Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-07-04 | REDAGUOTA: 2023-09-08

Lietuvos aeroklubas

Lietuvõs aeroklùbas, LAK, asociacija, vienijanti Lietuvos aviacijos sporto federacijas ir kitas jų funkcijas atliekančias organizacijas. Lietuvos aeroklubo nariai: Lietuvos akrobatinio skraidymo federacija, Lietuvos aviakonstruktorių federacija, Lietuvos aviamodelių sporto federacija, Lietuvos parašiutų sporto federacija, Lietuvos precizinio skraidymo federacija, Lietuvos sklandymo sporto federacija (ir jos padalinys Lietuvos vaikų sklandymo sporto asociacija), Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacija, Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacija, Lietuvos oreivių draugija ir Lietuvos aviacijos veteranų sąjunga. Valdymo institucijos: konfederacija, taryba, prezidentas, revizijos ir etikos komisijos. Lietuvos aeroklubas veikia Lietuvoje ir užsienyje. Kasmet rengiama Lietuvos čempionatai, taurių varžybos, aviacijos šventės, dalyvaujama Europos ir pasaulio čempionatuose. Aviacijos sporto federacijų klubuose rengiami pilotai mėgėjai, pilotai profesionalai, akrobatinio skraidymo pilotai, sklandytojai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai, skraidyklių, parasparnių ir oro balionių pilotai, plėtojama aviakonstruktorių ir aviacijos veteranų veikla.

Lietuvos aeroklubas įkurtas 1927 05 01 Kaune. Būrė oreivystės entuziastus, rengė visų jos sričių specialistus, rėmė skraidymo mokslą, propagavo aviacijos sporto šakas, plėtojo motorinę aviaciją, sklandymo sportą, aviamodelizmą. Siekė stiprinti Lietuvos oro pajėgas, gerinti lakūnų rengimą, rūpinosi gyventojų priešlėktuvine apsauga, rengė aviacijos dienas įvairiose vietose. Lietuvos aeroklubas turėjo tikruosius narius (Lietuvos piliečius ir lietuvius išeivius, ne jaunesnius nei 18 metų), narius labdarius (paaukojusius ne mažiau kaip 1000 litų ar tokios vertės turto) ir garbės narius (oreivystei nusipelniusius asmenis, išrinktus visuotinio susirinkimo). Veikė lakūnų, sklandytojų, parašiutininkų ir aviamodeliuotojų sekcijos. Valdymo institucijos: visuotinis narių susirinkimas, tėvūnija, valdyba, pirmininkas, garbės teismas ir revizijos komisija.

1929 pradėjo rengti civilinius lakūnus (1930 parengė 4; 1930–39–43). 1931 06 tapo Tarptautinės aviacijos federacijos (pranc. Fédération Aéronautique Internationale, FAI) aktyviuoju nariu. 1933 Nidoje įsteigė sklandymo mokyklą (ji iki 1939 03 22 parengė 508 A, B ir C kategorijų pilotus sklandytojus). Nidoje skraidė ir vokiečiai, lenkai, čekai, prancūzai, buvo pasiekti pirmieji Lietuvos sklandymo rekordai. 1935 Jonas Pyragius su sklandytuvu Sakalas įveikė maršrutą Nida–Palanga (75 km), 1938 A. Gysas be nusileidimo virš kopos skriejo 26 h 3 min (trečias rezultatas pasaulyje). 1937 05 16 per aviacijos šventę, skirtą Lietuvos aeroklubo dešimtmečiui, 10 parašiutininkų atliko šuolį iš 5 lėktuvų. 1939 08 surengtose I Baltijos šalių aviacijos sporto varžybose (dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos lakūnai, sklandytojai ir aviamodeliuotojai) Lietuvos lakūnų ir sklandytojų komandos tapo nugalėtojomis, aviamodeliuotojai užėmė 3 vietą. Buvo įkurti aviacijos sporto klubai Biržuose, Panevėžyje, Ukmergėje, Zarasuose, aviamodeliuotojų būreliai – įvairiose Lietuvos vietose (Lietuvos aeroklubas rūpinosi aviamodeliuotojų instruktorių rengimu). Lietuvos aeroklubas turėjo 10 lėktuvų, daugiau kaip 20 sklandytuvų (daugiausia jų sukūrė ir pagamino Bronius Oškinis, B. Kalvelis, A. Paknys, A. Gysas), 1935–1940 leido žrnurnalą Lietuvos sparnai.

1940 SSRS okupavus Lietuvą Lietuvos aeroklubo tvarkytoju buvo paskirtas pulkininkas leitenantas J. Jankauskas, 1941 pradžioje Lietuvos aeroklubas pertvarkytas į LSSR centrinį aeroklubą, netrukus jo funkcijas perėmė LSSR OSOAVIACHIMAS (įkurtas 1941). Po II pasaulinio karo aviacijos sporto reikalus tvarkė SSRS OSOAVIACHIMAS (nuo 1951 SSRS SDAALR, Savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti), jis daugiausia rūpinosi jaunuolių rengimu karinei tarnybai. 1958 04 Lietuvos aviacijos sporto klubų atstovų susirinkimas įkūrė visuomeninį Lietuvos aeroklubą (pirmininkas Bronius Oškinis, pirmininko pavaduotojas Z. Javičius, sekretorius Z. Polinauskas), netrukus jo pagrindu įkurta Lietuvos aviacijos sporto federacija (LASF), jungianti visas aviacijos sporto šakas.

Prasidėjus tautinio atgimimo sąjūdžiui Lietuvos aviacijos sporto federacija 1989 02 26 atkūrė Lietuvos aeroklubą ir jam perdavė visas savo funkcijas. 1989 05 26–29 Vilniuje surengta pirmoji karšto oro balionų fiesta (dalyvavo daugiau kaip 30 balionų iš 17 šalių). 1989 07 02–16 įvyko II Baltijos šalių aviacijos sporto varžybos (dalyvavo Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos aviamodeliuotojai, sklandytojai, parašiutininkai, akrobatinio skraidymo pilotai). 1992 09 16–17 Atėnuose vykusi Tarptautinės aviacijos federacijos Generalinė konfederacija atkūrė Lietuvos aeroklubo narystę. Lietuvos aviacijos sporto rinktinės dalyvavo I (1997) ir II (2001) pasaulio aviacijos sporto žaidynėse. Lietuvai buvo patikėta rengti tarptautinius renginius: I pasaulio moterų skraidymo čempionatą (2001, Pociūnai, Prienų rj. savivaldybė), Europos čempionatus – akrobatinio skraidymo (2002, Įstros aerodromas, Panevėžio rj. savivaldybė; 2004, Kaunas), šilto oro balionų (2003, Vilnius), sklandymo (2004 ir 2007, Pociūnai), pasaulio parasparnių tikslaus nusileidimo čempionatą (2007, Trakai).

Lietuvos aeroklubo pirmininkai: generolas Silvestras Žukauskas (1927–1928), Zigmas Žemaitis (1928–1940 07), vicepirmininkai: Zigmas Žemaitis (1927–1928), Antanas Gustaitis (1929–1934), P. Hiksa (1935, 1936), J. Špokevičius (1937, 1940), J. Narakas (1928, 1939, 1940), T. Zauka (1940), prezidentai: Antanas Karpavičius (1989–1990), Klemas Inta (1990–1992), Antanas Unikauskas (1992–1993), Jurgis Stanaitis (1993–2001), Stasys Murza (2001–2008), Vitas Karčiauskas (2008–11), Jonas Mažintas (2011–2016), Gintaras Kalinauskas (2016–18), Mindaugas Sinkevičius (2018–2020), Eglė Paužuolienė (2020–2021), Ignas Stankevičius (2021–2022), Arūnas Gražulis (nuo 2022), generaliniai sekretoriai: V. Ašmenskas (1989–1991), A. Unikauskas (1991–1992), A. Karpavičius (nuo 1992).

L: V. Ašmenskas Lietuvos aeroklubas 1927–1940 m. Vilnius 2007.

author

Antanas Karpavičius

Skip to content