Greitasis čiuožimas

Greitàsis čiuožìmas, žiemos sporto šaka, lenktynės ledo ratu lenktyninėmis pačiūžomis. Greitojo čiuožimo varžybos rengiamos natūraliose ir dirbtinėse lygumų ir aukštikalnių čiuožyklose. Jose padaroma 400 m ilgio ovalo formos ledo juosta ir išilgai padalijama į du 4–5 m pločio takus. Čiuožėjai lenktyniauja poromis, kiekvieną ratą susikeitimo zonoje pasikeisdami takais. Vyrai čiuožia 500 m, 1000 m, 1500 m, 5000 m ir 10 000 m, moterys – 500 m, 1000 m, 1500 m, 3000 m ir (nuo 1988) 5000 metrų. Nuo 1972 rengiami sprinto (500 m, 1000 m) pasaulio čempionatai. Kiekvienos rungties rezultatas (laikas) vertinamas taškais (pagal 1928 patvirtintą sistemą); varžybas laimi mažiausiai taškų surinkęs čiuožėjas. Olimpinėse žaidynėse nustatomi tik atskirų rungčių nugalėtojai. Greitojo čiuožimo atmaina – trumpojo tako greitasis čiuožimas. Varžybose 4–6 čiuožėjai vienu metu lenktyniauja ovalo formos 111,12 m ilgio ratu. Laimi pirmasis perkirtęs finišo liniją.

Greitojo čiuožimo taisyklės priimtos 1772 Didžiojoje Britanijoje. Pirmosios varžybos surengtos 1801 Olandijoje. Pirmosios čiuožimo draugijos įkurtos 1864 Norvegijoje, 1877 Rusijoje, 1879 Didžiojoje Britanijoje. 1892 įkurta Tarptautinė čiuožėjų sąjunga (angl. The International Skating Union, ISU). Pirmasis neoficialus greitojo čiuožimo pasaulio čempionatas įvyko 1889 Amsterdame. Nuo 1893 kasmet rengiami pasaulio vyrų, nuo 1936 moterų čempionatai (Europos čempionatai – atitinkamai nuo 1891 ir nuo 1970). Nuo 1924 vyrų, nuo 1960 moterų greitasis čiuožimas įtrauktas į žiemos olimpinių žaidynių programą. Trumpojo tako greitojo čiuožimo varžybos pradėtos rengti 1905 Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuo 1978 rengiami pasaulio čempionatai, 1988 trumpojo tako greitasis čiuožimas pirmą kartą pademonstruotas Calgary žiemos olimpinėse žaidynėse, 1992 – įtrauktas į Albervilleʼio olimpinių žaidynių programą. Greitasis čiuožimas populiariausias Olandijoje ir Skandinavijos šalyse.

LIETUVOJE pirmosios varžybos surengtos 1924 Kaune (S. Dariaus iniciatyva). 1924–1928 K. Bulota, studijuodamas Vokietijoje, dalyvavo tarptautinėse varžybose: 1928 – II žiemos olimpinėse žaidynėse Sankt Moritze (Šveicarija; 500 m nuotolyje užėmė 29 vietą, 1500 ir 5000 m – 25 vietą), pasaulio čempionate Davose (Šveicarija; 500 m nuotolyje užėmė 25 vietą, 1500 m – 26 vietą, 5000m – 28 vietą, 10 000 m – 22 vietą, daugiakovės rungtyje – 21 vietą). 1930 Kauno jachtklubo įrengtoje čiuožykloje buvo išlieti ir greitojo čiuožimo takai. 1931 įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas, visas rungtis laimėjo K. Bulota. Greitąjį čiuožimą kultivavo daugiausia vasaros šakų sportininkai (lengvaatletis A. Šimanas, dviratininkas ir motociklininkas V. Severinas ir kiti). Pavieniai čiuožėjai 1931 dalyvavo Baltijos šalių studentų varžybose Helsinkyje, A. Šimanas 1937 – tarptautinėse varžybose Rygoje. Dėl nepalankių oro sąlygų tik 1941 įvyko Vilniaus, 1944 – Kauno čempionatai.

1949 surengtas Lietuvos čempionatas ir jaunių čempionatas. 1949 ir 1950 Lietuvos čiuožėjai dalyvavo 6 komandų varžybose Minske ir Rygoje, 1951 – 6 respublikų mače Petrozavodske (Rusija). 1951 Vilniaus centrinio stadiono takuose buvo užlietas ledas ir įvyko Lietuvos čempionatas. Čempionais dažniausiai yra buvę L. Jurėnaitė, A. Minalga, L. Baradas, T. Zlotnikovas, I. Zaloginas, atskirų rungčių laimėtoja – E. Išganaitytė. Nuo 1951 dalyvauta SSRS čempionatuose, I (1962) ir II (1966) SSRS tautų žiemos spartakiadose, bet pasirodyta silpnai. Nuo 1975 greitasis čiuožimas nekultivuojamas.

Trumpojo tako greitasis čiuožimas pradėtas kultivuoti 1995. S. Lastakauskas dalyvavo atvirame Baltarusijos čempionate Novopolocke (užėmė paskutinę vietą). 1995 ISU Maskvoje surengtame teisėjų seminare A. Vilčinskas gavo tarptautinės kategorijos teisėjo sertifikatą. 1996 Ignalinoje surengtas pirmasis Lietuvoje trumpojo tako greitojo čiuožimo rudens čempionatas (varžytasi riedučiais): nugalėjo S. Lastakauskas, E. Paulauskaitė, V. Vilčinskaitė.

I Europos trumpojo tako greitojo čiuožimo čempionate Malmėje (Švedija) 1997 dalyvavo ir Lietuvos komanda: S. Lastakauskas, jauniausias čempionato dalyvis, užėmė 25 vietą iš 30 dalyvių (treneris J. Paslauskas, vadovas A. Vilčinskas). 1997–2002 trumpojo tako greitąjį čiuožimą plėtojo Lietuvos čiuožimo federacija. Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija (įkurta 1997 06 12) 2002 buvo priimta į ISU ir galėjo atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose. 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 Europos taurės trumpojo tako greitojo čiuožimo varžybose (6 etapai) A. Sereikaitė (trenerė V. Vilčinskaitė-Ogulevičienė) 12–13 m. amžiaus grupėje laimėjo 2 vietą. 2015 Europos čempionate A. Sereikaitė iškovojo pirmąjį čempionato medalį (bronzos) Lietuvos greitojo čiuožimo istorijoje.

2018 Lietuvoje greitąjį čiuožimą kultivavo 19 sportininkų, dirbo 2 treneriai.

Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos prezidentai: L. Aleksandravičius (1997–1998), A. Vilčinskas (laikinasis; 1998–2000), Č. Stašiūnas (2000–2018), V. Vilčinskaitė-Ogulevičienė (nuo 2018).

Galerija