Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-10-13 | REDAGUOTA: 2023-09-08

Oro balionų sportas

Óro baliònų spòrtas, sporto šaka – tikslingas skridimas oro balionais. Oro balionai – orlaiviai, kurie kyla dėl skysčiuose ir dujose pasireiškiančio slėgių skirtumo po kūno jėga ir virš jos. Trys pagrindiniai balionų tipai: karšto oro (kyla dėl slėgių skirtumo tarp karšto oro kupole ir atmosferos), dujų (pripūstas mažesnės molekulinės masės dujų, kurios yra lengvesnės už orą), Rozjero (pranc. Rozière balloon; abiejų tipų junginys) balionai. Oreivio sėkmę lemia jo gebėjimas atskristi ten, kur jis nori (ne ten, kur nuneša vėjas), nes balionai yra nevairuojami (išskyrus aukštyn ir žemyn) ir jų skrydis priklauso nuo vėjo stiprumo bei krypties (o jie nėra pastovūs ir skirtingi įvairiuose aukščiuose).

Oro balionų varžybos susideda iš 20 užduočių (jos skirstomos į grupes: tikslumo, laiko ir kurso pakeitimo); dažniausiai reikia atskristi iki nurodyto tikslo (dažniausiai pažymėto kryžiumi iš balto audeklo, ištiesto pievoje) pavėjui (užduotį laimi arčiausiai tikslo priskridęs pilotas). Į kryžiaus centrą metamas specialus žymeklis (specialus kaspinas su svareliu – 70 g maišeliu su plastiko granulėmis); arčiausiai kryžiaus centro nukritęs žymeklis rodo užduoties laimėtoją.

Prieš kiekvieną skrydį rengiamas susirinkimas, kuriame pateikiamos užduotys (tikslo galiojimo laikas, starto vieta: bendras pakilimas ar laisvai pasirenkamas; jei laisvai – tai atstumo ir laiko informacija, tikslo koordinatės ar kitas tikslo aprašymas), paskutinė smulki meteorologinė informacija apie vėjo kryptis, stiprumą įvairiuose aukščiuose. Gavę užduotis, pilotai planuoja skrydį, rengia strategiją.

Skrisdamas pilotas turi reguliuoti baliono aukštį, skrydžio kryptis, sekti koordinates, atstumą ir reikalingą kryptį iki tikslo, laiką, taip pat stebėti kitus aplinkui skrendančius balionus. Priartėjus prie tikslo reikia tiksliai valdyti balioną.

1783 pirmieji karšto oro balionu pakilo broliai Ž. M. ir Ž. E. Mongolfjė (J. M. de Montgolfier ir J. E. de Montgolfier, Prancūzija).

Oro balionų sportą koordinuoja Tarptautinės aeronautikos federacijos (pranc. Fédération Aéronautique Internationale, FAI, įkurta 1905, 2012 vienijo apie 100 nacionalinių narių, prezidentas Dž. Grubstromas, J. Grubbström) Oro balionų sporto komisija (pranc. Commission Internationale de l’Aérostation, CIA, prezidentas Ž. K. Vėberis, J. C. Weber).

LIETUVOJE 19 a. oro balionais bandė pakilti nelietuviai. Šiuolaikinio oro balionų sporto entuziastai savo veiklą pradėjo 1988: jonavietis L. Simniška, iš polietileno plėvelės pasigaminęs pirmąjį Lietuvos oro balioną, į orą pakilo kelioms minutėms, A. ir R. Maciulevičiai 06 11 pakilo į savarankišką skrydį Balninkų (Molėtų rj.) apylinkėse (ore išbuvo 55 min, nusileido už 11 km), 09 gausi Lietuvos oreivių grupė nuvyko į Lešne (Leszno, Lenkija) vykusį Europos oro balionų čempionatą (skrido po čempionato surengtoje skraidymo fiestoje). 1989 Vilniuje ir Trakuose įvyko pirmosios Lietuvoje (ir SSRS) didelės tarptautinės varžybos (dalyvavo Jungtinės Karalystės, Čekoslovakijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos, Prancūzijos, Suomijos, Šveicarijos, Vokietijos oreiviai), du Lietuvos oreiviai debiutavo pasaulio čempionate.

1991 05 Rumšiškėse surengtas I Lietuvos karšto oro balionų čempionatas (vyksta kasmet), kuriame dalyvavo 6 Lietuvos oro balionai (čempionu tapo G. Mockaitis; čempionai išvardyti lentelėje). Nuo 1992 Lietuvos oreiviai dalyvauja Europos, nuo 1993 – pasaulio čempionatuose. 1992 Europos čempionate G. Mockaitis užėmė 50 vietą. 1992 04 04 L. Simniška ir A. Valovičius per 3 h 50 min nuskrido nuo Vilniaus iki Tverečiaus (110 km). 1995 G. Šurkus pasiekė aukščio (4600 m), tolio (320 km) ir trukmės (7 h) rekordus. 2003 Vilniuje vyko Europos karšto oro balionų čempionatas. 2006 09 16 V. Sviderskis ir A. Vengrys pasiekė 7212 m aukščio rekordą, jį 11 27 pagerino V. Samarinas ir V. Vitkauskas (pakilo į 10 078 m aukštį), 2007 jie pagerino nuotolio (350 km) ir trukmės (9 h 23 min) rekordus, šiuos dar tais pačiais metais pagerino G. Šurkus ir A. Bartusevičius (559 km; 10 h 20 min). 2010 Alytuje įvyko I Europos moterų oro balionų sporto čempionatas (jo globėja buvo Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė), Birštone – 18 Lietuvos karšto oro balionų čempionatas, jame dalyvavo 32 komandos iš 5 šalių (Čekijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Vokietijos). Absoliučiuoju čempionato laimėtoju tapo Rimas Kostiuškevičius (Pasaulio oreivių reitingas, POR, 10 vieta), 2 vietą užėmė kaunietis G. Mockaitis (POR 68 vieta), 3 vietą – vilnietis V. Machnarylovas (POR 44 vieta). Tarp moterų nepralenkiama buvo vilnietė D. Rakauskaitė (POR 304 vieta), 2 vietą užėmė klaipėdietė R. Narbutė (POR 418 vieta), 3 vietą – latvė K. Veverė (POR 503 vieta), jaunių laimėtoju tapo marijampolietis Rokas Kostiuškevičius (POR 444 vieta), 2 vietą užėmė alytiškis T. Lyčius (POR 553 vieta), 3 vietą – šilutiškė G. Luošaitė (POR 360 vieta). Čempionatą organizavo Vilniaus oreivių asociacija ir oreivių klubas Audenis. 2010 Rimas Kostiuškevičius dalyvavo Europos dirižablių čempionate ir tapo vicečempionu.

Žymesnieji oreiviai: vyrai – G. Mockaitis (2003 Europos čempionatas, 23 vieta, 2005 – 26 vieta, 2007 pasaulio čempionatas, 7 vieta), G. Šurkus (1999 pasaulio čempionatas, 3 vieta, 2001 pasaulio sporto žaidynės, 27 vieta), V. Machnarylovas (1999 pasaulio čempionatas, 13 vieta, 2002 – 6 vieta, 2007 – 10 vieta, 2001 pasaulio sporto žaidynės, 20 vieta, 2003 Europos čempionatas, 4 vieta), Rimas Kostiuškevičius (2002 pasaulio čempionatas, 26 vieta, 2003 – 13 vieta, 2006 – 2 vieta, 2010 – 8 vieta, 2003 Europos – 9 vieta, 2005 – 7 vieta, 2009 – 15 vieta, 2011 – 12 vieta), T. Gegevičius (2007 Europos čempionatas, 12 vieta, 2009 – 18 vieta), V. Sviderskis (2010 pasaulio čempionatas, 7 vieta, 2011 Europos – 9 vieta), M. Lyčius (2009 Europos čempionatas, 30 vieta), Rokas Kosčiuškevičius (2011 Europos čempionatas, 30 vieta), moterys – 2010 Europos čempionato dalyvės – K. Sunaitienė (4 vieta), G. Lukšaitė (8 vieta), R. Naujalienė (11 vieta), D. Rakauskaitė (13 vieta), A. Kaušpėdaitė (16 vieta), R. Narbutė (20 vieta), J. Tūraitė (24 vieta), taip pat D. Rakauskaitė (2 kartus, 2009, 2010, Lietuvos čempionė, 2012 Europos vicečempionė).

2012 oreivių klubas Audenis ir Lietuvos aeroklubas Birštone organizavo tarptautinę FAI CIA konfederaciją, kuri yra pasaulio oreivių svarbiausias metų renginys (joje analizuojami Pasaulinės aviacijos federacijos reikalavimai ir standartai); į ją atvyko daugiau kaip 65 dalyviai iš daugiau kaip 25 šalių.

1996 02 29 įsikūrė Lietuvos oreivių draugija, ji nuo 1996 priklauso Lietuvos aeroklubui ir Tarptautinei aeronautikos federacijai (FAI).

Klubai: Antis (G. Mockaitis), Padangių gėlės (R. Mikelevičius), Alytaus (M. Lyčius), Kaimynai (A. Dirmeikis), Nemunaičio (G. Šurkus), Audenis (Z. Kazlauskas), Oreivystės centras (R. Bakanauskas), Marijampolės (R. Kostiuškevičius), Vilniaus oreivių asociacija (T. Gegevičius), Sostinės (V. Mahnorylovas), Fly‑On (D. Rugys), Melgos sportas (R. Govarenkovas), Klaipėdos (R. Narbutė), Aleksas (G. Vaitulevičius), Pocelionių (E. Dovydėnas). Lietuvos oreivių draugijos vadovai: R. Mikelevičius (1996–2012), T. Gegevičius (nuo 2012).

Lent. Lietuvos oro balionų sporto čempionai (1991–2012)

Vardas, pavardė Metai

G. Mockaitis

1991, 1994, 2004, 2006, 2007

V. Stankevičius

1993

R. Mikelevičius

1995, 2008

R. Komža

1997

G. Šurkus

1998

R. Kostiuškevičius

1999–2001, 2003, 2009–2011

V. Machnarylovas

2002, 2005, 2012

Galerija

author

Žydrūnas Kazlauskas

Skip to content