Sklandymas

Sklañdymas, aviacijos sporto šaka – skraidymas sportiniais įvairių klasių vienviečiais arba dviviečiais sklandytuvais, panaudojant kylančias šilto oro sroves, oro bangų antvėjus virš šlaito. Varžomasi atviros (be apribojimų), standartinės (sparnų mojis iki 15 m, be sparno mechanizmų keliamajai jėgai padidinti, leidžiama naudoti vandens balastą), 15 m (sparnų mojis iki 15 m), 18 m (sparnų mojis iki 18 m), dviviečių (sparnų mojis iki 20 m, ekipaže 2 sportininkai), klubinės (senesnių nedidelių sklandytuvų), pasaulinės (monotipas PW‑5, draudžiama naudoti vandens balastą) klasės sklandytuvais. Rungtys: greičio skridimo trikampiu maršrutu ar nustatytoje zonoje pasirenkant kelis nurodytus punktus, laisvo tolimo skridimo (rekordas: 2256,9 km, 2010 01 12 Argentinoje, pilotas K. Olmanas, Ohlmann, Vokietija), skridimo iš anksto numatyta kryptimi ir grįžimo į starto vietą, absoliutaus aukščio siekimo, aukščio siekimo, išsilaikymo ore (rekordas: 56 h 12 min, 1952 04 02, pilotas S. Atžeris, Ch. Atger, Prancūzija). Vėliau, 1954 04 06–08, prancūzai sklandytojai B. Dovenas (Dauvin) ir H. Kustonas (Couston) dviviečiu sklandytuvu ore išsilaikė 57 h 10 min (išsilaikymo ore sklandytuvu rekordų siekimas buvo uždraustas, kai 1954 per Kalėdas B. Dovenas, bandydamas pagerinti Š. Atžerio rekordą, dingo be žinios).

Kvalifikaciniai normatyvai nustatyti Tarptautinės aeronautikos federacijos (Lietuvoje galioja nuo 1989): A piloto kvalifikacija suteikiama išmokus savarankiškai skraidyti, B – įveikus 500 m aukštį, C – 3 h išsilaikius ore, sidabrinis ženklelis – 5 h išsilaikius ore, nuskridus 50 km, įveikus 1000 m aukštį, auksinis ženklelis – 5 h išsilaikius ore, įveikus 300 km maršrutą ir 3000 m aukštį, deimantai (gali būti trys) ant auksinio ženklelio – 500 km nedeklaruotas, 300 km deklaruotas maršrutas, 5000 m įveiktas aukštis. Tarptautinės aeronautikos federacijos (pranc. Fédération Aéronautique Internationale, FAI, įkurta 1905) ženkleliai taip pat suteikiami už nuskristą 750, 1000, 1250 arba 1500 km nuotolį.

Pirmieji sunkesniu už orą aparatu be variklio ore sklendė Otas Lilientalis (Otto Lillienthal, 1848–1896), broliai Vilberis ir Orvilis Raitai (Wilbur Wright 1867–1902, Orville Wright 1871–1948). 1906 Prancūzijoje įkurta pirmoji Europoje sklandymo mokykla. 1937 Vokietijoje įvyko pirmasis oficialus pasaulio sklandymo čempionatas (nuo 1948 rengiamas kas 2 metus). 2001 įvyko pirmasis pasaulio moterų (Lietuvoje), 1999 – pirmasis pasaulio jaunimo (Olandijoje) čempionatas. Sklandymo sportą pasaulyje koordinuoja Tarptautinės aeronautikos federacijos (FA1) Tarptautinė sklandymo sporto komisija (angl. International Gliding Commisssion, IGC, įkurta 1932).

LIETUVOJE sklandyti pradėta 20 amžiaus pradžioje. 1910 Vilniuje oreivių būrelis skraidė Lavrovo-Ševeliovo sklandytuvu. 1911 Kaune pasistatė sklandytuvą ir skraidė J. Garalevičius, A. Kulvinskis. Lietuvos aeroklubas (LAK) 1932 08 15 Kaune atidarė sklandymo mokyklą, ir instruktorius G. Heidrikis (Radvenis) išbandė Aukštesniosios technikos mokyklos aviatorių būrelyje pastatytą sklandytuvą T‑1 (Technikas‑1). 1933 09 03 Lietuvos aeroklubas atidarė Nidos sklandymo mokyklą (NSM; dir. G. Heidrikis). Pirma sklandytojų grupė: M. Aronzonas, Viktoras Ašmenskas, V. Butkevičius, K. Denisenka, J. Dovydaitis, V. Čypas, Alfredas Gysas, L. Kinaitis, G. Miliūnas, Bronius Oškinis, A. Paknys, J. Steikūnas skraidė sklandytuvais T‑1, Gandras, Vanagas. Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą Nidos sklandymo mokykla uždaryta. Galiojo Tarptautinės aeronautikos federacijos to meto normatyvai: A piloto kvalifikacija suteikiama 30 s išsilaikius ore, B – 1 min, C – 5 min. 1933–1938 Nidoje parengti: 282 A,147 B,79 C kvalifikacijos pilotai, pasiekti rekordai: 1937 06 05 Jonas Pyragius maršrutu Nida–Palanga nuskriejo 75 km, 1937 05 24–25 Alfredas Gysas ore išsilaikė 26 h 03 min (3 vieta pasaulyje), pakilo į 2500 m aukštį.

Lietuvos sklandytojai tarptautinėse varžybose startavo 1937: Bronius Oškinis ir Jonas Pyragius sklandytuvais LY-Rūta, LY-Biržietis skraidė Elmairoje (Elmira, Jungtinės Amerikos Valstijos). 1938 Kaune įvyko Pasaulio lietuvių oro žaidynės (sklandymo čempionu tapo Jonas Pyragius), 1939 – pirmosios Baltijos šalių varžybos. Dalyvavo Estija, Latvija, Lietuva, Suomija. Laimėjo Lietuvos komanda (Alfredas Gysas, Bronius Oškinis, Jonas Pyragius). 1939 atgavus Vilniaus kraštą Lietuvai atiteko Aukštagirio sklandymo mokykla (ASM; viršininkas Alfredas Gysas, nuo 1940 Boleslovas Karvelis).

SSRS okupavus Lietuvą ir uždarius Kauno aerodromą sklandytojai persikėlė į Aukštagirio sklandymo mokyklą, kuri buvo pavadinta Dariaus ir Girėno vardu (viršininkas L. Kinaitis). Iki karo pradžios Aukštagirio sklandymo mokykla parengė 157 pilotus. Karo metais instruktorių V. Vaitkaus ir Z. Koronkevičiaus vadovaujami sklandytojai skraidė Kulautuvoje. SSRS vėl okupavus Lietuvą, Osoaviachim 1947 Vilniuje įkūrė Respublikinį aeroklubą (nuo 1949 Aviacijos technikos sporto klubas). 1947–1949 jis parengė apie50 pilotų; galiojo (iki 1989) SSRS kvalifikaciniai normatyvai: 3 atskyris – savarankiškas skridimas, 2 – 60 km nuotolio skridimas, 1 – 200 km skridimas trikampiu maršrutu, SSRS sporto meistras – 300 km skridimas trikampiu maršrutu, 100 km maršrutas 60 km/h greičiu, SSRS tarptautinės klasės sporto meistras – tapus SSRS čempionu arba tarptautinių varžybų prizininku.

1953 Vilniuje surengtos pirmosios Lietuvos sklandymo varžybos (1 vieta S. Mačiakas, 2 vieta L. Aleksandravičius, 3 vieta Antanas Arbačiauskas). 1955 pabaigoje Kaune atidaryta sklandymo stotis (viršininkas Bronius Oškinis). 1957 vasarą Antanas Arbačiauskas, Jonas Balčiūnas, Zenonas Brazauskas, Vytautas Dovydaitis, Vladas Drupas, Algimantas Jonušas, T. Koronkevičius, A. Kuzminskas, Vytautas Pakarskas ir kiti sklandytuvais M‑1, M‑2, BRO‑9. BRO‑10, BRO‑11, BRO‑12, KPI‑5, BK‑4 skraidė Kulautuvoje, Vepriuose, Alytuje, nuo 1958 Pociūnuose.

1958 įkurtoje Lietuvos aviacijos sporto federacijoje (LASF) 1958–1976 veikusi Sklandymo sporto sekcija (pirmininkas Antanas Arbačiauskas), 1976–1985 – Sklandymo sporto komitetas (pirmininkai: 1976–1979 Vidmantas Mikalauskas, 1979–1985 Apolinaras Beržinskas), nuo 1985 – Lietuvos sklandymo sporto federacija (LSSF) rūpinosi naujų sklandymo sporto klubų steigimu. 1958 Vilniuje įkuriamas visuomeninis sklandymo klubas. 1961 tokie klubai buvo įteisinti Alytuje, Naujojoje Akmenėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Šilutėje, Telšiuose, vėliau Biržuose, Panevėžyje, Jurbarke. 1962 Kauno sklandymo stotis reorganizuota į Kauno aviacijos klubą (Kauno ASK), kuris greitai tapo pagrindiniu Lietuvos sklandymo centru. 1981 Lietuvoje veikė 5 vaikų ir jaunimo mokyklos. 1983 įsteigta Panevėžio aviacijos techninio sporto klubo Kėdainių jaunųjų aviatorių mokykla (būrelis; nuo 1993 Broniaus Oškinio mokykla, nuo 1994 respublikinė papildomo ugdymo įstaiga). 1989 veikė 16 aviacijos sporto klubų.

Labai sėkmingai Lietuvos sklandytojai rungtyniavo Pabaltijo ir Baltijos šalių taurės varžybose. Lietuvos komanda 9 kartus (1966, 1968, 1970, 1975–1977, 1980, 1985, 1989) tapo absoliučiąja laimėtoja.

Didelių laimėjimų Lietuvos sklandytojai pasiekė SSRS čempionatuose, Lietuvos komanda 4 kartus užėmė 1 vietą, po 6 kartus – 2 vietą ir 3 vietą.

Gerų rezultatų (daugiausia 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę) pasiekta Europos ir pasaulio čempionatuose.

Pasaulio jaunimo sklandymo čempionatuose prizininkais tapo: 1995 klubinės klasės varžybose – L. Onaitis (1 vieta pratime ir 10 vieta iš 23 dalyvių absoliučiojoje įskaitoje), 2003 pasaulinės klasės varžybose – Vladas Motūza (atitinkamai 2 vieta ir 4 vieta iš 19), Viktoras Kukčikaitis (2, 3 vietos ir 5 vieta iš 19), 2005 standartinės klasės – Adomas Grabskis (2 vieta ir 27 vieta iš 30), 2009 klubinės klasės – Vytautas Rasimavičius (2 vieta ir 2 vieta iš 46).

Pasaulio aviacijos sporto žaidynėse 1997 pasaulinės klasės varžybų abs. įskaitoje Vytautas Sabeckis užėmė 5 vietą, Gintaras Drevinskas – 7 vietą, 2001 Vytautas Sabeckis – 8 vietą, 18 m klasės varžybose Viktoras Kukčikaitis – 21 vietą, Vladas Motūza – 28 vietą.

Lietuvos nusipelnę treneriai: Antanas Arbačiauskas, Igoris Bykovas, Zenonas Brazauskas, Juozas Jaruševičius, Algimantas Jonušas, Jonas Kavaliauskas, Antanas Giedrius Kilna, Vytautas Liniauskas, Vladas Motūza, Vytautas Sabeckis, Jonas Sukackas.

Sąjunginę teisėjų kategoriją turėjo Antanas Arbačiauskas, Aleksandras Jonušas, S. Misevičiūtė, V. Plungė, A. Svetikas (1984 jiems suteikti sporto komisarų vardai, duodantys teisę fiksuoti pasaulio rekordus).

Tarptautinių varžybų teisėjai: J. Bulanavičius, V. Busilaitė, J. Čepulis, R. Jurdonienė, G. Kaikaris, Antanas Giedrius Kilna, T. Koronkevičius, Elena Algimanta Kryžanauskaitė, M. Litvinko, Darius Liaugaudas, Antanas Mikutis, R. Onaitis, Vytautas Pakarskas, V. Plungė, R. Putra, Vytautas Sriubas, Anatolijus Speičys.

Tarptautinius apdovanojimus gavo: Tarptautinės aeronautikos federacijos Garbės medalį – už nuopelnus aviacijai – Viktoras Ašmenskas (1994), Zenonas Brazauskas (1997), Tarptautinės aeronautikos federacijos Paul Tissandier diplomą – Antanas Arbačiauskas (1983), Viktoras Ašmenskas (1992), Liudvikas Buitkus (2007), Vladas Kensgaila (1997), Eduardas Lasauskas (2002), A. Skurdenis (2008), Anatolijus Speičys (1964), Tarptautinės aeronautikos federacijos Grupinį garbės diplomą – sklandymo sporto klubai: – Panevėžio aeroklubas (1997), Kauno aviacijos sporto klubas (2002), Klaipėdos sklandymo klubas (2008), Biržų aeroklubas (2009), Alytaus aeroklubas (2010).

Didelę reikšmę sklandymo sporto plėtotei Lietuvoje turėjo bendrovės Sportinė aviacija konstruktoriai ir aviacijos sporto leidiniai Sparnai ir Lietuvos sparnai.

Lietuvos sklandymo sporto federacijos pirmininkai: Vladas Smulskis (1985–1989), Aleksandras Jonušas (1989–1991), prezidentai: J. Stanaitis (1991–1993), Rimantas Koronkevičius (1993–1994), Vytautas Sabeckis (nuo 1995).

Galerija