Ukmergė̃s rajòno savivaldýbė. SPORTAS. 1922 Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos Ukmergės skyrius (atstovas A. Švalinskas) iš miesto valdybos gavo 2 ha žemės sklypą Pivonijos priemiestyje, Ukmergėje dislokuota kariuomenė surengė sporto šventę, žydų sporto sąjungos Makabi Ukmergės skyrius (pirmininkas M. Maizelis) – sporto vakaronę, 1923 sporto varžybas Pivonijos šile. Be Makabi, Ukmergėje veikė sporto draugija Vienybė (1925–1927), žydų draugijos Hapoel skyrius (1933–1940), lenkų Ursus, Sparta, Lietuvos šaulių sporto sąjunga, Centrinė jaunalietuvių sporto organizacija (vadovai – Morkūnas, E. Vengianskas, V. Neniškis; 1938 veikė futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo, stalo teniso, šachmatų, tinklinio sekcijos). 1930 Ukmergės I pėstininkų pulko futbolininkai žaidė su Ursus (2:2), Sveikatos (3:0) komandomis. 1935 Kūno kultūros rūmai įsteigė Ukmergės sporto apygardą, į kurią, be Ukmergės, įėjo Utenos ir Zarasų apskritys bei Kauno apskr. Jonavos valsčius. Sportinė veikla labai pagyvėjo, pradėtos rengti kai kurių sporto šakų pirmenybės. 1936 pastatytas Ukmergės miesto stadionas. 1935 įvyko pirmosios Ukmergės apygardos futbolo pirmenybės, jose dalyvavo 6 komandos (Šaulys, Kodimo, Sparta, I pėstininkų pulkas, Makabi ir Jonavos Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga). Pirmuoju čempionu tapo Šaulys, finale įveikęs Spartą (4:0), ir įgijo teisę rungtyniauti Lietuvos čempionato finaliniame etape. Ketvirtfinalyje Šaulys nugalėjo Kalvarijos Oriją (5:0), pusfinalyje pralaimėjo Kauno Kovui (2:6) ir su Šiaulių Sakalu užėmė 3 vietą. 1936–1938 Šaulys vėl tapo apygardos pirmenybių nugalėtoju, tačiau dėl pasikeitusios Lietuvos čempionatų sistemos 1936 rungtyniavo finale tarp apygardų (čempionato II pakopa) ir pusfinalyje pralaimėjo Marijampolės Šauliui (1:2). 1938 Šaulys dalyvavo I Lietuvos tautinėje olimpiadoje ir pralaimėjo pirmąsias rungtynes Centrinės jaunalietuvių sporto organizacijos komandai (0:4), 1939 jis žaidė (6 vieta) įsteigtoje Lietuvos I lygoje (II pakopa), apygardos nugalėtoju tapo Lenkų švietimo draugijos fizinio lavinimo sekcija, 1940 apygardos pirmenybes vėl laimėjo Šaulys. 1937 į komandą susibūrė krepšininkai, jie 1938 dalyvavo I Lietuvos tautinėje olimpiadoje (pralaimėta Kovui 14:41). 1938 Centrinės jaunalietuvių sporto organizacijos klubo šachmatų turnyre geriausiai žaidė B. Meškelė, J. Stanevičius, Č. Mikučionis. Lietuvos medžioklinio šaudymo čempionatuose Ukmergės komanda (joje įvairiu laiku buvo B. Dirmantas, V. Mantvydas, Mocarskis, Radvila, H. Urbanavičius) 6 kartus užėmė 1 vietą (1927–1929, 1934–1936), 5 kartus – 2 vietą (1926, 1930, 1932, 1933, 1939), B. Dirmantas indvidualioje įskaitoje čempionu tapo 3 kartus (1927, 1935, 1939), H. Urbanavičius – 2 kartus (1934, 1936), jie buvo ir Lietuvos rekordininkai, 1938 I Lietuvos tautinėje olimpiadoje šaulių komanda užėmė 2 vietą. Stalo tenisininkai 1938 I Lietuvos tautinėje olimpiadoje ir 1939 Lietuvos komandiniame čempionate buvo penkti.
1940 Ukmergės sporto apygarda buvo panaikinta, 1941 rudenį vėl atkurta, į ją įtraukta ir Kėdainių apskritis. 1942 Ukmergėje vyko bėgimas per miestą (pasižymėjo Perkūnas – Riauba, Malinauskas, Ukmergės amatų mokykla – Pečiulis, Mecelis, Stumbrys, Bartašius), krepšinio ir futbolo turnyras (Ukmergės Perkūnas ir Wermachtas, Vilniaus Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija; laimėjo Vilniaus Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija ir Perkūnas). 1942 apygardos futbolo ir krepšinio pirmenybių nugalėtojomis tapo tik ką suburtos Perkūno komandos. Lietuvos čempionato finalinėje stadijoje (ketvirtfinalyje) futbolininkai pralaimėjo Panevėžio Maisto sporto klubui (2:5), krepšininkai – Vilniaus ASK (23:32). 1943 Perkūno futbolininkai (Antanavičius, Auglys, Baltutis, Dirmantas, Kostus, Piškinas, Repšė, Rimka, Skorupskas, Valuckas, Vengiauskas) apygardos pirmenybėse liko antri ir toliau nerungtyniavo, krepšinio pirmenybių nugalėtoja tapo Ukmergės Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (dalyvavo 6 komandos), ketvirtfinalyje įveikė Kybartų Sveikatą (28:27), tačiau tolesnės varžybos buvo nutrauktos. 1943 Ukmergėje žaidė Šiaulių Šarūno futbolininkai (pralaimėjo 0:6), krepšininkai (laimėjo 33:19), krepšininkės (46:13). 1943 Lietuvos lengvosios atletikos čempionate A. Strazdaitė užėmė 2 vietą (100 m bėgimas, 14,4 s), A. Mažeika – 3 vietą (400 m bėgimas, 1 min 00,6 s), šachmatų – I. Žalys – 12 vietą.
1945 įsteigtas Ukmergės apskr. kūno kultūros ir sporto komitetas. 1953 įkurta Ukmergės sporto mokykla. Veikė Žalgirio, Nemuno draugijos. Kūno kultūros ir sporto komitetas rengė rajono organizacijų 8 sporto šakų kompleksines spartakiadas (sporto kolektyvai pagal pajėgumą buvo suskirstyti į 3 grupes); dažniausiai jas laimėdavo Baldų kombinato, Vienybės gamyklos, Švietimo darbuotojų sporto kolektyvai, Žalgiris rengė 5 sporto šakų kolūkių spartakiadas, jas dažniausiai laimėdavo Lenino keliu, S. Nėries, Gimtosios žemės kolūkių sportininkai. Rajono sportininkai ir komandos dalyvavo įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatuose. Įvairių pakopų Lietuvos čempionatuose ir taurių turnyruose 1946 pradėjo dalyvauti Ukmergės futbolininkai ir krepšininkai.
1946 ir 1947 Žalgirio futbolo komanda Aukštaitijos zonos pirmenybėse užėmė 2 vietą ir 1948–1951 žaidė Lietuvos čempionato aukščiausioje lygoje (po 1951 iškrito). 1947 Lietuvos taurės turnyre pasiekė pusfinalį (pralaimėjo Kauno Lokomotyvui 2:6). 1952–1960 Lietuvos čempionato žemesnėse lygose Ukmergei atstovavo Žalgirio, Pramonės kombinato, Medžio apdirbimo kombinato, Baldininko, Nemuno, Vietinio ūkio valdybos futbolininkai. 1961–1963 Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje nesėkmingai rungtyniavo Kooperatininkas ir Baldininkas. 1962 susibūrė Vienybės futbolo komanda, ji 1968, nugalėjusi A grupės Nemuno zonos varžybose, pateko į Lietuvos aukščiausiąją lygą (žaidė iki 1991, išskyrus 1987), 1971 laimėjo bronzos medalius, 1974 ir 1976 – sidabro, 1975 iškovojo Lietuvos taurę. To laikotarpio komandoje pasižymėjo V. Burauskas, L. Čebatoriovas, R. Daunoravičius, V. Daunoravičius, A. Kupčinskas, M. Šilą, V. Zavialovas, E. Zdanavičius, R. Žygelis, treniravo L. Dūda.
Lietuvos čempionatuose rungtyniavo Ukmergės krepšinio komandos: vyrų – Žalgiris 1949 užėmė 7 vietą, 1951 – 8 vietą, Vienybė 1961 – 16 vietą, 1962 – 19 vietą; moterų – Spartakas 1951 – 9 vietą, 1952 ir 1974 – 6 vietą. 1974 Ukmergės merginos tapo Lietuvos jaunių vicečempionėmis. 1948 šachmatininkai Lietuvos čempionate užėmė 9 vietą (1981 A. Bandža – 8 vietą), 1952 Žalgirio tinklininkai – 8 vietą (Lietuvos Gimtosios žemės taurės turnyre 1985 ir 1987 užėmė 4 vietą, 1986 – 3 vietą). Šalies lengvosios atletikos čempionatuose ukmergiškiai pasiekė rekordų (1957 J. Mazanauskaitė, 500 m, 1 min 20,2 s, 1970 Nemuno komanda – R. Šemiotaitė-Lukšienė, J. Dalinkevičiūtė-Šlapikienė, L. Unikauskaitė, Z. Žukauskaitė – 4 × 800 m, 9 min 30,9 s), užėmė prizinių vietų: A. Lapkaitė-Bušmienė (1949, krosas, 1000 m, 2 vieta, 1953, 100 m, 1 vieta, 80 m barjerinis bėgimas, 1 vieta, 1958, penkiakovė, 1 vieta), A. Žukauskas (1950, ieties metimas, 2 vieta), N. Rosenaitė (1952, šuolis į aukštį, 2 vieta), J. Dalinkevičiūtė-Šlapikienė (1969, 1500 ir 800 m, 2 vieta, 1970, 1500 m, 3 vieta, 1971, 1500 m, 2 vieta, 800 m, 1 vieta, 1972, 1500 m, 1 vieta, 1970, krosas, 1500 m, 2 vieta), R. Šemiotaitė-Lukšienė (1972, krosas, 1500 m, 3 vieta), Z. Žukauskaitė (1975, 100 m barjerinis bėgimas, 3 vieta). Lietuvos ir SSRS čempionatų prizininku tapo šaulys Z. Gedgaudas (1968, 2 ir 3 vietos), įvairių lenktynių laimėjo vadeliotojai: ant Sartų ežero – P. Urbonas (1969), J. Vinckus (1981, 1983, 1984, 1988), V. Jonevičius (1985), D. Vinckus (1986), K. Trota ir A. Vilkinis (1987), SSRS žirgų ristūnų – J. Vinckus ir D. Vinckus (1988).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Kūno kultūros ir sporto komitetas rengė (iki 1998) rajono organizacijų 6 sporto šakų kompleksines spartakiadas, Nemunas (iki 1993) – 5 sporto šakų kompleksines seniūnijų spartakiadas (geriausi Deltuvos, Vidiškių, Veprių, Pabaisko, Želvos seniūnijų sportininkai). Organizuojamos futbolo, šachmatų, krepšinio (geriausios Baldininko, laikraščio Gimtoji žemė, sporto klubo Sparta, Savivaldybės komandos), vyksta futbolo, salės futbolo, tinklinio, paplūdimio tinklinio, stalo teniso, biliardo, boulingo, šachmatų, krepšinio pirmenybės, seniūnijų ir mokinių sporto žaidynės, rengiama žirgų ristūnų vasaros ir žiemos lenktynės (nuo 1980), bėgimas Pabaiskas–Ukmergė (nuo 1987), A. Molevičiaus atminimo tarptautinis šachmatų turnyras (nuo 1990), automobilių ralio ir kroso čempionatų etapai (nuo 1998), moterų futbolo čempionatai, Baltijos šalių taurės varžybos (nuo 1998), tarptautiniai kikbokso (nuo 2004), dziudo (nuo 1989) turnyrai.
Ukmergės rajono komanda Vilniaus apskr. seniūnijų žaidynėse 2008 užėmė 1 vietą, 2009 – 3 vietą, Lietuvos seniūnijų finalinėse žaidynėse 2008 – 3 vietą. Ukmergės automobilių ir motociklų klubo komanda Lietuvos automobilių ralio kroso čempionate 2002, 2003, 2006–2008 užėmė 2 vietą, 2005 – 1 vietą (V. Radzevičius 2005 – 1 vietą), kroso čempionate 2004 – 3 vietą, 2008 – 2 vietą (A. Šidlauskas 2004 – 3 vietą), Ukmergės automobilių klubo komanda (Lautra motorsport, 5 ekipažai) 2003 ir 2004 Lietuvos automobilių ralio čempionatuose užėmė 1 vietą (2004 E. Čirbos ir A. Pivoro ekipažas absoliučioje įskaitoje – 1 vietą, 2008 ralyje Aukštaitija 2008 – 2 vietą), Ukmergės krepšinio klubo komanda Ukmergės KK (treneris V. Martinkonis) 2004–2005 Lietuvos krepšinio B lygos čempionate užėmė 4 vietą, 2006–2007 Regionų krepšinio lygos sezone – 2 vietą, Vidiškių sporto klubo moterų futbolo komanda TexTiliTė 2001 (vadinosi Šventupė) ir 2002–2004 tapo Lietuvos čempione (rezultatyviausios žaidėjos: G. Banytė 2001 – 15 įvarčių, 2002 – 19 įvarčių, E. Lisevičiūtė 2005 – 19 įvarčių, 2005 geriausiąja Lietuvos futbolininke pripažinta G. Burkaitė), 2002–2004 iškovojo Lietuvos futbolo federacijos taurę, 2005 – supertaurę, Izobara 2006–2009 I lygoje užėmė 1 vietą, Spartako sporto klubo komanda Spartakas nuo 2007 dalyvauja Sekmadienio futbolo lygos varžybose, Ukmergės moterų krepšinio klubo komanda SMD (2007–2008 trenerė R. Troškienė, 2008–2009 trenerė R. Petronienė, 2009–2011 trenerė N. Vadapalienė) – A lygos pirmenybėse, boulingo klubo Nesplitas komanda Aljuva – Lietuvos boulingo C lygos varžybose (2010 tapo nugalėtoja), neįgaliųjų sporto klubo Vilkmergė bočios komanda 1997 ir 1998 tapo Lietuvos čempione.
Lietuvos čempionatuose ir tarptautinėse varžybose gerų rezultatų pasiekė: automobilininkas E. Čirba (2003 Europos automobilių ralio čempionato etapo laimėtojas), kikboksininkai – V. Zelevas (2003 Europos ir 2004 pasaulio kikbokso čempionatai, 3 vieta), M. Auglys (2008 pasaulio kikbokso čempionas), S. Morkūnaitė (2008 pasaulio kikbokso čempionatas, 3 vieta), lengvaatletis V. Juodis (2006 pasaulio uždarų patalpų neįgaliųjų žaidynės, 60 m bėgimas, 2 vieta), kūno rengybos sportininkė A. Grainytė (2010 pasaulio jaunių čempionatas, 3 vieta), vadeliotojai – žirgų ristūnų Baltijos šalių lenktynių ir lenktynių ant Sartų ežero laimėtojai – K. Trota (1993, 1995, 1996, 2006 Baltijos šalių lenktynės, 1995, 1996, 2002, 2004, 2005, 2010 lenktynės ant Sartų ežero), D. Stundys (1996 Baltijos šalių lenktynės, 1996–1998 lenktynės ant Sartų ežero), M. Seržantas (2006 Baltijos šalių lenktynės), lenktynių ant Sartų ežero laimėtojai – D. Vinckus (1995), A. Vilkinis (2006), J. Samanavičiūtė (1997), J. Lamanauskas (1998), L. Glebovaitė (1999), A. Remeika (2002), Kazys Trota (2001, 2003, 2006–2007, 2009), A. Trota (2007, 2011), E. Vinckus (2009), Lietuvos čempionatuose: jėgos trikovės – J. Vagonis (1992, 1993, 1995, 1 vieta), šachmatų – V. Šlapikas (1996, 1 vieta), dziudo – L. Kulikauskaitė (1999, 2 vieta), A. Driukaitė ir D. Juraitė (2002, 3 vieta), S. Sakalytė (2007, 2 vieta), savigynos imtynių – Š. Dragūnaitė (2003, 3 vieta), G. Bastytė (2003, 3 vieta), A. Šmigelskas (2005, 3 vieta), M. Labunskas (2007, 3 vieta), kikbokso – A. Tamelis (2010, 1 vieta), M. Auglys (2010, 1 vieta), G. Kopustinskis (2010, 2011, 1 vieta), H. Khalilovas (2010, 2 vieta), A. Kryževičius (2010, 3 vieta, 2011, 2 vieta), A. Karpavičius (2011, 1 vieta), A. Dalinkevičius (2011, 1 vieta), N. Urbonas (2011, 3 vieta); Tailando bokso (muai tai) G. Kopustinskis (2009, 1 vieta), neįgaliųjų plaukimo A. Misiūnas (2008 , 1 vieta), neįgaliųjų lengvosios atletikos A. Misiūnas (2009, 1 vieta).
Žymesni iš Ukmergės rajono kilę sportininkai: slidininkė V. Mogenytė-Vencienė (1988 olimpinė slidinėjimo čempionė), lengvaatletė N. Kvietkauskaitė (31 kartus Lietuvos čempionė, 42 kartus – rekordininkė), krepšininkai A. Grigas (1984 Vilniaus Statybos, 1989 Kauno Žalgirio žaidėjas), R. Petronis (1987–1988 Panevėžio Lietkabelio žaidėjas), R. Vadapalaitė-Valentienė, V. Miklyčiūtė-Kuktienė, I. Dudėnaitė (daugkartinės Lietuvos čempionės Vilniaus Telekomo komandos žaidėjos), šaulys A. Gedgaudas.
Žymesni treneriai: O. Švabinskas (krepšinis); ilgamečiai kūno kultūros mokytojai: E. Būda, J. Genys, S. Kaplūnas, K. Liaudanskas, A. Palidauskas, V. Stonienė, J. Šlapikienė, A. Vrubliauskas.
2010 veikė 25 sporto klubai, veikliausi: neįgaliųjų sporto Vilkmergė (įkurtas 1987, vadovai: 1987–1990 G. Lazickas, nuo 1990 A. Kuprijaškinas; lengvoji atletika, sunkioji atletika, šaškės, šachmatai, rankų lenkimas, plaukimas, stalo tenisas, bilijardas, bočia, smiginis ir kita), atletinės gimnastikos Sparta (įkurtas 1993, įkūrėjas Z. Židelis, prezidentas A. Klevinskas), automobilių ir motociklų (įkurtas 1998, vadovai: 1998–2009 V. Novosiolovas, nuo 2009 D. Amankavičius; 1999 įrengė Versmės automobilių ralio kroso trasą Šventupės kaime), Vidiškiai (įkurtas 2001, įkūrėjas ir prezidentas V. Tutlys, treneriai: V. Vadopalienė, D. Petraška, D. Tamošauskienė, V. Tutlys, moterų futbolas), automobilių (įkurtas 2002, vadovas E. Čirba), Vilkas (įkurtas 2003, vadovai V. Zelevas, V. Mikalajūnas, kikboksas, Tailando boksas, kitaip muai tai), krepšinio (įkurtas 2004, įkūrėjas ir vadovas L. Žydelis), Asociacija šachmatų klubas Juodasis rikis (įkurtas 2005, steigėjai J. Žeimienė, A. Mecelis, A. Mecelienė, prezidentas A. Mecelis, nuo 2005), Spartakas (įkurtas 2006, įkūrėjai S. Petrovas, B. Terekas; futbolas ir krepšinis), Asociacija Moterų krepšinio klubas (įkurtas 2007, įkūrėjai R. Boškevičienė, V. Petronis, A. Jurgelevičiūtė, prezidentai: 2007–2009 V. Petronis, nuo 2009 R. Boškevičienė), boulingo Nesplitas (įkurtas 2007, įkūrėjai G. Žukas, N. Žukienė, J. Kanapeckas).
Pagrindinės sporto bazės: Ukmergės miesto stadionas (pastatytas 1970 vietoj 1936 statyto stadiono), hipodromas (pastatytas 1980), Ukmergės sporto centro dziudo sporto salė (pastatyta 1980), Šilo vidurinės mokyklos baseinas (pastatytas 1988), Šventupės sporto bazė (įrengta 1999), Sveikatingumo centras (pastatytas 2007), Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos sporto salė (pastatyta 2008). Iš viso 2010 buvo 13 stadionų, 40 krepšinio, 35 tinklinio, 15 futbolo, 5 teniso aikštės, 1 automobilių ralio kroso trasa.
Sporto rėmėjai: bendrovės Vienybė, Izobara, Ukmergės statyba, Ukmergės keliai, Ukmergės versmė, Ukmergės gelžbetonis.
Kūno kultūros ir sporto organizatoriai: Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – 1948–1975 V. Mačiulis, 1975–1979 A. Ketvirtis, 1979–2000 E. Malašinskas (nuo 1990 rajono savivaldybės administracijos sporto organizatorius), nuo 2001 Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Matiukas.
