Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-06-20 | REDAGUOTA: 2022-10-11

Kaunas

Kaũnas. SPORTAS. Pirmieji sporto klubai – lenkų Sokol, rusų Oriol – ėmė veikti 1910–1911. Mieste buvo futbolo aikštė, sportuoti tinkamų patalpų. 1911 įvyko pirmosios futbolo rungtynės tarp dviejų Kauno komandų, 1912 – tarpmiestinės rungtynės Kaunas–Vilnius (5:10). 1912 ir 1913 žaistos tarptautinės futbolo rungtynės su Eitkūnų (Vokietija) komanda (0:3 ir 1:2). Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę ir Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine, 1919 05 18 buvo įsteigta pirmoji sporto organizacija – Lietuvos sporto sąjunga (LSS; P. Sližys – pirmininkas, karo ligoninės gydytojas Stepas Garbačiauskas, P. Oleka, V. Jasaitis, I. Janavičiūtė-Kripienė, A. Sruoga). 1919 07 13 surengta pirmoji sporto šventė, kurios programoje buvo tenisas, lengvoji atletika ir futbolas. 1920 08 22 vietoj Lietuvos sporto sąjungos įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS; steigėjai: Steponas Darius, Karolis Dineika, Stepas Garbačiauskas, Elena Kubiliūtė-Garbačiauskienė, P. Oleka), išrinktas laikinasis komitetas (pirmininkas Karolis Dineika), 1921 išrinkta pirmoji Centro valdyba (pirmininkas  Stepas Garbačiauskas). Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga veikė 1920–1940, 1941–1944, atkurta 1998 (pirmininkas R. Kuzmickas). Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga Lietuvos sportui vadovavo 1920–1922. 1922 03 22 Kaune įsteigta aukščiausioji Lietuvos sporto organizacija – Lietuvos sporto lyga (LSL; pirmininkė J. Šodė). Lietuvos sporto lyga Lietuvos sportui vadovavo iki 1932 10 01, jos funkcijas perėmė Kūno kultūros rūmai (KKR; veikė 1932–1940, 1941–1944). Dar veikė Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF; 1922–1940, 1941–1944, steigėjas Karolis Dineika), Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS; 1923–1937; steigėjai: V. Barkauskas, V. Butautas, V. Gulmanas, Jurgis Šulginas, T. Ivanauskas),  Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO; 1931–1940). Kultivuotos sporto šakos: lengvoji atletika, futbolas, krepšiasvydis (krepšinis), kumščiasvydis (kumštinis), beisbolas, ledo ritulys, boksas, čiuožimas, jojimas, plaukimas, sunkumų kilnojimas, dviračių sportas.

Kaune veikė klubai: Makabi (1919–1940), Kauno sporto klubas (KSK, 1921–1928; 1929 susijungė su klubu Kultus, įkurtas 1927, šis veikė iki 1937, 1937– 1940 – Olimpia), Kauno jachtklubas (1921–1940), Kauno teniso klubas (KTK, 1921–1940, 1941–1944, turėjo ir krepšinio komandą), Kauno Šančių sporto klubas  Kovas (futbolas, boksas, krepšinis, dviračių sportas, lengvoji atletika; 1923–1940, 1941–1945, nuo 1945 Lokomotyvas), Moterų sporto mėgėjų ratelis (MSMR; 1923–1924), Hapoel (1925–1940), Žydų atletikos klubas (ŽAK, 1926–27) ir Barkochba (1926–1940), lenkų klubas SPSG Pochodnia (1925–1926, pervadintas į klubą Sparta, veikė iki 1940), Lietuvos automobilių klubas (LAK, 1926–1940, atkurtas 1988), Lietuvos aeroklubas (LAK; 1927–1940), Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos klubas Tauras (1928–1940, 1941–1944), Lietuvos motociklininkų klubas (LMK; 1928–1940), Akademinis sporto klubas (ASK; 1930–1937 – įsiliejo į AJSS), Akademinio jaunimo sporto sąjunga (AJSS; 1937–1940), Maisto sporto klubas (MSK; 1932–1940), Policijos sporto klubas (PSK, 1932–1940), Šaulių sąjungos klubas Grandis I (1933–1940), Kipro Petrausko vardu pavadintas Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos sporto klubas Kipras (1937–1940, atkurtas 2003), turėję futbolo aikštes ar kitas sportui tinkamas patalpas.

Kaune surengti pirmieji Lietuvos čempionatai: lengvosios atletikos (1921), futbolo (1922), krepšinio (1922). 1922 Kaune įvyko pirmosios tarptautinės, 1923 – pirmosios tarpvalstybinės futbolo rungtynės (Lietuva–Estija 0:5), 1925 – pirmosios bokso, sunkumų kilnojimo, imtynių tarptautinės varžybos. 1925 08 30–09 15 surengtas pirmasis operos dainininkės Vincės Jonuškaitės įsteigtos krepšinio taurės turnyras (taurę laimėjo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos krepšininkės, finale 20:2 nugalėjusios Makabi žaidėjas). 1922 pradėtas leisti pirmasis Lietuvoje sporto laikraštis Lietuvos sportas (redaktorė Elena Kubiliūtė-Garbačiauskienė);

VIII olimpinėse žaidynėse (1924 Paryžius) debiutavo Lietuvos sportininkai – futbolo komanda (kauniečiai V. Byla, Juozas Žukauskas, Valerijonas Balčiūnas, Stepas Garbačiauskas, Stasys Janušauskas, Jurgis Hardingsonas, Stasys Razma, Vincas Bartuška, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Sabaliauskas, Hansas Gecas, Juozas Žebrauskas) ir 2 dviratininkai (kauniečiai Juozas Vilpišauskas, Isakas Anolikas), IX olimpinėse žaidynėse (1928 Amsterdamas) iš 12 dalyvavusių Lietuvos sportininkų 11 buvo kauniečiai: sunkumų kilnotojas (Povilas Vitonis), 4 dviratininkai (Tarchumas Murnikas, Jurgis Gedminas, Vladas Jankauskas, Issakas Anolikas), 4 lengvaatlečiai (Adolfas Akelaitis, Julius Petraitis, Viktoras Ražaitis, Paulina Radziulytė), 2 boksininkai (Kazys Markevičius ir Juozas Vinča), II žiemos olimpinėse žaidynėse (1928 Sankt Moricas, Sankt Moritz, Šveicarija) – čiuožėjas Kęstutis Bulota.

1931 jau veikė vandens sporto bazė Nevėžyje. 1934 atidaryti  Aukštieji kūno kultūros kursai, pastatyti  Kūno kultūros rūmai 2. 1935 Pasaulio lietuvių kongreso metu vyko ir sporto varžybos, po jo Lietuvos sportininkai pradėjo bendrauti su lietuvių išeivijos sportininkais. 1936 pradėjo veikti kūno kultūros organizacija Darbo sportas, plėtojusi sportą fabrikuose ir įmonėse (Inkare, Tilmansų dirbtuvėse, Gumoje, artilerijos dirbtuvėse, geležinkelių dirbtuvėse ir kitose). 1936 rekonstruotas valstybinis stadionas, 1937 įrengtas teniso aikštynas (5 aikštės, 1 su tribūnomis). 1937 pasaulio šaudymo čempionate Helsinkyje (Suomija) Pranas Giedrimas tapo sidabro, 1939 Liucernoje (Šveicarija) J. Miliauskas – bronzos medalininku. 1937 Europos čempionate Rygoje Lietuvos krepšinio komanda pelnė aukso medalius. 1939 Kaune, prieš pat Europos čempionatą atidarytoje Sporto halėje (iki 10 000 vietų, daug stovimų žiūrovams), Lietuvos krepšininkai vėl tapo čempionais. 1938 įsteigta Kauno taurė moterų ir vyrų krepšinio komandų varžybų nugalėtojams (laimėjo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos moterų ir vyrų komandos). 1938 07 16–31 surengta I Lietuvių tautinė olimpiada (LTO, vyko 18 sporto šakų varžybos), atvyko Latvijos, Vilniaus krašto, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Brazilijos sportininkai lietuviai.

1939 Lietuvai atgavus Vilnių, Kaunas liko šalies sporto centru. Kauno prieplaukoje (vadinamoje brandvachtoje, buvusiame jachtklube) vyko (iki 1940) plaukimo varžybos. 1940 Nemuno saloje įvyko paskutinės nepriklausomos Lietuvos raitelių varžybos.

Kauno sportininkai 1937–1939 Europos čempionatuose laimėjo 26 aukso ir 10 sidabro medalių, pasaulio čempionatuose – 11 sidabro ir 1 bronzos medalį.

SSRS okupavus Lietuvą buvo uždaryti sporto klubai, pradėtos reorganizuoti sporto valdymo struktūros. 1940 pabaigoje Kaune pradėjo veikti Dinamo, 1941 pradžioje – Spartako draugijų, jungtinės profsąjungų organizacijos Spartuolis centrinės institucijos, LSSR fizinės kultūros ir sporto komitetas (pirmininkas Aleksiejus Šimanas).

Vokietijos okupacijos metais sport. gyvenimas nenutrūko. 1941 09 11–16 įvyko Lietuvos teniso, 1941 09 27–28 – lengvosios atletikos čempionatai, 1942–1944 vyko šalies futbolo, krepšinio ir daugelio kitų sporto šakų čempionatai, 1944, dar prieš SSRS okupaciją, buvo surengtas Lietuvos 10 komandų krepšinio turnyras. Veikė Kūno kultūros rūmai, vėl koordinavę Lietuvos sportinę veiklą. Dėl gresiančios SSRS okupacijos dalis sportininkų pasitraukė į Vakarus, dalis likusių Lietuvoje buvo represuoti. 1944 vasarą buvo atkurtas LSSR fizinės kultūros ir sporto komitetas, kitos sovietinės sporto organizacijos. Buvo įkurtos 1944  Žalgirio, 1945  Lokomotyvo,  Darbo rezervų sporto draugijos. Tarp draugijų pradėta organizuoti miesto pirmenybes (plaukimo, krepšinio, lengvosios atletikos, tinklinio ir kitų sporto šakų). Visuomeniniais pagrindais įrengta slidinėjimo tramplynų, laisvose gamyklų teritorijose – krepšinio aikščių. Buvo populiarios miesto ir sporto kolektyvų masinės varžybos, stiprėjo sporto draugijų veikla, 1946 pabaigoje LSSR fizinės kultūros ir sporto komitetas pavadintas Kūno kultūros ir sporto komitetu (KKSK) ir perkeltas į Vilnių, Kaunas liko pagrindiniu sporto specialistų rengimo centru. 1945 Kūno kultūros rūmuose įkurta aukštoji sporto mokykla – Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (nuo 1999  Lietuvos kūno kultūros akademija), Jaunimo sporto mokykla, 1948 fabrikuose, gamyklose ir įmonėse pradėti burti sporto kolektyvai, buvo stengiamasi į sporto sąjūdį įtraukti visus miesto gyventojus. Inkaro, Drobės komandos buvo daugkartinės Lietuvos čempionės. 1949 atidarytas pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas Lietuvos kūno kultūros instituto rūmuose (12,5 × 5 m vonia). Įvyko pirmosios po karo tarptautinės varžybos ne su SSRS komandomis: 1954 Kaune viešėjo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (LDR) moterų ir vyrų krepšinio rinktinės. 1955 surengtos pirmosios jojimo varžybos. 1951 įkurta Kauno liaudies švietimo skyriaus kompleksinė vaikų ir jaunių sporto mokykla (nuo 1991 Kauno sporto mokykla, nuo 2001 Kauno „Jaunalietuvių sporto organizacijos“ mokykla), vėliau buvo atskirti kai kurie sporto šakų skyriai ir įkurtos naujos sporto mokyklos: 1966 – Olimpinio rezervo specializuota lengvosios atletikos mokykla (2001 prijungta prie sporto mokyklos Viltis), 1966 – Plaukimo mokykla (1997 reorganizuota į tris savarankiškas plaukimo mokyklas, 2001 vėl sujungta į vieną mokyklą), 1967 – Krepšinio mokykla, 1970 – Gimnastikos ir rankinio mokykla, 1972 – Tinklinio mokykla, 1973 – Futbolo mokykla, 1979 – Orientavimosi sporto mokykla. Šios mokyklos iki 2001 buvo pavaldžios Švietimo ir ugdymo skyriui. Atidaryti plaukimo baseinai: 1972 Vilija, Dainava, 1989 Šilainiai. 1989 šiems baseinams kiekvienam atskirai buvo suteiktas savarankiško struktūrinio vieneto statusas. 1956 prie miesto Kūno kultūros ir sporto komiteto jaunimo sporto mokyklos įsteigta žirgų sporto bazė. 1955 atnaujintos atviros krepšinio aikštės, jose surengtas SSRS čempionatas, 1962 rekonstruota Sporto halė, atnaujintas stadionas. Sporto bazes įsirengė Dirbtinio pluošto, Radijo gamyklos, Šiluminiai tinklai. 1963 prie Lietuvos kūno kultūros instituto įsteigta Aukštojo sportinio meistriškumo mokykla (nuo 1992 Gaja), 1965 prie miesto Kūno kultūros ir sporto komiteto – Vaikų ir jaunių kompleksinė sporto mokykla (nuo 1989  Viltis), 1969 – Olimpinio rezervo specializuota vaikų ir jaunių jojimo ir šiuolaikinės penkiakovės sporto mokykla (1992–2006  Marva).

Nuo 1967 butų ūkiuose pradėta steigti vaikų klubus (įsteigta 17), organizuoti vasaros sporto ir sveikatingumo stovyklas. Aktyviai dirbo miesto rajonų kūno kultūros ir sporto komitetų pirmininkai, koordinuojantys sportinį darbą gyvenamosiose vietose ir organizuojantys masinius renginius gyventojams (Požėlos rajone – A. Vosylius, Panemunės rajone – R. Kuzmickas, Lenino rajone – A. Kaupas). 1973 įkurti Kauno moksleivių fizinio lavinimo namai (KMFLN; 1990–2000 Moksleivių kūno kultūros centras, MKKC), 2001 reorganizuoti į Gimnastikos ir tinklinio mokyklą (nuo 2002 Kauno Centro sporto mokykla). 1976 atidaryta pirmoji atvira Lietuvoje dirbtinio ledo čiuožykla (iniciatorius A. Žalys, Kauno miesto dailiojo čiuožimo federacijos pirmininkas), 1979 baigtas statyti jojimo maniežas ir pusmaniežis buvusiame Marvos dvare. 1984 įkurtas sporto veteranų klubas Ąžuolynas, 1985 pradėta organizuoti jų sąskrydžius, rengti (su Lietuvos savanoriškąja draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti, SDAALR) Kauno marių vasaros sporto šventes. Kaunas 1976–1990 tarp SSRS miestų (turinčių iki 1 milijono gyventojų) pirmavo didelio meistriškumo ir masinio darbo srityse, 1980 absoliučiojoje įskaitoje tarp SSRS 14 miestų (turinčių 1 milijoną ir daugiau gyventojų) Kaunas, nors neturėjo 1 milijono gyventojų, užėmė 9 vietą.

1947 Lietuvos kūno kultūros instituto vyrų krepšinio komanda pirmoji iš Lietuvos komandų tapo SSRS čempione. Kauno Žalgiris 1986 iškovojo tarpžemyninę Viljamo Džonso (William Jones) taurę – pirmą kartą SSRS sporto istorijoje tapo pasaulio klubinių komandų čempionu, 1998 laimėjo Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 tapo Eurolygos čempionu. Kauno Žalgirio moterų rankinio komanda 1960 dalyvavo Europos šalių čempionių taurės varžybose, 1967 ir 1968 laimėjo šią taurę.

1947–1990 Europos čempionatuose Kauno sportininkai pelnė 37 aukso, 11 sidabro, 21 bronzos medalius, 1956–1990 pasaulio čempionatuose – 13 aukso, 22 sidabro, 22 bronzos medalius, 1952–1988 olimpinėse žaidynėse – 8 aukso, 10 sidabro, 6 bronzos medalius.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1989 išleistas pirmasis atgimimo laikraštis Olimpinė viltis (leidėjas Pranas Majauskas), parašytas ant odos Lietuvos sporto metraštis, vėliau buvo perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui (rengėjas Pranas Majauskas). Sporto halėje surengtas Pasaulio lietuvių sporto sąskrydis, paminėtas Europos krepšinio čempionų ir Sporto halės 50‑metis. 1989 02 09 Kaune įkurta 47 asmenų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto rėmimo grupė (pirmininkas Pranas Majauskas), 1989 12 13 įsteigta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno taryba. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Kaunas išliko sporto tradicijų ir sporto mokslo puoselėtojas. Buvo pertvarkytas sporto valdymas. Žalgirio sporto draugijos vaikų ir jaunimo, vėliau – kompleksinės sporto mokyklos (1959–1992), žaidimų (1968–1974, 1974–1992 – atskirai krepšinio ir rankinio), lengvosios atletikos sporto mokyklos prie Pluošto klubo (1974–1992), bokso (1966–1992) ir buriavimo (1974–1992) vaikų ir jaunių sporto mokyklų, taip pat Darbo rezervų sporto draugijos lengvosios atletikos, baidarių ir kanojų irklavimo (1970–1990), stalo teniso (1990–1991) sporto mokyklų sportininkai ir treneriai buvo perkelti į Kūno kultūros ir sporto skyriaus bei Švietimo ir ugdymo skyriaus reguliavimo sričiai priskirtas biudžetines sporto įstaigas. 1991 pirmą kartą Lietuvoje suorganizuotos Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ, Kaune vyko jų atidarymas ir įvairių sporto šakų varžybos). Buvo atkuriami arba steigiami visuomeniniai sporto klubai, pirmieji: Teniso klubas, Žalgirio teniso klubas, sporto klubas Kaunas (lengvoji atletika), kovinės savigynos klubas Naglis, klubas Ruonis, regbio klubas Ąžuolas, Turistų klubas, Jungtinis sveikatos klubas, futbolo klubas Inkaras, motorlaivių sporto klubas Vandenis, rankinio klubas Granitas, dvikovos sporto šakų klubas Lokys, orientavimosi sporto klubai Medeina, Takas, sportinių žaidimų klubas Atletas, Juozo Vinčos sporto klubas, krepšinio klubas Žalgiris, sporto klubas Gintaras, futbolo veteranų ir povandeninio sporto klubas Kovas, automobilių ir motociklų sporto teisėjų bei veteranų klubas Startas. Užmegzti Kauno ir Lipės krašto (Lippe, Vokietija) rankininkų, futbolininkų, gimnastų ir šaulių, vėliau plaukikų ir orientavimosi sporto atstovų ryšiai. 1990 pastatytas Sporto viešbutis, jame įsteigtas Respublikinis sportininkų rengimo centras (RSRC; 1995 įsteigta atskira įstaiga – Sportininkų testavimo ir reabilitacijos centras), 1998 Respublikinis sportininkų rengimo centras reorganizuotas į Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinio sporto centro Kauno skyrių. 1991 08 01 atidarytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus Sporto skyrius (Lietuvos sporto muziejus), pasikeitus šio muziejaus steigėjui 2006 01 03 jis tapo savarankiška biudžetine įstaiga. 1991 atidaryta nauja uždara dirbtinio ledo čiuožykla (nuo 1997 Ledo arena), 1993 Sporto kompleksui (stadionui ir Sporto halei) suteiktas Dariaus ir Girėno vardas (Dariaus ir Girėno sporto centras).

Kauno sportininkai 1991–2008 Europos čempionatuose laimėjo 75 aukso, 68 sidabro, 106 bronzos medalius, pasaulio čempionatuose – 26 aukso, 30 sidabro, 50 bronzos medalių, 1992–2008 olimpinėse žaidynėse – 1 sidabro ir 23 bronzos medalius.

Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (dailusis čiuožimas) dalyvavo XVI (1992 Albervilis, Albertville, 16 vieta) ir XVII (1994 Lilehameris, Lillehammer, 12 vieta) žiemos olimpinėse žaidynėse, Rūta Garkauskaitė-Būdienė (vėliau – Paškauskienė; stalo tenisas) – XXVI olimpinėse žaidynėse (1996 Atlanta, 17–32 vieta), XXVII olimpinėse žaidynėse (2000 Sidnėjus, Sydney, 33–48 ir 9–16 vietos, dvejetas su Jolanta Prūsiene), XXIX olimpinėse žaidynėse (2008 Pekinas, 33–48 vieta), Rolandas Gimbutis (plaukimas; treneris Šarūnas Mažutaitis) – XXVII olimpinėse žaidynėse (2000 Sidnėjus, 23 vieta ir 38 vieta), XXVIII olimpinėse žaidynėse (2004 Atėnai, 24 ir 15 vietos), XXIX olimpinėse žaidynėse (2008 Pekinas, 58 vieta), Arūnas Bižokas ir Edita Daniūtė (sportiniai šokiai) – 1997 pasaulio taurės varžybose (1 vieta), Aira Bubnelytė ir Linas Koreiva – 1998 (1 vieta), Lina Chatkevičiūtė ir Donatas Vėželis (klasikiniai šokiai) – pasaulio jaunimo čempionate (1 vieta), Simonas Krėpšta (orientavimosi sportas; trenerė A. Sidaravičienė) – pasaulio čempionatuose (2000 – 10 ir 6 vieta, 2005 ir 2006 – 6 vietos).

1991–2000 Kaune veikė 14 biudžetinių sporto mokymo įstaigų, 2001–2006 – vienuolika. 2001 sporto mokymo įstaigos buvo reorganizuotos – savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus sporto mokyklos priskirtos Kūno kultūros ir sporto skyriui, taip pat įkurtos naujos sporto mokyklos: Kauno buriavimo mokykla  Bangpūtys,  Kauno irklavimo mokykla ir Kauno žiemos sporto mokykla  Baltų ainiai (kultivuojamas dailusis čiuožimas, ledo ritulys, slidinėjimas ir greitasis čiuožimas). Nuo 2006 veikia 10 biudžetinių savivaldybės sporto mokymo įstaigų, jose 42 sporto šakų pratybas 2008 lankė apie 7000 mokinių ir studentų, dirbo apie 380 trenerių, dar 2 privačias krepšinio mokyklas (Arvydo Sabonio ir Perkūno) lankė apie 1300 vaikų ir jaunuolių. Apskritai Kaune kultivuojama daugiau kaip 80 sporto šakų, sportininkai, be minėtų savivaldybės biudžetinių įstaigų, ugdomi asociacijos statusą turinčiuose sporto klubuose ir viešosiose įstaigose. Mieste veikia 174 sporto klubai, 21 viešoji įstaiga, 2 bendrovės, juose sportavo daugiau kaip 26 000 kauniečių, dirba daugiau kaip 64 treneriai, jiems talkina daugiau kaip 220 savanorių trenerių, instruktorių ir sporto organizatorių; populiariausi krepšinio, lengvosios atletikos, futbolo, Rytų dvikovos, kovos meno (kiokušin, karatė, šotokan karatė, šidokan karatė, muai tai), aerobikos, keliautojų sporto, kultūrizmo, dziudo, orientavimosi sporto, sportinių šokių, techninių sporto šakų klubai.

Negalią turinčių žmonių sporto ir rekreacijos veiklą organizuoja 8 klubai: Kauno neįgaliojo jaunimo rekreacijos ir sporto (pirmininkas Kęstutis Skučas, A. Ogoniauskas), Kauno aklųjų ir silpnaregių sporto Sveikata (pirmininkas Vytautas Girnius), Kauno kurčiųjų sporto Tyla (pirmininkas Algirdas Jurkša), Kauno krašto neįgaliųjų sporto Santaka (pirmininkas A. Zumaras, I. Sadauskienė), Kauno vaikų pensiono sporto Pragiedruliai (vadovai A. Vaišvilas, Daiva Klimavičienė), Kauno specialiosios olimpiados (Saulius Survila), Kauno krašto aklųjų ir silpnaregių vaikų ir jaunimo sporto Mes (J. Paplauskas), Kauno plaukimo meistrų ir neįgaliųjų Takas (Romaldas Bičkauskas); juos lanko apie 1000 neįgaliųjų, taip pat Kauno miesto neįgaliųjų draugija (pirmininkas Ignas Mačiukas). Nuo 1997 Kauno Centro sporto mokykloje (iki 2001 Kauno moksleivių kūno kultūros centras), vėliau Kauno plaukimo mokykloje, sporto mokykloje Gaja buvo įsteigtos neįgaliųjų sporto mokymo grupės.

Kęstutis Skučas, V. Žilys, V. Skučas, A. Kokmantas dalyvavo 2001 Europos vežimėlių krepšinio čempionate (4 vieta), Kęstutis Skučas – Europos neįgaliųjų plaukimo čempionatuose (50 m nugara, 2001, 2003 – 1 vieta), pasaulio neįgaliųjų plaukimo čempionatuose (50 m nugara, 2002, 2005, 2006 – 2 vieta), 2004 paralimpinėse žaidynėse (50 m nugara, 2 vieta), 2005 pasaulio neįgaliųjų žaidynėse (trys 1 vietos), pasaulio vežimėlininkų ir amputantų žaidynėse (50 m nugara ir peteliške, 2005 – 1 vieta, 50 m nugara ir 100 m laisvuoju stiliumi, 2007 – 1 vietos). 2001 kurčiųjų žaidynėse dalyvavo Alvydas Dobilas, A. Bražinskas (3 vieta), 2002 pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionate – Justinas Navlickas, Janis Skakun, M. Grigonis, Martynas Vainius (4 vieta), 2004 Europos kurčiųjų krepšinio čempionate – Justinas Navlickas, Janis Skakun, Martynas Vainius, Saulius Malinauskas, Kazimieras Bražinskas, Alvydas Dobilas (3 vieta), 2005  kurčiųjų žaidynėse Saulius Malinauskas, Kazimieras Bražinskas, Martynas Vainius, Alvydas Dobilas, Janis Skakun, Justinas Navlickas (3 vieta) ir V. Paršiukaitė, A. Milašauskaitė, J. Burbaitė, G. Valaitytė, M. Kleizaitė, B. Aleknavičiūtė (3 vieta), 2007 pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionate – Justinas Navlickas, Janis Skakun, Martynas Vainius, Kazimieras Bražinskas, T. Kleiza (1 vieta) ir V. Paršiukaitė, A. Milašauskaitė, J. Burbaitė, G. Valaitytė, M. Kleizaitė, B. Aleknavičiūtė, J. Šegždaitė (4 vieta), 2008 Europos kurčiųjų čempionate – V. Paršiukaitė, A. Milašauskaitė, J. Burbaitė, G. Valaitytė, M. Kleizaitė, J. Šegždaitė, G. Juočytė (2 vieta) ir Martynas Vainius, Janis Skakun, Justinas Navlickas, T. Kleiza, E. Kliūnas (1 vieta; vyrų treneris Algirdas Jurkša, merginų – Remigijus Balaišis), 2007 Europos kurčiųjų paplūdimio tinklinio čempionate – S. Lukošiūtė ir B. Aleknavičiūtė (2 vieta; trenerė Jurgita Virbickienė). Vytauas Girnius (1988–1998 treneris Jonas Burakovas, 1998–2007 treneris B. Giržadas) 1988 paralimpinėse žaidynėse tapo čempionu (ieties metimas ir penkiakovė), 1992 (penkiakovė) ir 1996 (ieties metimas) – vicečempionu, 2004 pelnė bronzos medalį (disko metimas), Rolandas Urbonas 1996 paralimpinėse žaidynėse laimėjo bronzos (rutulio stūmimas), 2000 – sidabro (disko metimas, treneris Jonas Burakovas) medalius, 1998 tapo pasaulio čempionu (rutulio stūmimas), 2002 – vicečempionu, Kęstutis Bartkėnas (plaukimas) 1996 paralimpinėse žaidynėse užėmė 2 vietą (5000 m) ir 3 vietą (1000 m; treneris A. Buliuolis), 2000 – 3 vietą (6000 m), 2004 – 3 vietą (1000 m), 1999 Europos čempionate pelnė 2 aukso (1000 ir 5000 m), 2005 – aukso (1000 m) medalius, 1998 pasaulio čempionate – bronzos medalį (1000 m).

Mieste yra 35 stadionai, 5 plaukimo baseinai, 14 didelių, 87 mažesnės ir apie100 bendrojo fizinio lavinimo bei įvairių sporto šakų salių, 18 futbolo, 20 teniso, 100 krepšinio, 33 tinklinio, 12 rankinio aikščių, Irklavimo sporto bazė (Lampėdžiai), Lietuvos kūno kultūros akademijos lengvosios atletikos maniežas, jachtų klubas, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno sporto centras (daugiafunkcis sporto kompleksas; čia 2006 pasiūlyta įrengti tarptautinį akredituotą lengvosios atletikos treniruočių centrą); Kauno sporto halė, lengvosios atletikos stadionas, kuriame rengiamos tarptautinės futbolo ir lengvosios atletikos varžybos, nuo 2005 – Europos lengvosios atletikos asociacijos (angl. European Athletic Association, EAA) Permit Meeting serijos varžybos, 2009 liepos mėnesį surengtas Europos jaunimo (iki 23 metų) lengvosios atletikos čempionatas. Nacionalinį sporto bazės statusą gavo kultūros ir sporto rūmai Girstutis (2006) ir būsimieji kultūros ir sporto pramogų rūmai, statomi Nemuno saloje (2009). Kauno turistų klubas (Virgaudas Sapranavičius, Kęstutis Dagilis) ir Jungtinis sveikatos klubas (P. Sventickas) rengia sveikatos ir žvalumo grupių pratybas, keliautojų sporto sąskrydžius, sveikatos ir grūdinimosi renginius bei šventes. 2 kartus per metus organizuojami orientavimosi sporto renginiai Orientyras. Kaunas vienas pirmųjų Rytų ir Vidurio Europos miestų 1989 įsijungė į Pasaulio sveikatos organizacijos Sveikų miestų projektą ir yra 4 etapų dalyvis. Vyksta miesto Sveikatos ir žvalumo, taip pat visuomeninio sąjūdžio Sportas visiems renginiai.

Nuo 2004 Kaunas oficialiai pripažintas sportiškiausiu miestu (neoficialiai šis titulas priklauso Kaunui apie 10 metų).

Kauno garbės piliečių vardai suteikti: Algirdui Šocikui (1997), Arvydui Saboniui (1997), Vladui Garastui (2002), Kaunui nusipelnę piliečiai apdovanoti: 1 laipsnio Santakos garbės ženklu – Tarptautinio olimpinio komiteto (angl. International Olympic Committee, IOC) prezidentas Žakas Rogas (Jacques Rogge, 2006), 2 laipsnio – Romualdas Venzbergas (2005), V. Mačiulis (2005), Kazys Petkevičius (2005), Voldemaras Novickis (2005), Fausta Bimbienė (2006), Birutė Kalėdienė (2006), Jūratė ir Česlovas Norvaišos (2005), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas (2006), Vokietijos Lipės apskrities sporto koordinatorius E. D. Hegeris, 3 laipsnio – Ramojus Anicetas Kalytis (2006), Gediminas Budnikas (2006), Anatolijus Čiupkovas (2006), V. Masalskis (2006), Birutė Statkevičienė (2006), Stanislovas Stonkus (2007), Vytautas Kontvainis (2007), Vidmantas Jonas Čirūnas (2007), V. Vasilenko (2008), Petras Vinciūnas (2008), Bronislovas Geldauskas (2008), Algis Mikučionis (2008), Zita Jankienė (2009).

Kaune rengiamos tarptautinės varžybos. 1997 vyko II Baltijos jūros šalių sporto žaidynės, 2005 – Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas, Europos krepšinio lygos ir Europos jaunimo krepšinio čempionatų varžybos, Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ, kas 4 metai), Pasaulio jaunimo dziudo taurės varžybos, sportinių šokių varžybos Gintarinė pora ir Rudens taurė, tarptautinis Algirdo Šociko taurės bokso turnyras, buriavimo regata Rudens vėjas, Eleonoros Kaminskaitės irklavimo regata. Vyksta tradiciniai kūno kultūros ir sporto renginiai: sveikatingumo žygiai Snaigė slidėmis ir pėsčiomis, sveikatos, fizinio aktyvumo ir grūdinimosi šventė Kauno ruoniai, Algimanto Babavičiaus taurės vandensvydžio turnyras, tarptautinis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo taurės tinklinio, regbio turnyrai, bėgimas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aerouostas–Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklas, Aldonos Nenėnienės rankinio veteranų turnyras, tarptautinis Genovaitės Sviderskaitės krepšinio turnyras, orientavimosi varžybos Orientyras, F. Andziulio taurės veteranų futbolo turnyras, Alfonso Vietrino taurės bėgimo varžybos, tarptautinis A. Grigošaičio atminimo dziudo turnyras (vyrai), tarptautinės Brača-sport taurės baidarių ir kanojų irklavimo varžybos, žygis automobiliais-ralis Šeima, Bangos ir Leono Sereikos taurės stalo teniso turnyras, turistinė regata Nemunu Aleksoto taurė, Augustino Karkausko taurės tinklinio turnyras, sportinių šokių konkursas Rudens taurė, V. ir V. Katkevičių memorialo plaukimo veteranų varžybos, plaukimo maratonas, Alberto Macežinsko veteranų rankinio varžybos, kitų sporto šakų (suaugusiųjų ir veteranų krepšinio, sunkiosios atletikos, sportinės gimnastikos, rankinio, baidarių ir kanojų irklavimo, orientavimosi sporto, bokso, šaškių, šaudymo) turnyrai įžymiems sportininkams ir treneriams atminti, sportininkų pagerbimo šventės ir kiti.

Kauno sporto vadovai: A. Butavičius (1937–1940), A. Kuliavas (1942–1944), Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – Alfonsas Vietrinas (1940–1941 ir 1945), V. Vaškelis (1945–1946), J. Šablinskas (1946–1952), Sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotojas fizinio lavinimo reikalams A. Karvelis (1953–1954), Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – Alfonsas Gasparka (1955–1958 ir 1959–1970; 1959–1968 Sporto draugijų ir organizacijų sąjungos Kauno tarybos vadovas), Viktoras Želvys (1970–1972), Pranas Majauskas (1972–1990), R. Rukaitis (1990–1991), Rimtautas Antanas Markelis (1992–1996), R. Juodris (1996–1997; laikinai), Eugenijus Burokas (1997–1998), Albinas Grabnickas (nuo 1998).

Kaune leisti sporto laikraščiai

Laikraščio pavadinimas Leidimo metai

Lietuvos sportas

1922

Sportas

1923–1928

Iliustruotasis sportas

1929

Mūsų sportas

1931–1932

Fiziškas auklėjimas

1931–1940

Sporto tribūna

1933–1935

Kūno kultūra ir sveikata

1933–1934

MSK sporto dienos

1935

Stadionas

1936

Lietuvos sportas

1937–1938

Sporto žinios

1939

Raudonasis sportas

1940–1941

Krepšinio apžvalga

1989–1990

Krepšinio pasaulis (žurnalas)

1989–1990

Olimpinė viltis

1989

Atletas

1991–1992

Kauno sportas

1995–1999

Kauno komandos – daugkartinės Lietuvos čempionės

Sporto šaka Komanda Kartai (metai)

Badmintonas (mišri)

Drobė

15 (1975, 1976, 1983–1993, 1998, 1999)

Politechnika

6 (1980–1982, 2002, 2006, 2008)

Sanitex

6 (2000, 2001, 2003–2005, 2007)

Badmintonas (vyrų)

Drobė

4 (1994–1997)

Beisbolas

Lituanica

5 (2002, 2003, 2005–2007)

Futbolas (vyrų)

LFLS

5 (1922, 1923, 1927, 1932, 1942)

Kovas

6 (1924–1926, 1933, 1935, 1936)

Inkaras

7 (1950, 1951, 1954, 1964, 1965, 1995, 1996)

FBK Kaunas

8 (1999–2004, 2006, 2007)

Krepšinis (vyrų)

LFLS

6 (1924, 1926–1928, 1935, 1936)

Žalgiris

23 (1946, 1950, 1952–1955, 1957, 1958, 1991–1999, 2001, 2003–2005, 2007, 2008)

Atletas (KKI)

9 (1947–1949, 1951, 1968, 1982, 1983, 1989, 1990)

Drobė

9 (1964, 1969, 1970, 1976, 1978–1980, 1986, 1987)

Krepšinis (moterų)

LFLS

12 (1922, 1924, 1926–1928, 1935, 1937–1940, 1942, 1943)

Žalgiris

7 (1950, 1952–1955, 1957, 1958)

Politechnika (KPI)

6 (1959–1962, 1964, 1966)

Ledo ritulys

LFLS

5 (1926–1928, 1931, 1934)

Inkaras

13 (1949, 1951, 1953, 1955, 1956, 1958, 1963, 1965–1970)

Rankinis (vyrų)

Žalgiris

5 (1966–1969, 1971)

Granitas (Polita, Kausta, Karys)

24 (1975, 1979, 1980, 1982, 1984, 1985, 1991–2005, 2008, 2009)

Rankinis (moterų)

Žalgiris

7 (1956, 1963, 1964, 1966–1969)

Atletas (KKI)

5 (1957, 1958, 1960, 1970, 1979)

Politechnika

7 (1971, 1973–1976)

Regbis

Politechnika

5 (1965, 1971, 1977, 1979, 1985)

Staklės

6 (1966, 1968, 1975, 1976, 1980, 1981)

Stalo tenisas (mišri)

Kauno rinktinė

5 (1939, 1950, 1952, 1955, 1958)

Stalo tenisas (vyrų)

Tauras

5 (1980–1983, 1986)

Stalo tenisas (moterų)

Darbo rezervai

6 (1972, 1975, 1977–1980)

Banga

7 (1991, 1993–1995, 1998–2000)

Tenisas (mišri)

Pluoštas

5 (1978, 1979, 1981–1983)

Tinklinis (moterų)

LVKKI

9 (1957, 1979, 1980, 1983–1986, 1988, 1989)

Dinamo

5 (1973–1976, 1978)

Heksa

9 (1994, 1996, 1997, 2001, 2002, 2004–2007)

Vandensvydis

Kauno rinktinė

11 (1950, 1951, 1955–1958, 1960, 1963, 1967, 1971, 1974)

Raudonasis spalis

14 (1968–1973, 1975–1983)

Banga

8 (1984–1991)

Lituanica

10 (1992–2001)

Kauno komandos – SSRS čempionės ir prizininkės

Sporto šaka Komanda Medalis Kartai (metai)

Krepšinis (vyrų)

KKI

aukso

1 (1947)

sidabro

1 (1949)

Žalgiris

aukso

4 (1951, 1985–1987)

sidabro

6 (1952, 1980, 1983, 1984, 1988, 1989)

bronzos

6 (1953–1955, 1971, 1973, 1978)

Rankinis (vyrų)

Atletas

aukso

1 (1963)

bronzos

1 (1962)

Granitas

sidabro

2 (1981, 1985)

bronzos

2 (1979, 1986)

Žalgiris

bronzos

1 (1966)

Rankinis (moterų)

Žalgiris

aukso

4 (1957, 1960, 1966, 1967)

sidabro

5 (1958, 1961, 1963, 1965, 1978)

bronzos

4 (1962, 1964, 1974, 1979)

LŽŪA

bronzos

1 (1959)

Europos čempionai (1937–2008)

Sportininkas Sporto šaka Metai Miestas, šalis

A. Andrulis

krepšinis

1937

Ryga, Latvija

L. Baltrūnas

krepšinis

1937

Ryga, Latvija

Č. Daukša

krepšinis

1937

Ryga, Latvija

L. Kepalas

krepšinis

1937

Ryga, Latvija

F. Kriaučiūnas

krepšinis

1937

Ryga, Latvija

P. Mažeika

krepšinis

1937

Ryga, Latvija

E. Nikolskis

krepšinis

1937

Ryga, Latvija

L. Petrauskas

krepšinis

1937

Ryga, Latvija

Z. Puzinauskas

krepšinis

1937

Ryga, Latvija

S. Šačkus

krepšinis

1937

Ryga, Latvija

P. Talzūnas

krepšinis

1937

Ryga, Latvija

J. Žukas

krepšinis

1937

Ryga, Latvija

A. Andrulis

krepšinis

1939

Kaunas, Lietuva

L. Baltrūnas

krepšinis

1939

Kaunas, Lietuva

V. Budriūnas

krepšinis

1939

Kaunas, Lietuva

J. Jurgėla

krepšinis

1939

Kaunas, Lietuva

F. Kriaučiūnas

krepšinis

1939

Kaunas, Lietuva

V. Leščinskas

krepšinis

1939

Kaunas, Lietuva

P. Lubinas

krepšinis

1939

Kaunas, Lietuva

P. Mažeika

krepšinis

1939

Kaunas, Lietuva

V. Norkus

krepšinis

1939

Kaunas, Lietuva

E. Nikolskis

krepšinis

1939

Kaunas, Lietuva

L. Petrauskas

krepšinis

1939

Kaunas, Lietuva

Z. Puzinauskas

krepšinis

1939

Kaunas, Lietuva

M. Ruzgys

krepšinis

1939

Kaunas, Lietuva

M. Šliupas

krepšinis

1939

Kaunas, Lietuva

S. Butautas

krepšinis

1947

Praha, Čekoslovakija

V. Kulakauskas

krepšinis

1947

Praha, Čekoslovakija

J. Lagunavičius

krepšinis

1947

Praha, Čekoslovakija

K. Petkevičius

krepšinis

1947

Praha, Čekoslovakija

S. Butautas

krepšinis

1951

Paryžius, Prancūzija

J. Lagunavičius

krepšinis

1951

Paryžius, Prancūzija

S. Butautas

krepšinis

1953

Maskva, SSRS

J. Lagunavičius

krepšinis

1953

Maskva, SSRS

A. Lauritėnas

krepšinis

1953

Maskva, SSRS

K. Petkevičius

krepšinis

1953

Maskva, SSRS

A. Šocikas

boksas

1953

Varšuva, Lenkija

A. Šocikas

boksas

1955

Berlynas, VFR

A. Lauritėnas

krepšinis

1957

Sofija, Bulgarija

S. Stonkus

krepšinis

1957

Sofija, Bulgarija

J. Daktarai tė

krepšinis

1960

Sofija, Bulgarija

R. Tamulis

boksas

1961

Belgradas, Jugoslavija

J. Daktaraitė

krepšinis

1962

Miulūzas, Prancūzija

R. Tamulis

boksas

1963

Maskva, SSRS

R. Tamulis

boksas

1965

Berlynas, VDR

M. Paulauskas

krepšinis

1965

Maskva, SSRS

L. Rutkauskaitė-Jukelienė

krepšinis

1966

Klužas, Rumunija

M. Paulauskas

krepšinis

1967

Tamperė, Suomija

M. Paulauskas

krepšinis

1969

Neapolis, Italija

G. Šidagytė

irklavimas

1969

Klagenfurtas, Austrija

A. Skarulienė

stalo tenisas

1970

Maskva, SSRS

J. Juocevičius

boksas

1971

Madridas, Ispanija

M. Paulauskas

krepšinis

1971

Esenas, VFR

M. Batutytė

tinklinis

1971

Emilijos Redžas, Italija

Č. Jezerskas

savigynos imtynės

1972

Ryga, SSRS

A. Giedraitytė

stalo tenisas

1974

Novi Sadas, Jugoslavija

A. Songaila

savigynos imtynės

1976

Leningradas, SSRS

V. Chomičius

krepšinis

1979

Turinas, Italija

S. Jovaiša

krepšinis

1981

Praha, Čekoslovakija

V. Chomičius

krepšinis

1985

Štutgartas, VFR

S. Jovaiša

krepšinis

1985

Štutgartas, VFR

R. Kurtinaitis

krepšinis

1985

Štutgartas, VFR

A. Sabonis

krepšinis

1985

Štutgartas, VFR

F. Jankauskas

savigynos imtynės

1991

Turinas, Italija

R. Mackevičius

kikboksas

1995

Kaunas, Lietuva

T. Turčinskas

kiokušin karatė

1996

Kaunas, Lietuva

R. Petraitis

tekvondo

1996

Ričonė, Italija

R. Šiugždinis

buriavimas

1997

Italija

T. Turčinskas

kiokušin

1997

Berlynas, Vokietija

R. Mikšytė

karatė kiokušin

1997

Berlynas, Vokietija

R. Aleliūnaitė

karatė krepšinis

1997

Budapeštas, Vengrija

L. Brazdeikytė

krepšinis

1997

Budapeštas, Vengrija

L. Dambrauskaitė

krepšinis

1997

Budapeštas, Vengrija

R. Kreivytė

krepšinis

1997

Budapeštas, Vengrija

D. Kurtinaitienė

krepšinis

1997

Budapeštas, Vengrija

R. Mikšytė

kiokušin karatė

1998

Oradia, Rumunija

K. Arbočius

šidokan karatė

1998

Nica, Prancūzija

A. Motiejūnas

kikboksas

1998

Kaunas, Lietuva

G. Grincevičius

kikboksas

1998

Kaunas, Lietuva

K. Arbočius

kikboksas

1998

Kaunas, Lietuva

A. Simaška

automobilių sportas

1999

8 etapai

R. Mikšytė

kiokušin karatė

1999

Kopenha ga, Danija

R. Mikšytė

kiokušin karatė

2000

Kaunas, Lietuva

S. Misevičienė

fitnesas (WPF)

2000

Strasbūras, Prancūzija

R. Garkauskaitė-Būdienė

stalo tenisas

2000

Bremenas, Vokietija

D. Skliaudys

Tailando boksas

2000

Kipras

A. Bartkus

fitnesas (WABBA)

2001

Noikirchenas, Vokietija

D. Petkūnienė

fitnesas (WPF)

2001

Chichonas, Ispanija

A. Kregždė

radijo sportas

2001

Chichonas, Ispanija

G. Zabotkus

šidokan karatė

2002

Nica, Prancūzija

T. Stupuris

šidokan karatė

2002

Nica, Prancūzija

J. Poškaitis

šidokan karatė

2002

Nica, Prancūzija

R. Žeimys

kultūrizmas (WPF)

2002

Neapolis, Italija

S. Lodaitė

fitnesas (WPF)

2002

Neapolis, Italija

T. Žemaitis

šiuolaikinė penkiakovė

2002

Ustis prie Labės, Čekija

G. Zabotkus

šidokan karatė

2003

Ruanas, Prancūzija

G. Gustas

krepšinis

2003

Stokholmas, Švedija

Š. Jasikevičius

krepšinis

2003

Stokholmas, Švedija

V. Praškevičius

krepšinis

2003

Stokholmas, Švedija

D. Šalenga

krepšinis

2003

Stokholmas, Švedija

S. Štombergas

krepšinis

2003

Stokholmas, Švedija

Ž. Dvareckaitė-Raudonienė

fitnesas (IFBB)

2003

Izmyras, Turkija

R. Žeimys

kultūrizmas (WPF)

2003

Strasbūras, Prancūzija

I. Palavinskienė

fitnesas (WPF)

2003

Strasbūras, Prancūzija

D. Petkūnienė

fitnesas (WPF)

2003

Strasbūras, Prancūzija

A. Kregždė

radijo sportas

2003

Strasbūras, Prancūzija

M. Stonytė

alyšas

2004

Vilnius, Lietuva

D. Dzikevičius

fitnesas (WPF)

2004

Maskva, Rusija

R. Žeimys

kultūrizmas (WPF)

2005

Datelnas, Vokietija

L. Mackevičiūtė

fltnesas (WPF)

2005

Datelnas, Vokietija

V. Bašinskienė

fitnesas (WPF)

2005

Datelnas, Vokietija

R. Būdienė

stalo tenisas

2005

Orhusas, Danija

E. Bunevičius

alyšas

2006

Odesa, Ukraina

M. Čiuplytė

kiokušin karatė

2006

Budapeštas, Vengrija

P. Stankevičius

kultūrizmas (WPF)

2006

Neapolis, Italija

I. Lasmanavičiūtė

fitnesas (WPF)

2006

Neapolis, Italija

J. Siukštaitė

fitnesas (WPF)

2006

Neapolis, Italija

R. Klimavičius

Tailando boksas

2006

Diuseldorfas, Vokietija

T. Gadeikis

baid. ir kan. irklavimas

2007

Pontevedra, Ispanija

R. Paškauskas

kiokušin karatė

2007

Vilnius, Lietuva

I. Lasmanavičiūtė

fitnesas (WPF)

2007

Teverda, Italija

I. Lasmanavičiūtė

fitnesas (WPF)

2007

Teverda, Italija

V. Rasimavičius

sklandymas

2007

Pociūnai, Lietuva

G. Butnoris

sklandymas

2007

Pociūnai, Lietuva

A. Bižokas

sportiniai šokiai

2007

Madridas, Ispanija

E. Daniūtė

sportiniai šokiai

2007

Madridas, Ispanija

R. Būdienė-Paškauskienė

stalo tenisas

2007

Belgradas, Serbija

G. Zabotkus

kiokušin karatė

2007

Druskininkai, Lietuva

J. Poškaitis

kiokušin karatė

2007

Druskininkai, Lietuva

T. Gadeikis

baid. ir kan. irklavimas

2008

Milanas, Italija

A. Tasiukevičiūtė

kultūrizmas (WFF-WBBF)

2008

Klaipėda, Lietuva

D. Ignatavičius

kultūrizmas (WFF-WBBF)

2008

Klaipėda, Lietuva

A. Smaguris

fitnesas (WFF-WBBF)

2008

Klaipėda, Lietuva

R. Burokaitė

fitnesas (WFF-WBBF)

2008

Klaipėda, Lietuva

R. Pažarauskaitė

kultūrizmas (WPF)

2008

Nekarzulmas, Vokietija

R. Pažarauskaitė

fitnesas (WPF)

2008

Nekarzulmas, Vokietija

S. Mikalauskienė

fitnesas (WPF)

2008

Nekarzulmas, Vokietija

R. Paškauskienė

stalo tenisas

2008

Sankt Peterburgas, Rusija

Pasaulio čempionai (1956–2008)

Sportininkas Sporto šaka Metai Miestas, šalis

L. Meščeriakova

tinklinis

1956

Paryžius, Prancūzija

J. Daktaraitė

krepšinis

1959

Maskva, SSRS

M. Paulauskas

krepšinis

1967

Montevidėjas, Urugvajus

M. Batutytė

tinklinis

1970

Varna, Bulgarija

Č. Jezerskas

savigynos imtynės

1973

Teheranas, Iranas

M. Paulauskas

krepšinis

1974

San Chuanas, Puerto Rikas

Č. Jezerskas

savigynos imtynės

1974

Ulan Batoras, Mongolija

C. Jezerskas

savigynos imtynės

1975

Minskas, SSRS

J. Narmontas

irklavimas

1981

Miunchenas, VFR

V. Chomičius

krepšinis

1982

Kalis, Kolumbija

S. Jovaiša

krepšinis

1982

Kalis, Kolumbija

A. Sabonis

krepšinis

1982

Kalis, Kolumbija

V. Novickis

rankinis

1982

Hamburgas, VFR

R. Valuckas

rankinis

1982

Hamburgas, VFR

A. Šalna

biatlonas

1983

Anterselva, Italija

A. Vingrys

radijo sportas

1983

Anterselva, Italija

A. Vingrys

radijo sportas

1983

Anterselva, Italija

A. Kregždė

radijo sportas

1984

Anterselva, Italija

A. Kregždė

radijo sportas

1985

Anterselva, Italija

A. Pipiras

radijo sportas

1985

Anterselva, Italija

G. Lučinskas

radijo sportas

1986

Anterselva, Italija

A. Šalna

biatlonas

1987

Rūpoldingas, VFR

A. Kregždė

radijo sportas

1988

Rūpoldingas, VFR

R. Šiugždinis

buriavimas

1997

Marokas

R. Mikšytė

kiokušin karatė

1997

Ciba, Japonija

K. Arbočius

šidokan karatė

1999

Čikaga, Jungtinės Amerikos Valstijos

T. Stupuris

kikboksas

2001

Graikija

D. Petkūnienė

kūno rengyba (WFF)

2001

Monpeljė, Prancūzija

I. Palavinskienė

kūno rengyba (WFF)

2002

Monpeljė, Prancūzija

S. Lodaitė

kūno rengyba (WFF)

2002

Monpeljė, Prancūzija

D. Petkūnienė

kūno rengyba (WFF)

2003

Teračina, Italija

E. Bložė

šotokan karatė

2003

Las Vegasas, Jungtinės Amerikos Valstijos

E. Bunevičius

imtynės už diržų

2004

Stambulas, Turkija

M. Stonytė

imtynės už diržų

2004

Stambulas, Turkija

K. Arbočius

šotokan karatė

2004

Las Vegasas, Jungtinės Amerikos Valstijos

M. Stonytė

imtynės už diržų

2005

Kazanė, Rusija

R. Morkevičius

bušido

2005

Tokijas, Japonija

K. Arbočius

šotokan karatė

2005

Tokijas, Japonija

R. Sąženytė

kūno rengyba (WFF)

2005

Perpinjanas, Prancūzija

V. Pocius

kūno rengyba

2005

Vilnius, Lietuva

T. Žemaitis

šiuolaikinė penkiakovė

2006

Gvatemala

E. Bunevičius

imtynės už diržų

2006

Odesa, Ukraina

J. Šiukštaitė

kūno rengyba (WFF)

2006

La Grand Motas, Prancūzija

S. Štendelienė

kūno rengyba (WFF)

2006

La Grand Motas, Prancūzija

L. Sadauskas

kultūrizmas (WBBF)

2007

Maskva, Rusija

R. Burokaitė

kultūrizmas (WBBF)

2007

Maskva, Rusija

D. Simonavičiūtė

kūno rengyba (NABBA)

2008

Petersbergas, Vokietija

D. Simonavičiūtė

kultūrizmas (NABBA)

2008

Petersbergas, Vokietija

A. Kvasauskas

kultūrizmas (NABBA)

2008

Petersbergas, Vokietija

Olimpinių žaidynių medalininkai (1–3 vietos)

Sportininkas Sporto šaka Vieta Olimpinės žaidynės Metai Olimpinių žaidynių vieta

M. Paulauskas

krepšinis

1

XX

1972

Miunchenas, Vokietija

A. Česaitytė

rankinis

1

XXI

1976

Monrealis, Kanada

A. Česaitytė-Nenėnienė

rankinis

1

XXII

1980

Maskva, SSRS

A. Šalna

biatlonas

1

XIV

1984

Sarajevas, Jugoslavija

V. Chomičius

krepšinis

1

XXV

1988

Seulas, Pietų Korėja

R. Kurtinaitis

krepšinis

1

XXV

1988

Seulas, Pietų Korėja

A. Sabonis

krepšinis

1

XXV

1988

Seulas, Pietų Korėja

V. Novickis

rankinis

1

XXV

1988

Seulas, Pietų Korėja

S. Butautas

krepšinis

2

XV

1952

Helsinkis, Suomija

J. Lagunavičius

krepšinis

2

XV

1952

Helsinkis, Suomija

K. Petkevičius

krepšinis

2

XV

1952

Helsinkis, Suomija

A. Lauritėnas

krepšinis

2

XVI

1956

Melburnas, Australija

K. Petkevičius

krepšinis

2

XVI

1956

Melburnas, Australija

S. Stonkus

krepšinis

2

XVI

1956

Melburnas, Australija

R. Tamulis

boksas

2

XVIII

1964

Tokijas, Japonija

J. Čepulis

boksas

2

XIX

1968

Meksikas, Meksika

V. Butkus

irklavimas

2

XXI

1976

Monrealis, Kanada

V. Novickis

rankinis

2

XXII

1980

Maskva, SSRS

R. Murauskas

boksas

3

XVI

1956

Melburnas, Australija

B. Kalėdienė

ieties metimas

3

XVIII

1960

Roma, Italija

M. Paulauskas

krepšinis

3

XIX

1968

Meksikas, Meksika

E. Kaminskaitė

irklavimas

3

XXI

1976

Monrealis, Kanada

J. Narmontas

irklavimas

3

XXII

1980

Maskva, SSRS

S. Jovaiša

krepšinis

3

XXII

1980

Maskva, SSRS

R. Brazdauskis

krepšinis

3

XXV

1992

Barselona, Ispanija

V. Chomičius

krepšinis

3

XXV

1992

Barselona, Ispanija

D. Dimavičius

krepšinis

3

XXV

1992

Barselona, Ispanija

G. Krapikas

krepšinis

3

XXV

1992

Barselona, Ispanija

R. Kurtinaitis

krepšinis

3

XXV

1992

Barselona, Ispanija

A. Sabonis

krepšinis

3

XXV

1992

Barselona, Ispanija

A. Visockas

krepšinis

3

XXV

1992

Barselona, Ispanija

G. Einikis

krepšinis

3

XXV

1996

Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos

R. Kurtinaitis

krepšinis

3

XXVI

1996

Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos

D. Lukminas

krepšinis

3

XXVI

1996

Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos

T. Pačėsas

krepšinis

3

XXVI

1996

Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos

A. Sabonis

krepšinis

3

XXVI

1996

Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos

S. Štombergas

krepšinis

3

XXVI

1996

Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos

R. Vaišvila

krepšinis

3

XXVI

1996

Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos

B. Šakickienė

irklavimas

3

XXVII

2000

Sidnėjus, Australija

D. Adomaitis

krepšinis

3

XXVII

2000

Sidnėjus, Australija

G. Einikis

krepšinis

3

XXVII

2000

Sidnėjus, Australija

Š. Jasikevičius

krepšinis

3

XXVII

2000

Sidnėjus, Australija

K. Marčiulionis

krepšinis

3

XXVII

2000

Sidnėjus, Australija

T. Masiulis

krepšinis

3

XXVII

2000

Sidnėjus, Australija

D. Maskoliūnas

krepšinis

3

XXVII

2000

Sidnėjus, Australija

S. Štombergas

krepšinis

3

XXVII

2000

Sidnėjus, Australija

M. Mizgaitis

graikų-romėnų imtynės

3

XXIX

2008

Pekinas, Kinija

Geriausi Kauno miesto sportininkai (1998–2009)

Sportininkas Sporto šaka Metai

R. Šiugždinis

buriavimas

1998

B. Šakickienė

irklavimas

1999

B. Šakickienė

irklavimas

2000

M. Drobiazko ir P. Vanagas

dailusis čiuožimas

2001

R. Rumšas

dviračių sportas

2002

S. Jasikevičius

krepšinis

2003

A. Bižokas ir E. Daniūtė

sport. šokiai

2006

D. Šemiotas

boksas

2007

G. Volungevičiūtė

buriavimas

2008

R. Labuckas ir T. Gadeikis

baidarių ir kanojų irklavimas

2009

Galerija

author

Algimantas Bertašius, Vida Jokubauskienė

Skip to content