Šiauliai

Šiauliaĩ. SPORTAS. Pradžią sporto sąjūdžiui Šiauliuose davė 1921 06 30 G. Šapyro, N. Šico, S. Petuchausko ir kitų iniciatyva įsteigta žydų sporto draugija Makabi (veikė iki 1940 08 11). Kultivavo futbolą, lengvąją atletiką, turėjo sporto salę. 1922 Šiaulių mokytojų seminarijoje įsteigtas sporto ratelis Vairas, turėjo 62 narius (vadovas J. Adomaitis), kultivavo lengvąją atletiką, futbolą, krepšinį, gimnastiką. 1923 01 20 įregistruotas Gubernijos darbininkų sporto klubas (vadovas V. Bielskis). 1923 05 29 įkurtas Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos (LGSF) Šiaulių gimnazijos ateitininkų kuopos sporto skyrius (vadovas J. Čepaitis), 1924 07 23 – Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) skyrius (valdybos pirmininkas P. Latonas, nuo 1925 – V. Norkus; skyrius veikė iki 1928). 1926 01 30 įregistruotas Lietuvos dviratininkų sąjungos (LDS) skyrius; klubas (pirmininkas J. Važys; veikė iki 1932 11 18), kultivavo boksą (žymiausias boksininkas – Juozas Vinča, IX olimpinių žaidynių, 1928 Amsterdamas, dalyvis, pussunkio svorio kategorija, 5–8 vieta), dviračių sportą, imtynes, sunkumų kilnojimą. 1926 01 09 įsteigtas Šiaulių žydų atletikos klubas (ŽAK, vadovas L. Mendelis, sporto šakos – futbolas, sunkioji atletika; tais pačiais metais už priešvalstybinę veiklą buvo uždarytas), 1926 09 28 – sporto klubas Olimpija (sporto šakos – futbolas, lengvoji atletika).

Nors oficialiai Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos Šiaulių skyrius įsteigtas 1924 07 23, žinoma, kad 1921 Kaune vykusiame Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos skyrių atstovų suvažiavime dalyvavo ir Šiaulių atstovas, be to, 1924 05 29 Šiaulių Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos futbolo komanda žaidė Rygoje pirmąsias savo tarptautines rungtynes su Latvijos geležinkelininkais (2:0), o 07 06 Šiauliuose – su Bauskės Krauze (1:3). Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ir vėliau palaikė glaudžius tarptautinius santykius su keliomis Latvijos komandomis ir reguliariai su jomis rungtyniavo. 1925 įvyko pirmosios tarpmiestinės futbolo rungtynės Šiauliai–Kaunas (šiauliečiai pralaimėjo 0:9), įkurta Šiaulių futbolo apygarda. 1925–1927 Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga dalyvavo Šiaulių apygardos futbolo pirmenybėse, visus tris kartus jas laimėjo ir įgijo teisę žaisti Lietuvos čempionatų finaluose. 1925 Lietuvos čempionato finalines rungtynes žaidė su Kauno apyg. nugalėtoju Kovu, jas pralaimėjo (0:2) ir tapo Lietuvos vicečempione, 1926 Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga Kauno Kovui pralaimėjo (0:2) Lietuvos čempionato pusfinalyje ir pelnė bronzos medalius (komandoje žaidė A. Barauskas, A. Geležinis, B. Grėbliauskas, S. Kumpis, S. Norkus, J. Petrauskas, K. Pleskūnas, V. Šurkus, A. Tamašauskas, L. Tamašauskas, A. Ulpis, A. Jakutis, M. Skardis), 1927 žaisti Lietuvos čempionato finale atsisakė. 1928 Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos veiklą nutraukus, šios komandos futbolininkų A. Ulpio, J. Petrausko, J. Ungailos iniciatyva įsteigtas Šiaulių sporto klubas (ŠSK, pirmininkas A. Ulpis; veikė iki 1941 06), jis turėjo apie 70 narių, kultivavo boksą (žymiausi boksininkai Vaclovas Peleckis, B. Poškus, A. Šimaitis, Juozas Vinča), futbolą, ledo ritulį, lengvąją atletiką, orasvydį, stalo tenisą, šachmatus, šaškes.

1930 07 18 Šiauliuose įvyko pirmosios Šiaulių rinktinės rungtynės su Vidurio Europos valstybės komanda – Austrijos čempionu Vienos Hakoach (pralaimėta 0:7). 1930 ir 1931 Šiaulių apygardos futbolo pirmenybes laimėjo Makabi komanda, 1930 ji žaidė Lietuvos čempionato pusfinalyje, pralaimėjo (0:9) Klaipėdos sporto sąjungos (KSS) ir tapo bronzos medalininke. 1931 laimėjusi apygardos pirmenybes, Makabi įgijo teisę žaisti Lietuvos lygoje, 1932 šioje lygoje ji užėmė paskutinę 8 vietą ir iš lygos iškrito.

1931 05 16 įregistruotas Lietuvos aeroklubo Šiaulių skyrius (pirmininkas J. Daniusevičius), 1932 01 15 – Šiaulių šachmatininkų klubas (pirmininkas N. Slidžiausias), 1933 01 10 – Šiaulių šaškių klubas.

1933 02 24 įkurtoje Žiežirbos sąjungoje (vadovas J. Sondeckis) veikė lengvosios atletikos, futbolo sekcijos (sporto sekcijų vadovas A. Večiorkus). 1933 03 19 įsteigtas Šaulių sąjungai priklausęs sporto klubas Sakalas (jo futbolo komanda 1935–1940 buvo stipriausia Šiauliuose, 1935 ji laimėjo apygardos pirmenybes ir Lietuvos čempionate įveikusi Telšių, Panevėžio komandas, pusfinalyje pralaimėjusi Klaipėdos sporto sąjungos ekipai tapo bronzos medalininke), 1934 05 14 – Šiaulių jachtų klubas (vadovas V. Kaveckas). 1935 02 21 įkurta Šiaulių sporto apygarda (pirmininkas J. Valančius). Sporto veiklai regione vadovavo sudaryta sporto apygardos vadovybė: M. Barcevičius (kamuolio žaidimams), M. Eidrigevičius (lengvajai atletikai), F. Kavaliauskas (sunkiajai atletikai), B. Garliauskas (žirgų sportui), K. Žukauskas (žiemos ir vandens sportui), G. Pranulis (tenisui), B. Paliulionis (šaudymui).

1925 Šiauliuose susidomėta ir krepšiniu. Tais metais pirmosiose Šiaulių apygardos pirmenybėse Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga nugalėjo Makabi (23:0), žaidė Lietuvos čempionato finale su Kauno Kovu (10:20) ir tapo vicečempionu. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos penketuke žaidė ir Lietuvos rinktinėje tais metais debiutavę S. Kumpis ir B. Norvaiša. 1926 Šiaulių vyrų krepšinio rinktinė tarpmiestinėse rungtynėse pralaimėjo Kauno rinktinei tik 11:12. Vėliau krepšinis Šiauliuose, kaip ir Lietuvoje, žlugo, pradėjo atgyti 1936. 1937 ir 1938 laimėtos kelios tarptautinės rungtynės su Jelgavos (Latvija) komanda. 1940 Sakalas Vakarų Lietuvos pirmenybėse užėmė 3 vietą.

Iki 1940 nemažai Šiaulių įvairių šakų sportininkų tapo Lietuvos čempionais: bokso – K. Valavičius, J. Kaminskas (1928), A. Gedminas, P. Rimas (1929), S. Raila (1930, 1933), M. Kvietkus (1932), Vaclovas Peleckis, V Kaminskas (1935), J. Šimaitis, B. Poškus (1938), lengvosios atletikos – Mykolas Preisas (1939, 1940), Danutė Vitartaitė (1937), stalo teniso – Vilhelmas Martynas Variakojis (1939, 1940), sunkiosios atletikos – F. Kavaliauskas (1925, 1927), V. Jarošas (1926–1928), J. Naujokaitis (1926), E. Albrechtas (1927), K. Korsakas (1928, 1930), B. Vingeliauskas (1928, 1930), P. Rimas (1930, 1932), C. Smilgevičius (1930), E. Krivka, A. Rovė (1936, 1937), Mikuckas (1938), šaudymo – B. Paliulionis (1935).

1940 baigtas įrengti Šiaulių miesto stadionas. 1940 Lietuvos lengvosios atletikos čempionate Šiaulių 4 × 100 m estafetės komanda (S. Rindzevičius, T. Šembergas, K. Gasiūnas, Mykolas Preisas) užėmė 1 vietą, Mykolas Preisas dar tapo ir 100 m bėgimo čempionu, T. Šembergas – 400 m bėgimo vicečempionu, S. Rindzevičius – bronzos medalininku, J. Šleževičius buvo antras 800 m ir 1500 m nuotoliuose, B. Jankūnas toliausiai nusviedė diską ir užėmė 2 vietą rutulio stūmimo rungtyje.

1940 06 SSRS okupavus Lietuvą pradėta sporto sistemos reorganizacija. 08 15 atleistas Šiaulių sporto apygardos pirmininkas J. Valančius (pirmininku paskirtas Vilhelmas Martynas Variakojis, nuo 1940 09 15 – A. Domereckis). 1940 12 11 įkurtas Šiaulių miesto kūno kultūros ir sporto komitetas (pirmininkas A. Ulpis, nuo 1941 03 11 – A. Peleckis). SSRS pavyzdžiu kuriamos sporto draugijos. Kaune 1940 rudenį įkūrus sąjunginės Dinamo sporto draugijos Respublikinę tarybą, 1941 01 15 sudaryta Šiaulių apygardos Dinamo draugijos taryba. Iki 1940 10 visi anksčiau veikę lietuviški sporto klubai buvo panaikinti, įkurta 17 sporto kolektyvų įmonėse, įstaigose, mokyklose, sportavo daugiau kaip 800 gyventojų. 1940 Sakalo futbolininkai tapo Šiaulių apygardos čempionais, Rygoje komanda (P. Adomaitis, B. Ambulevičius, E. Brijūnas, K. Ežerskis, E. Kaminskas, J. Miniotas, T. ir B. Poškos, A. Rovė, J. Stankus, B. Timinskas, A. Viškinis, vartininkas A. Domereckis) įveikė (5:1) radijo gamyklos rinktinę. 1941 A. Šimaitis tapo Lietuvos bokso, C. Smilgevičius – sunkiosios atletikos, A. Tupė – motociklų sporto čempionu. Be futbolo ir bokso, populiarios sporto šakos buvo lengvoji atletika, sunkumų kilnojimas, tenisas.

1941 06 nacių Vokietijai okupavus Lietuvą buvo atkurtos prieš SSRS okupaciją veikusios sporto organizacijos. 1941 10 Šiaulių sporto apygardos inspektoriumi paskirtas Vilhelmas Martynas Variakojis. 1942 veikė daugiau kaip 15, 1943 – 17 klubų (žymesnieji – Gubernija, Šarūnas, Sodyba, Sakalas), kultivavo boksą, futbolą (geriausi futbolininkai – P. Adomaitis, I. Antakauskas, E. Brijūnas, H. Jakimavičius, S. Mackevičius, R. Ščegauskas), ledo ritulį, sunkiąją atletiką.

1941–1944 Šiaulių apygardos futbolo pirmenybes laimėjo Gubernija, ji 1942 ir 1943 žaidė Lietuvos čempionato pusfinalyje ir užėmė 3 vietą (bronzos medalininkais tapo E. Krikščiūnas, V. Mikšys, S. Mikšys, E. Brijūnas, I. Antakauskas, A. Vištinis, A. Antakauskas, H. Jakimavičius, Marcinkus, S. Mackevičius, R. Ščegauskas, P. Adomaitis).

1941 11 10 įsikūręs Šarūnas (pirmininkas P. Kalvaitis) turėjo daugiau kaip 200 narių, kultivavo krepšinį, lengvąją atletiką (Lietuvos čempionėmis tapo: Danutė Vitartaitė-Ruzgienė – 1942 rutulio stūmimo, disko metimo ir trikovės, 1943 – rutulio stūmimo, G. Budzinskaitė – 1942 80 m barjerinio bėgimo, 1943 – šuolio į tolį, B. Jankūnas – 1943 disko metimo ir rutulio stūmimo), stalo tenisą (Lietuvos čempionai buvo: Vilhelmas Martynas Variakojis ir J. Gudinavičius – 1942–1944, E. Zdanavičius – 1942), tenisą, šachmatus. 1942 02 įkurtas Buriavimo klubas (BK, vadovas M. Brakas). Jo atstovas S. Nikolajevas 1943 tapo Lietuvos buriavimo čempionu. 1942–1945 Lietuvos čempionais tapo Šiaulių boksininkai A. Šimaitis, S. Račkauskas, V. Kižys (visi Gubernijos klubo), A. Gabecas (Šarūnas).

1942 Šiaulių apygardos vyrų krepšinio pirmenybių laimėtoja Bato komanda (vėliau Elnias) Lietuvos čempionato ketvirtfinalyje pralaimėjo Telšių Džiugui (16:19). 1942 pirmą kartą vyko apygardos moterų krepšinio pirmenybės, jas laimėjo Šarūno klubo komanda. Šio klubo vyrų komanda laimėjo 1944 apygardos pirmenybes.

1944 SSRS vėl okupavus Lietuvą reorganizuota sporto sistema. 1944 09 įkurtas Šiaulių miesto kūno kultūros ir sporto komitetas (pirmininkas Vilhelmas Martynas Variakojis, 1944–1945). 1944 10 pradėjo veikti Spartako draugija (pirmininkas S. Lazdauskas, vėliau – J. Zelba, P. Adomaitis, A. Juknevičius, M. Arlauskas, Vilhelmas Martynas Variakojis; 1962 sujungta su Žalgiriu), kultivavo šachmatus ir futbolą. 1945 Spartako futbolo komanda laimėjo miesto pirmenybes, žaidė Lietuvos čempionate (pusfinalyje 0:6 pralaimėjo Vilniaus Dinamo komandai) ir pelnė bronzos medalius, 1947 tapo Lietuvos vicečempione. 1948 Lietuvos čempionate dalyvavo Šiaulių Spartakas (užėmė 16 vietą, vėliau komanda išnyko) ir Elnias (tapo čempionu).

1944 rudenį pradėjusi veikti Dinamo draugija (pirmininkas B. Žilinskas, nuo 1959 J. Žurauskas, A. Domereckis; veikė iki 1991) ir jos klubai 1948 turėjo daugiau kaip 710 narių, buvo suburta Dinamo futbolo komanda, veikė krepšinio, lengvosios atletikos, miestučių, savigynos imtynių, stalo teniso, sunkumų kilnojimo, šaudymo, tinklinio sekcijos. 1945 pabaigoje A. Peleckio iniciatyva įkurtas Žalgirio sporto klubas, 1947 – Žalgirio sporto draugija (pirmininkas J. Pranulis, vėliau P. Gocentas, Eduardas Aleknavičius, L. Masiokas) kultivavo boksą, dviračių sportą, krepšinį, lengvąją atletiką, sunkiąją atletiką, šachmatus, šaškes, šaudymą, tinklinį, turėjo daugiau kaip 3700 narių, per 40 sporto kolektyvų (geriausi Elnias, Mokytojų instituto), 1962 Žalgirio ir Spartako klubai sujungti į Žalgirio sporto draugiją. 1965 įkurta Darbo rezervų sporto draugija (pirmininkas J. Venckus).

1945 11 prie miesto Kūno kultūros ir sporto komiteto pradėjusioje veikti Jaunimo sporto mokykloje kultivuotas sklandymas, lengvoji atletika, futbolas, šaudymas, treniravosi daugiau kaip 160 sportininkų (žymesni auklėtiniai, treneriai – Vilhelmas Martynas Variakojis, E. Brijūnas, B. Daukša, Vaclovas Peleckis, A. Šembergas, L. Paškūnas, D. Ruzgienė). 1945 Lietuvos bokso čempionais tapo V. Stonys, V. Mackevičius, I. Sarapinavičius (visi Sakalo klubo).

1945 Lietuvos krepšinio čempionate dalyvavo Šiaulių Spartako vyrų (užėmė 7 vietą, komandoje žaidė S. Sondeckis, vėliau žinomas dirigentas, P. Bubelis, R. Gudinavičius, K. Danasas, H. Važys, Z. Sabeckis) ir moterų (pelnė bronzos medalius, komandoje žaidė A. Petkauskaitė, V. Petkauskaitė, R. Račiūnaitė, D. Ruzgienė, Vaškaitė, G. Vitartaitė) komandos, 1953 Lietuvos moterų ir vyrų krepšinio čempionatų bronzos medalininkais tapo Žalgirio komandos (moterų komandoje žaidė vėliau žinoma Lietuvos rinktinės narė V. Rupštaitytė).

1946 sporto kolektyvai įkurti alaus darykloje „Gubernija“ (pirmininkas J. Šemeta, vėliau V. Indinauskas, V. Rindzevičius, B. Daukša) ir 1 vidurinėje mokykloje (vadovas V. Kaniauskas, vėliau E. Adomaitis). Mokyklos kolektyvas vienijo 140 moksleivių, kultivavo lengvąją atletiką, rankinį. 1947 lengvaatlečiai tapo Lietuvos moksleivių spartakiados laimėtojais, Eduardas Aleknavičius, R. Miežys, B. Semaška dalyvavo 1947 SSRS moksleivių varžybose Kyive, Charkove, Dniepropetrovske, G. Tarvydas 1952 sąjunginėse varžybose Minske pasiekė Lietuvos jaunių 400 m bėgimo rekordą (52,9 s), 1954 Lietuvos moksleivių spartakiadoje Šiauliai užėmė 2 vietą. 1950 įkurta Vaikų sporto mokykla (Šiaulių sporto mokykla „Dubysa“), Šiaulių pedagoginiame institute (ŠPI) 1953 įkurtas sporto klubas (Šiaulių universiteto sporto klubas), 1960 10 15 įsteigta Fizinio lavinimo katedra (Fizinio auklėjimo katedra, Kūno kultūros katedra). 1953 prie Švietimo darbuotojų profsąjungos įsteigtame Žalgirio draugijos jungtiniame sporto kolektyve Sparta (pirmasis pirmininkas M. Kondrotas) veikė krepšinio, lengvosios atletikos, slidinėjimo, stalo teniso, šaškių ir šachmatų, tinklinio, turizmo sekcijos, 1957 jis tapo geriausiuoju Lietuvos mokytojų sporto kolektyvu.

1954 įregistruota Lokomotyvo sporto draugijos Šiaulių miesto taryba (Lokomotyvas). 1953 mieste veikė 34 sporto kolektyvai, treniravosi daugiau kaip 3500 sportininkų, dirbo 60 sporto darbuotojų, 1960 jau buvo 47 sporto kolektyvai, treniravosi daugiau kaip 10 000 sportininkų.

1965 įkurtas Televizorių gamyklos sporto kolektyvas Tauras, 1967 atidarytas uždaras plaukimo baseinas, 1969 įkurta Vaikų ekskursinė turistinė bazė, įrengtas Statybininko stadionas, 1972 – lengvosios atletikos maniežas, jame 1975 įkurta specializuota Šiaulių miesto lengvosios atletikos mokykla, 1976 pastatyta Televizorių gamyklos sporto salė, 1978 ir 1984 pastatyti dar 2 plaukimo baseinai, 1987 įrengtas žolės riedulio stadionas.

Populiariausios sporto šakos: boksas ir futbolas, vėliau dviračių sportas, lengvoji atletika, slidinėjimas, stalo tenisas. Žymiausi sporto kolektyvai: Elnias (įkurtas 1945), Pedagogas (įkurtas 1948), Statybininkas (įkurtas 1962), Tauras (įkurtas 1965), Vairas (įkurtas 1962), komandos: futbolo – Elnias, Statybininkas, Tauras, rankinio – Tauras (5 kartus Lietuvos čempionas), regbio – Vairas (7 kartus Lietuvos čempionas), moterų žolės riedulio – Tauras (11 kartų Lietuvos čempionas). Plėtojamas didysis sportas. 1962 suburta Statybininko futbolo komanda kasmet gerino savo rezultatus, 1968 tapo Lietuvos čempionato bronzos medalininke, 1969 – čempione (žaidė K. Adomaitis, A. Dereškevičius, P. Grikštas, B. Jeselskis, V. Jūras, A. Kontauskas, V. Kiūras, J. Kymantas, V. Kymantas, A. Liaudanskas, V. Niperis, A. Rugys, R. Simonenka, K. Skeivys, R. Skeivys, R. Tamulis, Č. Urbonavičius; treneris R. Urnikis). 1972 Lietuvos aukščiausioje lygoje debiutavo ir Tauro futbolininkai, jie 1974 tapo Lietuvos čempionais (žaidė R. Budnikas, V. Čepulis, L. Čirukas, V. Goleris, A. Grudžinskas, K. Indrijaitis, J. Každailis, J. Kuzminas, R. Norkevičius, V. Paulauskas, A. Rimkus, L. Sipavičius, N. Skrynikas, A. Stacenka, V. Stacenka, V. Titiškis; treneris Č. Urbonavičius). 1977 Lietuvos čempiono titulą antrą kartą iškovojo Statybininkas. Šiaulių futbolininkai 1970 ir 1980 dar tapo Lietuvos vicečempionais, 1982 ir 1983 – bronzos medalininkais. 1960 susibūrė Vietinio ūkio valdybos šefuojama Šarūno vyrų krepšinio komanda, ji 1964 ir 1965 tapo Lietuvos vicečempione (žaidė Lietuvos rinktinės žaidėjas R. Iminavičius), 1974 čempionato bronzos medalius iškovojo Šiaulių krepšininkės. Iki nepriklausomybės atkūrimo Šiauliams atstovavo Pienininko ir Tauro vyrų bei Elnio ir Logikos moterų krepšinio komandos.

Žymesnieji sportininkai: irkluotojai – Jonas Pinskus (aštuonvietė, XXII olimpinės žaidynės, 1980 Maskva, 3 vieta; 2 kartus, 1981, 1985, pasaulio čempionas; 2001 išrinktas Šiaulių krašto šimtmečio sportininku), S. Brazauskaitė (aštuonvietė, XXIV olimpinės žaidynės, 1988 Seulas, 4 vieta), dviratininkė Rita Razmaitė (1989 SSRS čempionė), lengvaatletės – Laimutė Baikauskaitė (XXIV olimpinės žaidynės, 1988 Seulas, 1500 m, 2 vieta), Aldona Mendzarytė (1979 SSRS spartakiada, 400 m, 5 vieta; abiejų treneris A. Šertvytis), plaukikė Violeta Penkauskaitė (1977 Europos plaukimo čempionatas, 200 m krūtine, 7 vieta; SSRS–Junktinės Amerikos Valstijos mače, 4 vieta; treneris Apolinaras Dambrauskas), rankininkai – Raimondas Valuckas (1982 pasaulio čempionas, treneris Antanas Skarbalius), Antanas Katkevičius, Algis Mikučionis, Vytautas Milašiūnas, Raimondas Valuckas, Stasys Vasiliauskas (1982 SSRS I lygos čempionato bronzos medalininkai, dalyvavo atrankos turnyre dėl patekimo į SSRS aukščiausią lygą; treneris Marcelinas Zelba), žolės riedulininkės – SSRS rinktinės narės Onutė Kanaporienė, V. Povilonytė (1987 Europos čempionato bronzos medalininkės), Tauro komanda (1985 SSRS čempionatas, 3 vieta, 1987 SSRS taurės varžybos, 1 vieta; treneris Rimantas Čaikauskas).

Žymesnieji treneriai: V. Majorovas, Vaclovas Peleckis, V. Semaška, Antanas Sipavičius, Vilhelmas Martynas Variakojis, Julija Urbšienė, Feliksas Paškevičius, Apolinaras Dambrauskas, Algis Ladieta, P. Matkevičius.

1988 atkūrus Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, 1990 – Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo miesto sporto valdymo pertvarka. 1989 įkurta Šiaulių olimpinė taryba (pirmininkas Algirdas Briedis), 1990 vietoj Kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto skyrius (vedėjas Kęstutis Petraitis). 1991 Šiauliuose įvyko IV pasaulio lietuvių sporto žaidynės. 1993 sudaryta Kūno kultūros ir sporto administracijos ir sporto mokyklų direktorių taryba (Kęstutis Petraitis, B. Kirstukas, J. Kunkulis, J. Kšivickas, Tolvydas Skalikas, P. Tučkus). 1994 veikė 8 sporto mokyklos: 1988 įkurta krepšinio, 1989 – teniso sporto mokykla (Šiaulių teniso mokykla); Atžalyno (įkurta 1958, Šiaulių miesto sporto mokykla Atžalynas), Klevo (įkurta 1992, Šiaulių miesto sporto mokykla Klevas), lengvosios atletikos (įkurta 1975, Šiaulių miesto lengvosios atletikos mokykla), plaukimo (įkurta 1967, Šiaulių miesto plaukimo mokykla Delfinas), Šventupio (įkurta 1950, Šiaulių sporto mokykla Dubysa), žaidimų (įkurta1999, Šiaulių sporto mokykla Saulė) ir Kūno kultūros centras (įkurtas 1994, Šiaulių kūno kultūros mokykla), mokėsi 4300 sportininkų, dirbo 164 treneriai.

Dviratininkė (treko) Rita Razmaitė dalyvavo XXV olimpinėse žaidynėse (1992 Barselona, 17 vieta) ir XXVI olimpinėse žaidynėse (1996 Atlanta, 13 vieta; treneris A. Kitanovas), Vilma Kaušaitė 1993 laimėjo Europos, 1994 – Europos ir pasaulio savigynos imtynių čempionatų bronzos medalius, Aida Dovidaitytė 1994 tapo Europos jaunimo, 1996 – pasaulio savigynos imtynių čempionatų bronzos medalininke, 1996 – Europos vicečempione (abiejų treneris Nikolajus Kurušinas), 1995 žolės riedulio komanda Šiauliai (treneris Rimantas Čaikauskas) Europos šalių čempionų taurės A grupės varžybose uždarose patalpose užėmė 4 vietą, atvirose – 3 vietą, 1996 krepšininkas Mindaugas Žukauskas su Lietuvos rinktine tapo olimpiniu bronzos medalininku (XXVI olimpinės žaidynės, Atlanta, XXVIII olimpinės žaidynės, 2004 Atėnai, užėmė 4 vieta), 2003 – Europos čempionu, Roma Mikšytė 1997 – pasaulio, 1997–2000 Europos kiokušin karatė čempione, dviratininkė (BMX) Vilma Rimšaitė 1997 – pasaulio čempione (14 metų amžiaus grupė), 1999 – vicečempione (16 m.), rankininkai A. Gedvilas, G. Černiauskas su Lietuvos rinktine dalyvavo 1997 pasaulio čempionate ir užėmė 10 vietą (treneris Arūnas Grabauskas), Vairo regbininkai 21 kartą tapo šalies čempionais, Baltijos lygos čempionate buvo antri (D. Taurosevičius pripažintas geriausiuoju šalies regbininku). 1999 surengtas pirmas tarptautinis renginys – Baltijos miestų sąjungos žaidynės Šiauliai 99 (dalyvavo daugiau kaip 750 sportininkų, 18 miestų komandų).

2000 05 18 Šiaulių savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyrius sujungtas su Kultūros skyriumi, reorganizuoto Kultūros ir sporto skyriaus vedėju tapo Kęstutis Petraitis. Visos veikusios 8 sporto mokyklos (Atžalynas, Klevas, Delfinas, Saulė, Šventupis, krepšinio, lengvosios atletikos, teniso) ir Kūno kultūros centras sujungti į Kūno kultūros ir sporto centrą, jame buvo kultivuojamos 39 sporto šakos, dirbo 138 treneriai.

2000 Gražina Levanaitė tapo pasaulio savigynos imtynių čempionato bronzos medalininke ir Europos vicečempione, 204 šiauliečiai – Lietuvos čempionais. Šiaulių krepšininkai (treneris Antanas Sireika) Lietuvos krepšinio lygos čempionatuose 8 kartus (2000, 2001, 2004–2009) užėmė 3 vietą, 2004 – 10 vietą, 2002 – 4 vietą, 2005 ir 2010 Baltijos krepšinio lygos čempionatuose laimėjo bronzos medalius, dalyvavo R. Koračo, FIBA Europe, Europos ULEB (angl. United League of Europe Basketball, Europos krepšinio lygų sąjunga) taurės varžybose. 2000 (ir 2004) Viktorija Čmilytė pasaulio šachmatų olimpiadoje laimėjo aukso medalį (2006, 2007 tapo Europos moterų greitųjų šachmatų čempione, 2006 pasaulio šachmatų čempionate užėmė 3 vietą, 2012 Europos – 9 vietą). Krepšininkas Donatas Slanina su Lietuvos rinktine 2003 tapo Europos čempionu, XXVIII olimpinės žaidynės (2004 Atėnai) užėmė 4 vietą, dvejose olimpinėse žaidynėse dalyvavo lengvaatletė Inga Juodeškienė (XXVII olimpinės žaidynės, 2000 Sidnėjus, 5000 m, 29 vietą, XXVIII olimpinės žaidynės, 2004 Atėnai, maratonas, 63 vieta) ir graikų-romėnų imtynininkas Mindaugas Ežerskis (užėmė atitinkamai 8 vietą ir 14 vietą). Rasa Drazdauskaitė 2000 pasaulio jaunimo ir 2001 Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionatuose (1500 m bėgimas) užėmė 5 vietą, Svajūnas Ambrazas 2001 pasaulio neolimpinių sporto šakų žaidynių orientavimosi sporto mišriųjų estafečių varžybose laimėjo 2 vietą (su Lietuvos rinktine), daugiau kaip 240 šiauliečių tapo Lietuvos čempionais.

2002 Kultūros ir sporto skyrius perskirtas į Kultūros ir Kūno kultūros ir sporto skyrius (vadovas Kęstutis Petraitis). 8 sporto mokyklose dirbo 129 treneriai, buvo 280 tarifikuotų grupių, treniravosi 3632 sportininkai, veikė 101 sporto klubas, turintis 1756 narius. 2006 Šiauliuose 8 sporto mokyklos kultivavo 25 sporto šakas, buvo tarifikuotos 259 mokomosios grupės, 3226 sportininkai, 13 trenerių, veikė 147 sporto klubai, juose sportavo 4344 šiauliečiai.

Paulius Viktoravičius 2002 Europos jaunių plaukimo čempionate laimėjo bronzos medalį (100 m laisvuoju stiliumi), XXVIII olimpinės žaidynės (2004 Atėnai) užėmė 11 vietą (4 × 100 m estafetė laisvuoju stiliumi), 2006 Europos plaukimo čempionate – 6 vietą (4 × 100 m), XXIX olimpinės žaidynės (2008 Pekinas) – 28 vietą (100 m laisvuoju stiliumi.), XXVIII olimpinės žaidynės, 2004, dalyvavo bėgikas Mindaugas Norbutas (800 m, 40 vieta), XXIX olimpinės žaidynės, 2008, – bėgikės Rasa Drazdauskaitė (maratonas, 37 vieta) ir Eglė Balčiūnaitė (800 m, 22 vieta), imtynininkas Mindaugas Ežerskis (7 vieta), kanojininkas Tomas Gadeikis (10 vieta), krepšininkas Robertas Javtokas su Lietuvos rinktine dalyvavo XXVIII ir XXIX olimpinės žaidynės ir užėmė 4 vietą. 2009 Simas Norkus pasaulio jaunimo laisvųjų imtynių čempionate užėmė 16 vietą, Europos čempionate – 13 vietą, Ričardas Berankis tapo pasaulio jaunių teniso čempionu ir laimėjo 8 stipriausių sportininkų Europos Masters turnyrą, Viktorija Čmilytė Pasaulio moterų šachmatų taurės finalo varžybose užėmė 2 vietą, Europos moterų klubų čempionate – 3 vietą, Elėja Lukytė tapo pasaulio kūno rengybos (WPF fitneso) čempione, pasaulio Pasaulinės fitneso federacijos (angl. World Fitness Federation, WFF) –Nacionalinės mėgėjų kultūristų asociacijos (angl. National Amateur Body-Builders Association, NABBA) kultūrizmo mišriųjų porų vicečempione, Europos pagal Nacionalinės mėgėjų kultūristų asociacijos taisykles kultūrizmo čempionato kūno rengybos (fitneso) rungties bronzos medalininke.

2004 Šiauliuose vyko Europos savigynos imtynių čempionatas (V. Kančiauskytė, jauniai, svorio kategorija iki 56 kg, 3 vieta, V. Kepalaitė, jaunimas, iki 44 kg, 3 vieta), 2008 – IV pasaulio imtynių žaidynės (daugiau kaip 300 dalyvių iš 15 šalių), 2011 – 35 Europos vyrų krepšinio čempionato pogrupio varžybų turnyras.

2011 veikė 9 sporto mokymo įstaigos: Atžalynas (direktorius S. Monkus, turi imtynių salę, irklavimo bazę), Dubysa (direktorius A. Strockis, turi BMX trasą, įrengtą 1992, bokso ir tinklinio sales), Saulė (direktorius B. Kirstukas), Teniso mokykla (direktorius R. Grušas, turi 1992 pastatytus teniso kortus ir aikštyną), Lengvosios atletikos mokykla (direktorius Tolvydas Skalikas, turi lengvosios atletikos maniežą), Delfinas (direktorius V. Belovas, turi 1967 pastatytą plaukimo baseiną), Klevas (direktorius S. Monkus), Kūno kultūros mokykla (direktorius J. Karbočius, plėtoja sportą visiems) ir Šiaulių futbolo akademija (įkurta 2007, direktorius S. Lesnickas).

2011 veikė 147 sporto klubai, juose sportavo daugiau kaip 4 500 žmonių, kultivuotos 25 sporto šakos. Žymesnieji: fitneso ir kultūrizmo Elada (įkurtas 1978, pradininkas J. Bajoriūnas); Tauras (įkurtas 1963); krepšinio Šiauliai (įkurtas 1983, buvęs Kelininkas), automobilių sporto Slikas (įkurtas 1997 R. Abelkis); karatė TORI (įkurtas 1994, treneris I. Mazinas); šokių Šypsena (įkurtas 1993 Ž. ir R. Untuliai); techninis, žirgų sporto Miražas (įkurtas 1996 G. Gutkauskas); oreivių klubas (įkurtas 1998 G. Vaicikevičius); regbio BaltRex (įkurtas 1996 iš klubo Vairas, įkurtas 1962, treneris A. Taralis).

Sporto bazės: miesto stadionas (rekonstruotas 1986), sporto rūmai Šiauliai (pastatyti 1976), ŠPI sporto salė (pastatyta 1973), Lengvosios atletikos maniežas (pastatytas 1972), Šiaulių sporto arena (pastatyta 2007), 3 plaukimo baseinai (10 vidurinės mokyklos, pastatyta 1967, specialiosios internatinės mokyklos, pastatyta 1978, 18 vidurinės mokyklos, pastatyta 1984), irklavimo bazė (pastatyta 1962), bokso salė, imtynių sporto salė, teniso kortai (pastatyti 1992), žolės riedulio stadionas (pastatytas 1987), BMX dviračių trasa (įrengta 1992).

Šiaulių miesto sportui įvairiu laiku vadovavo: Vilhelmas Martynas Variakojis (1944–1945), A. Ivaškevičius (1946–1948), A. Kostelnickis (1948–1950), M. Murauskas (1950), V. Neverauskas (1950–1951), J. Daniūnas (1951–1952), P. Matuzevičius (1952), Vilius Variakojis (1952–1960), I. Urbonas (1960–1972), Antanas Skarbalius (1972–1975), S. Kalvinis (1975–1985), I. Arnautovas (1985–1987), Kęstutis Petraitis (1987–2009), Gintaras Jasiūnas (nuo 2009).

Žymesnieji rėmėjai: bendrovė Baltik Vairas, bendrovė Šiaulių plento grupė (buvusi Šiaulių plentas), bendrovė Šiaulių žemės ūkio technika.

L: Šiaulių metraštis 1994–1995 7 knyga 1996 Šiauliai; Regina Tamulaitienė, N. Veršinskienė, J. Misevičius Šiaulių sportas 1998 Kaunas; Šiaulių metraštis 1999–2002 9 knyga 2003 Šiauliai; Šiaulių metraštis 2003–2006 10 knyga 2007 Šiauliai; Šiaulių miesto istorija 1940–1995 m. sudarytojas Jonas Sireika 2007 Šiauliai; Regina Tamulaitienė, Stanislovas Norkus Sportas Šiaulių universitete (1948–2008) 2008 Šiauliai.

Galerija