Šaudymas

Šáudymas, sporto šakų grupė, apimanti kulkinį ir skrendančių taikinių (stendinį) šaudymą.

Kulkinis šaudymas, sporto šaka – šaudoma graižtviniu šautuvu, pistoletu ar revolveriu į taikinius. Varžomasi: senovinio stiliaus per vamzdį užtaisomais ginklais; koviniais ginklais – šautuvais iš ilgų ir labai ilgų (iki 1 mylios ir toliau) nuotolių, stambaus kalibro (9 mm ir daugiau) pistoletais ir revolveriais imituojant kovinį šaudymą, stambaus kalibro (daugiau kaip 4,5 mm) didelės galios (daugiau kaip 7,5 J) pneumatiniais ginklais; sportiniais ginklais. Olimpiados žaidynėse varžomasi tik sportiniais ginklais.

Sportinių ginklų rungtys: iš 10 m atstumo šaudoma 4,5 mm kalibro pneumatiniais ginklais (kulkutės galia iki 7,5 J) – pneumatiniais šautuvais į nejudančius ir bėgančius (slenkančius horizontalia, statmena šūviui kryptimi) taikinius ir pneumatiniais pistoletais į nejudančius taikinius; iš 25 m atstumo šaudoma į nejudančius ir pasirodančius taikinius šoninio dūžio mažo kalibro (mažo kalibro, 5,6 mm) pistoletais ir centrinio dūžio stambaus kalibro (nuo 7,62 iki 9,65 mm) pistoletais ir revolveriais, iš 50 m – mažo kalibro šautuvais į nejudančius ir bėgančius taikinius bei mažo kalibro pistoletais į nejudančius taikinius, iš 300 m – stambaus kalibro (iki 8 mm) šautuvais į nejudančius taikinius.

Jau senovės Graikijos olimpiadose buvo rengiamos šaudymo iš lanko ir ieties metimo į taikinį varžybos. Išradus paraku užtaisomus šaunamuosius ginklus šaudymas tapo viena populiariausių sporto šakų. Pirmosios žinomos oficialios varžybos įvyko 1452 Zūre (Sursee), Šveicarijoje. Vėliau varžybos iš šautuvų ir pistoletų reguliariai vykdavo daugelyje Europos šalių. Į olimpinių žaidynių programą kulkinis šaudymas sportiniais ginklais įtrauktas 1896, pasaulio čempionatai vyksta nuo 1897. Pasaulyje šaudymo sportą koordinuoja Tarptautinė šaudymo sąjunga (pranc. Union Internationale de Tir, UIT, įkurta 1921, nuo 1998 vadinama Tarptautine šaudymo sporto federacija, angl. International Shooting Sport Federation, ISSF; 2012 vienijo 154 nacionalines federacijas), Europoje – 1969 įkurta Europos šaudymo konfederacija (angl. European Shooting Confederation, ESC). Kulkinis šaudymas sportiniais ginklais buvo visose šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse, išskyrus III olimpines žaidynes (1904 Sent Luisas, St Louis, Jungtinės Amerikos Valstijos) ir IX olimpines žaidynes (1928 Amsterdamas, Olandija).

LIETUVOJE sportinis šaudymas pradėtas kultivuoti 1923, Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS) surengė pirmąsias kulkinio šaudymo sportiniais ginklais varžybas Kaune. 1924 įvyko pirmasis Kauno, 1925 – Lietuvos čempionatas (laimėjo K. Markevičius, E. Pocevičiūtė); šaudyta tik mažo kalibro šautuvais. 1923–1926 šią sporto šaką rėmė Lietuvos dviratininkų sąjunga; jai atsisakius remti, nuo 1927 varžybos laikinai nevyko.

1933 įsteigta Šaudymo sąjunga (vadovas T. Ivanauskas) vėl pradėjo rengti Lietuvos čempionatus. Aktyviausiai dalyvavo Lietuvos kariuomenės, Šaulių sąjungos, policijos sporto organizacijos. 1933 įvyko pirmosios tarpvalstybinėse varžybos su Latvijos šauliais (956:766 laimėjo latviai). 1933–1939 šių šalių varžybos vyko kasmet (1934, 1935 laimėjo Latvija, 1936–1938 – Lietuva; 1938 olimpinio pistoleto pratimą – Latvija).

1937 pasaulio čempionato šaudymo olimpiniais pistoletais varžybose Lietuvos komanda (Pranas Giedrimas, Kazys Sruoga, A. Mažeika, Vladas Nakutis, Antanas Karčiauskas) ir individualiose varžybose Pranas Giedrimas laimėjo sidabro medalius, 1939 Lietuvos komanda (Jonas Miliauskas, Pranas Giedrimas, Antanas Jelenskas, A. Mažeika, Vladas Nakutis) – sidabro medalius, Jonas Miliauskas individualiose varžybose – bronzos medalį. I Lietuvos tautinėje olimpiadoje (1938) vyko kulkinio šaudymo 20 rungčių varžybos.

Policijos rezervo būrio vadas Vladas Nakutis 1933–1935 dalyvavo visose šaudymo valstybinėse ir tarpvalstybinėse varžybose, 4 kartus laimėjo Šaudymo sąjungos pirmą prizą mažo kalibro šautuvų ir automatinių pistoletų rungtyse. Policijos rezervo viršininkas J. Keliotis 1934 mažo kalibro šautuvų tarpvalstybinėse varžybose Rygoje laimėjo Latvijos šaulių sąjungos viršininko dovaną, 1933–1935 daug kartų laimėjo prizines vietas įvairių standartų šaudymo varžybose. 1940 SSRS okupavus Lietuvą Šaudymo sąjunga, nuo 1935 priklausiusi Tarptautinei šaudymo sąjungai, buvo uždaryta. 1940–1945 šaudymo sportas nekultivuotas. Dauguma šaulių buvo įkalinti, žuvo rezistencinėje kovoje ar pasitraukė į Vakarus. Pirmaisiais metais po karo šaudymo sportą kultivavo tik SSRS kariai, Dinamo draugijos, Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (SDAALR) nariai. Pakito šaudymas specifika, pradėta naudoti kiti taikiniai, ginklai, rungtys. Vėliau šaudymo sportas pradėjo populiarėti tarp moksleivių, studentų. Nuo 1948 vėl kasmet buvo rengiami Lietuvos šaudymo sporto čempionatai, nuo 1950 dalyvauta SSRS čempionatuose, nuo 1956 – SSRS tautų spartakiadose. 1950 Maskvoje vykusiose sąjunginėse varžybose K. Motieka ir V. Puronas pirmieji įvykdė SSRS sporto meistro normatyvą. Nuo 1950 šaudymas sportiniais ginklais buvo planinė, prioritetinė karinio rengimo sporto šaka, kultivuota sovietų armijoje, Dinamo, Lokomotyvo, Spartako, Žalgirio, Nemuno draugijose, Savanoriškoje draugijoje armijai, aviacijai ir laivynui remti, Švietimo ministerijai pavaldžiose vaikų ir jaunimo sporto mokyklose, miestų ir rajonų sporto mokyklose. Nedidelės šaudyklos veikė daugelyje gamyklų, bendrojo lavinimo, specialiųjų ir aukštųjų mokyklų. 1960 įkurta Respublikinė šaudymo federacija (veikė iki 1990); vadovai – N. Kostenka (Kostenko), V. Rajackas, L. Pobedonoscevas (Pobedonoscev), A. Varabjovas.

Lietuvos šauliai sėkmingai rungtyniavo SSRS, pasaulio, Europos čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. T. Sasnauskienė (stambaus kalibro revolveris) 1957 tapo pirmąja Lietuvos šaule – SSRS čempione ir rekordininke (577 taškai iš 600), Aleksas Daukša (mažo kalibro šautuvas) 1967 – SSRS jaunių, 1968 – Europos jaunimo, 1974 – SSRS čempionu, R. Vildžius 2 kartus (mažo kalibro šautuvas, gulint, 60 šūvių; laisvo pavyzdžio karinis šautuvas, standartas, 3 × 20 šūvių) 1967 – SSRS jaunimo čempionu, S. Orudauskaitė (mažo kalibro pistoletas, 30 + 30 šūvių) 1968 – SSRS jaunių čempione, Vladimiras Žuravskis (mažo kalibro šautuvas) 1971 – SSRS jaunių, 1972 – jaunimo čempionu. Vladimiras Žuravskis 1970 pakartojo SSRS šaudymo mažo kalibro šautuvu klūpint (396 taškai iš 400), 1971 – absoliutųjį pratimo gulint (400 taškų iš 400) rekordus, 1975 pasiekė SSRS šaudymo kariniu šautuvu (3 × 20 šūvių) rekordą (1566 taškai iš 1800).

1975 Jurijus Lobikovas tapo Europos jaunimo vicečempionu (mažo kalibro pistoletas) ir čempionu (mažo kalibro pistoletas, greitašauda, komandinė rungtis, su SSRS rinktine), 1976 – SSRS jaunimo šaudymo greitašauda čempionu, 1979 Almantas Pauliukonis – Europos jaunimo čempionu (pneumatiniais šautuvais), 1980 R. Pačkovičius (Pačkovič) – SSRS jaunių šaudymo pneumatiniais pistoletais čempionu.

XXII olimpinėse žaidynėse, 1980 Maskva, Vladas Turla greitašaudos mažo kalibro pistoletu rungtyje užėmė 4 vietą. 1980 jis pakartojo tris SSRS rekordus individualiose (laisvo pavyzdžio ir mažo kalibro pistoletu greitašauda – atitinkamai 577 taškai iš 600; 598 taškų iš 600) ir komandinėje (mažo kalibro pistoletu greitašauda – 2380 taškų) rungtyse bei pasiekė naujus šaudymo revolveriu rekordus individualiojoje (596 taškai iš 600) ir komandinėje (2356 taškai) rungtyse, 1983–1988 gerino SSRS šaudymo rekordus laisvo pavyzdžio pistoletu, mažo kalibro pistoletu greitašauda ir mažo kalibro pistoletu (150, 20, 10 s) – po 1 kartą, revolveriu – 2 kartus, pneumatiniais pistoletais – 5 kartus. 1981–1985 tapo triskart Europos šaudymo čempionu, 1985 – Europos čempionato bronzos medalininku ir dukart Europos čempionato komandinio šaudymo varžybų laimėtoju, 5 kartus (1981 – 3 kartus, 1982, 1983) – Europos čempionatų komandinėje įskaitoje laimėtoju (visus kartus su SSRS rinktine), 3 kartus, (1982) – pasaulio šaudymo čempionu, 1985 – pasaulio čempionato komandinio šaudymo varžybų laimėtoju, 5 kartus (1982 – 4 kartus, 1983) – pasaulio čempionatų laimėtoju komandinėje įskaitoje (visus kartus su SSRS rinktine). 4 kartus gerino pasaulio šaudymo rekordus: mažo kalibro pistoletu į apvalų taikinį 60 šūvių (598 – 1981), pneumatiniais pistoletais 60 šūvių (582 – 1981, 587 – 1982, 590 – 1982), 1985 tapo pasaulio ir Europos (vieno ilgaamžiškiausių – nuo 1986 – komandinių varžybų standartiniu mažo kalibro pistoletu iš 25 m) rekordų bendraautoriumi. 1981–1985 Aauksė Treinytė 2 kartus tapo pasaulio, 3 kartus – Europos čempione, 1982 – pasaulio rekordininke mažo kalibro pistoletu 30 + 30 šūvių komandinėje rungtyje, per šį laikotarpį ji 4 kartus gerino SSRS rekordus mažo kalibro pistoletu (30 + 30 šūvių), 1 kartą – mažo kalibro pistoletu (150, 20, 10 s).

1983 Nijolė Petrosian tapo SSRS rekordininke (pneumatiniais pistoletais 593 taškai iš 600), 1985 Almantas Pauliukonis pagerino 3 SSRS rekordus: laisvo pavyzdžio šautuvu komandinėje rungtyje (3 × 40 šūvių) – 3478 taškai, stovint – 1131 taškas, gulint – 1769 taškai, 1989 A. Plepys ir B. Budrytė laimėjo SSRS jaunių pirmenybių šaudymo mažo kalibro šautuvu gulint komandinę rungtį.

Kulkinis šaudymas buvo masiškiausias 1984–1988, kai veikė jo skyriai prie aukštojo sportinio meistriškumo mokyklų (ASMM) Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (SDAALR) aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos skyrius Kaune, 11 šaudymo skyrių prie kompleksinių vaikų ir jaunimo sporto mokyklų, Dinamo draugijos Vilniaus ir Kauno filialai, Sovietų armijos sporto klubas. Buvo apie 85 000 šaulių, iš jų 1 SSRS nusipelnęs sporto meistras – Vladas Turla, 7 SSRS tarptautinės klasės – Auksė Treinytė, Aleksas Daukša, Nijolė Petrosian, J. Detinenka (Detinenko), Žilvinas Aidas, A. Vilpišauskas, Almantas Pauliukonis ir 108 SSRS sporto meistrai, varžyboms vadovavo 11 sąjunginės kategorijos teisėjų: V. Rajackas, V. Gusakova, J. Zagrebniukas (Zagrebniuk), P. Kudrinas (Kudrin), M. Cernišovas (Černišov), J. Karia, I. Vorobejus, A. Markauskas, A. Levickis (Levicki) ir daugiau kaip 100 respublikinės kategorijos teisėjų. Dirbo 28 etatiniai treneriai: 5 Lietuvos nusipelnę treneriai – P. Špankauskas, V. Rajackas, L. Semeniutenka (Semeniutenko), Česlovas Buinevičius, J. Mickevičius, kiti žymesni treneriai – J. Otsus, V. Kalanta, V. Pulatova, A. Skabeikis, A. Strazdas, G. Semionovas (Semionov), J. Žuravskis (Žuravski), Vendinas (Vendin).

1990 02 11 bendrame LSSR kulkinio ir LSSR stendinio šaudymo federacijų susirinkime atkurta Lietuvos šaudymo sporto sąjunga (vadovai: J. Vyšniauskas, A. Skučas, A. Kubilius, P. Rakštys, nuo 2012 A. A. Keršulis), ją 1991 pripažino Tarptautinė šaudymo sporto federacija ir Europos šaudymo konfederacija. Lietuvos šauliai pradėjo savarankiškai dalyvauti pasaulio, Europos čempionatuose ir kitose oficialiose tarptautinėse varžybose.

1993 Europos jaunimo čempionato šaudymo mažo kalibro pistoletu rungtyje B. Budrytė (Zachovajevienė) užėmė 4 vietą, 1994 – Vaida Masalskytė (Gulbinskienė) – 10 vietą, 1995 – 8 vietą, 1997 – 3 vietą, 1998 – Lina Labanauskaitė (Zajančkauskienė) – 1 vietą, Vaida Masalskytė (Gulbinskienė) – 7 vietą, 1999 – Lina Labanauskaitė (Zajančkauskienė) – 3 vietą, 2000 – 6 vietą, 1998 Lietuvos merginų komanda – Lina Labanauskaitė (Zajančkauskienė), Vaida Masalskytė (Gulbinskienė), D. Jurelytė – 4 vietą, pneumatiniais pistoletais rungtyje 1998 Vaida Masalskytė (Gulbinskienė) – 9 vietą, 1999 Lina Labanauskaitė (Zajančkauskienė) – 7 vietą, 2000 A. Jarmalavičius – 7 vietą, 2006 S. Taruškaitė – 10 vietą, pneumatiniais šautuvais rungtyje 2004 M. Stankevičius – 9 vietą, 2006 – 10 vietą, 2006 K. Girulis – 7 vietą, Lietuvos vaikinų komanda (K. Girulis, T. Simokaitis, M. Stankevičius) – 4 vietą, 2007 T. Simokaitis (pneumatiniais ginklais) – 7 vietą, M. Belochvostova (mažo kalibro ginklais gulint 60 šūvių) – 19 vietą.

1998 pasaulio jaunimo čempionate (pneumatiniais pistoletais) Lina Labanauskaitė (Zajančkauskienė) buvo septinta. 2006 Europos šaudymo čempionate (pneumatiniais šautuvais) Jarmalavičius užėmė 14 vietą, 2008 – 20 vietą, 2007 Lina Labanauskaitė (Zajančkauskienė; pneumatiniais ginklais) – 8 vietą.

2012 kulkinis šaudymas buvo kultivuojamas Vilniaus, Kauno miestų ir rajono savivaldybėse, Alytuje, Šiauliuose, Rokiškyje, Biržuose, Elektrėnuose, Raseiniuose, Aukštadvaryje (Trakų rajono savivaldybė).

Žymesnieji treneriai: Juozas Budrys, Asta Brusokienė, Miroslavas Leščevskis (Miroslav Leščevski), V. Pabalienė, Č. Pavilionis, R. Stankevičius.

2012 Lietuvos šaudymo sporto sąjunga vienijo 13 sporto klubų ir 15 sporto mokyklų (centrų), juose dirbo 30 trenerių, sportavo apie 880 šaulių (kulkinio šaudymo).

LIETUVIAI užsienyje kulkinį šaudymą daugiausia kultivuoja Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. Nuo 1954 yra susibūrusios šaulių grupės. Hamiltono lietuvių medžiotojų ir žūklautojų klubas įsirengė šaudyklą (joje 1993 ir 2000 vyko pasaulio lietuvių šaudymo varžybos). 1965 šaudymo sekcija įkurta prie Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS, vadovai: J. Zavys, B. Savickas, K. Deksnys). 1966–2008 vyko Šiaurės Amerikoje gyvenančių pabaltijiečių ir lietuvių šaudymo varžybos. Aktyviausi organizatoriai ir šauliai: J. Budrevičius, Vl. Sasnauskas, A. Garliauskas, R. Ivaška, V. Keturakis, V. Limbis, A. Povilanskas, Vl. Rukšys, B. Savickas, V. Šeputa, A. Šostakas, V. Tamulaitis, J. Usvaltas, Z. Zaleskis, J. Zavys.

Galerija