Šiaulių̃ rajòno savivaldýbė. SPORTAS. 20 amžiaus pradžioje Šiaulių apylinkėse (Aleksandrijoje, Bubiuose, Ginkūnuose, Kairiuose) per gegužines buvo žaidžiami įvairūs žaidimai. Atkūrus Lietuvos valstybę veikė žydų sporto draugija Makabi (turėjo futbolo komandą Kuršėnuose), Lietuvos dviratininkų sąjungos (LDS, be dviračių sporto, plačiai propagavo boksą, imtynes, krepšinį, futbolą) skyriai (nuo 1930) Gruzdžiuose ir Kuršėnuose (1931 Kuršėnų boksininkas P. Žiulpis Lietuvos čempionate užėmė 3 vietą), Šaulių sąjungos sporto klubas Šaulys (Kurtuvėnuose, Kuršėnuose ir kitose vietovėse), Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO; 1934 įsteigtas Meškuičių klubas, pirmininkas ir lengvosios atletikos vadovas M. Ramančionis, sunkiosios atletikos vadovas Rumbinas). 1933 Šiaulių Sporūtos komitetas patvirtino Šakynos, Padubysio, Raudėnų, Meškuičių, Kuršėnų Sporūtos komitetus, surengė kursus. 1934 Kuršėnų Jaunalietuvių sporto organizacijos klubas surengė sporto šventę ir raitelių lenktynes (dalyvavo apie 100 sportininkų ir 15 raitelių; 100 m bėgimą laimėjo Steponavičiūtė ir Rimkus, raitelių lenktynes – Jankevičius su žirgu Odisėjas), 1934 Gruzdžių Jaunalietuvių sporto organizacijos klubas – sporto šventę (dalyvavo 150 sportininkų), 1935 Kuršėnų futbolininkai laimėjo Žemaitijos taurę (treneris studentas Bružas, rezultatyviausias žaidėjas Frenkis įmušė 10 įvarčių). Aktyviai sportavo futbolininkai, plaukikai, lengvaatlečiai, žirgų sporto mėgėjai. Kuršėnų futbolo komandos dalyvavo Šiaulių apygardos futbolo pirmenybėse: 1932 – Kuršėnų Lietuvos dviratininkų sąjunga (3 vieta), 1935 – Šaulys (2 vieta). 1939 ir 1940 – Kuršėnų Jaunalietuvių sporto organizacija (1939 – 4 vieta), 1942–1944 – Žaibas (1942 – 3 vieta). Karo metais daugiausia sportuota sporto klubuose. 1942 01 Kuršėnų sporto klubai surengė vyrų stalo teniso, šachmatų turnyrus. Bubių sporto klubas Ąžuolas (įkurtas 1942) kasmet organizuodavo lengvosios atletikos, tinklinio, stalo teniso, krepšinio varžybas.
Po karo apskrities sportininkai aktyviai įsiliejo į šalies sportinį gyvenimą. 1948 steigėsi sporto kolektyvai (pirmiausia kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose). 1949 Vilniuje vykusioje I kaimo jaunimo spartakiadoje tinklinio varžybas laimėjo apskrities komanda (Verbūnų ir Tarybinės aušros kolūkių sportininkai: F. Bernotas, Z. Chmieliauskas, A. Makulevičius, V. Selelionis, R. Songaila, kapitonas A. Zemeckas). 1950 I kaimo jaunimo žiemos spartakiadoje kuršėniškiai slidininkai vyrų 3 × 10 km estafetėje užėmė 2 vietą, Lietuvos čempionato dviračių kroso varžybose kuršėniškis A. Indrelė – 3 vietą. 1950 įsteigti atskiri Šiaulių ir Kuršėnų rajonai (1962 pastarasis vėl prijungtas prie Šiaulių). 1951 įkurtas Šiaulių srities Kolūkiečio draugijos skyrius (pirmininkas V. Motiejūnas; nuo 1956 Nemunas, Šiaulių rajono tarybos pirmininkai: E. Vitkus, 1979–1981, A. Jaraminas, 1981–1986, nuo 1986 Žalgiris).
1952 kaimo jaunimo spartakiadoje 800 m ir 1500 m bėgimo rungtį laimėjo V. Ramanauskas (2.09,8 ir 4.34,3), 5000 m – A. Indrelė (17.30,7), dviračių lenktynėse 50 km plentu jis užėmė 2 vietą (1:39.26,1). 1953 ir 1954 kuršėniškis sunkiaatletis J. Vitkevičius (svorio kategorija daugiau kaip 90 kg) tapo Lietuvos vicečempionu, 1955 ir 1957 – čempionu, 1956 kuršėniškis V. Vencius (Auksinės varpos kolūkis) laimėjo I Lietuvos spartakiados 200 km dviračių lenktynes (5:45:02) ir tapo Lietuvos čempionu. 1953–1959 rajoną garsino gruzdiškės lengvaatletės J. Veikalaitė ir M. Jankauskaitė; abi pasiekė Lietuvos jaunių rutulio stūmimo ir disko metimo rekordus, 1954 dalyvavo SSRS moksleivių spartakiadoje, 1957 J. Veikalaitė tapo Lietuvos rutulio stūmimo čempione (12,72), 1959 II Lietuvos spartakiadoje M. Jankauskaitė laimėjo disko metimo rungtį (43,75). 1956 V. Griciaus (1957–1976 dirbo Pavenčių cukraus kombinato sporto metodininku) iniciatyva Kuršėnuose surengtos pirmosios Lietuvoje daugiaetapės dviračių varžybos, kombinate suburtos (ir jo treniruojamos) krepšinio, tinklinio, stalo teniso, ledo ritulio, rankinio, dviračių sporto komandos (vienos pajėgiausių Kuršėnuose ir Šiaulių rajone), Kuršėnuose įrengtos krepšinio, tinklinio, rankinio, ledo ritulio aikštės, futbolo aikštė (prie kombinato), stadionas ir plaukimo baseinas.
1958 I Lietuvos tarybinių ūkių spartakiados stalo teniso varžybose 1 vietą užėmė P. Pivoriūnas (Kuršėnų tarybinis ūkis), 1961 I melioracijos darbuotojų žiemos spartakiadoje – Šiaulių MST (Melioracijos statybos tresto) stalo tenisininkai (Pupinienė, Jakutis, J. Markevičius). 1963 Daugeliuose prie SMK (Statybinių medžiagų kombinato) sporto kolektyvo visuomeniniais pagrindais sukurtos sporto mokyklos (iniciatorius D. Šiviekas, treneriai: J. Karnišovas, N. Gavrilovas, D. Šivickas ir kiti) sekcijose buvo treniruojamasi 2 pamainomis; gabesni auklėtiniai – tinklininkai V. Jurkus, Geležinis, futbolininkai Pocauskas, Gulbinas.
6–8 dešimtmetyje šalies varžybose dalyvavo dviratininkai, futbolininkai, lengvaatlečiai, stalo tenisininkai, virvės traukikai. Šiaulių zonos futbolo pirmenybėse 1967 nugalėjo Kuršėnų Ventos, 1977 – Keramiko komandos. 1973 įkurta Šiaulių rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla (Šiaulių rajono Kuršėnų sporto mokykla). 1979–1988 Kuršėnų 1 vidurinės mokyklos mokiniai – Lietuvos judriųjų estafečių Drąsūs, stiprūs, vikrūs laimėtojai. 1988 Lietuvos I lygos čempione tapo Naisių moterų krepšinio komanda, ji 1989–1991 žaidė aukščiausioje lygoje (geriausiai 1989 – 7 vieta). 1989 Kuršėnuose susibūrė Ventos rankinio komanda (1995 šalies II lygos pirmenybėse užėmė 3 vietą). Rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai Lietuvos mokinių olimpinio festivalio varžybose tarp bendrojo lavinimo mokyklų ir kaimo vietovės bendrojo lavinimo mokyklų 2008–2009 mokslo metais užėmė 2 vietą, 2009–2010 mokslo metais – atitinkamai 1 ir 2 vietą.
9 dešimtmetyje ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę rajoną garsino imtynininkai, krepšininkai, futbolininkai, lengvaatlečiai, karatė imtyninkai, jėgos trikovininkai, virvės traukikai, svarsčių kilnotojai, radijo sportininkai.
Žymiausi sportininkai (be jau paminėtų šiame straipsnyje ir straipsnyje Šiaulių rajono Kuršėnų sporto mokykla): galiūnai – K. Čenkus (1989 Lietuvos konkursas, 2 vieta), A. Švėgžda (1991 pasaulio konkursas, 10 vieta), jėgos sportininkai – Lietuvos trikovės čempionai – R. Sprindžiukas (1988), A. Švėgžda (1988, 1990, treneris V. Augustauskas), A. Gricius (1989, 1992, 1993, 1997, 1998, taip pat 2001 Europos veteranų čempionato štangos spaudimo gulint 3 vietos laimėtojas), A. Savčenko (1989), K. Čenkus (1989, 1992, 1995, treneris V. Augustauskas), G. Alejūnas (1997, 2001, 2003, 2004, treneris A. Gricius), E. Ananjevas (1997, treneris V. Augustauskas), A. Steponavičius (1998, 2003, treneris A. Gricius), E. Paplauskas (1999, 2001–2003, 2007, taip pat 2003, 2006 Europos jaunimo čempionatų bronzos medalininkas, 2007 Europos jaunimo čempionas), V. Streleckis (2000–2006, 2009, abiejų treneris V. Augustauskas), T. Petrašiūnas (2004), M. Sutkus (2005), M. Lopatkinas (2005); Lietuvos štangos spaudimo gulint čempionai – G. Alejūnas (1996), V. Streleckis (1999–2002, 2005, 2006, 2008, 2009), E. Paplauskas (2000, 2006), M. Sutkus (2004, 2005, 2010, treneris A. Gricius), D. Žemlauskas (2004), A. Aleksandravičius (Aleksandrovič, 2008, 2009 – 2 kartus, 2010), D. Matutis (2008), K. Tamošaitytė (2008), K. Milkintis (2009), S. Ignotas (2009); Lietuvos jėgos dvikovės čempionai – A. Steponavičius (1997), A. Gricius (1997, 1998), kiokušin karatė imtynininkai – V. Anglickas (2002 Europos jaunių čempionas, 2003 vicečempionas), A. Urnikytė (2002 Europos jaunių vicečempionė), A. Samulis (2003 Europos jaunių čempionato bronzos medalininkas), E. Jankus (2004 Europos čempionato kata rungtis, 6 vieta., 2012 Lietuvos kata rungties vicečempionas), E. Leliukaitė (2007 Europos jaunių, 2011 Europos jaunimo čempionė, 2010 Europos jaunimo čempionato bronzos medalininkė, 2011 pasaulio čempionatas, 17–29 vieta, 2012 Lietuvos vicečempionė; visų treneris V. Milieška), lengvaatlečiai – J. Gendvilaitė-Šertvytienė (37 kartus gerino įvairių amžiaus grupių Lietuvos 400 m barjerinio, 400 m, 600 m, 1000 m, 1500 m, 3000 m bėgimo rekordus, šalies ir tarptautinių varžybų laimėtoja ir prizininkė, 1980 SSRS jaunių 4 × 400 m estafetės čempionė, čempionato 800 m bėgimo bronzos medalininkė; treneris A. Šertvytis), T. Skalikas (2 kartus, 1984, 1985, Lietuvos daugiakovės, 1984 4 × 400 m estafetės čempionas; pirmasis treneris R. Kalibatas), orientacininkas R. Mikaitis (12 kartų, 1980–1986, Lietuvos čempionas; pirmoji trenerė S. Balčiūnienė-Viningienė), radijo sportininkai – G. Ambražas (1980 pasaulio jaunimo sportinio radijo orientavimosi vicečempionas ir čempionato bronzos medalininkas, 11 kartų, 1981–2004, Lietuvos čempionas, 3 kartus, 1981, 1987, 1989, SSRS čempionato bronzos, 2007 Europos čempionato sidabro ir bronzos medalininkas; treneris R. Fabijonavičius), M. Nakvosas (2010 Lietuvos ir Europos sportinio radijo orientavimosi čempionas, Europos vicečempionas, pasaulio sportinio radijo pelengavimo vicečempionas; treneris E. Navickas), rankininkas R. Jansonas (1964 Lietuvos, 1963 SSRS čempionas; pirmasis treneris V. Gricius), rankos lenkikė S. Bumšaitė (16 kartų, 1995–2006, Lietuvos čempionė, 8 kartus, 1998–2001, pasaulio čempionė, 2 kartus, 1997, vicečempionė, 5 kartus, 1998–2003, Europos čempionė, 5 kartus, 1997–2005, vicečempionė, 1998 čempionato bronzos medalininkė), svarsčių kilnotojai – K. Slavinskas (2010 dukart pasaulio jaunimo vicečempionas), J. Vitkauskaitė (2010 Europos jaunimo vicečempionė; abiejų treneris A. Gricius).
2011 veikė 25 sporto klubai, juose sportavo 1731 žmogus; aktyviausi: jėgos trikovės, krepšinio, tinklinio, virvės traukimo Kristalas (įkurtas 1986, prezidentas A. Jonuška), kiokušin karatė DAO (įkurtas 1994, prezidentas V. Milieška), radijo pelengavimo, orientavimosi Lapių medžioklė (įkurtas 1996, prezidentas G. Ambražas), jėgos sporto Žėrutis (įkurtas 1998, prezidentas V. Augustauskas), Venta (įkurtas 2002, prezidentas V. Kavolis), imtynių, futbolo, šūvinio (airsofto, straikbolo) Dvikova (įkurtas 2007, prezidentas G. Jonuškis). Populiariausios sporto šakos – krepšinis, futbolas, karatė, jėgos trikovė, imtynės.
2011 rajone dirbo 65 sporto darbuotojai, iš jų 18 trenerių.
Sporto vadovai: Sporto komiteto pirmininkai: V. Gricius (1954–1957), B. Tallat-Kelpša (1960), N. Brazlauskas (1960–1971), Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai: A. Jaraminas (1971–1981), E. Vitkus (1981–1985; 1997–2007 savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas, atsakingas už sportą; nuo 2007 Švietimo ir sporto skyriaus Sporto poskyrio vedėjas), V. Turskis (1985–1987), V. Karalevičius (1987–1990), Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A. Radžius (1990–1992), laikinai einanti pareigas A. Stasiulienė (1992–1995), Sporto skyriaus vedėjas K. Padgurskis (1995), Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas (atsakingas už sportą) J. Novogreckis (1995–1997).
L: Ž. Kavaliauskaitė, E. Vitkus Šiaulių rajono sportas Šiauliai 2007.
