanda užėmė 2 vietą Kačerginėje organizuotose SSRS dviračių turizmo varžybose. Dviračių turizmo varžybos buvo ir kompleksinių Lietuvos profsąjungų, Pabaltijo turistų sąskrydžių programose.

Dviračių turizmo organizacinę veiklą plėtojo turizmo sekcijos prie miestų sporto tarybų, Respublikinės maršrutinės kvalifikacinės komisijos dviračių turizmo pakomisė (nuo 1969 pirmininkas Algimantas Knašas), 1975–1991 Lietuvos turizmo federacijos Respublikinė komisija (1975–1982 pirmininkas A. Matuliauskas, 1982–1991 – Klemensas Ašmonas), šiuo metu – Lietuvos keliautojų sąjunga, miestų, rajonų turistų klubai, Lietuvos dviratininkų bendrija (LDB) ir kitos. Lietuvos dviratininkų bendrija yra Europos dviratininkų federacijos (European Cyclists’ Federation, ECF) narė.

Prasidėjus tautinio atgimimo sąjūdžiui pradėtos rengti kelionės dviračiais į Vidurio, Rytų Europos ir kitas šalis. 1988 Vilniaus, Klaipėdos, Dotnuvos dviratininkai keliavo į Lenkiją, 1989 vilniečiai – po Vokietiją, kauniečiai – po Čekoslovakiją, 1990 jie (vadovas Klemensas Ašmonas) atliko III sudėtingumo kategorijos kelionę Vokietijoje. Vyko populiarūs aplinkosauginiai žygiai dviračiais po Lietuvą (organizavo Kauno bendrija Atgaja ir Lietuvos žaliųjų judėjimas, vėliau – Klaipėdos ekologijos klubas Žvejonė ir Lietuvos dviratininkų bendrija). 1997 vilniečiai (vadovas Sigitas Kučas) keliavo po Vokietiją, Olandiją, Didžiąją Britaniją, Belgiją, Prancūziją. 10 dešimtmetyje Lietuvos keliautojai organizavo (vienas organizatorių ir vadovų Sigitas Kučas) ir dalyvavo tarptautiniuose renginiuose, 1998–2000– Didžiajame tūkstantmečio taikos žygyje, 2003 – žygyje Varšuva–Vilnius (159 keliautojai iš 16 šalių), 2004 – Nordkapas (Nordkapp, Norvegija)–Olimpija (Olympia, Graikija; 111 dienų, 7800 km, 211 iš 22 šalių), 2005 – Nuo Baltijos iki Juodosios jūros (56 d., 4800 km, 195 iš 10 šalių), 2006 – Aplink Baltijos jūrą (71 d., 5500 km, 150 iš 13 šalių), Didžiuoju šilko keliu, Olimpija (Graikija)–Pekinas (171 d., 12000 km, 58 iš 14 šalių).

L: K. Marcinauskas Dviračiu po Žemaitiją Vilnius 1990, Dviračiu po Vidurio ir Šiaurės Lietuvą 7 d. Kaunas 1998; E. Žižys Dviračiu aplink pasaulį Klaipėda 2003; Keliautojų sportas 1990–2004 Vilnius 2005.

Lent. Lietuvos dviračių turizmo čempionai (1966–1991)

Metai Komanda Vadovas Žygio rajonas Sudėtingumo kategorija
1966 Klaipėdos turistų klubas Algimantas Knašas Uralas, Komi IV
1968 Klaipėdos turistų klubas Č. Kuvikas Baltarusija III
1969 Klaipėdos turistų klubas Algimantas Knašas Vidurio Pavolgis V
1970 Klaipėdos turistų klubas Algimantas Knašas Uralas V
1971 Kauno baldų ir medžio apdirbimo kombinatas Leonas Jatkauskas Pamyras IV
1972 Klaipėdos turistų klubas Algimantas Knašas Užbaikalė V
1973 Kauno Naujalio vidurinė mokykla J. Lipas Užkaukazė V
1974 Šiaulių autotransporto įmonė Nr. 1 Algimantas Knašas Altajus V
1975 Kauno vaikų ekskursinė turistinė bazė J. Lipas Altajus V
1976 Susivienijimas Kauno baldai Leonas Jatkauskas Vidurinė Azija V
1977 Klaipėdos Baltijos laivų statykla Romas Liubinas Vidurinė Azija V
1978 Lietuvos veterinarijos akadamija R. Medzevičius Jakutija V
1979 Klaipėdos Baltijos laivų statykla Romas Liubinas Tuva V
1980 Kauno turistų klubas Juozapas Jurevičius Buriatija V
1981 Kauno istorijos muziejus Juozapas Jurevičius Kaukazas V
1982 Susivienijimas Kauno baldai K. Marcinauskas Tolimieji Rytai V
1983 Kauno politechnikos institutas G. Zdanys Pietų Uralas V
1984 Kauno politechnikos institutas G. Zdanys Dagestanas V
1985 Panevėžio vaikų ekskursinė turistinė bazė Viktoras Varnas Turkmėnija V
1986 Kauno turistų klubas Klemensas Ašmonas Užbaikalė V
1987 Klaipėdos Baltija A. Tamošauskas Kazachija, Kirgizija V
1988 Lietuvos respublikinė turizmo ir ekskursijų taryba A. Survila Pietų Kazachstanas V
1989 Klaipėdos Baltija V. Zujevas Pamyras V
1990 Šiaulių autobusų parkas N. Zajančkauskaitė Kola, Karelija V
1991 Klaipėdos Baltijos laivų statykla V. Zujevas Altajus V

Galerija

author

Rimantas Gogelis

Skip to content