Neįgalių̃jų spòrtas, laikinos arba visiškos kūno arba proto negalios žmonių organizuota sportinė veikla. Neįgaliųjų sportas kaip gydomoji priemonė taikoma neįgaliųjų reabilitacijai. Būtina neįgaliųjų sporto sąlyga ir požymis – specialus vadovavimas ir medicininė priežiūra. Varžybinis neįgaliųjų sportas atsirado 20 a. pradžioje kaip fizinio aktyvumo, resocializacijos priemonė I pasaulinio karo invalidams. 1948 Stok Mandevilyje (Stoke Mandeville, Jungtinė Karalystė) neurochirurgas L. Gutmanas (Guttman) surengė II pasaulinio karo veteranų, sėdinčių neįgaliųjų vežimėliuose, sporto varžybas. 1960 įvyko pirmosios paralimpinės žaidynės, kurių programą sudarė vienintelei vežimėlių kategorijai priklausančios 6 sporto šakos. Vėliau pritaikyta daugiau olimpinių sporto šakų neįgaliesiems, dabar programoje jų yra 18, kai kurios specifinės (lenktynės vežimėliais, sunkmenos stūmimas atsigulus). Paralimpinės žaidynės vyksta kas 4 metai iš karto po olimpinių žaidynių. Paralimpiniam sąjūdžiui vadovauja Tarptautinis paralimpinis komitetas (angl. International Paralympic Committee, IPC). 1969 pradėtos rengti specialiosios olimpinės žaidynės sutrikusio intelekto žmonėms. Neįgaliųjų sportu rūpinasi 4 tarptautinės neįgaliųjų sporto organizacijos: Tarptautinė cerebrinio paralyžiaus ir rekreacijos asociacija (angl. Cerebral Palsy-International Sports and Recreation Association, CP‑ISRA), Tarptautinė vežimėlių ir amputantų sporto federacija (angl. International Wheelchair & Amputee Sports Federation, IWAS), Pasaulinė neįgaliųjų tinklinio federacija (angl. World Organisation Volleyball for Disabled, WOVD), Tarptautinė vežimėlių krepšinio federacija (angl. International Wheelchair Basketball Federation, IWBF).
LIETUVOJE neįgaliųjų sportas yra 3 lygių: gydomoji priemonė, taikoma neįgaliųjų reabilitacijai; laisvalaikio priemonė, masinis sportas; varžybinis neįgaliųjų sportas. 1928 Kaune įkūrus aklųjų mokyklą prasidėjo aklųjų fizinis lavinimas (Aklųjų ir silpnaregių sportas), 1953 surengta I Lietuvos kurčiųjų spartakiada (Kurčiųjų sportas). 1984 prasidėjo žmonių, turinčių judėjimo negalią, organizuotas sporto sąjūdis. 1986 Alantoje įvyko Pabaltijo respublikų, 1988 – I SSRS neįgaliųjų žaidynės. 1988 Almatoje surengtas SSRS neįgaliųjų (sėdimojo) tinklinio čempionatas, kurį laimėjo Lietuvos moterų komanda. 1989 įkurtas Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas, 1992 jis priimtas į Tarptautinį specialiosios olimpiados komitetą (angl. Special Olympics International, SOI). 1991 pirmą kartą Mineapolyje (Jungtinės Amerikos Valstijos) 12 sutrikusio intelekto sportininkų dalyvavo specialiųjų olimpinių žaidynių 15 sporto šakų (lengvosios atletikos, plaukimo, krepšinio, dviračių sporto ir kitose) varžybose. Specialiosiose olimpinėse žiemos žaidynėse (1993–2005) Lietuvos sportininkai pelnė 13 aukso, 8 sidabro ir 4 bronzos medalius, vasaros (1995–2003) – 13 aukso, 10 sidabro, 7 bronzos medalius. Nuo 1988 Lietuvos sportininkai dalyvauja paralimpinėse žaidynėse (1988, su SSRS komanda). Nuo 1990 paralimpinį sąjūdį koordinuoja Lietuvos paralimpinis komitetas. Paralimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai 1988 iškovojo 2 aukso, 1 sidabro ir 1 bronzos, 1992 – 4 sidabro, 3 bronzos medalius, 1996 – 3 aukso, 2 sidabro, 6 bronzos medalius, 2000 – 2 sidabro, 1 bronzos medalį, 2004 – 1 aukso, 1 sidabro, 5 bronzos medalius, 2008 – 2 sidabro medalius. Neįgaliųjų sportu rūpinasi Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija (LNSF; 1990–2005 Lietuvos invalidų sporto federacija), 4 tarptautinių neįgaliųjų sporto organizacijų narė: CP‑ISRA (nuo 1992), IWBF (nuo 1996), WOVD (nuo 1998), IWAS (nuo 2004). LNSF tikraisiais nariais 2012 buvo 18 klubų: Vilniuje – Draugystė (pirm. J. Povilaitytė), Feniksas (pirmininkė M. Krasnopiorova), Vilnis (pirmininkė S. Merilienė), Atrama (prezidentas Z. Paškevič), Kaune – RSK (pirmininkas K. Skučas), Santaka (pirmininkė I. Sadauskienė), Takas (pirmininkas R. Bičkauskas), Ukmergėje – Vilkmergė (pirmininkas A. Kuprijaškinas), Šiauliuose – Entuziastas (pirmininkas B. Volbikas), Panevėžyje – Saulėtekis (pirmininkas J. Žaldokas), Klaipėdoje – Žuvėdra (pirmininkas D. Žiaučyna), Marijampolėje – Šešupė (pirmininkas J. Abramavičius), Siekis (pirmininkas N. Buzas), Alytuje – Viltis (pirmininkas A. Tatulis), Alytupis (pirmininkas R. Baranauskas), Druskininkuose – Lemtis (pirmininkas A. Virkutis), Rokiškyje – Olimpija (prezidentas V. Pilibaitis), Visagine – Visaggalis (prezidentas M. Baltakis). Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos vadovai: prezidentai – V. Raguckas (1990–1992), A. Kmieliauskas (1992–1996), H. Sakalinskas (1996–1998), J. Raistenskis (1998–2000), J. Matulevičius (2000–2004), B. Bradauskas (2004–2008), A. Čupkovas (nuo 2009), generalinės sekretorės – A. Jaruševičiūtė (1990–1994), J. Verbuvienė (1994–1996), V. Merkevičiūtė (1996–2000), I. Burim (nuo 2000). Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija per metus organizuoja 14 šalies čempionatų: biliardo, bočios, vežimėlių krepšinio (2 turai), lengvosios atletikos (nuo 2010 ir uždarose patalpose), orientavimosi sporto, paplūdimio tinklinio, plaukimo, stalo teniso, šaškių, šachmatų, neįgaliųjų tinklinio (2 turai), nuo 2007 – šaudymo iš pneumatinio ginklo ir pistoleto, peilių svaidymo, žūklės, smiginio. 1991 Kaune pradėtas žaisti vežimėlių krepšinis, 1995 surengtas Lietuvos vyrų vežimėlių krepšinio čempionatas (žaidė 2 Kauno ir 1 Vilniaus komanda). Nuo 1999 Lietuvos vyrų vežimėlių krepšinio rinktinė dalyvauja Europos čempionatuose, 2007 tapo vicečempione. Paralimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose didelių laimėjimų yra pasiekę lengvaatlečiai, neįgaliosios tinklininkės, orientacininkai, plaukikai, sunkiaatlečiai, šachmatininkai.
Žymesnieji sportininkai: lengvaatlečiai – M. Baumgartė (nuo 1995 Klaipėda, trenerė A. Ivanauskaitė) paralimpinėse žaidynėse 1992 laimėjo bronzos (penkiakovė), 1996 – 2 aukso (diskas, rutulys), pasaulio čempionate 1994 – 3 aukso (ietis, diskas, rutulys), 1998 – aukso (ietis) ir sidabro (diskas), 1999 – aukso (ietis), 2 sidabro (diskas, rutulys), 2002 – sidabro (ietis), 1997 Europos čempionate – aukso (ietis), sidabro (diskas) ir bronzos (rutulys) medalius; A. Grigaliūnienė (Klaipėda, treneris G. Grigaliūnas) paralimpinėse žaidynėse 1996 – aukso (šuolis į tolį), 2004 – aukso (rutulys), 2008 – sidabro (rutulys), pasaulio čempionatuose 1994 ir 1998 – po 2 aukso (diskas ir rutulys), 2002 – aukso (rutulys) ir sidabro (diskas), Europos čempionate 2003 – aukso (rutulys) ir sidabro (diskas), 2005 – aukso (rutulys), 2006 – 2 aukso (diskas ir rutulys), pasaulio uždarų patalpų žaidynėse – aukso (rutulys) medalius; A. Tatulis (Alytus, treneris G. Staugaitis) 2004 paralimpinėse žaidynėse ir 1999 pasaulio čempionate – bronzos (diskas), Europos čempionate 2001 – aukso (diskas, treneris J. Šiaudinis) ir bronzos (rutulys), 2003 – aukso (diskas), 2005 – sidabro (diskas, treneris J. Baltrušaitis), Tarptautinės vežimėlių ir amputantų sporto federacijos (IWAS) pasaulio žaidynėse 2005 ir 2007 – bronzos (diskas), 2011 – sidabro (diskas) medalius; D. Galinauskas (Vilnius, treneris A. Šumovič) 2002 pasaulio čempionate – bronzos medalį (ietis); T. Kairys (Vilkaviškis, treneris V. Miliauskas) Europos čempionate 2003 – bronzos (penkiakovė), 2005 – sidabro (penkiakovė, treneris R. Petruškevčius), 2010 – bronzos (šuolis į tolį) medalius, IWAS pasaulio žaidynėse 2007 – aukso (penkiakovė, treneris R. Petruškevčius), 2009 ir 2011 – bronzos (šuolis į tolį) medalius; R. Adomaitienė (Klaipėda, trenerė A. Vilčinskienė) 2006 I pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos žaidynėse – 2 bronzos (rutulys ir 60 m bėgimas), pasaulio čempionate 2006 – aukso (ietis) ir sidabro (rutulys), 2011 – aukso (šuolis į tolį; pasaulio rekordas) ir bronzos (ietis), 2011 IWAS pasaulio žaidynėse – aukso (šuolis į tolį; pasaulio rekordas) medalius; I. Perminienė (Raseiniai, treneris E. Petrokas) pasaulio čempionate 2006 – sidabro (rutulys) medalį, 2011 užėmė 4 vietą (rutulys), IWAS pasaulio žaidynėse 2007 – sidabro (rutulys), 2009 – 2 sidabro (rutulys ir ietis), 2011 – aukso (rutulys), 2010 Europos čempionate – aukso (rutulys) ir sidabro (ietis) medalius; V. Juodis (Ukmergė, treneris A. Šumovič) 2005 Europos čempionate – sidabro (100 m bėgimas), 2006 I pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos žaidynėse – sidabro (60 m bėgimas) medalius; D. Dundzys (Alytus, treneris J. Baltrušaitis) 2011 IWAS pasaulio jaunimo žaidynėse – 2 bronzos (rutulys, diskas), Europos jaunių žaidynėse – aukso (diskas) ir sidabro (rutulys) medalius; M. Bilius (Šiauliai, treneris D. Jusys) 2011 IWAS pasaulio žaidynėse – 2 aukso medalius (rutulys ir diskas); plaukikas K. Skučas (Kaunas, treneris A. Skučas) 2004 paralimpinėse žaidynėse pelnė aukso, 2002 ir 2006 (trenerė R. Stravinskienė) pasaulio čempionatuose – sidabro, Europos 2001 – aukso (50 m nugara), 2009 – bronzos (50 m peteliške), IWAS pasaulio žaidynėse 2005 – 3 aukso (50 m nugara ir peteliške, 100 m laisvuoju stiliumi), 2007 – 2 aukso (50 m nugara ir 100 m laisvuoju stiliumi) ir 2 bronzos (50 m peteliške ir 50 m laisvuoju stiliumi), 2011 – 3 aukso (50 m nugara, 50 m ir 100 m laisvuoju stiliumi) medalius; šachmatininkai – B. Rumiancevas (Klaipėda, trenerė D. Januševičiūtė) 2000 pasaulio čempionate laimėjo aukso, Europos 1998 – aukso (treneris A. Kupšys), 2001 – bronzos (trenerė D. Januševičiūtė) medalius, A. Uogelė (Šiauliai, trenerė V. Uogelienė) pasaulio čempionate 2000 – bronzos, 2003 – sidabro, 2008 – bronzos, 1999 Europos – bronzos (treneris A. Banza) medalius, H. Žemaitis (Vilnius) 2001 Europos čempionate – sidabro medalį; sunkiaatletis D. Archipovas (Vilnius, treneris A. Tatulis) 2001 pasaulio čempionate laimėjo aukso medalį (75 kg svorio kategorija); orientacininkai – individualioje rungtyje E. Butrimas (Panevėžys, treneris J. Mertinas) pasaulio čempionate 2000 pelnė bronzos, 2005 – aukso, 2006 – bronzos medalius, T. Šimkovič (Pabradė, treneris J. Mertinas) 2004 Europos čempionate – aukso medalį; komandinėje rungtyje E. Butrimas, T. Šimkovič, Z. Paškevič (Vilnius, treneris J. Mertinas) 2000 ir 2001 Europos čempionatuose ir Pasaulio taurės varžybose laimėjo bronzos, 2003 Europos čempionate – sidabro; pasaulio čempionate 2004 – bronzos, 2005 – sidabro, 2008 E. Butrimas, T. Šimkovič (treneris E. Lekmanis), B. Gavrilovas (Alytus, trenerė G. Dambrauskienė) pasaulio čempionate – aukso medalius; moterų neįgaliųjų (sėdimojo) tinklinio komandos – 1994 pasaulio čempionate laimėjo bronzos (žaidė raseiniškės M. Baumgartė ir I. Perminienė, klaipėdietė A. Grigaliūnienė, kaunietė V. Dimitrijeva, vilnietės L. Budinienė, M. Krasnopiorova, J. Verbuvienė, V. Endriukaitienė, treneris V. Akselrodas), Europos čempionate 1998 – sidabro (žaidė klaipėdiškės M. Baumgartė, A. Grigaliūnienė, A. Ivanauskaitė ir vilnietės L. Budinienė, J. Verbuvienė, L. Pastolskaja, V. Merkevičiūtė, L. Merkevičiūtė, V. Endriukaitienė, trenerė V. Endriukaitienė), 2005 – sidabro (žaidė vilnietės M. Baumgartė, A. Grigaliūnienė, kaunietė V. Žilytė ir vilnietės L. Budinienė, J. Verbuvienė, J. Urbutienė, J. Bekiš, R. Cvirkienė, trenerės R. Cvirkienė, A. Ivanauskaitė) medalius; vežimėlių krepšinio komandos – 2007 ir 2009 Europos C diviziono čempionatuose laimėjo sidabro (2007 žaidė vilniečiai A. Suchora, M. Komka, A. Seniut, D. Voronov, kauniečiai V. Skučas, K. Skučas, R. Stanislovaitis, M. Jaruševičius, V. Stravinskas, marijampolietis M. Juškaitis, panevėžietis S. Kulboka, šiaulietis A. Patkauskas, treneriai A. Šumovič ir K. Skučas; 2009 žaidė vilniečiai A. Suchora, M. Komka, A. Seniut, A. Karenik, kauniečiai V. Skučas, K. Skučas, R. Stanislovaitis, M. Jaruševičius, V. Stravinskas, D. Grigas, marijampolietis M. Juškaitis, panevėžietis S. Kulboka, klaipėdietė K. Lingytė, treneris K. Skučas), 2011 – aukso (žaidė vilniečiai M. Komka, A. Seniut, A. Karenik, M. Panavas, N. Venckus, kaunietis V. Stravinskas, panevėžiečiai S. Kulboka, M. Jasas, klaipėdietė K. Lingytė, alytiškis E. Čiaplinskas, druskininkietis K. Virkutis, treneris amerikietis B. Hardin) medalius.
Galerija
