Lietuvõs tautìnis olìmpinis komitètas, LTOK, savarankiška sporto institucija, priklausanti pasaulio olimpiniam sąjūdžiui, organizuojanti olimpinį sąjūdį Lietuvoje, vadovaujanti ir atstovaujanti jam užsienyje. Veikia pagal Olimpinę chartiją – Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) priimtų pagrindinių principų, taisyklių ir jų oficialių išaiškinimų bendrą kodeksą (Chartija). Kartu su sporto šakų federacijomis rūpinasi šalies sportininkų atranka, rengimu ir dalyvavimu olimpinėse žaidynėse. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto valdymo ir kontrolės institucijos: Generalinė asamblėja, Vykdomasis komitetas, prezidentas, Revizijos komisija, Garbės teismas. Jos renkamos ketverių metų laikotarpiui. Generalinė asamblėja yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto aukščiausioji institucija. Ją sudaro Lietuvos olimpinių sporto šakų federacijų deleguoti atstovai (po du iš kiekvienos federacijos), Lietuvos sporto federacijų, Tauptautinio olimpinio komiteto pripažintų tarptautinių federacijų narėmis, kurių sporto šakos nėra olimpinių žaidynių programoje, po vieną atstovą, sporto šakų susivienijimų ir kitų sporto organizacijų atstovai, Lietuvos Respublikos pilietybę turintys asmenys, padedantys stiprinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veiksmingumą arba ypač nusipelnę sportui ir olimpizmui, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 1988 darbo grupės nariai, Lietuvos Respublikos piliečiai – olimpiniai čempionai (šie turi pasitraukti ne vėliau, kaip praėjus trims olimpiadoms po jų paskutinio dalyvavimo olimpinėse žaidynėse). Laikotarpiu tarp Generalinės asamblėjos sesijų Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui vadovauja kolegialus valdymo organas – Vykdomasis komitetas, kurį sudaro prezidentas, trys viceprezidentai, generalinis sekretorius, iždininkas ir kiti septyni nariai.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ištakos – Lietuvos sporto lyga (LSL), kuri 1924–1932 vykdė ir nacionalinio olimpinio komiteto funkcijas ir 1924 05 25 buvo pripažinta Tarptautinio olimpinio komiteto. Visas Lietuvos sporto lygos funkcijas (išskyrus Olimpinio komiteto teises) perėmę 1932 Kaune įsteigti Švietimo ministerijai pavaldūs Kūno kultūros rūmai (KKR) buvo valstybinė institucija ir olimpiniam sąjūdžiui vadovauti negalėjo. Pirmojo Kūno kultūros rūmų vadovo A. Jurgelionio parengtose ir Švietimo ministerijos patvirtintose dviejose Kūno kultūros organizacijų savitvarkos instrukcijose (1932 ir 1933) buvo straipsnis: Pasaulinėms olimpiadoms rengiantis, steigiamas Olimpinis komitetas. 1934 išrinkto naujojo Kūno kultūros rūmų vadovo V. Augustausko parengtoje ir švietimo ministro patvirtintoje instrukcijoje tokio Olimpinio komiteto neliko. Lietuva 1932 ir 1936 olimpinėse žaidynėse nedalyvavo. Lietuvos sporto lyga buvo išbraukta iš nacionalinių olimpinių komitetų sąrašų, kadangi 1935 Tarptautiniame olimpiniame komitete savo nuostatų neperregistravo: Lietuvos sporto lygos veikla buvo nutrūkusi, o instrukcijose nurodytas Olimpinis komitetas taip ir nebuvo sukurtas. 1937 12 18 švietimo ministro J. Tonkūno įsakymu buvo sudarytas Tautinis olimpinis komitetas. Jį sudarė 21 narys, pirmininku paskirtas V. Augustauskas. Komiteto tiesioginė funkcija buvo kas 5 metus rengti tautines olimpiadas, svarbiausias uždavinys – 1938 surengti Lietuvos tautinę olimpiadą, taip pat rūpintis Lietuvos sportininkų dalyvavimu XII olimpiados žaidynėse, turėjusiose vykti 1940 Helsinkyje (Suomija). Kreiptasi su prašymu Tautinį olimpinį komitetą pripažinti visateisiu Tarptautinio olimpinio komiteto nariu. 1939 08 03 iš Tarptautinio olimpinio komiteto gautas oficialus narystės patvirtinimas (1991, sprendžiant Lietuvos tautinio olimpinio komiteto restitucijos bylą, nuspręsta Lietuvą laikyti Tarptautinio olimpinio komiteto nare nuo 1924). 1939 rudenį Lietuva pakviesta dalyvauti V žiemos olimpinėse žaidynėse Garmiše-Partenkirchene (Garmisch-Partenkirchen, Vokietija) ir XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje (Suomija). Dėl 1939 prasidėjusio II pasaulinio karo ir SSRS invazijos į Suomiją šios žaidynės buvo atšauktos.
1940 ir 1944 SSRS okupavus Lietuvą buvo uždraustos ir sunaikintos visos visuomeninės, sporto ir politinės institucijos, tarp jų ir Tautinis olimpinis komitetas. Užsimezgę glaudūs Lietuvos olimpiečių ryšiai su Tarptautiniu olimpiniu komitetu SSRS okupacijos ir aneksijos metais buvo nutraukti, represuota nemažai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto dalyvių – olimpinio sporto vadovų, organizatorių, sportininkų. 1952–1988 Lietuvos sportininkai dalyvavo devynių olimpiadų žaidynėse ir dvejose žiemos olimpinėse žaidynėse kaip SSRS atstovai.
1988 gruodžio 11 d. Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavime Vilniuje Lietuvos tautinis olimpinis komitetas atkurtas. Išrinktas Vykdomasis komitetas: prezidentas A. Poviliūnas, trys viceprezidentai – K. Motieka, V. Nėnius ir G. Umaras, generalinis sekretorius J. Grinbergas ir 16 narių, išrinkta 175 asmenų Generalinė asamblėja. 1991 rugsėjo 18 d. Berlyne Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomasis komitetas nusprendė patenkinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prašymą – grąžinti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą į tarptautinį olimpinį sąjūdį ir pakviesti Lietuvos sportininkus dalyvauti XVI žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje (Albertville, Prancūzija) ir XXV olimpinėse žaidynėse Barselonoje (Ispanija). 1991 Lietuvos tautinis olimpinis komitetas tapo Europos olimpinių komitetų (EOK) nariu.
1992 12 02 įkurta ne pelno įmonė Olifėja (nuo 1997 06 24 uždaroji akcinė bendrovė), šiuo metu šalies loterijų rinkos lyderė. Iš loterijos pajamų finansuojamas Lietuvos olimpinis sąjūdis ir sportas.
1994 balandžio 21 d. įsteigtas aukščiausias apdovanojimas – LTOK Garbės ženklas, lapkričio 17 d. – LTOK prizas Šaulys (per kalendorinius metus pasižymėjusiam geriausiais rezultatais tarptautinėse sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai), 2001 vasario 22 d. – LTOK Olimpinė žvaigždė, 2002 sausio 10 d. patvirtinti LTOK garbės nario vardo nuostatai ir LTOK garbės nario žymuo (Apdovanojimai, sportiniai apdovanojimai). 2003 pradėtas leisti spalvotas, gausiai iliustruotas ketvirtinis žurnalas Olimpinė panorama (vyriausiasis redaktorius B. Čekanauskas).
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentai: pirmuoju laikomas Lietuvos sporto lygos pirmininkas J. J. Bulota (1923–1925), antruoju – Lietuvos sporto lygos pirmininkas A. Jurgelionis (1926–1929), trečiuoju – A. Poviliūnas (1988–2012), D. Gudzinevičiūtė (nuo 2012); generaliniai sekretoriai: J. Grinbergas (1988–1992), P. Statuta (1992–2000), V. Zubernis (2000–2012), V. Paketūras (nuo 2012).
