Vilnius

Vìlnius. SPORTAS. 1906 06 06 įkurta lenkų sporto draugija Sakalas (Sokol) – pirmoji Vilniuje vieša sporto draugija – kultivavo boksą, dviračių sportą, fechtavimąsi, gimnastiką, imtynes, irklavimą. 1907 Sereikiškių parke (šalia Botanikos sodo) įrengta teniso aikštelė (1908 – antroji). Apie 1910 įkurta rusų sporto draugija Erelis (Oriol) kultivavo futbolą, imtynes, demonstravo gimnastikos pratimus. 1910 įkurtas oreivystės būrelis, 1911 – Oreivių draugija-mokykla. 1912 įvyko tarpmiestinės futbolo rungtynės Vilnius–Kaunas (10:5), Rusijos šachmatų didmeistrių turnyras (lietuviai nedalyvavo).

1920 Lietuvai trumpam įsitvirtinus Vilniuje iš Kauno bandė keltis Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Galutinai tai neįvyko. Lenkijai okupavus Vilnių lietuviškos draugijos ir sporto klubai buvo uždaryti, pradėta steigti Lenkijos sporto klubus. 1921 Stepono Batoro universitete įkurta Akademinio sporto sąjunga (Akademicki związek sportowy, AZS) kultivavo futbolą, ledo ritulį, lengvąją atletiką, slidinėjimą, tenisą, vandens sportą (nuo 1924 profesoriai globojo komandas ir galėjo joms atstovauti varžybose). Lenkijos futbolo čempionato atrankos varžybose 1922 rungtyniavo lenkų kariškių komanda Šaulys (Strzelec; suburta 1922), 1923 – Stepono Batoro universiteto Lauda, 1926 – Pirmasis pėstininkų pulkas (Pierwszy pułk piechoty). 1922 Stepono Batoro universiteto futbolininkai žaidė su Sakalo, Lvovo, Varšuvos karinių dalinių ir Akademinio sporto sąjungos komandomis, 1923 vyrų keturvietė tapo Vilniaus irklavimo čempione. 1927 įsteigus Lenkijos futbolo lygą Vilniaus klubai Židinys (Ognisko), Vikruoliai (Śmigły) rungtyniavo žemesnės pakopos pirmenybėse (Vikruoliai 1938 žaidė ir aukščiausioje lygoje, užėmė 10 vietą).

1927 prie Skaisčio ežero pastatytoje vandens sporto bazėje surengta pirmoji irkluotojų, buriuotojų, lengvaatlečių ir plaukimo mėgėjų vasaros stovykla (1 mėnesis); buvo rengiami turistiniai žygiai valtimis ir pėsčiomis. Stepono Batoro universiteto sporto klubams priklausė 15 % studentų, universitetas turėjo 2 sporto sales, irklavimo prieplauką prie Neries, teniso aikšteles ir irklavimo bazę Žydiškėse (dabar Trakų rajono savivaldybė).

1931 Vilniuje studentų teniso sporto klubas ASK (Akademinis sporto klubas) žaidė su Varšuvos studentais (2:9), 1933 surengtas tarptautinis turnyras: dalyvavo Baltstogės (Białystok), Gardino, Rygos, Varšuvos ir Vilniaus komandos, 1934 geriausiuoju Vilniaus tenisininku tapo teisininkų klubo narys B. Daubaras, 1938 įvyko Balstogės–Vilniaus mačas.

1935 Lenkijos čempionate tinklininkai užėmė 2 vietą, pasaulio studentų universiadoje šuolininkas V. Gieruta (W. Gierutto) įveikė 186 m aukštį, 1936 (ir 1938) irkluotojai (vienvietė valtis) J. Kepelis (Keppel) tapo Lenkijos vicečempionu, jo žmona M. Kepeliova (Keppelowa) – čempione. 1937–1939 iškilo Lenkijos lengvosios atletikos nariai M. Lumauskas (Lómowski) ir B. Jočys (Joszys), vėliau tapę Lietuvos čempionais ir rekordininkais. 1939 Vilniuje žaidė Vikruoliai ir Kauno Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos (LGSF) futbolininkai (2:5 ir 2:5).

1931 Stepono Batoro universiteto Lietuvos studentų sąjungos (įkurta 1925, pirmininkas A. Juknevičius) krepšininkai žaidė su Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviais, 1932 sąjunga įkūrė sporto sekciją (rengė varžybas, dalyvavo miesto pirmenybėse; aktyviausi – futbolininkai, irkluotojai, lengvaatlečiai, tinklininkai). Lietuviškas sporto būrelis (vadovas Pranas Žižmaras) buvo 1931–1933 Vytauto Didžiojo gatvėje veikusioje lenkiškoje skautų draugijoje, 1933 gimnazijoje įkurta Dariaus ir Girėno sporto kuopa. 1935 įkurtas Vilniaus lietuvių sporto klubas (pirmininkas B. Untulis, pavaduotojas L. Palevičius) 1937 turėjo 92 narius, kultivavo 6 sporto šakas (1938 buvo valdžios uždarytas, nuo 1939 vėl veikė). 1938 Vilniaus lietuvių sportininkų delegacija (vadovas Pranas Žižmaras) dalyvavo I Lietuvos tautinėje olimpiadoje, tinklinio komanda (P. Aberka, A. ir G. Astašauskai, A. Juknevičius, A. Kvaraciejus, M. Molis, V. Petruškevičius, C. Skrodzis, L Večkys, J. Žydelis) tapo čempione.

1939 Lietuvai atgavus Vilnių įsteigta Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinio fakulteto Fizinio auklėjimo katedra (1947 atkurta kaip Vilniaus universiteto katedra), Vilniaus sporto apygarda (pirmininkas Pranas Žižmaras), pradėtos steigti lietuviškos sporto organizacijos, savo skyrius įsteigė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga, Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija, Jaunalietuvių sporto organizacija, Šaulių sąjunga, Vilniaus universitete susibūrė Akademinis sporto klubas (ASK), 1939 veiklą atnaujino žydų sporto klubas Makabi.

Iš Kauno į Vilnių persikėlė žymių Lietuvos sportininkų, į lietuviškus sporto klubus įstojo iškilių lenkų sportininkų (L. Lumauskas, A. Jočys, Lenkijos bokso vicečempionas S. Lendzinas ir kiti). 1940 žiemą Vilniuje surengti pirmieji Lietuvos čempionatai (dailiojo čiuožimo, slidinėjimo), vyko įvairių sporto šakų mačai Vilnius–Kaunas. 1940 įvyko keletas Vilniaus rinktinių mačų su kitų miestų sportininkais (ledo ritulio Vilnius–Talinas 0:1, bokso Vilnius–Kaunas 9:7, Vilnius–Šiauliai 9:9, šachmatų Vilnius–Kaunas 9,5:10,5, lengvosios atletikos Vilnius–Kaunas 64:63, teniso Vilnius–Kaunas 4:8). Lietuvos čempionatuose keliolika vilniečių tapo čempionais (boksininkai S. Barauskas, V. Gurvičius, S. Lendzinas, Z. Ruseckas, V. Sazonovas, Antanas Zaboras, čiuožėjai Vincas Ignaitis, F. Zeikuvienė, slidininkai A. ir H. Haidukevičiai, lengvaatletis Vladas Bakūnas ir kiti). Akademinio jaunimo sporto sąjunga (AJSS; įkurta 1937), ketindama pradėti Vilniaus sportinio jaunimo sąjūdį, 1940 įsteigė Akademinio jaunimo sporto sąjungos Vilniaus apygardą (pirmininkas Stanislovas Šačkus), perėmė lenkų studentų prie Trakų ežero paliktą irklavimo ir buriavimo inventorių ir pastatus. Vilniaus šaulių vandens sporto klubui (įkurtas 1940) perduota buvusio lenkų kariškių Vikruolių klubo prieplauka su visu turtu.

1940 06 15 SSRS okupavus Lietuvą buvo panaikintos Lietuvos sporto organizacijos (10 01 Akademinio jaunimo sporto sąjunga), uždaryti lietuviški sporto klubai. 1940 12 Algirdo Vokietaičio iniciatyva sudarytas Vilniaus universiteto studentų sporto komitetas, Stanislovo Šačkaus – suburta krepšinio komanda. 1941 01 15 įsteigta Dinamo draugijos Vilniaus miesto taryba. Įkurtos automobilių sporto, čiuožimo, dviračių sporto, gimnastikos, lengvosios atletikos, slidinėjimo, sportinių žaidimų, šaudymo, vandens sporto šakų sekcijos. 1941 pradžioje pradėjo veikti sąjunginės Spartako draugijos, jungtinės profsąjungų organizacijos Spartuolis skyriai, 1941 02 12 panaikintas Valstybinis kūno kultūros ženklas, vietoj jo patvirtintas SSRS PDG (Pasiruošęs darbui ir SSRS gynybai; jo normas privalėjo laikyti visi studentai).

1941 01 12 Vilniuje startavo 100 km slidininkų žygis Vilnius–Kaunas (pradėjo 9, baigė 7 sportininkai per 14 val.). 1941 Vilniaus futbolo komandos Spartakas, Dinamo ir Spartuolis pirmą kartą dalyvavo Lietuvos čempionate.

1941 06 Vokietijai okupavus Lietuvą atkurtos kai kurios Lietuvos sporto organizacijos (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga, Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija), įsteigtas sporto klubas Šarūnas. 1941–1942 Vilniaus pedagoginiame institute pradėti rengti kūno kultūros mokytojai pradinėms mokykloms. 1942 Vilniaus apygardos vyrų krepšinio pirmenybėse dalyvavo 4 komandos (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga, Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija, Universitetas ir Šarūnas). Finale Universitetas (Bagdonavičius, Kondratavičius, Kontvilas, Milinavičius, Saladžius, Sartatavičius, Urnevičius) įveikė 21:17 Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga ir įgijo teisę dalyvauti Lietuvos čempionate. Ketvirtfinalyje Vilniaus universitetas nugalėjo 32:23 Ukmergės Perkūną, pusfinalyje pralaimėjo 13:32 Kauno Perkūnui (būsimam čempionui). 1942 įvyko šachmatų mačas tarp Kauno universiteto ir Vilniaus rinktinės (2:8). 1943 Vilniuje Lietuvos šachmatų komiteto surengtą tarptautinį šachmatų turnyrą laimėjo Vilniaus atstovas Povilas Vaitonis.

1944 vasarą artėjant frontui prie Lietuvos, dėl gresiančios SSRS okupacijos dalis sportininkų pasitraukė į Vakarus, dalis likusiųjų vėliau sovietų okupacinės valdžios buvo represuoti.

1944 antrojoje pusėje SSRS vėl okupavus Lietuvą buvo atkurtos Dinamo, Spartako, įsteigtos Žalgirio (1944), Lokomotyvo ir Darbo rezervų (1945) sporto draugijos. Vilniuje į sportinį gyvenimą įsiliejo SSRS kariuomenės lietuviški daliniai, iš SSRS atvykę kitų tautybių gyventojai. 1944 įsteigta Žalgirio draugijos Vilniaus miesto taryba (Vilniaus miesto dirbančiųjų sporto klubų sąjunga Žalgiris) kartu su kūno kultūros kolektyvais ir sporto klubais rūpinosi masiniu kūno kultūros, sveikatingumo darbu. Surengta pirmoji Lietuvos moksleivių spartakiada, vyko įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai, Neryje – irklavimo varžybos. Parodomosiose varžybose meistriškumą rodė fechtuotojai.

1945 dauguma geriausių lenkų sportininkų repatrijavo į Lenkiją. Pradėtos rengti Vilniaus pirmenybės, geriausios miesto sporto komandos pradėjo dalyvauti Lietuvos futbolo, krepšinio, tinklinio ir kitų sporto šakų čempionatuose, sportininkai – individualiose šalies varžybose. Vilniuje sudaryta Lokomotyvo draugijos Lietuvos valdyba, atidaryta irklavimo bazė. Aukštosiose mokyklose įsteigtos karinės katedros rūpinosi studentų fiziniu rengimu, Vilniaus universiteto Karinėje katedroje (vadovas generolas V. Karvelis) sudaryta fizinio rengimo dėstytojų grupė, pradėjo veikti įvairių sporto šakų būreliai, atgaivinta Akademinio sporto klubo (nuo 1948 Universiteto sporto klubas, USK; Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centras) veikla.

1947 Kūno kultūros ir sporto komitetui prie LSSR Ministrų tarybos (pirmininkas Jonas Uloza) rekomendavus įkurtas Vilniaus akademinis sporto klubas (ASK), kurio paskirtis – organizuoti Vilniaus aukštųjų mokyklų studentų sportą. Šis Vilniaus aukštųjų mokyklų kolektyvų sujungimas į vieną klubą nepasiteisino, nes kiekviena aukštoji mokykla norėjo kurti savo sporto tradicijas, tvarkytis savarankiškai. 1947 Vilniaus pedagoginio instituto įsteigta Fizinio lavinimo ir sporto katedra (1993–2000 Kūno kultūros katedra, 2000 sujungta su Sporto metodikos katedra; vedėjai: 1947–1954 Avetikas Atamaljanas, 1954–1957 Vytautas Kulakauskas, 1957–1972 Marija Navaitienė, 1972–1982 Vytautas Kuklys, 1982–2000 Juozas Genevičius), Vilniaus universiteto atkurta Fizinio auklėjimo katedra (1990–1992 Kūno kultūros katedra; vedėjai: 1947–1948 V. Matuiza, 1949–1950 A. Kaškauskas, 1950–1951 L. Noskovas, 1952–1955 G. Babkinas, 1956–1960 Vytautas Ostrauskas, 1961–1964 Viktoras Dzenis, 1965–1974 Pranas Urbonas, 1975–1991 Vytautas Bimba); 1992 katedra ir sporto klubas Universitetas reorganizuoti į Kūno kultūros centrą (vedėjas Juozas Saplinskas), šis 2000 pertvarkytas į Sveikatos ir sporto centrą (direktoriai: 2000–2008 Jonas Petras Jankauskas, nuo 2008 Ramunė Žilinskienė).

1947 Vilniuje surengtas Lietuvos tinklinio čempionatas (čempione tapo Vilniaus Dinamo komanda: F. Aleksėjevas, A. Juknevičius, G. Pechterevas, N. Petrovas, S. Repkas, P. Semencovas), iš geriausių Lietuvos futbolininkų suburta Vilniaus Dinamo meistrų komanda dalyvavo SSRS čempionate.

1948 įkurta pirmoji sporto mokykla – Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto komiteto Jaunimo sporto mokykla. Gamyklose ir įmonėse pradėti kurti sporto kolektyvai (Baldų fabrike, P. Eidukevičiaus kombinate ir kitur). Įvyko pirmasis Lietuvos stipruolių konkursas (štangos ir dvipūdės kilnojimo), pirmasis Lietuvos komandinis šachmatų čempionatas (laimėjo Vilniaus rinktinė), tarprespublikinės bokso varžybos Lietuva–Estija (10:6).

1948 Vilniaus pedagoginio instituto įkurtas Pedagogiumo sporto klubas (nuo 1962 Šviesa), 1948 SSRS profsąjungų vasaros spartakiadoje Vilniaus dailės instituto studentas Stasys Krasauskas pagerino 5 Lietuvos plaukimo rekordus ir laimėjo bronzos medalį. Įkurta futbolo meistrų komanda Spartakas (nuo 1962 Žalgiris).

1949 Vilniuje surengtas Lietuvos slidinėjimo čempionatas, Lietuvos kaimo jaunimo ir aukštųjų mokyklų (laimėjo Vilniaus universitetas) spartakiados, klasikinių imtynių, moterų šachmatų (čempionė E. Raclauskienė-Lukauskienė) čempionatai, Pabaltijo futbolo turnyras (laimėjo Lietuvos rinktinė), stalo teniso individualus ir komandinis čempionatai.

1950 įvyko Lietuvos paprastųjų šaškių, SSRS krepšinio (atvirose aikštėse) čempionatai, bokso varžybos Lietuva–Estija (5:3) ir Lietuva–Latvija (5:3), Pabaltijo lengvosios atletikos spartakiada, Vilniaus miesto stendinio šaudymo pirmenybės. 1950 ėmė veikti rekonstruotas Valstybinis stadionas (Vilniaus Žalgirio stadionas).

1951 Vilniuje įvyko pirmasis SSRS stalo teniso individualus čempionatas (vyrų dvejeto čempionais tapo Vladas Dzindziliauskas su Vilhelmu Variakoju, mišriojo dvejeto – Ona Žilevičiūtė su Vladu Dzindziliausku, moterų vicečempione – Bronė Balaišienė, mišriojo dvejeto – Bronė Balaišienė su Vilhelmu Variakoju, bronzos medalininkais – Ona Žilevičiūtė, Eugenijus Nikolskis), 1952 – Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatas (čempionais tapo rokiškėnas A. Guzikauskas, kauniečiai L. Klimavičiūtė, M. Daugėlaitė ir A. Šečkus – porinis čiuožimas). Pirmasis Vilniaus sportininkas – fechtuotojas Juozas Ūdras – dalyvavo XV olimpinėse žaidynėse, 1952 (užimta 13 vieta). 1953 Spartako meistrų futbolo komanda debiutavo SSRS A klasės (aukščiausia grupė) čempionate (11 vieta), surengtos pirmosios respublikinės sklandymo varžybos, įvyko oficialios vienuolikių (11 × 11) rankinio rungtynės. 1954 Vilniaus pedagoginiame institute pradėta rengti fizinio lavinimo, žmogaus anatomijos ir fiziologijos mokytojus. Įvyko pirmasis sostinės taurės rankinio turnyras, Vilniaus savigynos imtynių ir Lietuvos šimtalangių šaškių čempionatai, 1955 – šiuolaikinės penkiakovės pirmosios varžybos ir Lietuvos miestučių čempionatas. 1956 Vilniuje rungtyniavo Lietuvos ir Kinijos futbolo rinktinės (0:1). Lengvaatletis Antanas Mikėnas XVI olimpinėse žaidynėse, 1956, užėmė 2 vietą ir laimėjo pirmą olimpinių žaidynių medalį, Jonas Pipynė (pirmasis vilnietis) tapo SSRS tautų spartakiados 1 vietos laimėtoju ir populiariausiuoju Vilniaus sportininku. 1957 įvyko Lietuvos–Suomijos sunkiosios atletikos rinktinių mačas (3:4), pirmosios ritinio rungtynės Vilnius–Kaunas (5:7), atidarytas Vilniaus Žalgirio uždaras baseinas (pirmas Lietuvoje 14 × 25 m matmenų), baidarių ir kanojų irkluotojai Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai tapo Europos čempionais. 1958 įsteigtas Vilniaus universitete turistų klubas (pirmininkas Vaidotas Januškis), įvyko pirmasis 30 km bėgimas Trakai–Vilnius (laimėjo B. Grišajevas), Vilniuje ir Trakuose – II Lietuvos spartakiada (24 sporto šakos; laimėjo Vilniaus sportininkai). Atidarytas Žalgirio atviras plaukimo baseinas (50 m 8 takai su nefiltruojamu vandeniu), įkurta Vilniaus vaikų futbolo mokykla (Vilniaus futbolo mokykla).

1960 įvyko LSSR–Jungtinės Amerikos Valstijos jaunių stalo teniso varžybos (6:3), pirmosios parodomosios Kūno kultūros instituto ir Universiteto sporto klubo regbio komandų rungtynės (11:0), 1961 įkurta moterų krepšinio komanda Kibirkštis, Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale (dabar VGTU) atidarytas Kūno kultūros kabinetas (vadovas Vytautas Kulakauskas, 1964 įsteigta Fizinio lavinimo katedra (vedėjai: 1964–1980 Vytautas Kulakauskas, 1980–1990 Vytautas Sakalys, 1990–2002 A. Mačys, nuo 2002 Povilas Tamošauskas) ir sporto klubas Inžinerija (pirmininkai: 1965 A. Mačys, 1966–1975 A. Kunčinas). 1962 vietoje 1948 įsteigtos Jaunimo sporto mokyklos (direktorius S. Žekonis) įkurtas Aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos prie Lietuvos kūno kultūros instituto Vilniaus filialo (vedėjas Zigmantas Motiekaitis), Spartako sporto draugija prijungta prie Žalgirio sporto draugijos, įkurta vyrų krepšinio komanda Žalgiris, įsteigtas Vilniaus turistų klubas (Vilniaus keliautojų klubas). Įvyko pirmoji Lietuvos žiemos spartakiada (4 sporto šakos, laimėjo vilniečiai), pirmasis Lietuvos automobilių kroso čempionatas (čempionais tapo J. Murauskas – GAZ sunkvežimiai, G. Bortkevičius – ZIL sunkvežimiai), 1963 – III Lietuvos spartakiada (22 sporto šakos, laimėjo kauniečiai), pirmasis Lietuvos automobilių dvikovės čempionatas (čempionai vilniečiai V. Lisovskis – GAZ sunkvežimiai, G. Bortkevičius – ZIL sunkvežimiai). Aviamodeliuotojas Petras Motiekaitis pagerino du pasaulio rekordus (sraigtasparnio su gumos varikliu modelis išsilaikė ore 12 min 12 s ir nuskrido 889 m).

1964 įkurta Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Fizinio auklėjimo katedra (nuo 1993 Kūno kultūros centras; vedėjai: 1964–1983 Birutė Kilšauskienė, 1983–1992 T. Vitėnas, nuo 1992 Teresė Bitienė). 1965 surengtas pirmasis Lietuvos motobolo čempionatas (laimėjo vilniečiai). 1966 Vilniuje (ir Ignalinoje) įvyko III Lietuvos žiemos spartakiada (4 sporto šakos, laimėjo vilniečiai), Vilniuje – pirmasis Lietuvos atletinės gimnastikos konkursas (vienas iš nugalėtojų – vilnietis A. Pricas, per 175 cm). Lietuvos futbolo rinktinė įveikė Libiją (6:0), po rekonstrukcijos atidarytas Dinamo lengvosios atletikos maniežas, Vilniaus dailės institute (nuo 1990 Vilniaus dailės akademija) įkurta Fizinio auklėjimo katedra (nuo 1990 Kūno kultūros ir sporto katedra, nuo 1992 Sporto centras; vedėjai: 1966–1984 S. Petkus, 1984–1989 Povilas Tamošauskas, 1989–2002 Ona Kavaliauskaitė, nuo 2002 A. Grigas). Suburta vyrų tinklinio komanda Kuro aparatūra.

1966 Aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos prie Lietuvos kūno kultūros instituto Vilniaus filialas reorganizuotas į Vilniaus aukštojo sportinio meistriškumo mokyklą, veikusią iki 1991 (direktoriai: 1966–1972 Zigmantas Motiekaitis, 1972–1991 Petras Santackas), mokykla aktyviai bendradarbiavo su Vilniaus pedagoginiu institutu, įkūrė jungtinę sportinės veiklos mokslinių tyrimų laboratoriją, sportininkų reabilitacijos centrą, rūpinosi reikiama moksline įranga ir aparatūra, subūrė sporto mokslo ir sporto medicinos specialistų grupę; mokykloje sporto treniruotės programas plėtojo ir tobulino įsteigtos lengvosios atletikos, slidinėjimo, plaukimo, krepšinio ir irklavimo sporto šakų kompleksinės mokslinės grupės, kurioms vadovavo žymūs sporto mokslo specialistai (Povilas Karoblis, Juozas Skernevičius, J. Jankauskas, Algimantas Jonas Juozaitis, Vytautas Kuklys). Šios mokyklos sportininkai, parengti kartu su sporto draugijomis ir federacijomis, pasiekė svarių laimėjimų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kitose svarbiose tarptautinėse varžybose. Žymiausi mokyklos ugdytiniai: Vladislovas Česiūnas, Artūras Vieta, Vitalijus Trukšinas, Anatolijus Korolkovas, P. Surskas (baidarių ir kanojų irklavimas), Danas Pozniakas (boksas), Regina Baltutytė, Vida Cesiūnaitė, Fedosija Kaleinikova (irklavimas), Angelė Jankūnaitė-Rupšienė, Vida Šulskytė-Beselienė, Vitalija Tuomaitė, Larisa Vinčaitė, Ramunė Šidlauskaitė, Zita Bareikytė (krepšinis), Vladas Turla, Auksė Treinytė (kulkinis šaudymas), Remigijus Valiulis, Nijolė Sabaitė-Razienė, Laimutė Baikauskaitė, Regina Čistiakova (lengvoji atletika), Robertas Žulpa, Raimundas Mažuolis, Arvydas Juozaitis (plaukimas), Daina Gudzinevičiūtė, Virginija Marcinkevičiūtė (skrendančių taikinių šaudymas), Vida Vencienė (slidinėjimas), Laima Balaišytė (stalo tenisas). Treneriai: Bronė Balaišienė, Viktoras Barkalaja, Janas Gadovičius, Algimantas Justinas Gedminas, Felicija Karoblienė, Antanas Krasaitis, Alfredas Levickas, Ivanas Sadovodovas, Vytautas Puzeras ir kiti.

1967 įsteigtos Vilniaus Žalgirio specializuotos akademinio irklavimo (Vilniaus irklavimo sporto klubas Žalgiris) ir plaukimo (Vilniaus „Žalgirio“ specializuota plaukimo vaikų ir jaunių sporto mokykla) vaikų ir jaunių sporto mokyklos, įkurta Vilniaus sportinio bridžo pirmoji sekcija (prezidentas R. Derkintis), 1968 sportinio bridžo turnyre Vilniuje dalyvavo Vilniaus, Tartu, Talino, Lvivo, Trakų, Maskvos, Charkovo ir Kauno komandos (nugalėjo Vilniaus komanda). 1968 įsteigta Vilniaus sporto mokykla „Tauras“, surengtas pirmasis Lietuvos sportinio bridžo čempionatas (komandų turnyrą laimėjo Vilniaus Tauro komanda – V. Devoinis, Ž. Paliulis, R. Saulytis, R. Višomirskis). 1969 įsteigta Jojimo ir šiuolaikinės penkiakovės sporto mokykla, įvyko Lietuvos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) sunkiosios atletikos rinktinių mačas (3:6 ir 5:4), surengtas pirmasis bėgimas Naujuosius metus (12,3 km; laimėjo L. Didžiokas). 1970 įsteigtos Vilniaus krepšinio mokykla, Specializuota šachmatų ir šaškių vaikų ir jaunimo sporto mokykla (Vilniaus šachmatų ir šaškių mokykla), Vilniuje surengtas SSRS sunkiosios atletikos čempionatas, jame pasiekta 11 pasaulio rekordų; iš vilniečių geriausiai pasirodė V. Savickis (iki 75 kg) ir E. Mkrtumianas (iki 110 kg), abu užėmė 4 vietą.

1971 atidaryta Universali pramoginių renginių ir sporto halė (nuo 1986 Vilniaus koncertų ir sporto rūmai), juose 1972 įvyko tarptautinis Baltijos taurės vyrų rankinio turnyras (dalyvavo SSRS rinktinė, joje lietuvių nebuvo), krepšininkės Angelė Jankūnaitė ir Larisa Vinčaitė tapo pasaulio čempionėmis. 1973 (ir 1978) Vilniuje surengtas tarptautinis vyrų krepšinio turnyras Jurijui Gagarinui atminti (abu kartus Lietuvos komanda užėmė 4 vietą), 1974 – tarptautinis stalo teniso turnyras, jame dalyvavo SSRS, Lietuvos, Nigerijos, Vengrijos, Jugoslavijos, Rumunijos, Vokietijos Demokratinės Respublikos, Čekoslovakijos komandos (Lietuvos vyrų ir moterų komandos užėmė 9–12 vietą). 1974 įkurta Vilniaus moterų rankinio komanda Eglė, 1975 įsteigta Vilniaus lengvosios atletikos mokykla, įvyko SSRS tautų spartakiados sunkiosios atletikos varžybos ir pasaulio moterų rankinio čempionato grupės varžybos. 1976 debiutavo vėliau tradiciniu tapęs stalo teniso mačas Vilnius–Kaunas (17:30, 23:33), atidarytas Respublikinis lengvosios atletikos maniežas, 1977 įvyko Europos vyrų sportinės gimnastikos ir SSRS dailiojo čiuožimo čempionatai (Lietuvos sportininkai nedalyvavo), tarptautinis Draugystės taurės sunkiosios atletikos turnyras, įsteigtos Vilniaus vandens sporto mokykla ir Vilniaus Žalgirio teniso vaikų ir jaunių sporto mokykla (direktoriai: 1977–1982 V. Nemunis, 1982–1991 Rimgaudas Balaiša), 1978 surengtos brolių Znamenskių memorialo lengvosios atletikos varžybos (vilnietis Aleksandras Antipovas užėmė 2 vietą), įkurta Vilniaus Žalgirio lengvosios atletikos vaikų ir jaunių sporto mokykla (1978–1992 direktorė Aldona Bušmienė; dirbo 9 treneriai), įrengta Vilniaus Žalgirio irklavimo bazė.

1979 Vilniaus padangėje įvyko SSRS tautų spartakiados aukštojo pilotažo varžybos (laimėjo Lietuvos rinktinė ir Stepas Artiškevičius). 1980 surengti SSRS moterų šimtalangių šaškių (laimėjo vilnietė Liubovė Travina-Šaus ir ukrainietė A. Agranovskaja) ir vyrų šachmatų čempionatai (lietuviai nedalyvavo), 1981 Vilniuje (ir kituose miestuose) – SSRS moksleivių spartakiada (22 sporto šakos), 1982 – pirmasis Lietuvos jėgos daugiakovės čempionatas, 1983 – sunkiosios atletikos mačas Lietuva–Libija (2097:1785), 1986 – pirmosios Vilniaus riedlenčių pirmenybės, prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatyta dirbtinio ledo čiuožykla. 1987 įkurtas orientavimosi sporto klubas Ąžuolas, rengiantis Lietuvos ir Vilniaus čempionatus, masines varžybas Vilniuje, Eglės rankininkės laimėjo Tarptautinės rankinio federacijos (angl. International Handball Federation, IHF) taurę, Žalgirio futbolininkai – SSRS čempionato bronzos medalius. 1989 atkurtas Makabi sporto klubas (pirmininkas Semionas Finkelšteinas), įvyko SSRS automodeliavimo taurės varžybos (laimėjo Rimas Michnevičius), pirmasis Lietuvos moterų savigynos imtynių čempionatas (tarp kitų čempionėmis tapo vilnietės A. Geidarova, D. Rimšaitė, L. Medvedeva, I. Bartoševič, A. Motiejauskaitė), surengta pirmoji Olimpinės dienos šventė, Vilniuje įvyko pirmosios tarptautinės oro balionų varžybos, atidaryti Vilniaus sportininkų namai.

1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę įkurtas sporto klubas Polonia, įkurta Lietuvos policijos akademijos (dabar Mykolo Romerio universitetas) Fizinio rengimo katedra (vedėjai: 1990–1998 B. Dešukas, 1998–2005 R. Veršinskas, nuo 2005 R. Minkevičius; nuo 1998 Kovinės savigynos ir kūno kultūros katedra), įvyko pirmasis Lietuvos galiūnų čempionatas Lietuvos galiūnas-90.

1991 įsteigtas Vilniaus miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyrius (pavadinimai, pavaldumas ir pavaldžių sporto mokyklų skaičius keitėsi), jo pavaldumui priskirtos buvusios Vilniaus kūno kultūros ir sporto komiteto biudžetinės sporto mokymo įstaigos. Žalgirio sporto draugijai netekus profsąjungų finansavimo dalis sporto mokyklų nustojo veikusios, kitos persiorganizavo į sporto klubus, dalis trenerių su sportininkais perėjo į savivaldybės sporto mokyklas. Pradėtas savivaldybės sporto mokymo įstaigų sistemos pertvarkymas. Buvo uždarytos Vilniaus olimpinio rezervo specializuota vaikų ir jaunių sporto mokykla (direktorius S. Balsys) ir Aukštojo sportinio meistriškumo mokykla (direktorius Petras Santackas), Jojimo ir šiuolaikinės penkiakovės specializuota sporto mokykla 1992 perduota Vyriausiajam policijos komisariatui, Specializuota šachmatų ir šaškių vaikų ir jaunių sporto mokykla 1999 pertvarkyta į Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokyklą. 1991 įkurtas Vilniaus miesto olimpiečių klubas.

1993 atidarytas Vilniaus sporto muziejus (Vilniaus sporto istorijos muziejus), Karolinos teniso kompleksas, 1994 atidaryta privati Šarūno Marčiulionio krepšinio mokykla. 1996 Vilniuje vyko pasaulio sportinių šokių ansamblių čempionatas (Klaipėdos Žuvėdra laimėjo sidabro medalius), įkurtas bokso klubas Gintarinė pirštinė, įvyko Tarptautinio kilnaus sportinio elgesio komiteto Generalinė asamblėja, viešėjo Tarptautinio paralimpinio komiteto prezidentas R. Stedvordas (Steadword). 1998 įsteigtas Vilniaus olimpinio rezervo sporto centras (nuo 2001 Vilniaus olimpinis sporto centras), Vilniaus miesto savivaldybė už nuopelnus Vilniaus miestui įsteigė Šv. Kristoforo apdovanojimą, 2000 – Vilniaus sporto garbės ženklą ir 1, 2 ir 3 laipsnio medalį Už nuopelnus Vilniaus sportui. 2000 vyko Europos klasikinių sportinių šokių čempionatas (Arūnas Bižokas ir Edita Daniūtė laimėjo bronzos medalius). 2001 surengtas I Lietuvos kalnų dviračių čempionatas (12 km čempionas – vilnietis A. Gliaudelis), atidarytas pirmasis Lietuvoje dengtas futbolo maniežas, įsteigta Vilniaus dvikovės sporto šakų mokykla. 2002 vyko Pasaulio Lotynų Amerikos šokių taurės varžybos (laimėjo Andrius Kandelis ir Eglė Visockaitė) ir sportinių šokių ansamblių čempionatas.

2004 įvyko I Europos imtynių už diržų (alyšo; čempione tapo Meilė Stonytė, vicečempionais – Edvinas Rajuncas, Egidijus Žilinskas, Kristina Furmanavičiūtė, bronzos medalininkais – Evaldas Bunevičius, Nerijus Kivylius), pasaulio klasikinių šokių (Arūnas Bižokas ir Edita Daniūtė laimėjo sidabro medalius) čempionatai, prasidėjo kasmetinės tradicinės Vito Gerulaičio taurės teniso varžybos, 2005 Vilniuje (Kaune ir Marijampolėje) surengtos VII pasaulio lietuvių sporto žaidynės (dalyvavo 5134 sportininkai), I Lietuvos tradicinio karatė (čempionu tapo R. Bublevičius), pasaulio kūno rengybos pagal Pasaulinės fitneso federacijos (angl. World Fitness Federation, WFF) taisykles čempionatai, Siemens arenoje (pastatyta 2004) vyko X sportinių šokių festivalis Vilnius Open 2005 ir Europos sportinių šokių čempionatas (Andrius Kandelis ir Eglė Visockaitė, 4 vieta), pasaulio jaunimo imtynių čempionatas (vilnietis Aleksandras Kazakevičius laimėjo bronzos medalį). 2006 įvyko Europos Sąjungos šalių Lotynų Amerikos šokių čempionatas (laimėjo Andrius Kandelis ir Eglė Visockaitė), pasaulio vyrų rankinio čempionato atrankos rungtynės Lietuva–Rumunija (28:28), Europos šokių mėgėjų čempionatas, krepšinio federacijų supertaurės rungtynės, I tarptautinis jaunimo bokso turnyras Danui Pozniakui atminti, XI sportinių šokių festivalis Vilnius Open 2006, Lietuvos ir Jungtinės Amerikos Valstijos galiūnų mačas (24,5:3,5), Europos Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių čempionatas, 2007 – Europos kiokušin karatė (čempionu tapo Donatas Imbras, per 90 kg) ir pasaulio mėgėjų kūno rengybos (fitneso) pagal Pasaulinės fitneso federacijos taisykles čempionatai (čempione tapo Julija Suchova), Virgilijus Alekna inauguruotas UNESCO sporto čempionu.

2009 Vilniuje vyko VIII pasaulio lietuvių sporto žaidynės (dalyvavo 3161 sportininkas iš 16 šalių), įvyko Europos imtynių už diržų ir Europos graikų-romėnų imtynių čempionatai, prie Siemens arenos atidaryta Olimpinių čempionų alėja (25 stendai su visų laikų Lietuvos olimpinių čempionų nuotraukomis), sporto klubas Edelveisas pradėjo kultivuoti čiuožimą trumpuoju taku. 2010 įvyko pirmasis Lietuvos sportinio pokerio (laimėjo D. Bazarevičius) ir Europos jaunių iki 18 metų krepšinio (laimėjo Lietuvos krepšininkai) čempionatai.

2012 Vilniuje veikė 53 sporto klubai (turėjo 4817 sportuojančiųjų, dirbo 157 darbuotojai, iš jų 120 trenerių). Veiklesni sporto klubai ir kitos sporto organizacijos: Delfinas (įkurtas 1961, vandensvydis, prezidentas N. Papaurėlis), Vilniaus keliautojų klubas (įkurtas 1961, pirmininkas Algimantas Jucevičius), Eglė (įkurtas 1974, rankinis, pirmininkas Juozas Žala), Ratuto (įkurtas 1983, sportiniai šokiai, prezidentė Aušrelė Visockienė), Ąžuolas (įkurtas 1987, orientavimosi sportas, vadovė V. Bumelytė), Stajeris (įkurtas 1992, bėgimo mėgėjai, prezidentas Alfonsas Gedminas), Vilniaus miesto dirbančiųjų sporto klubų sąjunga „Žalgiris“, Muškietininkai (įkurtas 1994, šiuolaikinė penkiakovė, prezidentas Viačeslavas Kalininas), Kamanė (įkurtas 1995, veteranų krepšinis, preidentė Jūratė Daktaraitė), Tornado (įkurtas 1995, tekvondo, vadovas Ž. Braziūnas), Svaja (įkurtas 1996, krepšinis, prezidentė R. Gilienė), bendrovės Eastcon AG sporto klubas (įkurtas 1996, rankinis, vadovas Andriejus Perovas), Tornado (įkurtas 1997, sportiniai šokiai, prezidentas K. Andrijevskis), Žuvėdra (įkurtas 1997, sportiniai žaidimai, prezidentas Leonardas Čaikauskas), Lūšis (įkurtas 1997, kiokušin karatė, vadovas Giedrius Dranevičius), Auksma (įkurtas 1997, tinklinis ir paplūdimio tinklinis, pirmininkas Marius Vasiliauskas), Vilniaus sporto ir turizmo klubas Regata (įkurtas 2001, baidarių slalomas, pirmininkas S. Mažeikis), Ardas (įkurtas 2001, žolės riedulys, savigynos imtynės, grindų riedulys, krepšinis, vadovas A. Ilgevičius), Riedulio, futbolo ir teniso klubas (įkurtas 2001, vadovas Rimantas Čaikauskas), Beisbolo klubas (įkurtas 2004, pirmininkas Virmidas Neverauskas), Tarptautinis maratonas (įkurtas 2004, direktorius D. Mikulis), sporto klubas Instinktas (įkurtas 2005, biatlonas, slidinėjimas, dviračių sportas, direktorė A. Nemeikaitė), Nacionalinis automobilių klubas (įkurtas 2009, vadovas Benediktas Vanagas), kiti klubai: Šviesa, Ping Pong (įkurtas 1985, stalo tenisas, prezidentas Helmutas Lisinas), Olimpia (įkurtas 1987, kultūrizmas, kūno rengyba, sportiniai žaidimai, prezidentas Gediminas Adomaitis), Gracija (įkurtas 1992, gimnastika, prezidentas V. Abromavičius), Pelėda (įkurtas 1992, imtynės, vadovė J. D. Cepkauskienė), Perkūnas (įkurtas 1995, orientavimosi sportas, vadovas D. Sadeckas), Gintarinė pirštinė (įkurtas 1996, boksas, prezidentas Stanislavas Mižigurskis), Viksoras (įkurtas 1996, boksas, vadovas T. Šulskis), Žalgiris (įkurtas 2001, irklavimas, prezidentas R. Bakas), Energetikas (įkurtas 2001, krepšinis, futbolas, tinklinis, šaškės, šachmatai, prezidentas A. Sedekerskis), Vilniaus rankinio centras (įkurtas 2002, vadovas Raimondas Maldžius), Salilita (įkurtas 2002, krepšinis, futbolas, prezidentas Apolinaras Abromavičius), Vilniaus aeroklubas (įkurtas 2009, vadovė D. Vainienė), neįgaliųjų – Draugystė (įkurtas 1985, biliardas, bočia, vežimėlių krepšinis, lengvoji atletika, orientavimosi sportas, peilio svaidymas, plaukimas, smiginis, stalo futbolas, stalo tenisas, sunkioji atletika, vežimėlių tenisas, šachmatai, šaudymas iš lanko, šaškės, pirmininkės V. Gribėnienė, J. Povilaitytė), Vilnis (įkurtas 1996, biliardas, bočia, boulingas, krepšinis stovint, lengvoji atletika, plaukimas, stalo tenisas, šachmatai, šaškės, šiaurietiškasis ėjimas, pirmininkė S. Merilienė), Šarūnas (įkurtas 1992, aklųjų riedulys, šaudymas, prezidentas S. Inta), Feniksas (įkurtas 1994, biliardas, lengvoji atletika, plaukimas, stalo tenisas, šachmatai, šaškės, šaudymas iš lanko, tinklinis, prezidentė M. Krasnopiorova), Atrama (įkurtas 2000, bočia, stalo tenisas, orientavimosi sportas, pirmininkas Z. Paškevič), aklųjų ir silpnaregių – Šaltinis (įkurtas 1993, aklųjų riedulys, golbolas, plaukimas, pirmininkas R. Šimkus), kurčiųjų – Gestas (įkurtas 1991, boulingas, krepšinis, žūklė, prezidentas A. Kubaitis), Rikis (įkurtas 1994, šaškės, šachmatai, vadovas G. Petrauskas), senjorų – Kamanė (įkurtas 1995, krepšinis, pirmininkė N. Kašelionienė), Svaja (įkurtas 1996, krepšinis, prezidentė R. Gilienė), Metikas (įkurtas 1992, lengvoji atletika, pirmininkas L. Kulbokas), 7 ir 10 (įkurtas 2000, lengvoji atletika, prezidentė V. Morkūnienė).

Tradiciniai sporto renginiai: tarpt. bėgimas Gyvybės ir mirties keliu ir estafetinis bėgimas Baltijos kelias (nuo 1991), bėgimas aplink Balsio ežerą Valstybės dienai ir Žalgirio mūšiui atminti (nuo 1992), tarptautinis Kalėdinis (buvo Naujametinis) bėgimas, tarptautinis bėgimas (10 km) Bėkime kartu su Živile Balčiūnaite (nuo 2006), Snaigės žygiai (nuo 1962), masiniai slidinėjimo žygiai po Vilniaus apylinkes, Vladimiro Artamonovo tinklinio veteranų tarptautinis turnyras (nuo 2010), stalo teniso šeimų turnyras (nuo 2001), senjorų metimų daugiakovių Iššūkio taurės turnyras (nuo 2001), tarptautinis Vilniaus maratonas (nuo 2001; Vilniaus maratonas), jaunimo bokso tarptautinis turnyras Dano Pozniako prizams laimėti (nuo 2006), Vilniaus velomaratonas (nuo 2009), Vilniaus mero taurės automobilių ralis (nuo 1996), irklavimo varžybos Neries regata (nuo 2008), ekstremaliojo sporto varžybos Vilniaus Challenge (nuo 2009), Vilniaus mero taurės jaunių iki 14 metų teniso tarptautinis turnyras Tennis Europe U-14 (nuo 2003) ir Lietuvos Prezidento taurės Tarptautinės teniso federacijos (angl. International Tennis Federation, ITF) teniso tarptautinis turnyras (nuo 1994), Lietuvos Respublikos Prezidento taurės tarptautinis automobilių ralis aplink Lietuvą (nuo 1931), Vasaris – sveikatingumo mėnuo (nuo 2001), tai či sveikatingumo renginiai (nuo 2005), kompleksiniai sporto renginiai: Vilniaus miesto bendrojo lavinimo įstaigų mokinių, Vilniaus miesto gimnazijų mokinių, Vilniaus regiono profesinių mokymo įstaigų mokinių, Vilniaus miesto seniūnijų sporto žaidynės (nuo 2008 komandos laimėtojos rungtyniauja Lietuvos finalinėse varžybose). Vaikų užimtumo programai skatinti ir didinti nuo 2011 vykdoma Vilniaus sporto mugė.

Neįgaliųjų klubai rengia tradicinius bočios, stalo teniso, orientavimosi sporto, šachmatų, lengvosios atletikos ir kitų sporto šakų turnyrus. Nuo 2010 mokyklinio amžiaus neįgaliesiems sudarytos sąlygos nemokamai treniruotis savivaldybės 8 sporto mokyklose (Dvikovės sporto mokykloje – dziudo, Sietyno mokykloje – orientavimosi sporto, Tauro – tinklinio, stalo teniso ir aklųjų riedulio, taip pat krepšinio, šachmatų ir šaškių, vandens sporto mokyklose).

2012 Vilniuje veikė 13 sporto mokymo įstaigų – 10 savivaldybės (treniravosi 5196 sportininkai, dirbo 361 darbuotojas, iš jų 141 treneris) ir 3 privačios (treniravosi 3434 sportininkai, dirbo 91 darbuotojas, iš jų 55 treneriai). Savivaldybei priklausančios biudžetinės sporto mokymo įstaigos: Vilniaus Sietyno sporto mokykla, Vilniaus gimnastikos mokykla, Vilniaus krepšinio mokykla, Vilniaus vandens sporto mokykla, Vilniaus sporto mokykla Tauras, Vilniaus dvikovės sporto šakų mokykla, Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokykla, Vilniaus futbolo mokykla, Vilniaus lengvosios atletikos mokykla, Vilniaus olimpinis sporto centras.

2012 veikė 27 viešosios įstaigos (turėjo 5669 sportuojančiuosius, dirbo 149 darbuotojai, iš jų 28 treneriai), tarp jų 9 viešosios įstaigos, kurių dalininkė savivaldybė: Krepšinio rytas (įkurtas 2002, krepšinis, direktorius Martynas Purlys), Sveikas miestas (direktorius Mantas Paulauskas), Vilniaus teniso akademija (įkurta 2008, direktorius D. Tamulevičiūtė), Vito Gerulaičio vardo teniso akademija (įkurta 2004, direktoriai: 2004–2012 D. Jasas, nuo 2012 K. Faktorovičius), Lazdynų baseinas (direktorius A. Praniauskas), Sostinės moterų krepšinio klubas (įkurtas 2011, direktorius R. Gorbačiovas), Vilniaus futbolo akademija (įkurta 2007, l. e. p. direktorius Edvinas Eimontas), Vilniaus miesto futbolo draugija Žalgiris (įkurtas 2009, direktorė Vilma Venslovaitienė), Vilniaus slidinėjimo sporto centras (įkurtas 2003, direktorius V. R. Glazauskas). 1997–1998 savivaldybės seniūnijose ir prie bendrojo lavinimo mokymo įstaigų atnaujintos 94 aikštės ir 33 įrengtos naujos, nuo 2002 paspartėjo miesto sporto infrastruktūros plėtra. 2002 renovuotas Lazdynų laisvalaikio centras, prie mokymo įstaigų įrengti 5 futbolo aikštynai. 2004–2011 renovuota 3 sporto salės, 6 aikštynai, įrengta žolės riedulio aikštė, prie seniūnijų ir mokyklų įrengta 10 riedučių ir riedlenčių aikštynų, su bendrove Čilija 13 mikrorajonų atnaujintos 24 krepšinio aikštės.

2012 Vilniuje buvo 2 daugiafunkciai sporto kompleksai, 10 stadionų (tarp jų 3, turintys 3000 ir daugiau vietų tribūnose), 1 lengvosios atletikos maniežas, 5 plaukimo baseinai (1 – 50 m; 4 – 25 m), 204 sporto salės, 1 irklavimo sporto bazė, 2 aerodromai, 2 ledo arenos, 6 šaudyklos (4 uždaros, 2 atviros), 61 krepšinio, 47 tinklinio, 7 rankinio, 40 teniso, 47 futbolo aikštės, 5 slidžių ir riedučių trasos, 1 golfo aikštynas.

2012 mieste dirbo 796 kūno kultūros ir sporto darbuotojai, tarp jų 494 treneriai. Vilniaus miesto sporto vadovai: Pranas Žižmaras (1939–1940), J. Kepelis (1940), J. Rachlinas (1940–1941), A. Kuliavas (1942), Bronius Keturakis (1942–1944), Juozas Ūdras (1946–1948), M. Gražys (1948–1949), J. Kilšauskas (1949–1954), B. Gružauskas (1954–1961), Vytautas Žemaitis (1961–1980), A. Kmieliauskas (1980–1991), Č. Antanynas (1991–1992), A. Kazlauskas (1992–1997), M. Žalkauskienė (1997–1999), Algimantas Liubinskas (1999–2009), Edita Tamošiūnaitė (2009–2011), R. Radzevičius (nuo 2012).

 

Galerija