Spòrto ir sveikãtos fakultètas, Vìlniaus edukològijos universitèto (iki 2011 Vìlniaus pedagòginis universitètas) Spòrto ir sveikãtos fakultètas, įkurtas 2005 siekiant sutelkti ir efektyvinti sportininkų, sporto ir sveikatos specialistų rengimą. Veikia 3 katedros – Kūno kultūros teorijos (vedėjas docentas daktaras Mindaugas Katinas), Sporto metodikos (vedėjas profesorius habilituotas daktaras Kazys Milašius), Sveikatos ir fizinio ugdymo (vedėjas profesorius habilituotas daktaras Algirdas Raslanas), Sporto mokslo institutas (direktorius Kazys Milašius), Sporto centras (Šviesa; direktorė Irma Braškienė), Tęstinių studijų centras (koordinatorė Elvyra Vėbrienė), Panevėžio sporto centre – Sporto ir sveikatos fakulteto tęstinių studijų filialas. Tikslas – rengti pedagogus, gebančius dirbti ugdymo institucijose ir sporto organizacijose; nuo 1954 kūno kultūros (fizinio auklėjimo specialybės pedagogai, nuo 1993 bakalaurai ir magistrai) buvo rengiami Gamtos mokslų fakultete (iki 1993 Gamtos-geografijos fakultetas) ir Istorijos fakultete. Baigusieji studijas gali dirbti kūno kultūros mokytojais, sporto organizatoriais, treneriais. Nuolatinėse ir tęstinėse studijose mokėsi daugiau kaip1200 studentų (iš jų Panevėžio sporto centre veikiančiame Sporto ir sveikatos fakulteto tęstinių studijų filiale – daugiau kaip 200 bakalauro ir magistrantūros studijų studentų). I pakopos studijų programa: pedagogikos ir sporto bakalauras, mokytojas, II pakopos – kūno kultūra ir sportas (sporto magistras).
1947 buvo įkurta Fizinio lavinimo ir sporto katedra (1993–2000 Kūno kultūros katedra; vedėjai: 1947–1954 Avetikas Atamaljanas, 1954–1957 Vytautas Kulakauskas, 1957–1972 Marija Navaitienė, 1972–1982 Vytautas Kuklys, 1982–2000 Juozas Genevičius), 2000 prijungta prie Sporto metodikos katedros (įkurta 1980, vedėjai: 1980–1991 Juozas Skernevičius, 1991–2002 Povilas Karoblis, nuo 2002 Kazys Milašius). 1954 įkurta Fizinio lavinimo teorijos katedra (Kūno kultūros teorijos katedra; vedėjai: 1954–1968 Avetikas Atamaljanas, 1973–1985 Danielius Radžiukynas, 1969–1973, 1985–1991 Povilas Karoblis, 1991–2005 Audronius Vilkas, nuo 2005 Mindaugas Katinas). Nuo 1954 dirbo sporto treneriai docentai – Avetikas Atamaljanas, Jonas Algimantas Juozaitis, Antanas Krasaitis, Vytautas Kuklys, Antanas Paulauskas, Anatolijus Pocius, Danielius Radžiukynas, J. Suslovas, G. Šaltenienė.
Kūno kultūros specialybę studijavo ir sėkmingai baigė 11 olimpinių čempionų: boksininkas Danas Pozniakas (XIX olimpinės žaidynės, 1968), krepšininkės Angelė Rupšienė-Jankūnaitė (XXI olimpinės žaidynės, 1976, XXII olimpinės žaidynės, 1980) ir Vida Beselienė-Šulskytė (XXII olimpinės žaidynės, 1980), lengvaatlečiai Romas Valiulis (XXII olimpinės žaidynės, 1980) ir Romas Ubartas (XXV olimpinės žaidynės, 1992), slidininke Vida Vencienė-Mogenytė (1980 žiemos olimpinės žaidynės), plaukikai Lina Kačiušytė ir Robertas Žulpa (XXII olimpinės žaidynės, 1980), futbolininkai Arvydas Janonis ir Arminas Narbekovas (XXIV olimpinės žaidynės, 1988), penkiakovininkė Laura Asadauskaitė (XXX olimpinės žaidynės, 2012).
Nuo 1998 kasmet sportininkai dalyvauja SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) studentų žaidynėse, iš kurių yra parvežę 201 medalį (63 aukso, 69 sidabro ir 69 bronzos).
2005–2011 Sporto ir sveikatos fakulteto mokslininkai publikavo 365 mokslo darbus (tarp jų 8 monografijas), parengė 24 mokomąsias priemones, dėstytojai apgynė 4 daktaro disertacijas, atliko 3 habilitacines procedūras. Sporto ir sveikatos fakulteto specialistai (kaip pareiškėjai ir partneriai) dalyvavo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, Švietimo ir mokslo ministerijos, Šiaurės šalių ministrų tarybos, Europos Sąjungos socialinio fondo projektuose (2008–2009 teikta daugiau kaip 20 paraiškų). Parengta Lietuvos olimpinio sporto centro projektas Lietuvos olimpinės rinktinės narių ir olimpinio rezervo sportininkų moksliniai tyrimai pagal programą „Londonas 2012“, Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų rengimo programa Pekinas 2008.
Nuo 2001 veikė studentų Sporto mokslo draugija (kasmet studentų mokslo konferencijoje dalyvauja bakalauro ir magistrantūros studijų studentai, rengiantys baigiamuosius studijų darbus).
Nuo 2008 mokslininkai ir doktorantai dalyvavo Baltijos šalių sporto mokslo asociacijos (Audronius Vilkas ir Kazys Milašius yra jos tarybos nariai) veikloje, kasmet organizuojama sporto mokslo konferencija, Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunieji mokslininkai (doktorantai) kasmet spalio mėnesį rinkosi į seminarą Tartu (Estija).
Studentų ir dėstytojų mobilumą pagal ERASMUS programą garantuoja 2007–2009 pasirašytos dvišalio bendradarbiavimo sutartys su Tartu universitetu, Latvijos sporto mokslo akademija, Dumlupinaro universitetu, Egerio kolegija (Vengrija), Kūno kultūros ir sporto akademija Gdanske (Lenkija), Lisabonos technikos universitetu (Portugalija), Šiaurės Glazgo (Glasgow) kolegija (Škotija).
Sporto ir sveikatos fakultetas yra vienas žurnalo Sporto mokslas steigėjų.
2012 dirbo 6 profesoriai – Laima Bloznelienė-Plėšnienė, Rūta Dadelienė, Nijolė Jaščaninienė, Kazys Milašius, Algirdas Raslanas, Audronius Vilkas (iki 2012 dirbo Povilas Karoblis ir Juozas Skernevičius), 17 docentų – Vincentas Blauzdys, Steponas Gečas, Vida Juškelienė, Mindaugas Katinas, Eglė Kemerytė-Riaubienė, Algimantas Kepežėnas, Renata Kviklienė, Leonas Meidus, Rūtenis Paulauskas, Artūras Poviliūnas, Regina Proškuvienė, Danielius Radžiukynas, Stasė Ustilaitė, Nelė Žilinskienė, 9 lektoriai, 7 asistentai.
Sporto ir sveikatos fakultetas administracija: tarybos pirmininkas – profesorius habilituotas daktaras Algirdas Raslanas, dekanas – profesorius daktaras Audronius Vilkas, prodekanės – profesorė daktarė Sniegina Poteliūnienė ir docentė daktarė Vida Juškelienė.
