Laipiojimo sportas

© Irmantas Saulius

Laipiojimo sporto varžybų klasifikavimas

Yra 3 pagrindinės grupės: lipimas uždarose patalpose (lipama ant dirbtinės sienos prikabintais kybiais), lipimą gamtoje (lipama uola, akmeniu), kitos laipiojimo rūšys.

Lipimas uždarose patalpose skirstomas į 3 rūšis:

• Boulderingas (angl. bouldering), tai lipimas trumpa, neaukšta 3–5 m dirbtine sienele. Laipiotojų saugumą užtikrina čiužiniai. Sportininkai turi įveikti 4–5 trasas. Vienai trasai įveikti skiriama 4–5 minutės. Sportininkai kuo mažiau bandymų turi įveikti kuo daugiau sukurtų unikalių trasų. Laimi sportininkas, kuris įveikia daugiausia trasų atlikdamas mažiausiai bandymų.
• Sudėtingasis lipimas (angl. lead, top-rope climbing, autobelay), tai lipimas ilga trasa ar maršrutu ant aukštos 10–25 m dirbtinės sienos. Laipiotojo saugumas užtikrinamas specialia įranga (virvės, apraišai, atotampos, saugojimo įtaisas ir kita) ir saugančio asmens arba automatinės saugos įrenginio. Sportininkai varžosi ant 1–2 unikalių 10–25 m ilgio (lipama nuo žemės į aukštį) esančių trasų. Vienai trasai įveikti skiriamos 6 min ir 1 papildomas bandymas. Laimi tas sportininkas, kuris užlipa aukščiausiai.
• Greitasis lipimas (angl. speed climbing), tai vertikalus sprintas. Lipimas standartizuota 15 m aukščio laipiojimo siena, siekiant į ją užlipti kuo greičiau. Laipiotojų saugumą užtikrina automatinės saugos įrenginys. Laimi tas sportininkas, kuris yra greitesnis.

Lipimas gamtoje skirstomas į 4 rūšis:

• Boulderingas (angl. bouldering), tai lipimas trumpa trasa ant riedulių, akmenų. Saugumas užtikrinamas sulankstomais nešiojamais čiužiniais ir partnerio, kuris krintantį laipiotoją nukreipia ant čiužinio.
• Laipiojimas uolomis, vienos virvės maršrutų lipimas (angl. rock climbing), tai lipimas uolėta trasa į 8–40 m aukštį. Saugumui užtikrinti įrengiami stacionarūs saugos taškai (angl. bolts), laipiotojas naudoja specialią įrangą (virvės, apraišai, atotampos, saugojimo įtaisas ir kita), taip pat gali būti saugantis asmuo.
• Kelių virvių maršrutų lipimas (angl. multipich climbing), tai lipimas 40 m ir aukštesnėje uolėtoje trasoje, kai trasai įveikti nepakanka įprastinės virvės ilgio. Dar skirstomas į kelias sekcijas, trasoje įrengiamos tarpinės stotys. Laipiotojo saugumą užtikrina speciali įranga ir saugantis asmuo.
• Tradicinis laipiojimas (angl. trad climbing), tai lipimas uoliniu maršrutų (vienos arba kelių virvių) pačiam dalyviui sukuriant saugos taškus, naudojant specialią įrangą.

Kitos laipiojimo rūšys:

• Lipimas virš vandens (angl. deep water solo), tai lipimas į uolą virš vandens, nenaudojant virvių ir saugos įrangos. Neišsilaikęs laipiotojas krinta į vandenį, kuris ir užtikrina laipiotojo saugumą.
• Lipimas be saugos įrangos (angl. free solo climbing), tai lipimas į uolas nenaudojant virvių ir saugos įrangos. Tikėtina, kad šiuo atveju krisdamas laipiotojas žus arba stipriai susižeis.

Ištakos

Laipiojimo sporto raida glaudžiai susijusi su alpinizmu (buvo viena iš alpinistų pasiruošimo kalnų žygiams dalių), tačiau kaip atskira veikla pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje. Šiuo laikotarpiu alpinistai vis labiau pradėjo domėtis lipimu kaip iššūkiu ir sportu.
1886 anglas Walteris Parry Hasskettas Smithas vienas, be jokių pagalbinių priemonių įkopė į Napes Needle’o uolos sieną. Šis įvykis laikomas vienu pirmųjų laipiojimo sporto pavyzdžių.

© Jurga Prakapaitė

Pradėjo formuotis pirmosios laipiojimo sporto bendruomenės ir klubai; dažnai jie buvo glaudžiai susiję su alpinizmu. 1862 Austrijoje įkurtas vienas įtakingiausių alpinizmo ir laipiotojų klubų Europoje – Austrijos Alpių klubas (vok. Österreichischer Alpenverein club), 1898 – pirmasis laipiojimo sporto klubas Jungtinėje Karalystėje – Laipiotojų klubas (angl. The Climbers’ Club, CC), 1902 – pirmasis Jungtinėse Amerikos Valstijose – Amerikos alpinistų klubas (angl. American Alpine Club).

1903 austras Karlas Kindelis surengė pirmąsias laipiojimo varžybas, kuriose dalyviai nustatytu maršrutu, kuo greičiau turėjo užlipti į Falkensteino uolos viršūnę.  1908 išspausdintas pirmasis laipiojimo uolomis vadovas. Apie 1910–1920 Vokietijoje ir Austrijoje sparčiai pradėjo populiarėti Laisvojo laipiojimo (angl. Free climbing) koncepcija. Laipiotojai pradėjo siekti įveikti maršrutus naudodami tik savo kūno jėgą, be pagalbinių priemonių. Didelę įtaką laipiojimo sporto vystymuisi ir šio sporto filosofijai turėjo austrų alpinistas Paulas Preussas. Jis propagavo laipiojimą be jokios saugumo įrangos, taip pat yra laikomas solo laipiojimo (angl. Free solo climbing) pradininku. Paulas Preussas suformulavo 6 pagrindinius laipiojimo principus, dar žinomus kaip Preusso principai. Taip pat jis didelį dėmesį skyrė laipiotojų pasiruošimui, ypač psichologiniam. P. Preusso požiūris, kad laipiotojas turi daryti minimalų poveikį aplinkai yra svarbus šiuolaikinio laipiojimo etikos aspektas. 20 a. 6–8 dešimtmetyje laipiojimo sportas pradėjo formuotis kaip atskira nuo alpinizmo disciplina. Prancūzijoje, Italijoje tuometinėje Jugoslavijoje atsirado pirmieji specialūs laipiojimo maršrutai su įrengtais tvirtinimo taškais. Prancūzijoje esanti Verdon Gorge uola laikoma viena iš pirmųjų, specialiai laipiojimo sportui pritaikytų vietų, kurios pritaikymas turėjo didelės įtakos tiek laipiojimo sporto vystymuisi, tiek ir populiarumui. Vienas svarbiausių šio laikotarpio laipiojimo sporto veikėjų – prancūzas Patrickas Edlingeris. Jis laikomas viena ryškiausių ir įtakingiausių asmenų laipiojimo sporto istorijoje. Patricko Edlingerio kopimai į Verdon Gorge’o uolą tapo legendiniai. Jo asmenybė ir pasiekimai įkvėpė daugybę filmų kūrėjų, knygų ir straipsnių autorių. Pats Patrickas Edlingeris nusifilmavo keliuose dokumentiniuose filmuose, kurie plačiai išgarsino laipiojimo sporto kultūrą.

Lietuvos laipiojimo sporto federacijos archyvas

1985 Verdės mieste (Italija) surengtos pirmosios oficialios tarptautinės laipiojimo sporto varžybos, pavadintos SportRoccia. Tais pačiais metais Prancūzijos federacija netoli Liono surengė pirmąsias uždarų patalpų, ant dirbtinės laipiojimo sienos, Vaulx-en-Velin varžybas. 1988 laipiojimo sporto varžybos pradėtos rengti ant laipiojimo sienelių, Tais pačiais metais įvyko pirmasis greitojo lipimo pasaulio čempionatas, 1989 – sudėtingojo lipimo disciplinos pasaulio čempionatas. 1991 įkurta Tarptautinė laipiojimo ir alpinizmo federacija (pranc. Union internationale des associations d’alpinisme, UIAA), kuri tapo pagrindiniu laipiojimo sporto valdymo organu. Tais pačiais metais, Frankfurte, surengtas pirmasis laipiojimo sporto pasaulio čempionatas, jis rengiamas kas dveji metai. 1992 Bazelyje (Šveicarija) įvyko pirmas jaunimo pasaulio čempionatas. 1997 laipiojimo sporto varžyboms organizuoti įsteigta Tarptautinė laipiojimo varžybų taryba (angl. International Council for Competition Climbing, ICC). 1998 pradėta populiarinti nauja rungtis – boulderingas, buvo surengtos bandomosios varžybos Top Rock Challenge, nuo 1999 rengiamos Pasaulio taurės varžybos. 2006 Tarptautinė alpinizmo ir laipiojimo federacija nusprendė nutraukti vadovavimą varžyboms ir remti nepriklausomos tarptautinės federacijos, kuri vadovautų šiam sportui, įkūrimą. 2007 įkurta Tarptautinė laipiojimo sporto federacija (angl. International Federation of Sport Climbing, IFSC). 2010 Tarptautinę laipiojimo sporto federaciją pripažino Tarptautinis paralimpinis komitetas. 2016 laipiojimo sportas buvo įtrauktas į 2020 Tokijo vasaros olimpinių žaidynių programą. 2021 laipiojimo sportas debiutavo Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse, kuriose sportininkai varžėsi trikovės varžybose (greitasis lipimas, sudėtingasis lipimas ir boulderingas). 2024 Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse varžybos vyko dvikovės (boulderingas ir sudėtingasis lipimas) ir greitojo lipimo disciplinose. 

Neįgaliųjų sportinis laipiojimas

Nuo 2006 Tarptautinė laipiojimo sporto federacija rengia neįgaliųjų sportinio laipiojimo varžybas. Sportininkai priskiriami sportinei klasei pagal jų negalią.

Simon Legner/CC BY-SA 4.0

2011 07 18−19 Italijoje įvyko pirmasis Tarptautinės laipiojimo sporto federacijos neįgaliųjų sportinis laipiojimo pasaulio čempionatas. Tokie čempionatai vyksta kartu su Tarptautinės laipiojimo sporto federacijos laipiojimo pasaulio čempionatu, taip skatinant negalią turinčius sportininkus dalyvauti toje pačioje aplinkoje kaip ir kiti sportininkai. 2017 Tarptautinis paralimpinis komitetas suteikė Tarptautinei laipiojimo sporto federacijai pripažintos tarptautinės federacijos statusą. 1924 Tarptautinis paralimpinis komitetas priėmė sprendimą neįgaliųjų sportinis laipiojimą įtraukti į Los Andželo paralimpinių žaidynių sportinę programą.

Laipiojimo sportas Lietuvoje

Laipiojimo sporto šakos ištakos Lietuvoje siekia 20 a. vidurį. Įvairios varžybos kartu su alpinizmo rungtimis rengiamos nuo 1958. Beveik visi laipiojimo sporto čempionatai vyko Latvijoje (Pliavinios, Bauskė) ir Estijoje (Kochtla Jarvė, Saremos sala); 1966 vyko ant Nemunėlio dolomitinių skardžių (prie Nemunėlio Radviliškio), 1977 – ant iš akmenų sumūrytų Panevėžio malūnų. Nuo 1959 Lietuvos sportininkai dalyvauja Baltijos šalių laipiojimo čempionatuose. 2007 pradėtos rengti Lietuvos boulderingo taurės varžybos keturioms amžiaus grupėms. 2008 02 22 įkurta Lietuvos laipiojimo sporto asociacija (nuo 2018 Lietuvos laipiojimo sporto federacija).

Nuo 2015 kasmet organizuojami Lietuvos boulderingo čempionatai, nuo 2021 – Lietuvos sudėtingojo lipimo čempionatai. 2023 surengtas pirmasis Lietuvos studentų laipiojimo čempionatas, tais pačiais metais  Kaune organizuota Europos jaunimo boulderingo taurė. 2003 įkurtas pirmasis laipiojimo uolomis klubas Montis magia.

Aukščiausi Lietuvos laipiotojų pasiekimai tarptautinėse varžybose: 2021 Krokuvoje vykusiame Europos boulderingo taurės etape Kipras Baltrūnas užėmė 4 vietą ir 2014 Šveicarijoje pasaulio boulderingo taurės etape – 13 vietą. 2021 Romanas Sivakovas Voroneže (Rusija) vykusiame pasaulio jaunimo boulderingo čempionate užėmė 19 vietą, 2022 Austrijoje Europos jaunimo boulderingo čempionate – 18 vietą ir 2022 Austrijoje vykusiame Europos jaunimo boulderingo taurės etape – 11 ir 16 vietas.