Laipiojimas uolomis

Láipiojimas uolomìs, savarankiška sporto šaka – lipama natūralia uola (akmeniu) arba dirbtine laipiojimo siena naudojant saugos priemones, specialią įrangą ar nenaudojant jokių įrankių. Rengiamos individualiosios ir grupinės laipiojimo uolomis varžybos natūralioje aplinkoje ir uždarose patalpose su specialiai įrengtomis nelygiomis sienomis. Laipiojimas uolomis atsirado 1864, sparčiai paplito 20 amžiuje prieš išradus specialius batus, kitas technikos priemones. 1908 išspausdintas pirmasis laipiojimo uolomis vadovas, Vokietijoje, Austrijoje ėmė kurtis šios sporto šakos sąjungos, klubai.

Pagal tai, kaip lipama, laipiojimo uolomis skirstomas į kelias rūšis. Šiuo metu populiariausios yra sportinis laipiojimas (angl. sport climbing; laipiojimas uolų maršrutais su uolose įtaisytais saugos taškais) ir boulderingas (angl. bouldering, trumpų maršrutų lipimas nenaudojant virvių ir saugos taškų). Saugai naudojami ant žemės pakloti čiužiniai ir (arba) šalia esantis partneris saugo rankomis, kad lipantysis krisdamas nusileistų ant kojų. Kitos laipiojimo uolomis rūšys: tradicinis laipiojimas (angl. traditional or trad climbing; laipiojimas uolomis maršrutais be įtaisytų stacionarių saugos taškų, saugai naudojant savo turimą įrangą), solo laipiojimas (angl. free soloing; laipiojimas uolomis nenaudojant virvių ir saugos; panašus į boulderingą, tik maršrutai ilgesni; tikėtina, kad krisdamas lipantysis žus arba stipriai susižeis), solo lipimas virš vandens (angl. deep water soloing; laipiojimas uolomis nenaudojant virvių ir saugos; panašus į solo laipiojimą, tik neišsilaikęs lipantysis krinta į vandenį).

Yra 3 laipiojimo uolomis sporto rungtys: sportinis laipiojimas, boulderingas ir greitasis laipiojimas. Dviejų pirmųjų rungčių tikslas – lipti sunkios kategorijos maršrutais. Sportinio laipiojimo rungties maršrutai ilgi (apie 20 m), sportininkas turi vieną bandymą užlipti kuo aukščiau. Boulderingo rungtyje yra penkios trasos. Dalyvis gali kiekviena trasa lipti 5 min, daryti kiek nori bandymų, bet laimėjimo kriterijus – kuo mažiau bandymų. Greitojo laipiojimo tikslas – kuo greičiau užlipti į 15 m aukščio sieną. Visų šių rungčių varžybos rengiamos trimis etapais, tai yra atranka, pusfinalis ir finalas. Jei sportininkų rezultatai vienodi, rengiamas superfinalas. Varžybos visada vyksta ant dirbtinių laipiojimo sienelių, kurios pastatomos viduje arba lauke priklausomai nuo oro sąlygų ir varžybų organizatorių. Svarbiausia naudojama įranga visų rungčių varžybose yra laipiojimo bateliai ir magnezija (milteliai nusausina prakaituojančius delnus). Rengiami pasaulio ir Europos jaunimo bei suaugusiųjų čempionatai. Dažniausiai kiekviena rungtis per metus turi šešis etapus skirtinguose pasaulio miestuose. Sportininkus deleguoja tos valstybės, kurios moka metinį mokestį Tarptautinei laipiojimo sporto federacijai (taip pat ir Lietuva).

10 dešimtmečio pradžioje didžiausios varžybos buvo rengiamos pagrindinėse Europos arenose, kartais Japonijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tuo metu buvo nuspręsta tarptautines varžybas rengti tik ant dirbtinių reljefų, kad oro sąlygos nedarytų įtakos renginio eigai. Nuo 1991 kas dveji metai rengiami pasaulio čempionatai, nuo 1992 dėl didelio sporto šakos populiarumo kasmet – pasaulio jaunimo čempionatai.

10 dešimtmečio pabaigoje buvo įkurta Tarptautinė alpinizmo ir laipiojimo federacija (angl. International Mountaineering and Climbing Federation, IMCF), kuri rūpinosi teisėjavimu ir varžybų taisyklių kūrimu. 1997 Tarptautinė alpinizmo ir laipiojimo federacija įkūrė Tarptautinę laipiojimo varžybų tarybą (angl. International Council for Competition Climbing, ICC), 1998 pradėta populiarinti nauja rungtis – boulderingas, buvo surengtos bandomosios varžybos Top Rock Challenge, nuo 1999 rengiamos Pasaulio taurės varžybos.

2006 Tarptautinė alpinizmo ir laipiojimo federacija nusprendė nutraukti vadovavimą varžyboms ir remti nepriklausomos tarptautinės federacijos, kuri vadovautų šiam sportui, įkūrimą. 2007 įkurta Tarptautinė laipiojimo sporto federacija (angl. International Federation of Sport Climbing, IFSC). 2010 Tarptautinę laipiojimo sporto federaciją pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas, 2020 laipiojimas uolomis įtrauktas į olimpinių žaidynių programą.

LIETUVOJE laipiojimas uolomis atsirado 20 amžiaus viduryje, varžybos rengiamos nuo 1958. Beveik visi laipiojimo uolomis čempionatai vyko Latvijoje (Pliavinios, Bauskė) ir Estijoje (Kochtla Jarvė, Saremos sala); 1966 vyko ant Nemunėlio dolomitinių skardžių (prie Nemunėlio Radviliškio), 1977 – ant sumūrytų iš akmenų Panevėžio malūnų. Rengiami moterų, vyrų ir jaunių čempionatai. Lietuvos sportininkai dalyvavo (nuo 1959) ir Pabaltijo laipiojimo uolomis čempionatuose. 2007 pradėtos rengti Lietuvos boulderingo taurės varžybos keturioms amžiaus grupėms. 2008 02 22 įkurta Lietuvos laipiojimo sporto asociacija (LLSA). 2009 Lietuvos laipiojimo sporto asociaciją pripažino Tarptautinė laipiojimo sporto federacija, 2010 – Kūno kultūros ir sporto departamentas, 2011 Lietuvos laipiojimo sporto asociacija įstojo į Lietuvos sporto federacijų sąjungą.

Žymesniosios sportininkės – Lietuvos boulderingo taurės (LBT) laimėtojos: A. Mozuraitytė, A. Nakvosaitė, A. Paldevičiūtė, V. Pundziuvienė, J. Šilinskaitė, V. Simonytė, L. Tučiūtė, E. Kirdulytė (2007, 2008), Margarita Smirnovienė (2009), A. Pliuškevičiutė (2010), R. Keršiulytė (2011), sportininkai: Z. Blažaitis, Kęstutis Koncevičius (10 kartų Lietuvos, 6 kartus, 1974–1976, 1978, 1980, 1981, Pabaltijo čempionas), F. Mieliauskas, J. Pakeltis, A. Peištaras, A. Petrauskas, E. Pundzius, R. Zdanavičius, V. Petrašiūnas (2007–2010 Lietuvos boulderingo taurės laimėtojas), K. Baltrūnas (2011 Lietuvos boulderingo taurės laimėtojas, 2011 Europos jaunimo taurės etapai, boulderingo rungties varžybos, 11 vieta, 12 vieta, 17 vieta).

2003 įkurtas pirmasis laipiojimo uolomis klubas Lietuvoje Montis magia. Žymesnieji laipiojimo uolomis klubai: Laipiotųjų uolomis klubas (Vilnius), Miegantys drambliai (Kaunas), Klaipėdos kalnų sporto centras.

Lietuvos laipiojimo sporto asociacijos prezidentai: Andrius Smirnovas (2008–2014), Inga Kupetytė-Bunevičienė (2014–2017), Margarita Smirnovienė (2018–2021), Milda Koreivaitė (nuo 2022).